Civilinė byla Nr. 3K-3-291-969/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01387-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.19.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – AB DNB bankas, I. K., R. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl patvarkymo, kuriuo atsisakyta pasirašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui, teisėtumo.
Pareiškėja I. R. kreipėsi į antstolę R. G. su skundu dėl antstolės neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0090/13/00837, nesutikdama su antstolės R. G. 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymu „Dėl atsisakymo pasirašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui“, ir prašė jį panaikinti bei įpareigoti antstolę R. G. surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Antstolės R. G. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0090/13/00837, kurioje vykdomi vykdomieji veiksmai iš skolininkų I. K. ir R. K. hipoteka įkeisto turto. Vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00837 antstolė įkainojo turtą ir priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, varžytynių nustatyta data 2013 m. gruodžio 9 d. – 2013 m. gruodžio 16 d. Antstolė 2013 m. gruodžio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atšaukė varžytynes dėl to, kad skolininkų pasiūlytas pirkėjas I. R. sumokėjo visą sumą, kuri atitinka turto arešto akte nurodytą Nekilnojamojo turto vertę (275 000 Lt (79 645,51 Eur)). Antstolė 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą, kuriuo patvarkė atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes. Patvarkymo priėmimo pagrindas - suinteresuoto asmens AB DNB banko pateiktas 2013 m. gruodžio 23 d. prašymas „Dėl atsisakymo surašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui“. Banko prašymas grindžiamas tuo, kad neva atsirado pirkėjas, kuris sutiktų turtą nupirkti už didesnę kainą, t. y. 400 000 Lt (115 848 Eur). Pažymėjo, kad jokiais realiais įrodymais nepagrįstas AB DNB banko nurodomo pirkėjo „susidomėjimas“ galimu turto pirkimu už didesnę kainą (net nepateikiant įrodymų, jog toks pirkėjas yra pajėgus sumokėti tokią kainą) niekaip nepatvirtina to, jog turto vertė (kaina) nustatyta netinkamai. Pareiškėja pabrėžė, kad šioje vykdomojoje byloje turtas buvo įkainotas pagal AB DNB bankui priimtino turto vertintojo nustatytą turto rinkos vertę ir, kaip pažymėta pačiame patvarkyme, bankas su tokiu įkainojimu sutiko. Nurodyta, kad dėl tokio turto įkainojimo ir visi suinteresuoti asmenys neturėjo jokių prieštaravimų.
Antstolė R. G. 2014 m. sausio 27 d. patvarkymu pareiškėjos I. R. skundą atsisakė patenkinti ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad AB DNB banko naudai išieškoma suma yra 3 215 549,83 Lt (931 287,60 Eur) skolos ir 269 111,92 Lt (77 940,20 Eur) palūkanų, skolininko priverstinai parduodamą turtą sudaro nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Dėl to konstatuota, kad antstolio galimybės visiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribotos dėl skolininkų turtinės padėties ir tai sudaro pagrindą antstoliui toliau vykdyti areštuoto turto realizavimą, atsižvelgiant į išieškotojo, o ne į skolininko pageidavimą (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 695 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (CPK 681 straipsnis). Remiantis teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsirado pirkėjas, kuris pasiūlė didesnę priverstinai parduodamo turto (duomenys neskelbtini), kainą, nei pasiūlė skolininkų pirkėja. Dėl to teismas konstatavo, kad, vertinant antstolio veiksmus šiuo aspektu, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolio veiksmai – atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes, buvo neteisėti, nes antstolis norėdamas pašalinti kilusias abejones siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Pažymėta, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, vertinimų, patvirtinančių teisingą ankstesnį turto rinkos vertės nustatymą, o nustačius tikrąją rinkos vertę ir paskelbus varžytynes, skolininkai vėl turės teisę iki jų pradžios pasiūlyti pareiškėjai įsigyti parduodamą turtą. Taigi antstolio atsisakymas neužkirto kelio pareiškėjai dalyvauti varžytynėse ir įsigyti turtą.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad išieškotojas gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje turto vertės nustatymo ekspertizė nebuvo skirta, o skelbdama turto (duomenys neskelbtini), varžytynes, antstolė vadovavosi išieškotojo AB DNB banko nuomone, kur tik formaliai buvo nurodyta, kad siūloma nustatyti įkeisto turto (duomenys neskelbtini), bendrą 275 000 Lt (79 645,51 Eur) kainą, o pirmųjų varžytynių kainą nustatyti 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Be to, pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra gerokai didesnė nei 275 000 Lt (79 645,51 Eur), nes vien žemės sklypo (be gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, dviejų garažų ir kiemo statinių) vidutinė rinkos vertė nurodyta 278 000 Lt (80 514,37 Eur), o kito šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė viešame registre nurodyta daugiau kaip 232 000 Lt (67 191,84 Eur). Dėl to teismas sprendė, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė surašyti ir patvirtinti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui bei skyrė turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę, paskelbė turto pardavimo varžytynes.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja I. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00837 ir įpareigoti antstolę surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- Dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją aiškinimo. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių. Pareiškėja įvykdė visas įstatymo nustatytas sąlygas tam, kad būtų surašytas turto pardavimo aktas skolininko pasiūlytam pirkėjui ir tai iš esmės nebuvo paneigta teismų nutartimis, t. y. buvo suėjęs CPK 704 straipsnio 3 d. nustatytas terminas, po kurio toks aktas gali būti surašomas; visa suma, kurią turėjo sumokėti skolininkų pasiūlytas pirkėjas, buvo sumokėta tinkamai. Dėl to nebuvo pagrindo antstolei atsisakyti surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pretenzijų dėl turto įkainojimo nė viena šalis niekada nereiškė. Bankas kartu su prašymu nepateikė įrodymo, kuris patvirtintų, kad turtas buvo įkainotas netinkamai. Banko pirkėjo susidomėjimas galimu turto pirkimu už didesnę kainą niekaip nepatvirtino to, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai ir buvo pagrindas atsisakyti surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
- Dėl turto įkainojimo taisyklių aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad patvarkymo priėmimas sudarys sąlygas perkainoti turtą, tačiau ignoruota tai, jog turtas vykdomojoje byloje ir taip jau buvo įkainotas tinkamai, o tai sudarė sąlygas pažeisti CPK 681 straipsnio 1 dalį. Ginčo vykdomojoje byloje turtą antstolė įkainojo remdamasi banko raštu, kuriame buvo nurodyta atitinkama turto rinkos vertė. Turto įkainojimo procese dėl turto įkainojimo buvo pasiektas bendras susitarimas, nes skolininkai ir bankas neprieštaravo, o antstolei abejonių taip pat nekilo. Per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nė viena iš šalių pretenzijų nepateikė. Tokie banko veiksmai, kai, praleidus visus įstatymo nustatytus terminus, kvestionuojamas turto įkainojimas nepateikiant jokių realių įrodymų, yra nepagrįsti ir neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, susiję su turto vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios nurodytos VĮ Registrų centro, yra nepagrįsti, nes rinkos vertė neturėtų būti sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vidutine rinkos verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną.
Atsiliepimu į pareiškėjos I. R. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- Dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją aiškinimo. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir išieškotojo turtinių interesų pusiausvyros. Varžytynės gali būti nutraukiamos tik tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Nėra absoliutaus privalomumo antstoliui surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, net jei ir yra įvykdytos CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Antstolė vykdė daugiau kaip 900 000 Eur skolos išieškojimą, todėl 79 645,51 Eur sumos nepakako skolai padengti. Iš varžytynių parduodamo turto vertė, daugiau kaip 10 kartų mažesnė nei išieškotina suma, nesuteikia skolininkams absoliučios teisės pasiūlyti pirkėją ar privalomumo antstolei surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Bankas siekia atgauti paskolintas lėšas kuo didesne apimtimi. Ta aplinkybė, kad yra asmenų, kurie sutinka už nekilnojamąjį turtą sumokėti gerokai didesnę sumą, nei turto arešto akte nurodyta, lemia išvadą, jog turto kaina galėjo būti nustatyta neteisingai. Bankas, prieš pateikdamas antstolei prašymą, pats patikrino susidomėjusio asmens galimybę sumokėti siūlomą kainą.
- Dėl turto įkainojimo taisyklių aiškinimo. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, jiems prieštaraujant atliktam įkainojimui, antstolis kainai nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnis). Kai turimi turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Tai, kad turto kaina buvo nustatyta per maža, patvirtina ir po apeliacinės instancijos nutarties vykdomojoje byloje atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko nepriklausomas turto vertintojas (nustatė 129 460, 15 Eur vertę). Kasatorė nepateikė jokių įrodymų, vertinimų, patvirtinančių jos teiginius, kad turto rinkos vertės 79 645,51 Eur nustatymas yra teisingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinio skundo ribas suformuoja kasatorius, skunde nurodydamas prašymą (kasacinio skundo dalyką) ir jį pagrindžiančius argumentus (kasacinio skundo pagrindą). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nurodytų pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatuoja, todėl bylą nagrinėja neperžengdama kasacinio skundo ribų.
Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tvarkos (CPK 704 straipsnis)
Kasaciniame skunde keliami CPK 704 straipsnio ir 681 straipsnio 1 dalies normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ginčo santykių metu galiojusiame CPK 704 straipsnyje (redakcija, galiojusi 2011 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatyta, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (1 dalis). Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos (2 dalis). Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas varžytynes nurodytos varžytynių pradžios (4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, kaip specialią priverstinio turto realizavimo formą, nurodyta, kad skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. <...> Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto savininką nėra imperatyvios tuo atveju, jeigu parduodamo tokiu būdu turto vertė yra mažesnė už skolininko įsiskolinimą išieškotojui ar išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-352/2004). Varžytynės gali būti nutraukiamos tik tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2006). Kita vertus, nustačius, kad bendra skolininkui (laiduotojui) priklausančio areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei įsiskolinimo dydis, kasacinis teismas yra sprendęs, jog skolininkės (laiduotojos) pasirinktas bei ją tenkinantis turto realizavimo būdas, parduodant turtą jos pasiūlytam pirkėjui už kainą, kurios neužtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti, išieškotojo interesų pažeidimo grėsmės nekėlė, todėl antstolio be pagrindo nebuvo tenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2005).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui procedūra susideda iš keleto etapų. Nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kada atsiranda skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios skolininko teisės pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S. v. S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Iki varžytynių pradžios suradus iš varžytynių parduodamo turto pirkėją o pastarajam – iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus ne mažesnę pinigų sumą kaip nustatyta CPK 704 straipsnio 2 dalyje, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte (punkto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 15 d.) įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu varžytynės atšaukiamos dėl to, kad CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas surašomas praėjus dvidešimt dienų nuo antstolio patvarkymo atšaukti varžytynes surašymo dienos. Šis terminas yra nustatytas, pirma, siekiant užtikrinti realią vykdymo proceso dalyvių teisę apskųsti antstolio patvarkymą, kuriuo turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos, antra, siekiant suteikti laiko antstoliui parengti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto projektą ir dar kartą patikrinti, ar nėra CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių toks aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu.
Taigi, antstolis minėtoje procedūroje atlieka du veiksmus: pirma, nustatęs, kad skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių pradžios į jo depozitinę sąskaitą sumokėjo ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis), antstolis patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis) nutraukia turto pardavimą iš varžytynių ir atšaukia varžytynes; antra, per dvidešimt dienų nuo patvarkymo surašymo dienos antstolis surašo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pirmąjį veiksmą – patvarkymu nutraukti turto pardavimą iš varžytynių ir atšaukti varžytynes – antstolis gali atlikti tik tada, kai CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodyta suma iki nurodyto termino yra sumokėta į jo depozitinę sąskaitą. Priešingu atveju toks patvarkymas negali būti priimamas. Jei antstolis priima atitinkamą patvarkymą nesant CPK 704 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, išieškotojas (CPK 639 straipsnio 6 punktas) arba skolininkas (CPK 643 straipsnio 4 punktas), kurių teises toks patvarkymas pažeidžia, gali jį skųsti CPK nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymo, kuriuo antstolė patvarkė atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes, teisėtumo. Ginčijamame 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkyme nurodytas toks jo priėmimo pagrindas: „<...> būtina atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes, t. y. atsiradus asmenims, kurie už šį turtą sumokėtų kur kas didesnę sumą, nei sumokėjo skolininkų pasiūlyta pirkėja. <...> antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių be teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis)“. Taigi, ginčijamą patvarkymą antstolė priėmė remdamasi ne tuo, kad 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymas neatitiko CPK 704 straipsnio 2 dalies sąlygų, o pasikeitusiomis aplinkybėmis, nulemiančiomis, antstolės manymu, jos pareigą perkainoti realizuojamą turtą. Vertindamas ginčijamo patvarkymo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja įvykdė visas jai, kaip skolininko pasiūlytai pirkėjai, įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau pažymėjo, kad varžytynės gali būti nutraukiamos tik tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti (CPK 704 straipsnio 2 dalis, taip ši norma aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. A. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-352/2004, bei 2006 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. K. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2006). Įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su skolos dydžiu, areštuoto turto verte ir pirkėjo sumokėta suma, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolio veiksmai atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes buvo neteisėti, nes antstolis norėdamas pašalinti kilusias abejones siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Iš esmės sutikdamas su minėta argumentacija apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir išieškotojo turtinių interesų pusiausvyros. O pareiškėjos I. R. sumokėta 275 000 Lt (79 645,51 Eur) kaina yra gerokai mažesnė už skolą. Šios sumos taip pat nepakaktų visai skolai padengti jei viešose varžytynėse būtų parduotas ir kitas skolininkų išieškotojui įkeistas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra ne 2013 m. gruodžio 9 d. antstolės patvarkymas, kuriuo buvo atšauktos varžytynės (duomenų, patvirtinančių, kad minėtą patvarkymą skundė bent viena iš ginčo šalių, byloje nėra). Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami kasatorės pareiškimą, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis ir argumentais, kurie galėtų būti teisiškai reikšmingi vertinant būtent 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo teisėtumą CPK 704 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau ne ginčijamo 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymo atsisakyti surašyti ir patvirtinti aktą, skirti turto vertinimo ekspertizę ir paskelbti turto pardavimo varžytynes teisėtumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyti teismų procesinių sprendimų motyvai, susiję su 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymo atitiktimi CPK 704 straipsnio 2 dalies sąlygoms, negali būti pripažįstami teisiškai pagrįstais vertinant skundžiamą 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta surašyti ir patvirtinti aktą, skirti turto vertinimo ekspertizę ir paskelbti turto pardavimo varžytynes, priimtą savarankišku pagrindu (antstolei kilus abejonių dėl turto kainos) po to, kai antstolė jau buvo priėmusi sprendimą dėl varžytynių atšaukimo CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu ir dėl šio antstolės sprendimo nesant ginčo tarp šalių.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, laikydami argumentus dėl CPK 704 straipsnio 2 dalies pažeidimo teisiškai reikšmingais ir grįsdami jais priimtus procesinius sprendimus, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. A. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-352/2004 ir 2006 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. K. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2006, suformuota teisės aiškinimo praktika. Nors abiejose nurodytose bylose taip pat buvo ginčijamas antstolio atsisakymas tvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tačiau nė vienoje iš jų antstolis prieš tai nebuvo priėmęs patvarkymo dėl varžytynių atšaukimo – t. y. patvarkymu nebuvo patvirtinęs skolininko pasiūlyto pirkėjo sumokėtos kainos atitikties CPK 704 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Atvirkščiai – antstolio pozicija dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui galimybių abiejose bylose buvo išreikšta patvarkymu atsisakant atšaukti varžytynes ir parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, atsisakymo priežastimi aiškiai įvardijant siūlomo pirkėjo sumokėtos kainos neatitiktį CPK 704 straipsnio 2 dalies reikalavimams. O nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, antstolė, priimdama 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymą, patvirtino, kad nėra teisinių kliūčių skolininko pasirinktai turto realizavimo formai; kadangi šio patvarkymo nė viena iš vykdymo proceso šalių neskundė, taigi, laikė, kad jų teisių minėtas patvarkymas nepažeidė. Todėl taikyti CPK 704 straipsnio 2 dalies aiškinimo praktiką, suformuotą pirmiau nurodytose kasacinio teismo bylose, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas – ar pagrįstas antstolės, 2013 m. lapkričio 14 d. pranešusios apie turto varžytynes, o 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymu jas atšaukusios CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu, vėlesnis patvarkymas, remiantis iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos jai kilusiomis abejonėmis dėl parduodamo turto vertės, atsisakyti surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Kadangi atsakymas į šį klausimą tiesiogiai priklauso nuo turto vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 681 straipsnyje, aiškinimo, o kasacinis skundas yra grindžiamas, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų aiškinimo ir taikymo pažeidimu, teisėjų kolegija dėl jo pasisako.
Dėl turto, realizuojamo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, įkainojimo
CPK 681 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Tai reiškia, kad CPK 681 straipsnyje įtvirtintos turto įkainojimo taisyklės yra aktualios ir taikant CPK 704 straipsnyje nustatytą turto realizavimo formą – turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. <...> Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). <...> Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. <...> Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. <...> Vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog antstolės veiksmai – atsisakymas surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes – buvo neteisėti, nes antstolė norėdama pašalinti kilusias abejones siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Ši teismų išvada grindžiama trimis esminiais argumentais: pirma, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, vertinimų, patvirtinančių teisingą ankstesnį turto rinkos vertės nustatymą (pirmosios instancijos teismo argumentas); antra, nagrinėjamoje byloje turto vertės nustatymo ekspertizė nebuvo skirta, o skelbdama turto Kaune, Savanorių pr. 305, varžytynes, antstolė vadovavosi išieškotojo AB DNB banko nuomone, kur tik formaliai buvo nurodyta, kad siūloma nustatyti įkeisto turto (duomenys neskelbtini), bendrą 275 000 Lt (79 645,51 Eur) kainą, o pirmųjų varžytynių kainą nustatyti 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, minėto turto vidutinė rinkos vertė yra gerokai didesnė nei 275 000 Lt (79 645,51 Eur), nes vien žemės sklypo (be gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, dviejų garažų ir kiemo statinių) vidutinė rinkos vertė nurodyta 278 000 Lt (80 514,37 Eur), o kito šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė viešame registre nurodyta daugiau kaip 232 000 Lt (67 191,84 Eur) (apeliacinės instancijos teismo argumentas); trečia, nustačius tikrąją rinkos vertę ir paskelbus varžytynes skolininkai vėl turės teisę iki jų pradžios pasiūlyti pareiškėjai įsigyti parduodamą turtą, antstolės atsisakymas neužkirto kelio pareiškėjai dalyvauti varžytynėse ir įsigyti turtą (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentas). Teisėjų kolegija pirmiau nurodytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentus ir jais grindžiamą išvadą laiko teisiškai nepagrįstais.
Pirma, teismų nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. surašytame patikslintame turto arešto akte areštuoto skolininkų turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta bendra vertė buvo 1 015 000 Lt (293 964,32 Eur) (iš jų 275 000 Lt (79 645,51 Eur) sudaro turto (duomenys neskelbtini), vertė, o 740 000 Lt (214 318,81 Eur) – turto (duomenys neskelbtini), vertė). Ši turto vertė nustatyta atsižvelgiant į paties išieškotojo 2013 m. rugsėjo 3 d. rašte antstolei nurodytą pageidaujamą turto įkainojimą (T 1, b. l. 110). Tuo pačiu 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu išieškotojas siūlė antstolei nustatyti turto (duomenys neskelbtini), pirmųjų varžytynių kainą – 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Būtent tokia kaina buvo nurodyta antstolės 2013 m. lapkričio 14 d. pranešime apie varžytynėse parduodamą turtą. Nė viena iš vykdymo proceso šalių neprieštaravo tokiam areštuoto turto įkainojimui, nors, atsižvelgiant į pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamą šalių bendradarbiavimo pareigą vykdymo procese, šalys, manydamos, kad turto įkainojimas pažeidžia jų interesus, turėjo pareigą būti aktyvios, ginčyti antstolės sprendimais užfiksuotą turto vertę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, išieškotojo veiksmų, iš pradžių antstolei nurodant turto vertę ir už kokią kainą turtas turėtų būti pardavinėjamas varžytynėse, o vėliau, sužinojus apie turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, prašant neparduoti turto, atšaukti varžytynes ir pakartotinai įkainoti turtą, negalima laikyti atitinkančiais pirmiau nurodytą vykdymo proceso šalių pareigą būti aktyvioms ir pačioms domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis.
Antra, pažymėtina, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. įkainojant areštuotą turtą, 2013 m. lapkričio 14 d. skelbiant varžytynes ne tik šalims, bet ir pačiai antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 681 straipsnis, aiškinant jį sistemiškai kartu su CPK 704 straipsniu, negali būti suprantamas kaip suteikiantis antstoliui neribotą teisę, suabejojus priverstinai realizuojamo turto verte, bet kurioje turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui stadijoje imtis veiksmų, siekiant perkainoti turtą. Ši antstolio teisė (o atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką – ir pareiga) turi būti derinama su vykdymo proceso šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principu. Tai reiškia, kad antstolis, po varžytynių paskelbimo iki jų pradžios suabejojęs realizuojamo turto verte, privalo imtis veiksmų dėl jos pakartotinio nustatymo vėliausiai iki patvarkymo, kuriuo atšaukiamos varžytynės CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu, priėmimo momento. Vėliau kilusiomis abejonėmis dėl turto vertės negali būti grindžiamas antstolio sprendimas dėl turto vertės pakartotinio nustatymo, tikslinimo ir (ar) atsisakymo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas CPK 704 ir CPK 681 straipsnių nuostatų aiškinimas sudarytų prielaidas nepagrįstai vilkinti procesą, pažeisti sąžiningų trečiųjų asmenų teises. Kaip nurodyta šioje nutartyje, dvidešimties dienų terminas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui surašyti, skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo atšaukti varžytynes surašymo dienos, yra nustatytas siekiant užtikrinti realią vykdymo proceso dalyvių teisę apskųsti antstolio patvarkymą, kuriuo turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos, suteikti pakankamai laiko antstoliui parengti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto projektą ir dar kartą patikrinti, ar nėra CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių toks aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu. Pavyzdžiui, pagal ginčo santykių metu galiojusią CPK 602 straipsnio 1 dalies redakciją antstolė galėjo atsisakyti surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą turto kainos pagrindu tik nustačiusi, kad pirkėjo sumokėta kaina yra mažesnė, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai kad antstolės 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymas priimtas remiantis abejonėmis dėl turto vertės, iškilusiomis po to, kai 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymu CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo atšauktos varžytynės, ginčijamas patvarkymas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Trečia, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nustatyta turto vertė yra mažesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę, yra nepagrįstas, nes pastaroji aplinkybė nebuvo naujai paaiškėjusi – t. y. ji buvo žinoma išieškotojui ir antstolei tiek turto arešto akto sudarymo metu, tiek skelbiant apie turto varžytynes ir nustatant turto pardavimo kainą. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, vertinimų, patvirtinančių teisingą ankstesnį turto rinkos vertės nustatymą. Šioje nutartyje konstatavus, kad antstolis, po varžytynių paskelbimo iki jų pradžios suabejojęs realizuojamo turto verte, privalo imtis veiksmų dėl jos pakartotinio nustatymo vėliausiai iki patvarkymo, kuriuo atšaukiamos varžytynės CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu, priėmimo momento, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neturi prasmės. Dėl tos pačios priežasties netenka prasmės ir teismų argumentas, kad ginčijamas patvarkymas neužkirto kelio pareiškėjai dalyvauti varžytynėse ir įsigyti turtą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 681 straipsnio normas, susijusias su turto vertės nustatymu realizuojant turtą CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, ir dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos nutartys ta apimtimi, kuria jomis atmestas kasatoriaus reikalavimas dėl 2013 m. gruodžio 30 d. antstolės patvarkymo, naikintinos, dėl šios dalies priimant naują sprendimą – kasatorės skundą tenkinti.
Dėl reikalavimo įpareigoti antstolę surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, panaikinus skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalį dėl 2013 m. gruodžio 30 d. antstolės patvarkymo panaikinimo, kitas kasatorės reikalavimas – įpareigoti antstolę R. G. pasirašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą – netenkintinas. Pažymėtina, kad, panaikinus ginčijamą patvarkymą, vykdymo veiksmai tęstini nuo paskutinio antstolės veiksmo vykdomojoje byloje momento – t. y. nuo 2013 m. gruodžio 9 d. patvarkymo, kuriuo varžytynės buvo atšauktos. Kaip nurodyta šioje nutartyje, nuo patvarkymo, kuriuo atšaukiamos varžytynės CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu, priėmimo momento iki turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo antstolis nebegali imtis veiksmų dėl parduodamo turto vertės pakartotinio nustatymo. Kita vertus, minėta, kad antstolis, atšaukęs varžytynes CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu, prieš surašydamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, privalo patikrinti ar nėra CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių toks aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu. Be to, pagal galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos 1091 punktą prieš surašydamas turto pardavimo iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui arba turto perdavimo išieškotojui aktą antstolis patikrina, ar asmuo atitinka teisės aktuose to turto įgijėjui nustatytus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, ar toks patikrinimas atliktas, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl įpareigojimas surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą nagrinėjamoje byloje įsiterptų į antstolio funkcijas ir peržengtų nagrinėjamo ginčo ribas. Atsižvelgiant į tai, šis kasatorės reikalavimas netenkintinas. Tokia nagrinėjamos bylos procesinė baigtis reiškia, kad antstolis privalo spręsti turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui akto surašymo klausimą, prieš tai patikrinęs, ar nėra CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių toks aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu ir ar pirkėjo nurodytas asmuo atitinka teisės aktuose to turto įgijėjui nustatytus reikalavimus.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir procesinių išlaidų priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktai) šioje byloje yra 16,84 Eur. Patenkinus kasacinį skundą iš dalies, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės ir antstolės R. G. po 8,42 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atlikti bet kokius su skolininkų I. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) hipoteka įkeistu turtu (žemės sklypu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini)) susijusius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00837. Patenkinus kasacinį skundą iš dalies, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos šios laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės R. G. 2013 m. gruodžio 30 d. patvarkymą „Dėl atsisakymo pasirašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui“. Skundo reikalavimą dėl antstolės R. G. įpareigojimo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą atmesti.
Priteisti valstybei iš I. R. (duomenys neskelbtini) ir antstolės R. G. po 8,42 Eur (aštuonis Eur ir 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atlikti bet kokius su skolininkų I. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) hipoteka įkeistu turtu (žemės sklypu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini); pastatu, kurio (duomenys neskelbtini)) susijusius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00837.
Nutarties kopiją siųsti VĮ Registrų centrui ir antstolei R. G.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas