Civilinė byla Nr. 2A-525/2011

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03375-2009-4

              Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1.;

              44.2.4.1.; 52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2470-178/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybos patarimai“ dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 67 385,80 Lt skolos už atliktus darbus, 21 832,99 Lt delspinigių, 938 159 Lt negautų pajamų ir 12,70 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas (subrangovas) ir atsakovas (rangovas) 2008 m. lapkričio 4 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SR15/2008/11 (toliau – sutartis) dėl degalinės rekonstrukcijos. Ieškovas atliko dalį sutartyje numatytų darbų ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras 792 010,29 Lt sumai, kurias atsakovas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 67 385,80 Lt. Kadangi šalys sutartyje numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ieškovas priskaičiavo atsakovui 21 832,99 Lt delspinigių. Be to, sutarties 1.1 punkte numatyta, kad ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti darbus pagal patvirtintas detaliąsias sąmatas. Šalys lokalinėmis sąmatomis susitarė dėl konkrečių darbų ir jų kainos – 1 617 473,20 Lt (su PVM). Į šią sumą neįskaičiuotini papildomai užsakyti ir atlikti darbai 212 684,59 Lt sumai. Palyginus lokalinėse sąmatose nurodytus darbus su atliktų darbų aktuose nurodytais darbais, matyti, kad ieškovui nebuvo suteikta atlikti statybos darbų 938 159 Lt (su PVM) sumai. Ieškovas, sutarties sudarymo metu įvertinęs įvairias aplinkybes (trumpą sutarties terminą, darbų apimtis ir kt.), taip pat tai, kad atsakovas tiek avansą, tiek antrąjį mokėjimą sumokėjo laiku, turėjo pagrindą tikėtis, jog sutartis bus vykdoma sklandžiai ir ieškovui bus suteikta galimybė atlikti visus sutartyje numatytus darbus. Sulygtų darbų pasikeitimai (darbų apimties sumažinimas) galimi tik šalims susitartus raštu (sutarties 3.8 punktas). Atsakovas neinformavo ieškovo, kad darbų apimtys gali būti pakeistos. Atsakovas pažeidė sutarties 1.1, 3.8 punktus, nes neperdavė ieškovui atlikti darbų 938 159 Lt sumai (su PVM) ir ši suma, ieškovo nuomone, laikytina ieškovo negautomis pajamomis, kurios priteistinos iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

              Atsakovas pripažino tik dalį skolos už ieškovo atliktus darbus, t. y. 66 334,38 Lt, delspinigius prašė mažinti, nes jie yra neprotingai dideli, o reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo prašė atmesti, kadangi ieškovas buvo nepajėgus atlikti darbus objekte, vėlavo juos atlikti, todėl atsakovas, siekdamas sklandaus savo įsipareigojimų užsakovui vykdymo, turėjo atsisakyti dalies ieškovo pagal sutartį turėtų atlikti darbų. Tokia atsakovo teisė numatyta sutarties 7.1.1., 7.1.4 punktuose ir CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.658 straipsnyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 67 385,80 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 15 000 Lt delspinigių ir 12,70 proc. metinių procesinių palūkanų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės pripažino esąs skolingas ieškovui už atliktus darbus 67 385,80 Lt, todėl plačiau dėl šios skolos nepasisakė ir ją priteisė ieškovui. Esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl ieškovo reikalavimo priteisti 938 159 Lt negautų pajamų, atsakovui nesuteikus ieškovui galimybės atlikti kitus sutartyje numatytus darbus, ir dėl delspinigių dydžio. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas, nurodė, kad sudarant rangos sutartį rangovas pagrįstai gali tikėtis gauti visas sutartyje numatytas pajamas tik tuo atveju, jei pats tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus. Priešingu atveju užsakovas turi galimybę nutraukti sutartinius santykius. Nagrinėjamu atveju tokia galimybė yra nustatyta sutarties 7.1 punkte. Iš byloje pateiktų įrodymų – atsakymo į ieškovo pretenziją, kuri buvo pareikšta tik po pusės metų nuo faktinių sutartinių santykių pasibaigimo, teismas nustatė, kad ieškovas nesilaikė darbų grafiko. Ieškovas šios aplinkybės iš esmės neginčijo, nurodydamas tik tai, kad grafikų nesilaikė ir kiti rangovai. Be to, šalys 2009 m. balandžio 22 d. pasirašė galutinį (ne tarpinį) darbų priėmimo-perdavimo aktą, nurodydamos, kad darbai pagal sutartį atlikti pilnai. Nors teisiškai sutartis nutraukta nebuvo, tačiau faktiškai šalys susitarė dėl jos pasibaigimo dar neatlikus visų sutartyje numatytų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, turint omeny, kad pats ieškovas pusę metų jokių pretenzijų dėl darbų nesuteikimo nereiškė, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, jog ieškovas pagrįstai tikėjosi ar bent galėjo tikėtis kitų pajamų šiame objekte. Aplinkybė, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė tęsti darbų, nereiškia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Šioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl delspinigių dydžio, nurodė, kad didelė dalis prievolės už atliktus darbus yra įvykdyta, todėl yra pagrindas mažinti priteistiną netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad atsakovas ilgą laiką sąmoningai delsia atsiskaityti su ieškovu net ir pripažįstamoje ieškinio dalyje, teismas priteistinų delspinigių sumą sumažino iki 15 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 32 859,13 Lt negautų pajamų ir 6 832,99 Lt delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl negautų pajamų. Apeliaciniu skundu skundžiama sprendimo dalis dėl 32 859,13 Lt, nes ši dalis sudaro grynąjį pelną nuo visų negautų pajamų. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas nesuteikė ieškovui atlikti darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs suteikti, 938 159 Lt sumai. Pagal lokalines sąmatas, ieškovo pelnas sudaro 5 proc. nuo darbų sumos, atskaičius visas išlaidas (medžiagų vertę, darbo užmokestį, statybos išlaidas, pridėtines išlaidas). Šiuo atveju ieškovo pelnas yra 37 788 Lt, o iš šios sumos atėmus pelno mokestį, grynasis ieškovo pelnas sudarytų 32 859,13 Lt. Teismas visiškai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas vienašališkai nusprendė nebesuteikti sutartų darbų apimties, t. y. kodėl atsakovas neteistai vienašališkai pakeitė sutarties sąlygą dėl darbų apimties, nors atsakovas pats pripažino, kad ieškovui nesuteikė visų darbų ir perdavė juos atlikti tretiesiems asmenims arba atliko pats. Pažymėtina, kad užsakovas ir generalinis rangovas neatsisakė šių darbų atlikimo. Teismas nevertino ir to, kad atsakovas nepranešė ir neįspėjo apie atsisakymą nuo likusių darbų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neturi teisės į negautas pajamas, nes pats akivaizdžiai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Teismas laikė, kad atsakovo atsakyme į pretenziją nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nesilaikė darbų grafiko, yra įrodymas, patvirtinantis ieškovo kaltę dėl sutarties sąlygų nesilaikymo. Tačiau tai prieštarauja sutarties 7.1 punktui, pagal kurį rangovas turį teisę nutraukti sutartį, nemokėti nustatytos kainos už ne laiku atliktus darbus. Teismas neįvertino, kad atsakovas niekada ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir atlikimo terminų, visus ieškovo atliktus darbus priėmė. Tai reiškia, kad visi ieškovo atlikti darbai buvo atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku. Atsakovas nepasinaudojo teise nutraukti sutartį, todėl neįrodė, kad ieškovas pažeidė sutarties sąlygas. Atsakovo atsakyme į ieškovo pretenziją nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, todėl negali būti traktuojami atsakovo naudai. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog ieškovas pažeidė sutartį. Tačiau pagal CPK 178 straipsnį atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovas pažeidė sutartį. Jeigu teismas vertino atsakovo atsakyme į ieškovo pretenziją nurodytas aplinkybes dėl ieškovo sutarties pažeidimo, todėl turėjo įvertinti ir ieškovo raštą atsakovui, kuriame ieškovas nesutiko, kad yra pažeidęs sutartį. Atsakovas nuolat keitė savo poziciją, kodėl nesuteikė atlikti ieškovų sutartų darbų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad darbų nesuteikė dėl ieškovo nemokumo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, byloje yra įrodymai, kad ieškovo finansinė padėtis nebuvo verta bankroto bylos iškėlimo. Be to, sutarties nuostatos nenumatė atsakovui galimybės nesuteikti darbų tuo atveju, jei ieškovas turi įsiskolinimų subrangovams, kai tuos įsiskolinimus sąlygojo paties atsakovo neteisėti veiksmai. Teismas nurodė, kad ieškovas tik po pusės metų pareiškė pretenziją dėl nesuteiktų darbų. Nei sutartis, nei įstatymas nenumato tokios pretenzijos pateikimo termino. Ieškovas stengėsi ginčą išspręsti taikiai ir 2009 m. spalio 9 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą ir toks kreipimasis laikytinas pareikštu per protingą terminą. teismas netinkamai aiškino šalių pasirašytą 2009 m. balandžio 22 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, laikydamas, kad šiuo aktu šalys susitarė dėl sutarties pasibaigimo neatlikus visų sutartyje numatytų darbų. Šį aktą šalys pasirašė atlikus konkrečius darbus, o ne visus sutartyje sulygtus darbus. Net ir pasirašius šį aktą, ieškovas atsakovui 2009 m. spalio 9 d. pateikė pretenziją dėl likusių darbų apimties, o atsakovas, atsakydamas į šią pretenziją, nesirėmė minėtu aktu. 2009 m. balandžio 22 d. akto turinys leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė perduoti ir priimti tarpinius darbus, bet ne galutinius. Šiame akte nenurodyta, kad šalys susitarė nutraukti sutartį neatlikus dalies sutartyje sulygtų darbų. Atsiliepime į ieškinį ir vėliau atsakovas visiškai nesirėmė minėto akto pasirašymo aplinkybe ir į tai turi būti atsižvelgta vertinant tikruosius atsakovo motyvus atsisakant suteikti likusius darbus ieškovui.

              2. Dėl delspinigių. Teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį. Sutartyje numatyti delspinigiai yra protingo dydžio. Šalys viena kitai numatė tą patį delspinigių dydį. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes visa prašoma priteisti delspinigių suma yra susijusi su ta prievolės dalimis (67 385,80 Lt), kurios atsakovas sąmoningai nevykdo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl negautų pajamų. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti tai, ko neprašė priteisti ieškiniu. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 938 159 Lt negautų pajamų, o apeliaciniame skunde ieškovas keičia ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikia naujus paskaičiavimus ir kelia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. pažeidžia draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Tokie ieškovo reikalavimai apskritai nenagrinėtini. Be to, apeliantas klaidingai nurodo teismo nustatytas faktines aplinkybes ir įvertintus įrodymus. Šalių sudaryta sutartis pasibaigė šalių sutarimu ir tai akivaizdžiai įrodo galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbai atlikti „pilnai“. Pažymėtina, kad tai galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurį nustatė sutarties 1.2.1, 2.2, 3.5 ir 3.6 punktai, o ne atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ar tarpinis darbų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovas dėl neva nesuteiktų darbų nereiškė jokių pretenzijų ir tik praėjus pusei metų šį reikalavimą 2009 m. spalio 9 d. pretenzijoje panaudojo kaip spaudimo priemonę siekdamas išreikalauti iš atsakovo 67 385,80 Lt už atliktus darbus, kurių atsakovas tuo metu neturėjo finansinių galimybių sumokėti ir kurie šiuo metu jau yra sumokėti, ką patvirtino ir pats ieškovas. Sutarties nutraukimą lėmė ieškovo veiksmai vėluojant atlikti rangos darbus sutartyje numatytais terminais, o tai buvo esminės sutarties sąlygos. Vykdant sutartį ieškovui kilo finansinių ir teisinių problemų ją tinkamai vykdyti, nes antstolis areštavo ieškovui mokėtinas lėšas dėl prievolių, kilusių dar iki 2009 m. balandžio 22 d. Dėl ieškovo kaltės tam, kad tinkamai būtų vykdomi įsipareigojimai užsakovui, atsakovas, siekdamas išvengti darbų sustabdymo, buvo priverstas pasirašyti cesijos sutartis su ieškovo subrangovais.

              2. Dėl delspinigių. Teismas tinkamai pritaikė įstatymus, tinkamai atsižvelgė į teismų praktiką ir paties ieškovo veiksmus vykdant sutartį, priteisdamas teismo sprendime nurodytą delspinigių sumą, todėl keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl negautų pajamų

Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 938 159 Lt negautų pajamų. Šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas vienasmeniškai nusprendė nesuteikti šalių 2008 m. lapkričio 4 d. sudarytoje statybos subrangos sutartyje numatytų darbų apimties, dėl ko ieškovas neteko 938 159 Lt pajamų, kurias būtų gavęs vykdydamas darbus, numatytus sutartyje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, šalims 2009 m. balandžio 22 d. susitarus dėl statybos subrangos sutarties pabaigos, ieškovas nebeturėjo pagrindo tikėtis toliau vykdyti darbus ir gauti pajamas, reikalavimą priteisti 938 159 Lt negautų pajamų atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies panaikinti teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisti jam nebe 938 159 Lt negautų pajamų, o 32 859,13 Lt negauto grynojo pelno. Negauto grynojo pelno dydį ieškovas apskaičiuoja pagal lokalinėse sąmatose nurodytus duomenis – 5 proc. nuo numatytų atliktų darbų kainos, atskaičius išlaidas ir atėmus pelno mokestį.

Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. balandžio 22 d. pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (t. 1, b. l. 226). Šiuo aktu šalys konstatavo, kad darbai pagal 2008 m. lapkričio 4 d. statybos subrangos sutartį atlikti visiškai, kad atsakovas ieškovui pretenzijų neturi ir kad šis aktas yra neatskiriama šalių pasirašytos 2008 m. lapkričio 4 d. sutarties dalis. Atsakovas teigia, kad šiuo aktu buvo susitarta dėl statybos subrangos sutarties pabaigos.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik laisvai sudaryti sutartį, bet ir tarpusavio susitarimu panaikinti sutarties prievoles (CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). 2009 m. balandžio 22 d. galutiniame darbų priėmimo-perdavimo akte nėra įrašyta, kad šalys susitarė dėl sutarties pabaigos, tačiau faktiniai šalių veiksmai iki galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir po šio akto pasirašymo rodo, kad šalys tarpusavio sutarimu sutartį nutraukė. Pagal sutartimi nustatytą terminą ieškovas pastatyti (rekonstruoti) objektą turėjo iki 2009 m. vasario 20 d. Taigi galutinio akto pasirašymo dienai sutarties įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, tačiau ieškovas, kaip jis pats nurodo, dar nebuvo atlikęs darbų už 938 159 Lt sumą, t. y. 58 proc. darbų nuo visos 1 617 473,20 Lt sutarties kainos. Byloje nėra įrodymų, kad po galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo šalys sprendė klausimus dėl tolimesnio sutarties vykdymo, kad atsakovas trukdė ar neleido ieškovui atlikti darbų. Tik praėjus 6 mėnesiams po galutinio akto pasirašymo ieškovas pareiškė atsakovui, kad pastarasis neperdavė atlikti statybos darbų už 938 159 Lt sumą (t. 1, b. l. 93). Atsakovas nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios šalys susitarė dėl statybos subrangos sutarties pabaigos, buvo ta, jog ieškovas dėl blogos finansinės padėties buvo nepajėgus toliau tęsti statybos darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo finansinė būklė 2009 m. pradžioje buvo sunki. Ieškovas prašyme dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pats nurodė, kad jis neturi vertingo turto, mašinos ir įrengimai yra lizinguojami, yra skolos tiekėjams (t. 1, b. l. 11-13). Byloje esantys antstolių patvarkymai, pranešimai patvirtina, kad 2009 metų pradžioje ieškovas turėjo kreditorių, kurie kreipėsi į antstolius dėl skolų išieškojimo priverstiniu būdu (t. 1, b. l. 27, 28, 30, 32, 33, 38, 39). Taigi, nors 2009 m. balandžio 22 d. galutiniame darbų priėmimo-perdavimo akto tekste nėra įrašyta, kad šalys susitarė dėl 2008 m. lapkričio 4 d. statybos subrangos sutarties pabaigos, tačiau įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes (ieškovas sutartimi nustatytu terminu statybos objekto nepastatė (nerekonstravo), ieškovas per 6 mėn. nesiėmė jokių veiksmų toliau vykdyti statybos darbus, ieškovo finansinė padėtis vykdyti statybos darbus buvo nepalanki) teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių tikrieji ketinimai buvo statybos subrangos sutartį nutraukti ir jos susitarimą dėl sutarties pabaigos įformino 2009 m. balandžio 22 d. pasirašydamos galutinį aktą.

Pasibaigus sutarčiai, sutarties šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurios buvo nustatytos sutartimi, į ateitį pasibaigia, abi šalys yra atleidžiamos nuo sutarties vykdymo. Šiuo atveju ieškovas po 2009 m. balandžio 22 d. (galutinio akto pasirašymo) nebeturėjo pareigos toliau vykdyti statybos darbus, o atsakovas – suteikti ieškovui sutartyje numatytus darbus ir reikalauti juos įvykdyti.

Sutarties šalis, jeigu ji neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę, privalo kitai šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Minėta, ieškovas reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia tuo, kad atsakovas nesuteikė jam statybos subrangos sutartyje numatytų darbų. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų atsakovas, pasibaigus šalių sudarytai statybos subrangos sutarčiai, neprivalėjo ir toliau vykdyti sutartį, t. y. suteikti ieškovui statybos darbus, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagrįstas.

Dėl delspinigių

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad statybos subrangos sutartimi numatytą delspinigių dydį – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą apmokėjimo už darbus kalendorinę dieną mažinti nėra pakankamo pagrindo, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas didelę dalį už atliktus darbus yra apmokėjęs, kad atsakovas, nors ir pripažįsta skolą, bet vengia atsiskaityti, delspinigius sumažino nuo 21 832,99 Lt iki 15 000 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl šalių nustatyto delspinigių dydžio, tačiau nesutinka dėl delspinigių sumažinimo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad atsakovas skolos niekada neginčijo ir dar iki ieškinio teismui pateikimo pripažino, jog yra ieškovui skolingas (t. 1, b. l. 96). Tarp šalių sutartiniai santykiai pasibaigė 2009 m. balandžio 22 d., atsakovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos su ieškovu buvo dar neatsiskaitęs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad šalių abipusiu susitarimu statybos subrangos sutartis pasibaigė ir atsakovas po sutarties pabaigos nutraukimo iki šiol su ieškovu yra neatsiskaitęs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu, jog atsakovas didelę dalį už atliktus darbus yra apmokėjęs, delspinigius nepagrįstai sumažino. Todėl apeliacinis skundas dėl 6 832,90 Lt delspinigių priteisimo tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo keičiama, priteisiant ieškovui iš atsakovo dar 6 832,99 Lt delspinigių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 14 274 Lt žyminį mokestį. Iš dalies patenkinus ieškinį (patenkinta 8,7 proc. reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 241,84 Lt žyminis mokestis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 26,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo – 24,38 Lt, o iš atsakovo – 2,32 Lt. Tačiau iš atsakovo šios išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija 10 Lt.

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 191 Lt žyminį mokestį. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (patenkinta 17,2 proc. reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinas 204,85 Lt žyminis mokestis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir jo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatymo. Atsižvelgiant į tai, naikintinos šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemones.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Grindingas“ (juridinio asmens kodas 145865013) iš atsakovo UAB ,,Statybos partneriai“ (juridinio asmens kodas 300120312) 89 218,79 Lt (67 358,80 Lt už atliktus statybos darbus, 21 832,99 Lt delspinigių), 12,70 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 241,84 Lt žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Grindingas“ 24,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti ieškovui UAB ,,Grindingas“ iš atsakovo UAB ,,Statybos partneriai“ 204,85 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Statybos partneriai“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

              Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.