Civilinė byla Nr. e2A-414-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01564-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.; 2.7.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 10 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalba.Lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-232/2015 pagal ieškovės UAB „Kalba.Lt“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Užsienio kalbų mokymo centras“ dėl nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių atlyginimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir prekių ženklo savininko teisių galimo pažeidimo.

Ieškovė UAB „Kalba.Lt“ (buvęs pavadinimas – UAB „Jūsų vaistinė“) įregistruota 2003 m. kovo 17 d. Pagrindinė bendrovės veikla – užsienio kalbų mokymo kursų organizavimas ir kitos su užsienio kalba susijusios paslaugos. Ieškovei priklauso nacionaliniai prekių ženklai „kalba.lt didžiausia kalbų mokykla“ (fig.), registracijos data 2009 m. balandžio 14 d., registracijos Nr. 59672, „kalba.lt“ (fig.), registracijos data 2013 m. spalio 28 d., registracijos Nr. 67712, apsaugotos spalvos oranžinė ir juoda, bei „kalba“ (fig.), registracijos data 1997 birželio 17 d., registracijos Nr. 24982. 

Ženklo „kalba“ (fig.) pirmoji savininkė, padavusi paraišką ženklui registruoti, buvo UAB „KALBA“. UAB „Jūsų vaistinė“ 2009 m. kovo 27 d. šį ženklą įsigijo iš VŠĮ „KALBOS“ MOKYKLA“, kuri savo ruožtu šį ženklą įgijo iš fizinio asmens A. P..

Visi ieškovės prekių ženklai be kita ko įregistruoti 41 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (Nicos klasifikacijos) klasės paslaugoms (švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla).

2010 m. kovo 13 d. ieškovės vardu įregistruota interneto adresų sritis, subdomenas kalba.lt, naudojamas UAB „Kalba.lt“ interneto svetainei, kurioje talpinama informacija apie ieškovės veiklą, teikiamas paslaugas.

Atsakovė VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ taip pat teikia užsienio kalbų mokymo paslaugas. Jos vardu 2012 m. rugpjūčio 9 d. įregistruotas subdomenas kalbis.lt. Atsakovei priklauso du nacionaliniai prekių ženklai, registruoti ir 41 klasės paslaugoms: „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ (fig.), registracijos data 2014 m. kovo 26 d., registracijos Nr. 68585 ir „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ (fig.), registracijos data 2014 m. liepos 28 d., registracijos Nr. 69302.

Ieškovė prašė pripažinti atsakovės prekių ženklo „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ (fig.), registracijos data 2014 m. kovo 26 d., registracijos Nr. 68585, registraciją 41 klasės paslaugoms žymėti negaliojančia; įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – interneto adresų srities kalbis.lt naudojimą paslaugų, nurodytų 41 Nicos klasifikacijos klasėje, reklamai bei pardavimui; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę nutraukti žodinio prekių ženklo bei interneto adresų srities (subdomeno) „kalbis.lt“ naudojimą atsakovės veikloje.

Ieškovė nurodė, kad užsienio kalbų mokymo veikla naudojantis prekės ženklu „KALBA“ buvo vykdoma nuo 1997-ųjų metų, o ieškovė atitinkamą veiklą perėmė 2009-aisiais metais. Ieškovė prekių ženklą „kalba.lt“ (fig.) naudoja savo paslaugų reklamoje ant bendrovės firminių blankų ir kitais būdais. Buhalterinė pažyma Nr. KT/1-1 patvirtina, kad išlaidos atitinkamų paslaugų reklamai patirtos nuo 2009 m. vasario 25 d., sudaro 1 341 662,70 Lt be PVM. Atsakovė, savo veikloje naudodamasi ginčo prekių ženklu ir subdomenu, kurių skambesys/sandara yra ypatingai bei klaidinančiai panašūs į ieškovės bendrovės pavadinimą, prekės ženklus bei įregistruotą interneto adresų sritį, veikia neteisėtai – pradėdama vykdyti atitinkamą veiklą atsakovė savireklamai sąmoningai pasirinko minėtas priemones, klaidinančiai panašias į tas, kurias naudoja ieškovė, tokiu būdu pasinaudodama ieškovės įdirbiu bei reputacija atitinkamų paslaugų rinkoje ir sutaupydama lėšas savo veiklos reklamai. Tai, kad ženklas „kalbis.lt” kelia klaidinamą asociaciją su ieškovės prekės ženklais ir ieškovės teikiamomis paslaugomis, taip pat klaidina visuomenę dėl „kalbis.lt” žymenį naudojančio asmens, ieškovės teigimu, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (lietuvių kalbos specialisto išvada, „Kalba.lt“ rinkos tyrimo ataskaita bei 2014 m. sausio 27 d. I. N. skundas). Atsakovė, nesąžiningai konkuruodama su ieškove, neteisėtai gavo naudą ieškovės sąskaita, todėl privalo ieškovei atlyginti patirtą žalą, kuri, ieškovės vertinimu, lygi atsakovės pelnui, gautam iš užsienio kalbų mokymo paslaugų, įsigytų interneto svetainės kalbis.lt pagalba, pardavimo.

Atsakovė VšĮ “Užsienio kalbų mokymo centras” su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės prekių ženklo „kalba.lt”, reg. Nr. 67712, žodinis elementas „kalba“ yra aprašomasis teikiamų paslaugų atžvilgiu 41 klasėje, todėl teismas ex officio turėtų pripažinti ženklo žodinį elementą „kalba.lt” nesaugomu. Teismui nustačius, kad prekių ženklo „kalba.lt” žodinis elementas „kalba“ yra nesaugomas, būtų paneigtas kaltinimas nesąžininga konkurencija. Atsakovės teigimu, negalima uždrausti jokiam subjektui naudoti bendrinį lietuvių kalbos žodį „kalba“ kaip raktinį žodį užsakomuose skelbimuose, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) pažeidimo. Atsakovės vertinimu, ginčo prekių ženklų vaizdiniai elementai vizualiai akivaizdžiai nepanašūs nei spalvų deriniais, nei figūriniais elementais, nei elementų išsidėstymu pačiame ženkle. Ieškovė nepagrindė, kad yra įgijusi išskirtinę reputaciją, kuria neva atsakovė bando pasinaudoti. Be to, ieškovė užsienio kalbų mokymo paslaugas pradėjo teikti ne anksčiau, nei buvo pakeistas juridinio asmens pavadinimas, t. y. nuo 2009 m. kovo 4 d., o UAB „Kalba.lt“ buvo registruota tik 2003 m. kovo 7 d. Tai paneigia ieškovės nurodytą faktą, kad ieškovės įmonė savo veiklą pradėjo vykdyti nuo 1997 metų. Tuo tarpu atsakovė savo veiklą pradėjo 1997 m. kovo 18 d., todėl turi didelę patirtį užsienio kalbų mokymo paslaugų srityje. Ieškovės pateikta rinkos tyrimo ataskaita yra klaidinanti ir netiksli, kadangi nėra aišku kaip buvo atlikta apklausa, o I. N. skundas yra mažareikšmis pavienis suklydimo atvejis. Ieškovė pateiktais įrodymais taip pat nepagrindė, kad išleido dideles lėšas savo užsienio kalbų mokymo paslaugų reklamai, kadangi pateikta pažyma yra klaidinga ir netiksli.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė kad VPB neturi kompetencijos pasisakyti dėl klaidinančios reklamos naudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis PŽĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, Teisingumo Teismo praktika, ieškovės prekių ženklo žodinį elementą „kalba.lt“ pripažino nesaugomu elementu, konstatuodamas, kad žodis „kalba“ yra teikiamos paslaugos (kalbų mokymo) charakteristika ir todėl neturi skiriamojo požymio. Žodinis elementas „kalba“ tiesiogiai nusako paslaugą (kalbų mokymas), kurią teikia šalys. Trumpinys „lt“ yra tradicinis trumpinys, domeno pavadinimas. Teismas nurodė, kad abu ieškovės prekių ženklai yra figūriniai juose aiškiai dominuoja ir  išsiskiria įprastiniu šriftu parašyti žodiniai elementai „kalba.lt, kurie pripažintini nesaugomais. Prekių ženklų nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo, atitinkamai nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriais elementais, ar elementais, turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį, nes pagal įstatymą nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

Teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje lietuvių kalbos specialisto išvadoje lingvistinis aiškinimas apie tai, kad žodis „kalbis“ yra dirbtinis, nevartotinas bendrinėje kalboje, lemia jo skirtingumą nuo ieškovės prekių ženkle esančio žodinio elemento „kalba“, o jo „dirbtinumas“ daro jį žymeniu turinčiu daugiau prekių ženklo savybių nei bendrinėje kalboje naudojamas, aprašomąją reikšmę turintis žodis „kalba“, kuris laikytinas silpnu nesaugotinu ieškovės prekių ženklo elementu. Be to, atsakovės registruoto ženklo (registracijos Nr. 68585) žodinis elementas „Kalbis“ ir ieškovės prekių ženklų elementas „kalba“ yra atlikti panašiu, tačiau niekuo neišsiskiriančiu, standartiniu, šriftu, kuris pats savaime žymeniui nesuteikia išskirtinumo. Atsižvelgęs į tai, kad kiti šalių prekių ženklų elementai nėra panašūs, teismas konstatavo, kad šalių prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs.

Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė, siekdama įrodyti savo ženklo žinomumą (reputaciją), pateikė UAB „Creative Media Service“ 2014 m. balandžio mėnesį atliktą „KALBA.LT“ rinkos tyrimo ataskaitą, iš jos turinio negalima nuspręsti, kokie klausimai buvo užduodami dalyvaujantiems tyrime asmenims tiek atliekant šalių prekės ženklų žinomumo, tiek galimo klaidinimo galimybės tyrimą.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo uždrausti interneto adresų srities (subdomeno) „kalbis.lt“ naudojimą teismas nurodė, kad Lietuvos teisės sistemoje nėra domenų vardų teisinio reglamentavimo, todėl pagrindiniai teisės aktai, kuriais netiesiogiai būtų galima pasinaudoti, ginantis nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), PŽĮ bei Konkurencijos įstatymai, taip pat šiuo atveju taikoma teisės analogija, tarptautinė teisė ir teismų praktika (CK 1.8 straipsnis), taip pat tiesioginio taikymo teisės aktas 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamentas 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus. Reglamento 21 straipsnis numato galimybę panaikinti domeno vardo registraciją, jei kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta jog nesąžiningumas gali būti nustatomas įrodžius: kad domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas visų pirma siekiant jį parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą, pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė savininkui arba domeno vardas buvo užregistruotas siekiant, kad pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkas ar valstybės įstaiga negalėtų parinkti tokį pavadinimą atitinkančio domeno vardo jeigu: galima įrodyti, kad besiregistruojantysis elgiasi būtent taip. Teismas nė vienos iš Reglamente įrodytų aplinkybių nenustatė ir nurodė, kad atsakovė savo interneto srities adrese naudoja savo prekių ženklo vieną žodinių elementų, kuris nepripažintinas klaidinančiai panašių į ieškovės prekių ženklą.      

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kalba.Lt“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovė nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovės teises atsisakytina ginti jos nurodomu būdu vien dėl to, kad ieškovės prekių ženkluose dominuoja nesaugomi elementai. Tokia teismo išvada padaryta netinkamai atskleidus faktines aplinkybes, šalių pozicijas, dėl ko nebuvo atskleista ginčo esmė, taip pat neatsižvelgta į teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo praktiką. Sprendžiant ginčą esminę reikšmę turi ženklų/žymenų „kalba.lt/kalbis.lt” kaip visumos panašumo vertinimas. Teismas nepagrįstai išskaidė žymenį „kalba.lt” ir atskirai vertino jo dalis. Be to, teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad esminės reikšmės sprendžiant bylą turi tai, kad „kalba.lt” yra ir juridinio asmens pavadinimas.
2. Teismas nevertino atsakovės veiksmų naudojant žodžius „kalbis.lt“ savo prekių ženkle sąžiningumo/nesąžiningumo aspektu. Teismas nevertino, ar vartotojai neklaidinami dėl žymens „kalbis.lt“ naudojimo, bei nepasisakė dėl jokių su tuo susijusių ieškovės argumentų.
3. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamentas 874/2004 nepagrįstai taikytas kaip teisės analogija. Reglamente nurodomos taisyklės netaikytinos, kadangi ieškinys reiškiamas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo bei PŽĮ normomis siekiant uždrausti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsižvelgiant i tai, kad elementas „kalba“ yra bendrinis žodis, tiesiogiai apibūdinantis paslaugas, o elementas „.lt“ yra aukščiausiojo lygio domeno pavadinimas, būdingas internetinėms svetainėms Lietuvoje, šie elementai atskirti tašku, akivaizdu, kad vartotojai suvoks juos kaip atskiras ženklo dalis, todėl teismas tinkamai įvertino jų reikšmę vartotojui. Abu šie elementai neturi jokio skiriamojo požymio, todėl nėra saugomi ir nėra reikšmingi žymenų palyginimui.
2. Iš teismo priimto sprendimo akivaizdu, kad teismo argumentai dėl elemento „kalba.lt“ skiriamojo požymio bei šio elemento suteikiamos teisinės apsaugos yra taikomi ir ieškovės juridinio asmens pavadinimo atžvilgiu ir jo santykiu su atsakovei priklausančiu prekių ženklu ir domenu. Teismas išanalizavo elemento „kalba.lt“ suteikiamą teisinės apsaugos apimtį PŽĮ, Konkurencijos įstatymo bei CK kontekste.
3. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 3 dalimi, tačiau šis reglamentas yra taikomas tik Europos Bendrijos prekių ženklams, be to, nurodytas straipsnis yra taikomas tik neregistruotiems žymenims.
4. Ieškovei neįrodžius, kad tiek jai priklausantys prekių ženklai, tiek juridinio asmens pavadinimas yra įgiję skiriamąjį požymi dėl naudojimo, teismas pagristai konstatavo, kad, vertinant vartotojų suklaidinimo tikimybę, neturi buti atsižvelgiama į elementą „kalba.lt“.
5. Elementai „kalba.lt“ ir „kalbis“ nėra panašūs, tačiau net ir nustačius panašumą tarp jų, tai nereikš, kad yra galimybė suklaidinti visuomenę, nes elementas „kalba.lt“ neturi skiriamojo požymio.
6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino atsakovės veiksmų Konkurencijos įstatymo ribose, kadangi nustačius, jog elementas „kalba.lt“ yra nesaugomas, nėra klaidinimo tiek pagal PŽĮ, tiek pagal Konkurencijos įstatymą.
7. Nesutiktina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamentu 874/2004, kadangi teismų praktikoje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nesant domenų vardų teisinio reglamentavimo, sprendžiant ginčus, susijusius su domenų vardais, pagal analogiją taikytinas ir Komisijos Reglamentas Nr. 874/2004 (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. 2A-208-407/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą c. b. Nr. 2A-1003/2014).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimo  negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Dėl ieškovės teisių gynimo būdo

              Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, kadangi neišanalizavo visų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio, kuriuo buvo grindžiamas ieškinys, taikymo sąlygų.

              Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, inter alia savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Apeliantė teismui pateiktu ieškiniu įrodinėjo būtent šiuos atsakovės veiksmus. Tam, kad būtų nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmai šiuo pagrindu, būtina nustatyti šias aplinkybes: pirma, kad savavališkai naudojamas žymuo yra panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą, neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu; antra, tokio žymens naudojimas sukelia ar gali sukelti painiavą arba siekiama pasinaudoti kito ūkio subjekto reputacija, arba dėl to gali susilpnėti ūkio subjekto naudojamo žymens skiriamasis požymis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

              Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata draudžiami veiksmai savo turiniu panašūs į PŽĮ 38 straipsnio uždraustus veiksmus, t.y. naudojimą žymens, kuris tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus, kai dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Taigi, žymenys, saugomi pagal prekių ženklų teisę, gali būti ginami ir prekių ženklų teisės, ir konkurencijos teisės pagrindu, tačiau pagrindinis prekių ženklų savininko teisių apsaugos instrumentas yra prekių ženklų teisė. Kai įregistruoto prekių ženklo savininko teisių gynyba galima tiek pagal prekių ženklų teisę, tiek pagal konkurencijos teisę, konkurencijos teisė yra išimtinė priemonė, taikoma subsidiariai, kai remtis vien prekių ženklų teise pažeistoms teisėms ginti nėra pakankama. Konkurencijos teisė prekių ženklų savininko teisėms ginti gali būti taikoma tada, kai konkretaus atvejo prekių ženklų teisė neapima, arba padarytas pažeidimas peržengia prekių ženklų teisės reguliavimo ribas.

              Kolegija taip pat pažymi, kad savavališkam žymens naudojimui pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą konstatuoti, atsakovo naudojamas žymuo turi būti neregistruotas arba jo registracija turi būti įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta. Kai atsakovas yra įstatymų nustatyta tvarka žymenį įsiregistravęs kaip savo prekių ženklą, nenuginčijus tokio ženklo registracijos, jam negali būti uždrausta šį ženklą naudoti. Uždraudžiant naudoti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus prekių ženklus, kai ši jų registracija nėra nuginčyta, būtų nepaisoma fundamentalių prekių ženklų teisės principų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004). Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja prekių ženklų registracijos ir registracijai keliamų reikalavimų, todėl prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia remiantis Konkurencijos įstatymo normomis. Šiuos klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas – PŽĮ.

              Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės ginčijamas žymuo yra registruotas atsakovės prekių ženklas, kurio registracijos panaikinimo klausimas teismo pagrįstai buvo sprendžiamas pagal PŽĮ nuostatas. Nenustatęs pagrindų atsakovės prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, kadangi registruoto prekių ženklo naudojimas negali būti laikomas savavališku žymens naudojimu pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teisinio ieškinio pagrindo ir turi savarankiškai taikyti ginčijamą situaciją reglamentuojančias teisės normas. Tai, kad sprendimui pagrįsti teismas taikė kitokią nei apeliantės nurodyta, tačiau ginčijamą santykį atitinkančią, teisės normą, negali būti vertinama kaip bylos esmės neatskleidimas. Nustatęs, kad šioje byloje kilusį konfliktą tarp apeliantės prekių ženklo (apeliantės pavadinimo) ir atsakovės prekių ženklo reglamentuoja ne Konkurencijos įstatymo, o PŽĮ nuostatos, teismas visiškai pagrįstai, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi šiam teisės akte įtvirtintomis normomis.

Dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo

Atsakovės prekių ženklo „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ (fig.), registracijos Nr. 68585, apeliantė ginčijo remdamasi PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu (klaidinantis panašumas į apeliantės įregistruotus prekės ženklus), taip pat PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu (klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atskirai nepasisakė dėl PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, t.y. neįvertino apeliantės teisės į juridinio asmens pavadinimą galimo pažeidimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savo, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimą apeliantė grindė atsakovės prekių ženklų klaidinamu panašumu į apeliantės prekių ženklus, atsižvelgiant į, apeliantės teigimu, dominuojantį prekių ženklų elementą „kalba.lt“, atitinkantį apeliantės juridinio asmens pavadinimą. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, argumentai, kuriais remiantis teismas gali spręsti dėl apeliantės teisių į prekės ženklus ir į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo yra iš esmės tapatūs, dėl ko atskiros analizės pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebuvimas teismo sprendime savaime negali būti pripažintas pagrindu ginčijamam teismo sprendimui panaikinti (CPK 328 straipsnis).

Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pažymima, kad tai, ar konkrečiu atveju egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę, priklauso nuo keleto faktorių: 1) lyginamųjų žymenų panašumo, 2) lyginamųjų žymenų skiriamųjų ir dominuojančių elementų, 3) ankstesnio ženklo skiriamojo požymio stiprumo, 4) vartotojo atidumo laipsnio, 5) prekių ir paslaugų panašumo (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95; Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-342/97). Taip pat, tiek prekių ženklai, tiek juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio (ne)išskirtinumo, gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“; tai yra, vienų prekių ženklų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“; nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso kitų prekių ženklų bei juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju, kitų prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams ar juridinių asmenų pavadinimams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo atveju, bus skirtinga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

Pirmosios instancijos teismas apeliantės prekių ženklų žodinį elementą „kalba“ pripažino nesaugomu (neturinčiu skiriamojo požymio) elementu užsienio kalbų mokymo paslaugoms. Apeliantė iš esmės neginčija šios pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, lygindamas ginčo prekių ženklus, nepagrįstai apeliantės prekių ženklo žodinį elementą „kalba.lt“ išskaidė į du atskirus elementus – „kalba“ ir „lt“, tuo tarpu būtent šių elementų derinys, apeliantės vertinimu, suteikia žymeniui išskirtinumą. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visuomenės suklaidinimo galimybę remdamasis vien tuo, kad apeliantės prekių ženklo elementas „kalba.lt“ neturi skiriamojo požymio.

Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai vartotojas ženklą suvokia kaip visumą, neanalizuodamas atskirų jo detalių, tačiau tam tikrais atvejais žodinį ženklą vartotojas gali būti linkęs suskaidyti į elementus, kurie atspindi jam žinomą žodį ar sukelia tam tikrą prasmę. Jei vartotojas vieną žodinį žymenį yra linkęs suvokti kaip susidedantį iš atskirų komponentų, kiekvienas toks komponentas lyginant ženklus yra vertinamas kaip atskiras ženklo elementas (Vidaus rinkos derinimo tarnybos Vadovas, C dalis, 2 skirsnis „Identiškumas ir supainiojimo tikimybė“, 4 poskyris „Skiriamasis požymis“ 2015 m. vasario 1 d. redakcija, 2.1.1 punktas). Toks vertinimas turėtų būti taikomas tuo atveju, jei yra akivaizdu, kad konkreti žodinio žymens dalis vartotojo bus siejama su konkrečia semantine prasme arba ženklas yra vizualiai suskaidytas į atskiras dalis (Vidaus rinkos derinimo tarnybos Vadovas, C dalis, 2 skirsnis „Identiškumas ir supainiojimo tikimybė“, 3 poskyris „Ženklų lyginimas“ 2015 m. vasario 1 d. redakcija, 3.6.1.2 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantės prekių ženklų žodinis elementas „kalba.lt“ yra aiškiai vizualiai suskaidytas į atskirus elementus (naudojant skirtingas spalvas), be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vartotojui šis elementas atrodys susidedantis iš dviejų savarankišką prasmę turinčių dalių – žodžio „kalba“, ir trumpinio „lt“, reiškiančio aukščiausiojo lygio domeno šalies kodą. Taigi, apeliantės argumentai dėl netinkamo žymens žodinio elemento suskaidymo lyginant ginčo žymenis atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantės nurodomo elemento „kalbis.lt“ ginčijamame atsakovės prekių ženkle apskritai nėra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, neišskaidęs žodinio apeliantės prekių ženklo elemento ir palyginęs elementus „kalba.lt“ ir „kalbis“, o ne „kalba“ ir „kalbis“, būtų padaręs kitokias išvadas dėl lyginamųjų žymenų panašumo.

Elementas „.lt“ yra techninis ir bendrinis elementas, vartojamas įprastoje komercinės interneto svetainės adreso struktūroje. Jis taip pat gali rodyti, tai, kad siūlomos prekės ar paslaugos teikiamos internetu arba kad jos yra susijusios su internetu. Todėl nagrinėjamą elementą reikia laikyti neturinčiu skiriamojo požymio atitinkamų prekių ir paslaugų atžvilgiu. Kaip jau minėta, apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad elementas „kalba“ užsienio kalbų mokymo paslaugų teikimo atžvilgiu yra aprašomasis, t.y. neturi skiriamojo požymio. Tokio skiriamojo požymio apeliantės prekių ženklo žodinis elementas neįgyja ir kombinacijoje su kitu skiriamojo požymio neturinčiu elementu „lt“ (Žr. mutatis mutandis Bendrojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą byloje T-338/11).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantės prekių ženklo žodinis elementas „kalba.lt“ yra apeliantės juridinio asmens pavadinimas. Tačiau, kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantės prekių ženklo žodinis elementas atitinka jos pavadinimą, savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, kad apeliantės prekių ženklo žodinis elementas yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies prasme, taigi ši aplinkybė pati savaime pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia.

Apeliantė pagrįstai pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nesaugomas (neturintis skiriamojo požymio) ar silpnas ženklo elementas gali turėti įtakos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas. Tačiau tais atvejais, kai prekių ženkluose sutampa skiriamojo požymio neturintis elementas, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Vien skiriamojo požymio neturinčių elementų sutaptis nereiškia, kad yra galimybė suklaidinti. Kai prekių ženkluose bus ir kitų panašių vaizdinių ir (arba) žodinių elementų, suklaidinimo galimybė bus, jeigu bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis bus labai panašus arba tapatus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).

Sutiktina su apeliantės argumentu, kad dominuojančiais ginčo prekių ženklų elementais yra žodiniai elementai „kalba.lt“ ir „kalbis“, kadangi jie aiškiai vizualiai išskiriami prekių ženklų kompozicijoje, kiti žodiniai lyginamųjų ženklų elementai yra parašyti smulkiu šriftu, apatinėje eilutėje, todėl nėra vartotojo išsyk pastebimi, o grafiniai abiejų lyginamųjų ženklų elementai yra neišsiskiriantys (standartinis šriftas, juoda ir pilka spalvos, užrašo išdėstymas dviejose eilutėse).  Tačiau, spręsdamas dėl suklaidinimo galimybės šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dominuojantys ginčo ženklų elementai nėra tapatūs, o tam tikras jų panašumas, net ir įvertinus apeliantės argumentus dėl dirbtinio žymens „kalbis“ galimų sąsajų su elementu „kalba“, atsižvelgiant į tai, kad elementas „kalba.lt“ neturi skiriamojo požymio, o kiti lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai nesutampa, nėra pakankamas klaidinančiam ginčo prekių ženklų panašumui konstatuoti.

Dėl domeno registracijos panaikinimo

Vertinant atsakovės veiksmų, naudojant subdomeną „kalbis.lt“, atitiktį Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms sąlygoms, pirmiausia pastebėtina, kad elementas „kalbis“ yra atsakovės prekių ženklų (kurių registracija bylos nagrinėjimo metu nenuginčyta) žodinis elementas, o plėtinys .lt yra aukščiausiojo lygio domeno šalies kodas, kurio naudojimas yra įprastas ir neišvengiamas interneto svetainės adreso struktūroje, todėl į šį elementą lyginant ginčijamus žymenis neturi ir negali būti atsižvelgiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmai, naudojant subdomene jai priklausančių prekių ženklų žodinį elementą, negali būti pripažinti savavališku žymens naudojimu Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Tokių atsakovės veiksmų nėra pagrindo pripažinti ir apeliantės teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu, kadangi apeliantės pavadinimas ir ginčo subdomenas nėra tapatūs, o tam tikras jų panašumas yra leistinas atsižvelgiant į elemento „kalba“ aprašomąjį pobūdį ir elemento „lt“ techninį pobūdį, vartojant jį interneto svetainės adreso struktūroje.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, apeliantės reikalavimui dėl domeno registracijos panaikinimo pagal analogiją taikė ir 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 nuostatas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1003/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Šiuo atveju, kaip jau minėta, atsakovė turi teisėtą interesą naudoti domeno vardą, atitinkanti jai priklausančių prekių ženklų žodinį elementą, o nesąžiningų atsakovės veiksmų, kaip jie aiškinami pagal Reglamento 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgiant į teismo išvadas dėl klaidinančio panašumo tarp ieškovės prekių ženklų (pavadinimo) ir atsakovės prekių ženklo nebuvimą, nėra pagrindo konstatuoti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 701,80 EUR advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kalba.lt“ 701,80 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovės VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ naudai.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                                                              Konstantinas Gurinas

                                                                                                                              Nijolė Piškinaitė