Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1849-881-2013].doc
Bylos nr.: 2A-1849-881/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Nuosavybės teisė:
Bendrosios nuosavybės teisė:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bylos nutraukimas:
Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino

Civilinė byla Nr. 2A-1849-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12395-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 118.5.

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. S. ir ieškovės I. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. 2A-1849-881/2013 pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo nutraukimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

 n u s t a t ė :

 

                                                          I. Ginčo esmė

 

            Ieškovė I. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai nuosavybės teises V. S. priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o atsakovui V. S. priteisti 26 000 Lt kompensaciją.

             Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti jam teisę naudotis buto patalpa plane pažymėta 38-4, o taip pat leisti atlikti bute pertvarkymus.

         

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 36,62 kv. m ploto vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 13 d. vidutinė buto rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis buvo 121 000 Lt, pagal UAB „Inreal“ 2011 m. rugsėjo 15 d. turto vertinimo ataskaitą – 104 000 Lt, o  pagal UAB „Tikslo siekis“ 2012 m. vasario 27 d. turto vertinimo ataskaitą 123 000 Lt. Ieškovei priklauso ¾ dalys buto, o atsakovui – ¼ dalis. Atsakovas savo dalį buto įsigijo 2010 m. vasario 18 d. varžytynėse už 18 000 Lt. Tais pačiais metais ieškovė ir atsakovas susitarė, jog atsakovas kambaryje užims kairįjį kampą prie lango, o komunalinius mokesčius apmokės proporcingai nuosavybės teise priklausančio buto dalims; vienam iš bendraturčių bute negyvenant, mokesčius apmoka kitas bendraturtis. 2012 m. vasario 8 d. atsakovas raštu informavo ieškovę, kad ketina parduoti savo buto dalį už 32 000 Lt ir ieškovei kaip bendraturtei pasiūlė pirmenybės teise ją nupirkti. Atsakovo pateiktame Naudojimosi tvarkos butu nustatymo projekte siūloma dabartinę virtuvę (patalpą 38-4) paskirti naudotis atsakovui, nupjovus dalį palangės įstatyti papildomas duris į balkoną, kad atsakovas juo galėtų naudotis, virtuvę įrengti koridoriuje arba dabartiniame vieninteliame gyvenamajame kambaryje (patalpoje Nr. 38-3).

Teismas vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi sprendė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kilus ginčui  valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo. Nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, – šalys nesutaria dėl naudojimosi butu tvarkos ir atidalijimo būdo. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką kiekvienu atveju priklauso nuo skirtingų aplinkybių, tačiau pagrindinis naudojimosi tvarkos nustatymo tikslas – užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių. Ieškovei su atsakovu nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, todėl teismas padarė išvadą, kad galimybės paskirti atsakovui jo dalį atitinkančią izoliuotą patalpą bute nėra. Naudojimosi tvarka ginčo butu galėtų būti nustatoma tik jį iš esmės pertvarkius, pakeitus patalpų funkcinę paskirtį, todėl nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių kilusio ginčo galutinai neišspręstų, o priešingai, remonto darbai sudarytų prielaidas ateityje kilti dar daugiau nesutarimų. Be to, pagal atsakovo siūlomą projektą pertvarkius vieno kambario butą į dviejų kambarių su dviem virtuvėmis (nišomis maistą gaminti), sumažėtų buto vertė, taip pat galimybės nestandartinį butą parduoti.

Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš bendraturčių reikalauja atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005). Kadangi šiuo atveju bendraturčių ginčo objekto padalinti natūra neįmanoma, teismas išsprendė klausimą dėl buto priteisimo vienam iš bendraturčių, o kitam kompensacijos priteisimo. Įvertinęs abiejų bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, tai, kad atsakovo turima dalimi be buto rekonstrukcijos negalima realiai naudotis, bei atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreiškė ketinimą savo buto dalį parduoti, teismas nusprendė ginčo butą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui priteisė kompensaciją pinigais. Tokią išvadą teismas padarė taip pat atsižvelgiamas ir į atsakovo interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe – atsakovas šiuo metu gyvena ne Vilniuje, nuosavybės teise turi kitų gyvenamųjų patalpų, kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovo gyvenamoji vieta būtų išskirtinai susieta su Vilniumi, atsakovas nenurodė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Apskaičiuodamas atsakovui priteisiamos kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į byloje abiejų šalių pateiktas buto vertinimo ataskaitas ir sprendė, kad vidutinė buto vertė yra 113 500 Lt, todėl atsakovui priteisė 28 375 Lt dydžio kompensaciją.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

             Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

             Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo ginčija jo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

             2013 m. gegužės 3 d. gautas šalių prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

                     

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

             Prašymas tenkinamas.

   Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė sudaryti taikos sutartį išplaukia iš Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, remiantis kuriuo šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Vis dėlto dispozityvumo principas nėra absoliutus – vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Susipažinusi su šalių pateikta taikos sutartimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikos sutarties patvirtinimas šiuo atveju neprieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. 

Patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukiama (CPK 293 str. 5 p.). Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, raštu patvirtino, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisinės pasekmės joms išaiškintos.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija patvirtina 2013 m. gegužės 3 d. šalių sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, panaikina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą bei nutraukia šią civilinę bylą (CPK 42 str., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi bei 302 straipsniu, šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžinama 75 procentai už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, o apeliantui – 75 procentai už priešieškinį ir 100 procentų už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 780 Lt (b. l. 3, 16), todėl jai grąžinama 585 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (780 Lt * 0,75 = 585 Lt). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b. l. 64), todėl jam grąžinama 75 Lt už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 927,43 Lt (b. l. 174).

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (35,28 Lt), priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 302 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

 

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

Patvirtinti ieškovės I. M. ir atsakovo V. S. 2013 m. gegužės 3 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

 

         1. Šalims dalinės nuosavybės teise priklauso 36,62 kv. m. bendro ploto vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini):

         - ¾ dalys (27,496 kv. m.) priklauso ieškovei I. M.;

         - ¼ dalis (9,165 kv. m.) patalpos priklauso atsakovui V. S..

         2. Šalys susitaria, kad atsakovas V. S. perleidžia ieškovei jam nuosavybės teise priklausančias ¼ dalis (9,165 kv. m.) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė I. M. už perleidžiamą buto dalį sumoka 28 000 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių litų) kompensaciją. Kompensacija išmokama per 5 darbo dienas po teismo sprendimo, patvirtinančio šią taikos sutartį, įsigaliojimo dienos į atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini).

         3. Šalys susitaria, kad atsakovas V. S. atlaisvins butą ir perduos ieškovei ¼ dalis (9,165 kv. m.) buto per 30 d. nuo kompensacijos gavimo dienos.

         4. Šalys pareiškia, jog jos viena kitai neturi jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su civilinės bylos Nr. 2A-1849-881/2013 dalyku, pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šią taikos sutartį. Šis susitarimas yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas.

         5. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma ir išaiškinta taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir LR CPK 294 str. 2 d. (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), taip pat LR CK 6.985 str. (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).

         6. Šalys prašo teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2A-1849-881/2013 nutraukti (CPK 293 str. 5 p.).

         7. Šalys susitaria:

         - nė viena iš šalių neatlygina kitai pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kiekviena šalis savo turėtas išlaidas padengia asmeniškai (įskaitant ieškovės sumokėtą 794 Lt žyminio mokesčio sumą).

         8. Šalys, vadovaudamosi LR CK 87 str. 2 d., prašo ieškovei I. M. grąžinti 75 proc. sumokėtos žyminio mokesčio sumos, o atsakovui V. S. – 75 proc. už apeliacinį skundą sumokėtos žyminio mokesčio sumos.

         9. Šis susitarimas pasirašytas trimis egzemplioriais (po vieną kiekvienai šaliai ir vienas perduodamas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui).

 

          Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. S. dėl turto atidalijimo ir kompensacijos už turto dalį priteisimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei I. M. dėl leidimo perplanuoti butą ir nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Grąžinti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 585 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo kvitais per AB Swedbank banką.

Grąžinti atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1002,43 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį ir apeliacinį skundą 2012 m. kovo 7 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvitais per AB Swedbank banką.

Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 35,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

 

 

          Teisėjai                                                                                                               Danutė Kutrienė

 

 

Vilija Mikuckienė

 

 

 Virginijus Kairevičius

 


Paminėta tekste:
  • 2A-18
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • 3K-3-354/2005
  • 3K-3-85/2006
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 294 str. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CK6 6.985 str. Taikos sutarties galia