Civilinė byla Nr. 2S-448-480/2018
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00390-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.4.2.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1179-308/2017 pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys: antstolė A. M., antstolė T. G., antstolis M. D., antstolė J. J., antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos vandenys“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos auditorių rūmai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė „Matuizų dujų silikatas“, uždaroji akcinė bendrovė „Matuizų plytinė“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėja M. L. prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Nurodė, kad jos nemokumą sukėlė įsiskolinimas kreditoriams UAB „Matuizų plytinė“, UAB „Matuizų dujų silikatas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, bendra įsiskolinimo suma sudaro apie 600 000 Eur, ir kurių ji negali niekaip įvykdyti. Kiti kreditoriniai įsiskolinimai, kuriuos sudaro būsto kreditas bankui apie 8200 Eur, bei kiti įsiskolinimai apie 2000 Eur, iš viso apie 10 200 Eur, kuriuos ji būtų galėjusi visus ar dalį jų įvykdyti. Būtent dėl to ji ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjos finansinė padėtis ėmė blogėti 2011 m., kai ji išėjo iš darbo UAB „Matuizų plytinė“, tačiau darbdavys su ja neatsiskaitė, o UAB „Simpras“ jai nesumokėjo už pareiškėjos parduotas UAB „Matuizų plytinė“ akcijas. Iš santaupų ir pensijų fonde sukauptų lėšų pareiškėja kurį laiką dengė būsto paskolą. Didžiausi sunkumai prasidėjo tuomet, kai mokesčių inspekcija priskaičiavo mokesčius už neva pasisavintas lėšas ir 2014 m. areštavo jos sąskaitas. Po to prie šių sumų prisidėjo išieškojimai pagal 2015 m. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Pareiškėja patvirtino, kad didieji reikalavimai UAB ,,Matuizų plytinė“, UAB ,,Matuizų dujų silikatas“ ir valstybinės mokesčių inspekcijos atsirado jai dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėja nurodė, kad ji šiuo metu turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – butą Druskininkuose, kurio vertė yra apie 121 000 Eur. Jos pajamos yra mažos, nes ji pragyvena iš 435 Eur pensijos, pusę kurios atskaičiuoja antstoliai. Atsižvelgiant į jos pajamas, pareiškėja nebeįstengia vykdyti susidariusių įsipareigojimų, dėl to nebeliko galimybių vykdyti šiuos įsipareigojimus ir ateityje, kurie nuolat didėja. Iškėlus pareiškėjai bankroto bylą ir sudarius jos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, būtų įmanoma maksimaliai padengti kreditorinius reikalavimus ir atstatyti pareiškėjos mokumą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos, nėra. Bankroto administratoriumi prašo skirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Bankroto administratoriaus lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, iš viso sudaro 730 Eur.
Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų administravimas“ sutiko su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo M. L.. Nurodė, kad 2017-05-04 vėluojama mokėti suma yra 65,66 Eur.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vadovaujantis 2017-05-03 mokestinės nepriemokos balansu M. L. turi 99 042,01 Eur nepriemoką valstybei.
Suinteresuoti asmenys UAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Matuizų dujų silikatas“ nesutiko su M. L. pareiškimu ir prašė jai bankroto bylos nekelti. Neginčijo, kad pareiškėjos nemokumą galimai sukėlė aplinkybė, kad ji yra skolinga šiems tretiesiems asmenims 605 025,16 Eur. 2015-09-30 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje M. L. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir iš jos yra priteistas šiais nusikaltimais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimas. Pareiškėjai valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu yra priskaičiuota 115 942 Eur mokesčių už jos pasisavintas iš trečiųjų asmenų lėšas. Taigi, pareiškėjos nemokumą sukėlė priežastys, atsiradusios iš pareiškėjos nesąžiningo, tyčinio nusikalstamo elgesio, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant jiems bankroto bylą.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė bankroto bylos M. L. iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos įsipareigojimai kreditorei yra susidarę pagal 2008-06-06 kredito sutartį. Ši kredito sutartis yra nutraukta bei vykdomas priverstinis skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos įsiskolinimas AB SEB bankui atsiliepimo pateikimo dienai sudaro apie 5 068,41 Eur, neskaičiuojant žyminio mokesčio, vykdymo išlaidų bei procesinių palūkanų nuo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Pareiškėjai priklausęs ir kreditorei hipotekos lakštu įkeistas turtas (butas (duomenys neskelbtini)), 2016-03-17 buvo realizuotas iš varžytinių ir gautomis piniginėmis lėšomis buvo dalinai padengtas įsiskolinimas pagal kredito sutartį. Formaliai pareiškėjos būsena atitinka FABĮ įtvirtintą nemokumo būseną. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.
Trečiasis asmuo UAB „Varėnos vandenys“ sutiko su reikalavimu M. L. iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja kreditorei yra skolinga 235,52 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai M. L. fizinio asmens bankroto bylą.
Teismas pažymėjo, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Pareiškėjai tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 MMA, atsirado kaip pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, kurie baudžiamosios teisės prasme buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos – didelės vertės turto pasisavinimas, turto iššvaistymas bei dokumentų suklastojimas ir panaudojimas pasisavinant trečiųjų asmenų turtą ir pareiškėja už tai nuteista. 2015-04-30 Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris 2015-09-30 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu dalyje pakeistas, patenkinti UAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Matuizų dujų silikatas“ civiliniai ieškiniai didelės turtinės žalos padarymo. Nuosprendis yra įsiteisėjęs 2015-09-30. Teistumas pagal šį nuosprendį neišvykęs (galioja iki 2018-03-30). Vadovaujantis 2017-05-03 mokestinės nepriemokos balansu, pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai turi 99 042,01 Eur nepriemoką, kuri yra tiesiogiai sietina su pareiškėjos nusikaltimais trečiųjų asmenų atžvilgiu padaryta žala. Teismas sprendė, kad tarp pareiškėjos nusikalstamų veikų padarymo ir jos nemokumo atsiradimo yra tiesioginis ryšys.
Pareiškėjos prievolė UAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Matuizų dujų silikatas“ bei valstybei atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, o iš pareiškėjos neteisėtais baudžiamajai teisei priešingais veiksmais padarytos žalos minėtiems asmenims. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos didžiausias skolinis įsipareigojimas valstybei, UAB „Matuizų plytinė“ ir „Matuizų dujų silikatas“ atsirado kaip padarytų nusikalstamų veikų pasekmė, bankroto bylos iškėlimas M. L. iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas, nesumokant mokesčių į valstybės biudžetą bei negrąžinant priteistų sumų UAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Matuizų dujų silikatas“.
Teismo vertinimu, turint didžiulį įsiskolinimą valstybės biudžetui, UAB „Matuizų plytinė“, UAB „Matuizų dujų silikatas“, negali būti pateisinamas pareiškėjos jokių darbinių pajamų neturėjimas. Pareiškėja nenurodė jokių jos dedamų ar ketinamų dėti pastangų priteistai žalai atlyginti, todėl tokie veiksmai ir bankroto proceso sau inicijavimas vertintinas kaip siekis išvengti priteistos žalos atlyginimo. Pareiškėjos didžioji įsiskolinimo suma atsirado būtent dėl pareiškėjos kaltų ir nusikalstamų veiksmų, todėl tokie pareiškėjos veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu. Pareiškėja posėdžio metu yra pripažinusi, kad kitus kreditorinius įsipareigojimus, kurie sudaro apie 10 200 Eur, ji yra pajėgi padengti per tam tikrą laiko tarpą. Asmeniui nubaustam už nusikaltimus, kurie nėra nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, gali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau baigus bankroto procesą asmuo nebūtų atleistas nuo pareigos atlyginti jo nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra sąžiningas fizinis asmuo FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jai iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas – siekti teisingos sąžiningo skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. L. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir tenkinti pareiškimą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą (3 t. 24-25). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja anksčiau dirbo finansininke, todėl galinti susirasti panašų darbą ir taip padidinti savo pajamas. Pareiškėjai yra 66 metai, jos sveikatos būklė prasta. Pareiškėja skyrė daug laiko darbo paieškoms, tačiau iki šiol darbo surasti nepavyko. Teismas nevertino, kad ji jau keleri metai yra pensijinio amžiaus ir iš esmės dėl to tik ribotai gali dalyvauti darbo rinkoje, gauti pajamas, kurios būtų pakankamos sau išsilaikyti, padengti nors dalį finansinių įsipareigojimų.
- Teismo motyvai, kad pareiškėja nuolat gauna tik 435 Eur pajamų, nereiškia, kad šios pajamos ateityje nesikeis. Jei pareiškėja įsidarbins ar bus realizuotas jos dar turimas turtas, galės būti padengta dalis skolų.
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Apeliantė per pastaruosius tris metus iki kreipimosi į teismą neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti nesąžiningais ir kurie galėjo turėti įtakos nemokumui atsirasti. Pareiškėjos atžvilgiu priimtame 2015-09-30 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos apie 2005-2010 metus laikotarpį, dėl nurodytų veiksmų priteistas žalos atlyginimas. Šiuo metu jai nėra iškelta jokių baudžiamųjų bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, ji nebuvo nuteista ir už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose.
- Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki kreipimosi į teismą dienos pareiškėja pagal galimybes dengė esamus įsiskolinimus: iš gaunamų lėšų, padedant šeimos nariams, realizavus turėtą turtą, ir jos veiksmai kreditorių atžvilgiu buvo sąžiningi. Teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, padarė nepagrįstas išvadas dėl nesąžiningumo ir nemokumo tiesioginio ryšio, paviršutiniškai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą, atsisakydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas yra Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjai atisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2-4 p.); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjos M. L. būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjos veiksmai laikytini nesąžiningais, todėl skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja neturi jokių darbinių pajamų, sprendė, jog bankroto proceso inicijavimas vertintinas kaip siekis išvengti priteistos žalos atlyginimo; nors pareiškėjos nusikalstamos veikos ir neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, tačiau pareiškėjos įsiskolinimo suma atsirado būtent dėl jos nusikalstamų veiksmų, o tokie pareiškėjos veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais.
Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai ištyrė duomenis apie jos mokumą, t. y. gaunamas pajamas, išlaidas reikalingas būtiniausiems poreikiams tenkinti, įsiskolinimų dydį, sveikatos būklę ir amžių, galimybes gauti papildomas pajamas; apeliantė per pastaruosius tris metus iki kreipimosi į teismą neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti nesąžiningais ir kurie galėjo turėti įtakos nemokumui atsirasti, ji nebuvo nuteista ir už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Nagrinėjamu atveju aktualios FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.); kai paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.).
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą, o išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo kildino iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nuosprendžio, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-30 nuosprendžiu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors minėtuose nuosprendžiuose nustatyta, jog pareiškėjos nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2005-01-07 iki 2011-02-14, tačiau pareiškėjos veiksmai įvertinti ir apkaltinamasis teismo nuosprendis teismo priimtas 2015-04-30, jis pakeistas ir įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus 2015-09-30 nuosprendį, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą pagrįstai vadovavosi minėtais nuosprendžiais, nes teistumas pagal šį nuosprendį neišnykęs, be to, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2017-04-24, todėl turi būti vertinami pareiškėjos veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. nuo 2014-04-24 (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
Pareiškėja Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-30 nuosprendžiu, nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), 184 straipsnio 1 dalį (turto iššvaistymas), BK 300 straipsnio 3 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Nuosprendžiu tenkinti civilinių ieškovų ieškiniai ir iš M. L. priteista 75 921,25 Eur UAB „Matuizų dujų silikatas“ bei 529 103,91 Eur UAB „Matuizų plytinė“, iš jų 18 834,78 Eur - solidariai iš M. L. ir A. G. turtinei žalai atlyginti. Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu priskaičiavo mokesčių sumą, kuri, vadovaujantis 2017-05-03 mokestinės nepriemokos balansu sudaro 99 042,01 Eur, už pareiškėjos pasisavintas iš trečiųjų asmenų lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja tyčiniais ir sunkiais nusikaltimais padarė didelę turtinę žalą UAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Matuizų dujų silikatas“, dėl ko už pareiškėjos pasisavintas iš trečiųjų asmenų lėšas susidarė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 99 042,01 Eur nepriemoka, todėl padaryta žala ir Lietuvos Respublikos biudžetui, dėl susidariusio 704 067,17 Eur žalos dydžio apeliantė tapo nemoki. Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjos nusikalstamų veikų padarymo ir jos nemokumo atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. KT5-N4/2017 pažymėjo, kad pagal FABĮ 5 straipsnio (su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimais) 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu asmuo yra nubaustas už kurį nors BK 207–209 straipsniuose nurodytą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai arba už kurį nors BK 216, 222, 223 straipsniuose nurodytą nusikaltimą finansų sistemai, jeigu dėl to jis tapo nemokus ir jo teistumas nėra išnykęs, tačiau tokia byla gali būti iškelta asmeniui, nubaustam už bet kokius kitus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, inter alia BK 182, 183 straipsniuose nurodytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat BK 300 straipsnyje nurodytą nusikaltimą valdymo tvarkai. Todėl sutiktina su apeliante, kad jos padarytos nusikalstamos veikos, už kurias ji buvo nuteista, nepatenka į FABĮ 8 dalies 4 punkte reglamentuotas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą fiziniam asmeniui bankroto byla negali būti iškelta.
Tačiau, kaip minėta, FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
Pažymėtina, kad šios nutarties 25 punkte minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kuris pagal ginčijamą FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomas kartu su kitais nepatenkintais kreditorių reikalavimais, iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių, inter alia tuo, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo, santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą.
Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika ir Konstitucinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu, pritaria pirmosios instancijos nurodytiems argumentams, kad šiuo atveju teismo nuosprendžiu priteista pareiškėjos nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala UAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Matuizų dujų silikatas“ bei dėl jų priskaičiuota mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bendrai 704 067,17 Eur sumai negali būti nurašomi pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui. Pareiškėja pati pripažino, kad kitus kreditorinius įsipareigojimus, kurie sudaro apie 10 200 Eur, ji būtų pajėgi padengti per tam tikrą ilgesnį laiko tarpą, be to, jie galėtų būti padengti ir pardavus pareiškėjos turtą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju net ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjos mokumas nebūtų atkurtas. Nors pareiškėjos nusikalstamos veikos ir neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant teismas atsisako asmeniui iškelti bankroto bylą, tačiau atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos nemokumas atsirado būtent dėl pareiškėjos nusikalstamų veiksmų, todėl tokie pareiškėjos veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu.
Pažymėtina, kad vienintelės šiuo metu apeliantės gaunamos pajamos yra 435 Eur pensija. Apeliantės poreikių tenkinimui reikalinga 434 Eur suma (2 t. b. l. 69), todėl kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų nelieka. Apeliantės galimybės įsidarbinti dėl amžiaus, sveikatos būklės yra ribotos. Kaip minėta, FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. FABĮ negali tapti priemone išvengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, todėl bankroto bylos apeliantei iškėlimas šiuo atveju neatitinka skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Nustatęs pasyvius pareiškėjos veiksmus, jai nesiekiant padidinti gaunamų darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, todėl yra pagrindas konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ji iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos pateikimo nesudarė jokių sandorių, kurie būtų pabloginę apeliantės finansinę padėtį. Tačiau konstatavus pirmiau nurodytus pagrindus, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, darytina išvada, kad šis faktas neturi įtakos galutiniam teisiniam rezultatui.
Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Albina Rimdeikaitė