Administracinė byla Nr. eI2-1412-811/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00360-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija: 8.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 21 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Justinos Nasutavičienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kreftis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos darbo ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kreftis“ Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33164 (toliau – Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujasi Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 567 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nebuvo išklausyta, jai nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus, taigi įgaliota institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos visos aplinkybės ir tuo pažeidė pareiškėjai ANK 571 straipsnyje ir 577 straipsnio 2 dalyje garantuotas teises.
Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pareiškėjos, tiek UAB „Keratas” direktorius yra A. D. Abiejų įmonių veikla yra artimai susijusi, todėl darbuotojo B. E. įdarbinimas pas pareiškėją, o UAB „Keratas”, įvyko per klaidą. Pažymi, kad, šią klaidą pastebėjus, darbuotojas nedelsiant buvo įdarbintas tinkamai, t. y. UAB „Keratas”, kuri ir buvo įsipareigojusi jį įdarbinti. Akivaizdu, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios, todėl byla turėtų būti nutraukta.
Pažymi, jog administracinė nuobauda taikyta nenustatant nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies bei ANK 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nebuvo tinkamai įvertinta jos kaltė.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaujasi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UPTĮ) 62 straipsnio 4 dalimi bei 44 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad tyrimo metu nustatyta, jog Kirgizijos Respublikos piliečiui B. E. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl jam yra taikomi UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Remiantis išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, Kirgizijos Respublikos pilietis B. E. galėjo dirbti tik UAB „Keratas“, kuriai tarpininkaujant ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėja pirmiausia privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti tarpininkavimo raštą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti/pakeisti, o B. E. pildyti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujasi UTPĮ 44 straipsnio 6 dalimi bei Darbo kodekso 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymi, kad pareiškėja, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pati prieš sudarydama darbo sutartį su B. E. įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių šiai sutarčiai sudaryti, ir kad jos veiksmai bus teisėti. Pareiškėja privalėjo įsitikinti, kad B. E. pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis, tačiau to neatliko.
Paaiškina, kad 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjai elektroniniu paštu buvo siųstas Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2024 m. sausio 15 d. nurodymas Nr. SD-5-1076 (toliau – Nurodymas) pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. Pareiškėja 2024 m. sausio 22 d. pateikė prašomus dokumentus, tuo pačiu ir 2023 m. vasario 13 d. tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230213-027861, kuriame Kirgizijos Respublikos piliečio B. E. kvietėjas yra UAB „Keratas“. Telefonu susisiekus su pareiškėjos vadovu A. D. dėl pažeidimo ir paprašius pateikti paaiškinimą raštu, A. D. 2024 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kad pareiškėjos darbuotojo B. E. tarpininkavimo raštas pateiktas 2024 m. sausio 29 d., išsamesnio paaiškinimo nepateikė. Elektroniniu paštu Inspekcija 2024 m. sausio 29 d. gavo pareiškėjos tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20240129-022655, kuriame Kirgizijos Respublikos piliečio B. E. kvietėja yra pareiškėja, išduotą tik 2024 m. sausio 29 d.
Teigia, kad 2024 m. vasario 7 d. surašant Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1149-0046 (toliau – Protokolas) dalyvavo A. D. ir Protokolą pasirašė. Protokolo surašymo metu A. D. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą 2024 m. vasario 21 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Mano, kad iš nurodytų pažeidimo tyrimo aplinkybių matyti, jog pareiškėja buvo išklausyta, jai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus žodžiu ir raštu, visapusiškai, objektyviai ir per kiek galima trumpesnį laiką ištirtos visos aplinkybės, nepažeidžiant pareiškėjai ANK 571 straipsnyje, 577 straipsnio 2 dalyje garantuotų teisių, suteikta galimybė pateikti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tinkamai įvertinta jos kaltė.
Vadovaujasi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų praktika ir akcentuoja, kad faktinio užsieniečių darbo su teisėto buvimo dokumentais, kurie išduoti tarpininkaujant kitam darbdaviui, nepripažino klaida ar formaliu teisės aktų pažeidimu.
Pažymi, kad būtent pareiškėjos atsakingas asmuo A. D. priėmė valinį sprendimą įdarbinti B. E., pažeidžiant galiojančią tvarką. Kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja ir savo teises ir pareigas realizuoja per fizinius (atsakingus) asmenis, pareiškėja buvo patraukta atsakomybėn už fizinio asmens - pareiškėjos direktoriaus A. D. priešingus teisei veiksmus.
Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 60 straipsniu 1-6 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – LVAT) ir teigia, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta pareiškėja privalėjo įvertinti tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Mano, kad skirdama baudą (finansinę sankciją) atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjai skirta bauda atitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį, finansinės sankcijos paskirtį ir padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
nagrinėjant bylą nustatyta, kad Inspekcija 2024 m. sausio 2 d. gavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 29 d. pranešimą Nr. 10K-14635 „Dėl informacijos pateikimo“, kad Kirgizijos Respublikos pilietis B. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 12 d. yra įdarbintas pas pareiškėją. Tarpininkaujant UAB „Keratas“ B. E. 2023 m. gegužės 24 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760249340 (toliau – leidimas laikinai gyventi), galiojantis iki 2025 m. gegužės 17 d., tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti B. E. pakeisti darbdavį.
Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjas 2024 m. sausio 3 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 12 pavedė inspektoriams J. T. ir G. R. nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) atlikti pareiškėjos patikrinimą.
Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius 2024 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjos vadovui Nurodymą iki 2024 m. sausio 22 d. pateikti Inspekcijos Panevėžio skyriui: 1) užsieniečių, įdarbintų pas pareiškėją, darbo sutarčių su visais pakeitimais ir papildymais kopijas; 2) užsieniečių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų kopijas (pasus su nacionaline ar Šengeno viza, leidimus laikinai ar nuolat gyventi, kt.); 3) pareiškėjos tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių (jeigu buvo pateikti Migracijos departamentui ir (ar) Užimtumo tarnybai) įdarbinimo; 4) leidimų (sprendimų) dirbti Lietuvos Respublikoje kopijas; 5) užsieniečių turimą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas; 6) pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius kopijas ir 7) darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio priskaitymų kopijas (2023 m. lapkritis, gruodis).
Pareiškėja 2024 m. sausio 22 d. pateikė prašomus dokumentus, tuo pačiu ir tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo 2023 m. vasario 13 d. Nr. 20230213-027861, kuriame Kirgizijos Respublikos piliečio B. E. kvietėju nurodytas UAB „Keratas“.
Pareiškėja 2024 m. sausio 31 d. paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad jos darbuotojo B. E. tarpininkavimo raštas darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. 20240129-022655 buvo pateiktas 2024 m. sausio 29 d.
Inspekcija 2024 m. vasario 7 d. surašė Protokolą, kuriame nustatė, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus A. D., būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, t. y. 2023 m. liepos 12 d. įdarbino Kirgizijos pilietį B. E., kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pastarajam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį, t. y. UAB „Keratas“. Tokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Protokolą 2024 m. vasario 7 d. pasirašė pareiškėjos atstovas A. D., parašu patvirtindamas, kad buvo supažindintas su Protokolo turiniu, kad jam išaiškintos ANK 577 straipsnyje įtvirtintos teisės ir pareigos ir žinoma apie 2024 m. vasario 21 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) vyksiantį bylos nagrinėjimą.
Inspekcija Nutarimu konstatavo, kad UAB „Kreftis“, atstovaujama direktoriaus A. D., būdama darbdaviu pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, t. y. 2023 m. liepos 12 d. įdarbino Kirgizijos Respublikos pilietį B. E., gim. (duomenys neskelbtini), kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „Keratas“, į.k. 302669377). Atsižvelgdama į tai Inspekcija sprendė, kad tokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė imperatyvias UPTĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, už kurį skyrė pareiškėjai 300 Eur baudą.
Ginčas byloje kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) ir Užimtumo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.).
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.), kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.), be kita ko, nustatyta, kad šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
Iš į bylą pateiktų B. E. leidimo laikinai gyventi ir UAB „Keratas“ 2023 m. vasario 13 d. tarpininkavimo rašto dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230213-027861 matyti, kad leidimas laikinai gyventi B. E. buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu siekiant jam dirbti UAB „Keratas“. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė jos tarpininkavimo raštą darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. 20240129-022655 tik 2024 m. sausio 29 d., t. y. po to, kai B. E. pradėjo dirbti pas pareiškėją. Taigi pareiškėja pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
Pareiškėja iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo, tačiau akcentuoja, kad Inspekcijos tyrimo metu ji nebuvo išklausyta, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kad Inspekcija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos visos aplinkybės, nebuvo suteikta galimybė pateikti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nebuvo tinkamai įvertinta jos kaltė.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
ANK 571 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.
ANK 577 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; 3) pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos ir 8) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius 2024 m. sausio 15 d. išsiuntė pareiškėjos vadovui Nurodymą pateikti bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos pareiškėja 2024 m. sausio 22 d. pateikė. Inspekcija atsilipime į skundą nurodė, kad susisiekė su pareiškėjos vadovu A. D. telefonu - pareiškėja šio argumento taip pat neginčijo. Pareiškėja 2024 m. sausio 31 d. pateikė Inspekcijai paaiškinimą dėl B. E.. Taip pat iš Protokolo matyti, kad pareiškėjos atstovas A. D. 2024 m. vasario 7 d. parašu patvirtino, kad buvo supažindintas su Protokolo turiniu, kad jam išaiškintos ANK 577 straipsnyje įtvirtintos teisės ir pareigos ir kad bylos nagrinėjimas vyks 2024 m. vasario 21 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), tačiau atsiliepime į skunde nurodyta, kad bylos nagrinėjime A. D. nedalyvavo. Taigi iš byloje esančių įrodymų galima nustatyti, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė būti išklausytai, teikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius tiek nustatyta pažeidimą, tiek atsakomybės taikymą, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes. Be to pareiškėja skunde nenurodė, kokių argumentų ar įrodymų negalėjo pateikti atsakovui ir kokias lengvinančias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ji nepateikė, todėl pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo suteikta teisė būti išklausytai, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kad Inspekcija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos visos aplinkybės, nebuvo suteikta galimybė pateikti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nebuvo tinkamai įvertinta jos kaltė laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.), šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 592 straipsnyje numatytas baudas. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.), atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog administracinė nuobauda taikyta nenustatinėjant nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies bei ANK 34 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Pažymėtina tai, kad pareiškėja skunde teismui ir Inspekcijos bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų ir/ar įrodymų apie jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė (UAB „Keratas“ darbo sutartis su B. E. buvo sudaryta tik 2024 m. sausio 22., nors Inspekcijos tyrimas buvo pradėtas 2024 m. sausio 3 d.), tyrimo metu pripažino padariusi pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą (buvo kviečiama atvykti į bylos nagrinėjimą, tačiau neatvyko), geranoriškai atlygino žalą arba pateikė įrodymus dėl savo sunkios finansinės padėties, todėl Nutarime pagrįstai nenustatytos nei pažeidimą lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės. Nenustačiusi nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, Inspekcija pagrįstai paskyrė pareiškėjai Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sankcijos vidurkį - 300 Eur.
Pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos - ir UAB „Keratas“ veikla artimai susijusi, todėl darbuotojas B. E. buvo įdarbintas UAB „Kreftis“ įdarbinimas per klaidą, kurią pastebėjus, darbuotojas nedelsiant buvo įdarbintas tinkamai - UAB „Keratas“, kuri ir buvo įsipareigojusi jį įdarbinti.
Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina, nes iš bylos medžiagos matyti, kad B. E. pas pareiškėją dirbo daugiau nei pusę metų. UAB „Kreftis“ nėra nauja įmonė - veikia jau daugiau nei 28 metus, taigi tiek jos vadovams, tiek kitiems darbuotojas turėjo būti žinomi Lietuvos Respublikos teisės aktai. Be to, pareiškėjos padarytu pažeidimu pažeisti imperatyvūs trečiųjų šalių įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai – pareiškėja neteisėtai buvo įdarbinusi Lietuvos Respublikoje esantį trečiosios šalies (Kirgizijos Respublikos) pilietį. Taigi pareiškėjos argumentas, kad pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimas laikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kreftis“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jovita Einikienė
Justina Nasutavičienė
Violeta Petkevičienė