Civilinė byla Nr. e2A-1261-658/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07345-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 2.4.4.9.; 2.6.8.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1145-800/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir piniginių lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilęs dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų išpirkimo, bei atlyginimo už tinklų naudojimą.

2.       Ieškovė UAB „Norvegijos kontaktai“ ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę išpirkti nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį, iki kol bus priimtas sprendimas dėl vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išpirkimo; 3) nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo (eksploatavimo) išlaidos už vieną mėnesį yra 51,89 Eur; 4) nustatyti, kad su ieškovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo (eksploatavimo) išlaidos už vieną mėnesį yra 55,17 Eur; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei 3 736,08 Eur už naudojimąsi vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), infrastruktūrą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei 1 434,42 Eur už naudojimąsi vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), infrastruktūra už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.

3.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tinklai). Minėtais Tinklais atsakovė UAB „Kauno vandenys“ tiekia vandenį ir šalina nuotekas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojams. (duomenys neskelbtini) gyventojams atsakovė paslaugas pradėjo teikti 2015 m. sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gyventojams – 2011 m. balandžio mėnesį. 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ Nr. T-491 Kauno savivaldybės taryba nusprendė paskirti UAB „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir pavesti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atsakovės viešojo vandens tiekimo teritorija. Šių gatvių gyventojai su atsakove yra pasirašę Geriamo vandens tiekimo ir tvarkymo sutartis, kuriomis atsakovė taip pat įsipareigojo teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Šių sutarčių pasirašymas rodo, kad atsakovė minėtoje teritorijoje realiai vykdo visuomeninio vandens tiekėjo pareigas ir gauna iš to pajamas. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir UAB „Kauno vandenys“ dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išpirkimo. Atsakovė 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. (32-07.19)8-498 atsisakė perimti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus panaudai ar nuomai. Į atsakovę ieškovė kreipėsi būtent dėl inžinerinių tinklų išpirkimo, o UAB „Kauno vandenys“ ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsisakė inžinerinius tinklus perimti panaudai ar nuomai. Atsakovė nurodė 4 priežastis, kodėl ieškovės tinklus atsisako perimti panaudai ar nuomai. 2012 m. liepos 11 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. 1UA-20-120711-00256 Statybos užbaigimo komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra užbaigti be nukrypimų. Visi atsakovės nurodyti trūkumai yra išimtinai liečiantys tik (duomenys neskelbtini) tinklus. (duomenys neskelbtini) tinklams atsakovė savo rašte jokių trūkumų nenurodė, todėl šioje dalyje ji atsisakė vykdyti įstatyme numatytą prievolę be faktinio ar teisinio pagrindo.

4.       Ieškovė nurodė, kad ginčo infrastruktūros vertė nustatytina pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytas vertes, kurias sudėjus visų tinklų vertė yra 64 234 Eur ((duomenys neskelbtini) – 31 134 Eur, (duomenys neskelbtini) – 33 100 Eur). Pagal Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių). Atsižvelgiant į tai, ieškovė laikė, kad vieno mėnesio Tinklų nuomos kaina yra 107,06 Eur (64 234 : 600): (duomenys neskelbtini) – 51,89 Eur, (duomenys neskelbtini) – 55,17 Eur. Ieškovė teigė, kad atsakovė tiekia vandenį ir šalina nuotekas (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. (ieškinio padavimo dienos) viso 72 mėnesius, todėl už šiuos Tinklus iš atsakovės priteistini 3 736,08 Eur (51,89 Eur x 72 mėn.). Atsakovė tiekia vandenį ir šalina nuotekas (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio mėn. 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. (ieškinio padavimo dienos) viso 26 mėnesius, todėl iš atsakovės priteistini 1 434,42 Eur (55,17 Eur x 26 mėn.).

5.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš 2017 m. vasario 14 d. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento rašto Nr. (JORA)-D2-370 „Dėl aplinkos teršimo buities nuotekomis (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad buities nuotekos iš ieškovės (duomenys neskelbtini) paklotų tinklų siurblio pagalba neteisėtai paklota slėgimine linija (be patvirtintos projektinės dokumentacijos) nuo 2012 m. liepos mėnesio buvo paduodamos į kito abonento nuotekų tinklus. Analogiška situacija ir su buities nuotekomis iš (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovės pakloti buitinių nuotekų tinklai neatitinka nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir nuotekų išvadų įrengimo reikalavimų viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio naudojamo turto (nuotekų priėmimo šulinio). Pakloti buities tinklai neužtikrina nenutrūkstamo nuotekų nutekėjimo iš abonentų namų valdos iki nuotekų tvarkytojo infrastruktūros. Kadangi ieškovei priklausantys nuotekų tinklai nėra prijungti prie UAB „Kauno vandenys“ nuotekų tinklų infrastruktūros, todėl negali būti išperkami ar sudaroma nuomos ar panaudos sutartis. Kad ieškovei priklausantys nuotekų tinklai turi trūkumų nurodoma ir atsakovės 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 8-498. Atsakovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tinklai susiję su (duomenys neskelbtini) tinklais, nes yra jų sudedamoji dalis ir be (duomenys neskelbtini) tinklų negali būti eksploatuojami. Nurodė, jog ieškovė prašo priteisti 3 736,08 Eur už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) tinklais nuo 2011 m. balandžio 1 d. ir 1 434,42 Eur už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) tinklais nuo 2015 m. sausio 1 d., tačiau šių datų niekuo nepagrindžia. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso tik nuo 2013 m. kovo 28 d., o (duomenys neskelbtini) – nuo 2016 m. gruodžio 13 d.

6.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ paskyrė UAB „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, bei pavedė viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, tame tarpe ir spręsti dėl vandentiekio tinklų išpirkimo, panaudos, nuomos ir kt. sutarčių sudarymo. Iš 2017 m. vasario 21 d. UAB „Kauno vandenys“ rašto matyti, kad tinklai neatitinka keliamų reikalavimų. Taigi, UAB „Kauno vandenys“ būdama profesionale savo srityje sprendė, kad ginčo tinklai nėra tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, manytina, kad teisėtai ir pagrįstai atsisakė išpirkti ar su ieškove sudaryti vandentiekio ir nuotekų tinklų nuomos sutartį. Ieškovės nurodoma ginčo Tinklų nuomos mokesčio kaina yra nepagrįsta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kiek faktiškai jai kainavo minėtų tinklų įrengimas. Patenkinus ieškovės byloje keliamą reikalavimą, neatsižvelgus ir neišsiaiškinus kokia dalimi ieškovė prisidėjo prie ginčo tinklų įrengimo, kokiu būdu buvo atliktas nuomos mokesčio paskaičiavimas, būtų pažeisti Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, o ieškovė galėtų nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Nustačius tinklų nuomos teisinius santykius teismo sprendimu pagal ieškovės nurodomas sąlygas būtų pažeistas sutarties laisvės principas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“ atsakovei UAB „Kauno vandenys“ 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs 71 asmuo ir (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 172 asmenys. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ teismui pateikė duomenis apie sutartis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gyventojais, iš kurių matyti, kad viso yra sudarytos 62 sutartys. Taigi pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 12 straipsnio 4 dalies 1 punktą minėta teritorija galėtų būti pripažinta kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija.

1.2.                      Teismas sprendė, kad nors iš byloje ieškovės pateiktų paaiškinimų, bei rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei kreipusis į atitinkamas institucijas buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio, t. y. tinklų projektui, statybos leidimas, naujai statomiems tinklams (geriamojo vandens tiekimui), tačiau tai nesudaro pagrindo įpareigoti viešąjį vandens tiekėją bet kokiomis sąlygomis išpirkti iš ieškovės vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūrą.

1.3.                      Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog toje teritorijoje yra tinkamai suprojektuoti ir atitinkantys įstatymų reikalavimus inžineriniai tinklai. Taip pat ieškovės atstovas nurodė ir pats patvirtino, kad minėtoje ginčo teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) kitiems jų įmonės statytiems namams užtikrino vandens ir nuotekų šalinimą kitokiu būdu. Teismas padarė išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų numatytų GVTNTĮ 12 straipsnyje, kadangi ieškovės Tinklai šiuo metu nėra tinkamai prijungti prie UAB „Kauno vandenų“ inžinerinių tinklų, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai.

1.4.                      Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamą ekonominę naudą naudojantis ieškovei priklausančia vandentiekio trasa. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovei yra išrašyta sąskaita už nuotekų šalinimą, dėl to, kad įvykus avarijai ieškovės tinkluose, ji jos nelikvidavo, o tai turėjo atlikti atsakovė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė šiuo metu teisėtai naudojasi ieškovės sukurta infrastruktūra. Iš ieškovės pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovė su pirkėjais nesusitarė kokiu būdu jie naudosis jos įrengtais tinklais. Sutartyse nėra nurodyta kokių nors apribojimų ar draudimų prisijungti prie viešai tiekiamo vandens, vietinių nuotekų šalinimo tinklų ar kitų komunikacijų. Teismas nustatė, kad atsakovė sklypų savininkų prašymais sudarė sutartis dėl geriamo vandens tiekimo į jiems priklausančius gyvenamuosius namus esančius žemės sklype vandens tiekimo tinklais, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo žinoma kad namų savininkai yra sudarę sutartis su atsakove dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ir su tuo sutiko, nes jokių pretenzijų niekam nereiškė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, gaudama projektavimo technines sąlygas tinklų įrengimui ir prisijungimui prie viešo vandentiekio ir nuotekų tinklo, suderinusi projektavimo sąlygas su įsigijusiais iš jos sklypus savininkais, bei sutikdama kad vanduo ir nuotekos būtų šalinamos per jos Tinklus, išreiškė savo valią jai priklausančią vandentiekio infrastruktūrą prijungti prie atsakovės infrastruktūros ir sutikimą, kad gyventojų individualių namų vandentiekio tinklai bus pajungti prie jai nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų. Teismas nustatė, kad prisijungimas prie atsakovės tinklų teisėtai buvo atliktas tik po įvykusios avarijos, kurios metu buvo nustatyta, kad buvo neteisėtai prisijungta prie atsakovės tinklų. Šalinant avarijos padarinius buvo įrengta laikina siurblinė ir nuo to laiko buvo oficialiai pradėtos teikti paslaugos.

1.5.                      Teismas sprendė, kad ginčo dėl trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą, nėra, nes tokia viešoji paslauga yra teikiama ir užtikrinama. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstus teiginius, kad atsakovė ir trečiasis asmuo įgyja pareigą tuo pagrindu nuomotis ieškovės nuosavybėje esančius ginčo inžinerinius tinklus, t. y. naudoti juos tik atlygintinai.

1.6.                      Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų skaičiuoti nuomos mokesčio sumą. Taip pat ieškovė neįrodė ir skaičiuotino mokesčio laikotarpio pradžios.

1.7.                      Teismas sprendė, kad rengdama detalųjį planą, ieškovė nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti individualių gyvenamųjų namų kvartalą ir jo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Kadangi šis projektas buvo ir yra komercinis, tai, būdama projekto plėtotoja, ieškovė turėjo numatyti ir įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą. Be to, ieškovė, siekdama grynai komercinių tikslų, pardavė žemės sklypus ir, nors pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo nurodytas inžinerinių tinklų teisinis statusas ir naudojimosi tvarka, sutiko, kad būtų jungiamasi prie jai nuosavybės teise priklausančių tinklų. Nesant tokių tinklų sklypų vertė ir pardavimo kaina būtų buvusi daug mažesnė. Teismas sprendė, kad nesusitarus ir nekonstatavus savivaldybės savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartis dėl infrastruktūros perėmimo savivaldybės nuosavybėn, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės sklypų savininkui nelemia tokios savivaldybės pareigos. Byloje šalys neįrodinėjo kokios naudos turi ar kokius nuostolius patiria tiekdamos vandenį ar šalindamos nuotekas. Todėl ieškovės reikalavimas sudaryti sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų atsakovei gali būti ekonomiškai nenaudinga. Įmonė galimai patirtų nuostolių, dėl ko galėtų būti branginamas vanduo vartotojams ir taip būtų pažeistas viešasis interesas. Taip pat tokiais veiksmais būtų pažeidžiamas ir sutarties laisvės principas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o neturint galimybių priimti naują sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Egzistavo visos sąlygos tinklų išpirkimui, o teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Teismas visiškai nesivadovavo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašu (patvirtintas 2007 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 88; toliau – Aprašas), pagal kurį vyksta tinklų išpirkimas. GVTNTĮ 12 straipsnyje pateikiami kriterijai, kada savivaldybės teritorija įtraukiama į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, o tai neturi nieko bendro su tinklų tinkamumo kriterijais. Ieškovės Tinklai atitiko visas sąlygas, būtinas jų išpirkimui, todėl atsakovė turi pareigą ieškovės Tinklus išpirkti.

1.2.                      Ieškovės tinklai ir nuosavybės teisė į juos yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tą patvirtina į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai. Vien ši aplinkybė, remiantis Aprašo 8 punkte pateikiamu reglamentavimu, buvo pakankama konstatuoti, jog ieškovės Tinklai atitinka išperkamų tinklų tinkamumo kriterijų, t. y. atitinka bent vieną iš Aprašo 6 punkte nurodytų tinkamumo kriterijų ir pareigos įrodinėti ieškovės tinklų atitikimą kitiems tinkamumo kriterijams ieškovė neturėjo. Dėl to atsakovės ir savivaldybės nurodytos aplinkybės apie tariamą (duomenys neskelbtini) tinklų netinkamą įrengimą nebuvo reikšmingos vertinant ieškovės tinklų atitikimą tinkamumo kriterijams. Be to, tokias nepagrįstas išvadas paneigia byloje esantis (duomenys neskelbtini) tinklų 2012 m. liepos 11 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-20-120711-00256, kurį pasirašė ir pati atsakovė ir kuris patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) tinklai nutiesti nenukrypstant nuo projekto sprendinių.

1.3.                      Ginčo dėl to, kad ieškovės tinklai yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje byloje nėra. Tą savo sprendime konstatavo ir teismas pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Be to, pagal 2011 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-634 „Dėl Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano Vandentiekio tinklų ir Nuotekų tinklų planų brėžinius ieškovės Tinklai patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją. Taigi, teritorija, kurioje yra ieškovės Tinklai, faktiškai yra viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, todėl ieškovės tinklai atitinka Aprašo 7.1 punkto reikalingumo kriterijų.

1.4.                      Ieškovės tinklų atitikimą antrajam reikalingumo kriterijui, nustatytam Aprašo 7.2 punkte, patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovė faktiškai naudoja ieškovės tinklus. Vadinasi, atsakovė įvertino, jog jai ekonomiškai naudingiau paslaugą gyventojams teikti ieškovės tinklais. Atsakovės faktinis naudojimasis ieškovės Tinklais paneigia samprotavimus apie ieškovės Tinklų netinkamumą naudojimui ir nesamą prijungimą prie atsakovės tinklų. Dėl to atsakovė privalo išpirkti tinklus ir sumokėti už jų faktinį naudojimą iki ieškinio pateikimo. Tuo tarpu teismas šią aplinkybę įvertino netinkamai, sprendime darė viena kitai prieštaraujančias išvadas, dėl ko sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

1.5.                      Ieškovė tinkamai pagrindė prašomą priteisti nuomos mokesčio dydį (rėmėsi teisės aktuose nustatytu nusidėvėjimo normatyvu bei pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie ieškovės tinklų vidutinę rinkos vertę), todėl priešinga teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje nėra jokių Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl ieškovės Tinklų vidutinės rinkos vertės paneigiančių įrodymų, todėl jie laikytini išsamiais ir teisingais.

1.6.                      Įpareigojimas sudaryti sutartį dėl Tinklų nepažeidžia jokio viešo intereso ar sutarties laisvės principo. Ieškovės tinklai atitinka visus reikiamus išperkamų tinklų tinkamumo ir reikalingumo kriterijus, todėl atsakovė privalėjo juos išpirkti, o išankstinis susitarimas tą padaryti šiuo atveju nėra būtinas. Be to, pagal detaliuosius planus ieškovės Tinklus buvo iš anksto numatyta prijungti prie centralizuotų miesto tinklų, o išduodama technines sąlygas to reikalavo ir pati atsakovė. Ieškovė įpareigoti atsakovę išpirkti ieškovės Tinklus bei sudaryti nuomos sutartį prašo įstatymo pagrindu, o tai negali būti laikoma sutarties laisvės principo pažeidimu.

1.7.                      Pažymi, kad teismas iš vienos pusės gina atsakovę nuo įsipareigojimo sudaryti atitinkamas sutartis (nors egzistuoja visos sąlygos tokių sutarčių sudarymui), tačiau tuo pačiu toleruoja situaciją, kuomet atsakovė faktiškai ieškovės Tinklais naudojasi neatlygintinai, o tai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teismas, užsimindamas, jog ieškovės Tinklų išpirkimas gali būti ekonomiškai nenaudingas atsakovei, taip pat neįvertino aplinkybės, jog atsakovė faktiškai naudoja būtent ieškovės Tinklus, o neišpirkus ieškovės Tinklų, jai tektų savo lėšomis tiesti naujus tinklus. Todėl įpareigojimas išpirkti / išsinuomoti ieškovės Tinklus, priešingai nei teigia teismas, ne pažeidžia, tačiau užtikrina viešąjį interesą.

9.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Galiojantys teisės aktai nenumato imperatyvo savivaldybės institucijai arba tiekėjui išpirkti infrastruktūrą iš jos savininko. Priešingai, juose yra numatytos atitinkamos alternatyvos, kuriomis savivaldybės institucija turi pasinaudoti tais atvejais, kai šalims nepavyksta susitarti dėl infrastruktūros išpirkimo, t. y. savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Tik tuo atveju, jei šalims nepavyksta susitarti dėl infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų, kaip tai numatyta GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje, infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarka nustato teismas. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalį prašymą nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui gali pateikti tik savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, bet ne infrastruktūros savininkas. Taigi ieškovė, manydama, jog jai priklausantys tinklai turėtų būti išpirkti ir nustatyta atlygintinė naudojimosi jos Tinklais tvarka ir sąlygos, turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikšti būtent Kauno miesto savivaldybės, bet ne atsakovės, atžvilgiu atitinkamą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokios galimybės teismui ieškovės prašymu įpareigoti atsakovę išpirkti minėtus tinklus ar sudaryti tinklų nuomos sutartį su ieškove.

2.2.                      Ieškovei priklausantys tinklai negali būti išperkami ir dėl to, kad jie nėra tinkamai įrengti. Tą patvirtina atsakovės pateiktas 2017 m. vasario 14 d. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (JORA)-D2-370. Be to, (duomenys neskelbtini) tinklai yra betarpiškai susiję su (duomenys neskelbtini) tinklais, yra jų sudedamoji dalis ir be (duomenys neskelbtini) tinklų negali būti eksploatuojami, todėl trūkumai, minėtame rašte nurodyti (duomenys neskelbtini) tinklams, betarpiškai yra ir (duomenys neskelbtini) tinklų trūkumais. Ieškovei priklausančių vandentiekio tinklų prisijungimas prie atsakovės eksploatuojamų vandentiekio tinklų yra atliktas ne projekte numatytoje vietoje, o nuotekų tinklai iki šiol nėra prijungti prie atsakovės eksploatuojamų nuotekų tinklų ir juos atsakovė yra priversta eksploatuoti laikina jungtimi.

2.3.                      Pažymi, jog iš pilnos specialiojo plano kopijos matyti, kad ieškovei priklausantys tinklai yra dviejų savivaldybių teritorijose: (duomenys neskelbtini) tinklai yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) tinklai yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi, ieškovei priklausantys tinklai neatitinka Aprašo 7.1 punkte numatyto reikalingumo kriterijaus.

2.4.                      Remiantis teisiniu reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovė, būdama viešojo geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, turi įstatyminę pareigą užtikrinti vartotojams nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Taigi, atsakovė neturėjo galimybės pasirinkti, ar teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojams ieškovei priklausančiais tinklais, ar tokių paslaugų neteikti.

2.5.                      Be to, ieškovė savo lėšomis įrengė ginčo tinklus, siekdama komercinių tikslų, t. y. padidinti prie tinklų infrastruktūros prijungtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertę ir gauti pajamas už šių žemės sklypų pardavimą su juose esančia tinklų infrastruktūra. Taigi, būtent ieškovės veiksmai suponavo ginčo tinklų įrengimo būtinumą. Ieškovei nesiėmus iniciatyvos minėtuose žemės sklypuose statyti gyvenamuosius namus, atsakovei nebūtų poreikio šiuose sklypuose ir iki jų įrengti atitinkamą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūrą.

2.6.                      Ieškovės reikalavimas, kuriuo teismo prašoma priteisti iš atsakovės atlyginimą už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklais, savo esme yra reikalavimas atlyginti nuostolius, ieškovės patirtus dėl atsakovės faktinio naudojimosi tinklais. Šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, t. y. visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovė niekuo nepagrindė datų, nuo kurių pradeda skaičiuoti minėtus atlyginimus.

2.7.                      Net jeigu būtų nuspręsta, kad iš atsakovės turėtų būti priteisiamas atlyginimas už naudojimąsi ieškovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklais iki ieškinio pateikimo, atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik nuo 2017 m. vasario 1 d., t. y. nuo datos, kada šalinant minėtos avarijos padarinius buvo įrengta ir faktiškai pradėjo veikti laikina nuotekų siurblinė. Taip pat nustatant tinklų kainą ir pagal ją skaičiuojant atlyginimo už naudojimąsi tinklais kainą, turėtų būti įvertintas komercinių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su juose esančia tinklų infrastruktūra pardavimas bei nustatyta ieškovės iš to gauta materialinė nauda, t. y. ar ieškovės išlaidos, patirtos įrengiant ginčo tinklus, nebuvo kompensuotos iš pajamų, gautų pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kiek faktiškai jai kainavo ginčo tinklų įrengimas.

2.8.                      Ieškovė, teigdama, kad atsakovė faktiškai naudojasi tinklais ir gauna iš to ekonominę naudą, į bylą nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Priešingai, atsakovė pelno iš ieškovei priklausančių tinklų negauna, kadangi šie tinklai į atsakovės balansą nėra įtraukti, nes ieškovės atsakovei apskritai nebuvo perduoti. Ekonominę naudą atsakovė gauna tik iš geriamojo vandens tiekimo (už geriamojo vandens ruošimą, apdirbimą, valymą ir kt., į tokios paslaugos kainą neįskaitant ieškovės tinklų nusidėvėjimo) ir nuotekų tvarkymo (nuotekų surinkimo, valymo ir nuotekų dumblo tvarkymo), bet ne iš ieškovei priklausančių tinklų.

2.9.                      Atsakovės nuomone, būtinybė nustatyti teisingą atlyginimą ieškovei, kaip tinklų savininkei, yra sąlygojama pirmiausiai viešojo intereso, kad būtų išvengta neracionalaus atsakovės, kaip vienintelio viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo Kauno mieste, biudžeto panaudojimo ir juo labiau nepagrįsto kaštų vartotojams padidinimo. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei papildomai išmokėtina nepagrįsta suma sąlygotų visų tos pačios kategorijos abonentų ir vartotojų mokamos kainos už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas padidinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: 1) 2017 m. vasario 1 d. elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paraiškos Nr. P-17-03937 kopiją; 2) 2017 m. vasario 3 d. prijungimo sąlygų terminuotam elektros įrenginių prijungimui Nr. TER17-03937 kopiją; 3) 2017 m. vasario 3 d. naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. NV-E1N2703937 kopiją; 4) 2017 m. vasario 9 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 17-03937 kopiją; 5) 2018 m. vasario 20 d. elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paraiškos Nr. P-18-06750 kopiją; 6) 2018 m. vasario 21 d. prijungimo sąlygų terminuotam elektros įrenginių prijungimui Nr. TER18-06750 kopiją; 7) 2018 m. vasario 22 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 18-06750 kopiją; 8) 2017 m. sausio 31 d. elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiškos ir prašymo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį Nr. 17-03767 kopiją; 9) 2017 m. vasario 3 d. prijungimo sąlygų Nr. TS17-03767 kopiją; 10) Elektros energijos persiuntimo išplėstinės skaičiuotės Serija SSN Nr. 022937 kopiją; 11) Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano kopiją. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina, jog pagrindžiant atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus dėl datos, nuo kurios ieškovei galėtų būti priteisiamas atlyginimas už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklais iki ieškinio pateikimo, jeigu būtų nuspręsta tokį ieškovės ieškinio reikalavimą patenkinti. Be to, ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė nepilną Specialiojo plano ištrauką.

13.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl atsakovės pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis). Šie įrodymai priimami taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl žemiau nurodomų aplinkybių pirmosios instancijos teismui grąžinamoje iš naujo nagrinėti bylos dalyje, jie gali būti svarbūs nustatinėjant bylos aplinkybes dėl atlyginimo už naudojimąsi ieškovės tinklais iki ieškinio padavimo priteisimo. Pažymėtina, kad šie nauji įrodymai buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

Dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų išpirkimo sąlygų egzistavimo ir įpareigojimo sudaryti tinklų išpirkimo sutartį

14.       Nagrinėjamu atveju pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę išpirkti ieškovei nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

15.       Pirmosios instancijos teismas atmetė tokį ieškovės reikalavimą motyvuodamas, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys ginčo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai nors atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies 1 punktą, tačiau neatitinka 2 punkto. Teisėjų kolegija tokius pirmosios instancijos teismo teiginius laiko nepagrįstais.

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokios savivaldybės teritorijos yra įtraukiamos į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, tačiau jame nėra nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri priklauso kietiems asmenims, išpirkimo tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše (patvirtintas 2007 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 88; toliau ir – Aprašas), ir juo teismas taip pat privalėjo remtis nagrinėdamas bylą. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų.

17.       Aprašo 6 punkte nustatyti infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijai yra:

8.1.                      infrastruktūros objektas ir teisė į jį yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (Aprašo 6.1 punktas);

8.2.                      infrastruktūros objekto techninė būklė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus (Aprašo 6.2 punktas);

8.3.                      infrastruktūros objektas yra prijungtas prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Aprašo 6.3 punktas).

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai yra įregistruoti LR nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; el. b. 1 T., b. l. 31–33, 38–39). Tai reiškia, kad apelianto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai atitinka Aprašo 6.1 punkte nustatytą infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijų. 

19.       Pažymėtina, kad nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, jog viešasis vandens tiekimas, per netinkamai įrengtus tinklus, viešajam vandens tiekimui yra netinkamas ir nereikalingas, tačiau bylos šalys neneigia ir tai patvirtina bylos medžiaga, kad ginčo teritorijoje atsakovė pagal su gyventojais sudarytas sutartis realiai jiems tiekia vandenį ir užtikrina nuotekų tvarkymą. Be to, pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka, kad šiuo metu, nors ir laikina nuotekų siurbline, ieškovės Tinklai yra prijungti prie atsakovės tinklų. Iš to galima daryti išvadą, kad apeliantės tinklai šiuo metu taip pat galėtų atitikti ir Aprašo 6.3 punkto kriterijų.

20.       Vis dėlto, kadangi apeliantė jai priklausančių Tinklų atitikimo kitiems Aprašo 6 punkte nustatytiems tinkamumo kriterijams neįrodinėja, o pagal Aprašo 8 punktą užtenka, kad apeliantės tinklai atitiktų bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų, todėl teisėjų kolegija dėl apeliantės Tinklų atitikimo 6.2 ir 6.3 punktų kriterijams plačiau nepasisako.

21.       Aprašo 7 punkte nustatyti infrastruktūros objekto reikalingumo kriterijai yra:

12.1.                      infrastruktūros objektas yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal GVTNTĮ 12 straipsnio nuostatas (Aprašo 7.1 punktas);

12.2.                      viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui/mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus) (Aprašo 7.2 punktas).

22.       Aprašo 7.1 punktas nukreipia į GVTNTĮ 12 straipsnį, kurio 4 dalyje nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiamos savivaldybės teritorijos (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkančios nors vieną iš nurodomų kriterijų, t. y.:

13.1.                      geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje (1 punktas);

13.2.                      yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra (2 punktas);

13.3.                      gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų (3 punktas).

23.       Iš ieškovės į bylą pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. 16-2-124 matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravę 71 asmuo, o (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravę 172 asmenys (el. b. 2 T., b. l. 51). Iš atsakovės į bylą pateikto 2017 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (04-04.01) 8-2729 nustatyta, kad iki rašto parengimo dienos atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojais yra sudariusi 61 sutartį (el. b. 1 T., b. l. 162–163). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minėta teritorija atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies 1 punkto kriterijų.

24.       Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei priklausantys Tinklai, kad juos galima būtų išpirkti arba sudaryti jų naudojimo sutartis, privalo atitikti visus GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies kriterijus. Nuostata, kad teritorijai pripažinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija buvo reikalinga GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų visuma, buvo įtvirtinta ankstesnėje įstatymo redakcijoje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d.). Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusiose straipsnio redakcijoje į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, kuri atitinka bent vieną iš GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, jog apeliantės Tinklai atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų, galima daryti išvadą, kad teritorija, kurioje yra ginčo Tinklai, gali būti pripažinta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, t. y. ši teritorija atitinka Aprašo 7.1 punkte nustatytą reikalingumo kriterijų.

25.       Atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovės Tinklai neatitinka Aprašo 7.1 punkte numatyto reikalingumo kriterijaus, vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir joje esantys Tinklai yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tinklai yra betarpiškai susiję su (duomenys neskelbtini) tinklais, yra jų sudedamoji dalis ir be (duomenys neskelbtini) tinklų negali būti eksploatuojami. Iš to darytina išvada, kad nors ieškovei priklausantys Tinklai yra dviejų savivaldybių teritorijose, tačiau (duomenys neskelbtini) tinklams esant (duomenys neskelbtini) tinklų sudedamąja dalimi, o pastariesiems esant Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) tinklai turėtų būti priskirti Kauno miesto savivaldybės teritorijai.

26.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ginčo Tinklai taip pat atitinka ir 7.2 punktą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė faktiškai naudoja ieškovės tinklus, t. y., kaip jau minėta nutarties 23 punkte, atsakovė su ginčo gatvių gyventojais yra sudariusi 61 sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Taigi, atsakovė įvertino, jog jai ekonomiškiau paslaugas gyventojams teikti ieškovės Tinklais, negu įrengti naujus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius. 

27.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei nuosavybės teise priklausantys Tinklai atitinka Aprašo 6–8 punktuose nustatytas sąlygas, būtinas infrastruktūros objekto išpirkimui arba sutarties dėl jos naudojimo sudarymui, todėl gali būti sprendžiama dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6–7 dalys). Vis dėlto, kadangi GVTNTĮ įtvirtinta pareiga pasirinkti vieną iš alternatyvų (išpirkti arba sudaryti infrastruktūros naudojimo sutartis (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos)), teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl atsakovės įpareigojimo pasirinkti tik vieną alternatyvą – išpirkti ieškovei priklausančią infrastruktūrą. Todėl negali būti laikomi pagrįstais tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė įstatymu įpareigota visais atvejais išpirkti tinklus iš ieškovės. Teisėjų kolegijos nuomonė priešinga – atsakovė pati laisva apsispręsti, kokią alternatyvą jai rinktis.

28.       Kadangi atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai tiek iki prasidedant ginčui teisme, tiek teisminio nagrinėjimo metu laikosi pozicijos, jog ieškovei priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių iš ieškovės neišpirks, bet vis tik faktiškai jais naudojasi – spręstina, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – infrastruktūros naudojimo teisės įforminimo ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo, nes atsisakymas išpirkti apeliantei priklausančius įrenginius pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovei juos naudoti neatlygintinai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017). Atsižvelgiant į tai, bei turint omenyje, jog keitėsi taikytino įstatymo redakcija ieškinyje nurodytais laikotarpiais, dėl to pasisakoma žemiau nutartyje.

Dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

29.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad tinkamai pagrindė jos pateiktus konkrečius skaičiavimus dėl nuomos mokesčio. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jeigu teismas nuspręstų priteisti iš atsakovės atlyginimą už naudojimąsi ieškovės Tinklais iki jie bus išpirkti, tokiu atveju turėtų būti neatsižvelgiama, kokia dalimi ieškovė prisidėjo prie ginčo Tinklų įrengimo. Taip pat atsakovė teigia, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti atlygintinę naudojimosi ginčo Tinklais tvarką bei sąlygas, kadangi tokią teisę ir pareigą turi tik savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.

30.       Šiuo metu galiojančios GVTNTĮ nuostatos numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalis). Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalis).

31.       Taigi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygos ir tvarka teismo nustatoma tik tada, jeigu šalims po įvykusių derybų nepavyksta susitarti dėl infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų. Šiuo atveju ieškovė be reikalavimo įpareigoti atsakovę išpirkti ieškovei nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, taip pat prašė nustatyti, kad atsakovė ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus naudoja atlygintinai ir priteisti už tokį naudojimąsi iki jų išpirkimo tam tikrą kainą. Taigi, ieškovė taip pat siekė nustatyti naudojimosi inžineriniais tinklais sąlygas, kam įstatymas numato ikiteisminę tvarką ir tik šalims nepavykus susitarti, ją nustato teismas.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad GVTNTĮ redakcija, kuri galiojo iki 2014 m. lapkričio 1 d., nenumatė, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl naudojimosi inžineriniais tinklais, pastatytais privataus asmens, tvarkos. Tačiau 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje GVTNTĮ redakcijoje, kuri galioja ir šiuo metu, inžinierinių tinklų naudojimosi tvarkos nustatymas buvo išsamiai sureguliuotas. Atsižvelgiant į tai, kad jau aptartos šiuo metu galiojančio GVTNTĮ nuostatos įpareigoja šalis vesti derybas tiek dėl išpirkimo, tiek dėl naudojimosi inžineriniais tinklais, svarbu nustatyti, ar tokios derybos buvo vedamos ginčo atveju.

33.       Iš bylos duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį dėl ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų išpirkimo, o UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. (32-07.19) 8-489 ir Kauno miesto savivaldybė 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. 43-2-96 atsisakė perimti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus nuomai ar panaudai (el. b. 1 T., b. l. 98–99). Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo raštuose nurodė, jog kol nebus išspręsti raštuose nurodyti klausimai dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklo įrengimo, tol nebus galima perimti panaudai ar nuomai apeliantės Tinklų. Iš atsakovės ir trečiojo asmens atsakymų matyti, kad atsakovė neatsisakė perimti panaudai ar nuomai apeliantės Tinklų ir nenurodė, kad ginčo Tinklai atsakovei nėra reikalinga, t. y. neatmetė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašymo, o tik nurodė tam tikrus apeliantės Tinklų trūkumus, kuriuos pašalinus galima būtų sudaryti panaudos ar nuomos sutartis. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės iniciatyva buvo pradėtos derybos dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išpirkimo, kurios nėra baigtos, t. y. nors atsakovė nurodė tam tikrus Tinklų trūkumus, kuriuos pašalinus galėtų būti sudaromos ginčo Tinklų panaudos ar nuomos sutartys, tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų nurodytiems trūkumams pašalinti ar kreipėsi į atsakovę pateikdama įrodymus, kad tokie trūkumai neegzistuoja ar yra neesminiai užtikrinant tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų valymą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šalys derėjosi dėl ginčo Tinklų naudojimosi laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (kai įsigaliojo nauja GVTNTĮ redakcija) iki šios dienos ir joms susitarti nepavyko.

34.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi GVTNTĮ 16 straipsnio 6–10 dalių nuostatomis, sprendžia, kad šiuo metu apeliantė neturi reikalavimo teisės prašyti, kad atsakovė su ja sudarytų nuomos sutartį dėl ginčo Tinklų iki jų išpirkimo ir atlygintų už naudojimąsi Tinklais nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes šioje stadijoje, kai šalys dar nebaigė tarpusavio derybų ginčo klausimais, t. y. nebaigtas ikiteisminis ginčo Tinklų išpirkimo klausimo nagrinėjimas, teismas įstatymo nėra įpareigotas nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalies nuostatas teismui prašymą nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Dėl to sutiktina su atsakove, kad ieškovė laikytina netinkamu subjektu pateikti prašymą nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui. Ieškovė, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, t. y., jeigu ieškovei pateikus prašymą atsakovei dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, pastaroji atsisakytų tai daryti ar nepagrįstai vilkintų procesą, galėtų kreiptis į teismą tik su reikalavimu įpareigoti UAB „Kauno vandenys“ ar Kauno miesto savivaldybę atlikti GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus bei prašyti nustatyti sankcijas už įstatymo nustatytos pareigos nevykdymą, bet ne įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo Tinklų nuomos sutartį.

Dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 1 d.

35.       Kaip jau minėta nutarties 32 punkte, iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusioje GVTNTĮ redakcijoje, nebuvo numatyta tvarka, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl naudojimosi inžineriniais tinklais, pastatytais privataus asmens, t. y. savivaldybės ar jų įgaliotos institucijos neturėjo pareigos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę tiesiogiai  kreiptis į teismą dėl atlyginimo priteisimo už atsakovės naudojimąsi ginčo Tinklais laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 1 d.

36.       GVTNTĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., buvo nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui (18 straipsnio 2 dalis). GVTNTĮ 18 straipsnio 5 dalyje buvo reglamentuota naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos tvarka, kai užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė: tokia statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai; šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Apraše.

37.       Šiuo metu galiojančioje GVTNTĮ redakcijoje nustatyta, infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Apraše (16 straipsnio 2 dalis). Taip pat GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, kai nėra sudarytos trišalės sutarties, būtina atrasti reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį įgyvendinant šią viešųjų paslaugų tiekimo pareigą, kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; 2016 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).

39.       Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas, kad apeliantei nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra atsakovei būtų leidžiama naudotis neatlygintinai. Kadangi atsakovė faktiškai naudojosi apeliantei priklausančiais Tinklais, todėl apeliantei dėl tokio naudojimosi turi būti atlyginta. Sprendžiant dėl atlyginimo pirmosios instancijos teismas pirmiausia turės nustatyti kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, o po to spręsti dėl atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės atlikti skaičiavimai dėl nuomos mokesčio kainos nėra visiškai objektyvūs ir privalomi vertinti kaip atskaitos taškas užmokesčiui apskaičiuoti. Kaip nurodyta cituotoje kasacinio teismo praktikoje, siekiant nustatyti teisingą atlyginamą už apeliantei nuosavybės teise priklausančių Tinklų naudojimą, reikia nustatyti, kokia dalimi apeliantė prisidėjo prie ginčo Tinklų įrengimo. Taigi, kadangi apeliantė vykdo komercinę veiklą, todėl nagrinėjamu atveju reikia nustatyti kiek apeliantė patyrė sąnaudų ir išlaidų įrengdama ginčo infrastruktūrą; už kiek buvo parduoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su juose esančia Tinklų infrastruktūra, bei įvertinti apeliantės iš to gautą materialinę naudą (pelną), t. y. ar apeliantės išlaidos, patirtos įrengiant ginčo Tinklus, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) iš pajamų, apeliantės gautų pardavus nekilnojamąjį turtą. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, ir tokios aplinkybės nebuvo tirtos pirmosios instancijos teismo.

40.       Taip pat byloje reikia nustatyti ar apeliantė pagrįstai prašo priteisti atlyginimą už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) tinklais nuo 2011 m. balandžio 1 d. (klausimas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) tinklais pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai, nes pati ieškovė prašė priteisti atlyginimą nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. jau galiojant naujos redakcijos GVTNTĮ, ir dėl to jau pasisakyta šios nutarties 29 – 34 punktuose). Byloje yra skirtingi duomenys ir pačios šalys nurodo skirtingas datas, nuo kada galima būtų skaičiuoti mokestį už apeliantės Tinklų naudojimą. Atsakovė nurodo, kad toks mokestis turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 1 d., kada šalinant avarijos padarinius buvo įrengta ir faktiškai pradėjo veikti laikina nuotekų siurblinė. Iš UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (04-04.01) 8-2729 (el. b. 1 T., b. l. 162–163) matyti, kad pirmosios sutartys tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) gyventojų dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo buvo sudarytos 2012 m. gegužės 23 d., o tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) gyventojų – 2015 m. vasario 5 d. Iš kitų bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) tinklai apeliantei nuosavybės teise priklauso nuo 2012 m. liepos 11 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 2012 m. liepos 11 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-20-120711-00256; el. b. 1 T., b. l. 31–37), o (duomenys neskelbtini) Tinklai – nuo 2017 m. sausio 17 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 2017 m. sausio 17 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2017/01/17; el. b. 1 T., b. l. 38–46). Taigi, išsiskiriant šalių nuomonei dėl datos, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas atlyginimas apeliantei už atsakovės naudojamus apeliantei priklausančiais tinklus, teismas taip pat turėtų nustatyti tikslią termino pradžią.

41.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl to, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, numatytų GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesusitarus ir nekonstatavus savivaldybės savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartis dėl infrastruktūros perėmimo savivaldybės nuosavybėn, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės sklypų savininkui nelemia tokios savivaldybės pareigos. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai laikyti nepagrįstais, kadangi teisėjų kolegija šioje nutartyje įvertinusi bylos aplinkybes nustatė, kad apeliantės Tinklai atitiko sąlygas, būtinas infrastruktūros objekto išpirkimui ar sutarties dėl jų naudojimo sudarymui, o atsakovės pareiga sudaryti tokias sutartis kyla tiesiogiai iš GVTNTĮ 16 straipsnio. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

42.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, ir todėl neteisingai nustatė, kad apeliantei nepriklauso atlyginimas už tai, kad atsakovė naudojosi apeliantei priklausančiais tinklais iki 2014 m. lapkričio 1 d. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį sprendime neanalizavo koks turėtų būti teisingas atlyginimas už apeliantės Tinklų naudojimą, bei nesiaiškino nuo kokios datos toks atlyginimas turėtų būti mokamas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos dalies esmė ir byla dalyje dėl atlyginimo apeliantei priteisimo už jai nuosavybės teise priklausančių Tinklų naudojimą iki 2014 m. lapkričio 1 d. grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo privalo atsižvelgti į šios nutarties 39–40 punktuose teisėjų kolegijos nurodytas reikalingas nustatyti aplinkybes.

Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų

43.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovės apeliacinį skundą: panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai dėl atlyginimo ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priteisimo už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais, esančiais (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. ir šį reikalavimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitoje dalyje apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad apeliantė UAB „Norvegijos kontaktai“ sumokėjo 353 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (el. b. 2 T., b. l. 101), bei patyrė 2 432,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo ruošimu (el. b. 2 T., b. l. 156–160). Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu (el. b. 2 T., b. l. 150–152). Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

45.       Vis tik apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ir kartu su grąžinama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ reikalavimas dėl atlyginimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ priteisimo už naudojimąsi ieškovei priklausančiais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais, esančiais (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Algimantas Kukalis

Nerijus Meilutis

Arūnas Rudzinskas