Civilinė byla Nr. e2-420-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00309-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pleištas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pleištas“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Parama“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovės UAB „Pleištas“ (toliau – ir atsakovė) 2011 m. sausio 2 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11- 01 ir visus jos priedus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei priteisti iš atsakovės 54 155,35 Eur skolą, 2 778,49 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Pleištas“ pareiškė, kad sutinka su ieškiniu, pateikė prašymą bendrą 56 993,84 Eur skolos sumą išdėstyti 36 mėnesiams. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą argumentavo tuo, jog atsakovė neturi materialinių galimybių priteistą skolos sumą grąžinti, nes nėra sukaupusi santaupų. Prie prašymo pateikė duomenis, kad COVID-19 pandemijos metu buvo sustabdyti ir atidėti valstybei mokėtini mokesčiai, kad šiuo metu iš įmonės sąskaitų išskaičiuojami gyventojų pajamų atidėti mokesčiai, sudaryti Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų įsiskolinimų atidėjimo grafikai. Taip pat atsakovė prašė atsižvelgti ir į ieškovės neveikimą, kuriuo ši ilgą laiko tarpą nereikalavo nuomos mokesčio, todėl susikaupė itin didelė skolos suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino – nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės 2011 m. sausio 2 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11- 01 ir visus jos priedus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės 54 155,35 Eur skolą, 2 778,49 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (56 993,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 676,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino.
4. Teismas, atsižvelgęs į pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, nusprendė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir įtikinamų argumentų, patvirtinančių, kad jos turtinės padėties ateityje gerėjimo tikimybė (perspektyva) bus tokia, jog jos prašomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, bus tiek skolininkei, tiek kreditorei priimtinesnis.
5. Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos atžvilgiu priimti sprendimai, kuriais leidžiama dalimis padengti turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui. Be to, ieškovės byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, duomenų, kad ji, siekdama atsiskaityti su ieškove, optimizavo veiklą, nepateikė.
6. Atsakovė prašydama išdėstyti nesumokėtą nuomos mokestį nerodė iniciatyvos ir nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad bent iš dalies yra įvykdžiusi šią prievolę. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo principus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iš esmės nedėjo jokių pastangų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nusprendė, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas 36 mėnesiams pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir protingos pusiausvyros principus, suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Pleištas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl priteistos 56993,84 Eur sumos išdėstymo, ir dėl šio prašymo priimti naują sprendimą – ieškovei priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą bei nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.
7.2. Apeliantė buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, tai reiškia, jog apeliantė patyrė neigiamą finansinį poveikį; COVID-19 pandemijos metu buvo sustabdyti ir atidėti valstybei mokėtini mokesčiai. Dėl blogos materialinės padėties apeliantė negalėjo sukaupti jokių papildomų santaupų.
7.3. Lyginant visų einamųjų metų balansus nuo 2022 metų sausio mėnesio akivaizdu, jog apeliantės pajamos kyla.
7.4. Išdėsčius priteistos sumos sumokėjimą, ieškovė nepatirs jokių nuostolių, priešingai, gaus 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7.5. Teismas turėjo įvertinti ir ieškovės nesąžiningą bei neprotingą neveikimą, kadangi pati ieškovė per tiek metų leido susidaryti tokiai didelei skolos sumai ir laiku nesiėmė veiksmų skolai susigrąžinti.
8. Ieškovė UAB „Parama“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. Apeliantės prievolės (nuomos mokesčio mokėjimo) vykdymo pažeidimai ėmė atsirasti jau 2018 metais: 2019 m. sausio 8 d. šalys skolų suderinimo aktu patvirtino, jog atsakovės skola 2018 m. gruodžio 31 d. yra 30 708,07 Eur; 2020 m. sausio 8 d. aktu šalys patvirtino, kad skola 2019 m. gruodžio 31 d. yra 38 205,74 Eur, t. y. dar iki COVID-19 pandemijos paskelbimo apeliantė ieškovei tapo skolinga didžiąją dalį pinigų sumos, kuri buvo priteista teismo sprendimu ieškovei.
8.2. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad skolininkės finansinė padėtis gali pasikeisti. Juo labiau kad apeliantė turi ne vieną kreditorių, kuriam įsiskolinimai viršija kelias dešimtis tūkstančių eurų.
8.3. Ieškovė eilę metų geranoriškai sutiko ir atidėjo apeliantės praleistos įvykdyti prievolės vykdymo terminus, šalims susitariant, jog tolesni mokėjimai pagal sutartį bus vykdomi patalpų nuomos sutartyje arba šalių susitarimuose numatytais terminais ir jų nepažeidžiant, t. y. 2022 metais apeliantė turėjo sąžiningai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir vykdyti mokėjimus pagal sutartį. Tačiau apeliantė 2022 metais ir toliau nuomos mokestį mokėjo nepilnai, pažeisdama sutartyje numatytus terminus.
8.4. Apeliantė ieškovės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neteisėtai ilgą laiką, dėl to šioje byloje priimto sprendimo (skolos) išdėstymas būtų neproporcingas šalių interesų pusiausvyrai, lygiateisiškumui, nebūtų tinkamai įgyvendintas teisingumo principas, o ieškovės pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas būtų neefektyvus.
8.5. Apeliantės finansiniai dokumentai nerodo esminio finansinio pokyčio ir galimybės artimesniu ar tolimesniu laikotarpiu operatyviai atsiskaityti su ieškove.
8.6. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei skolą už laikotarpį iki 2022 m. sausio 1 d., tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., išrašius apeliantei 41 896 Eur sąskaitų sumą, buvo apmokėta tik ketvirtoji jų dalis, todėl apeliantės skola be priteistos teismo sumos yra padidėjusi dar 29 967 Eur suma.
8.7. Apeliantė turi kelis nekilnojamojo turto objektus, vieną iš jų pardavus pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais, tarp jų – ir ieškove. Tačiau tokių veiksmų apeliantė nesiima ir nesiekia atsiskaityti su ieškove. Sprendimo įvykdymo išdėstymas būtų tik pagrindas tolimesniam apeliantės piktnaudžiavimui įteisinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo ar jo dalies negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2023 m. kovo 13 d. pažymą Nr. 23-03/1 ir buhalterinės sąskaitos išrašą dėl apeliantės padidėjusios skolos sumos; valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą dėl apeliantės turimo nekilnojamojo turto.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).
14. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas, ar apeliantės finansinė padėtis ir jos ateities perspektyvos sudaro pagrindą tenkinti prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o apeliaciniame skunde akcentuojamas teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti kilusį ginčą, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus, išskyrus VĮ Registrų centro išrašą, nes pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, tarp jų – ir duomenis esančius VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priėmus naujus įrodymus, apeliantės teisė pateikti nuomonę dėl jų reikšmės negali būti pripažinta pažeista, nes naujų įrodymų turinys, įvertinus jų pateikimo būdą ir laiką bei juose pateiktus duomenis, apeliantei yra žinomas.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
15. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
16. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Prašymą dėl nukrypimo nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos apeliantė pareiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas.
17. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Būtent apeliantei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
19. Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės grindžia savo sunkia finansine padėtimi, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip išaiškinta ir pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų.
20. Nors apeliantė teigia, kad jos finansiniai sunkumai kilo iš esmės dėl COVID-19 pandemijos, tačiau sutiktina su ieškove, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad, viena vertus, 2019 m. sausio 8 d. šalys skolų suderinimo aktu patvirtino, jog atsakovės skola 2018 m. gruodžio 31 d. yra 30 708,07 Eur, 2020 m. sausio 8 d. aktu šalys patvirtino, kad skola 2019 m. gruodžio 31 d. yra 38 205,74 Eur, vadinasi, dar iki pandemijos apeliantė buvo linkusi pažeidinėti sutartas prievoles ir mokėti ieškovei nuomos mokestį. Kita vertus, apeliantės skola be priteistos pirmosios instancijos teismo sumos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. yra padidėjusi dar 29 967 Eur suma. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pandemija darė įtaką apeliantės mokumui, priešingai, apeliantė ir toliau nėra linkusi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ieškovei.
21. Apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, jog iš jų būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovės finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).
22. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, apeliantė turi kelis nekilnojamojo turto objektus, todėl yra pajėgi atsiskaityti su skolininkais iš turimo nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, apeliantės verslo sprendimai negali riboti jos kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Iš atsakovės priteista skola ir delspinigiai yra reikšmingo dydžio, kurių mokėjimo išdėstymas trejų metų laikotarpiui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų. Konstatavus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo išvadų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.
23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).
25. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 089 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą (PVM sąskaita faktūra Serija ARG23 Nr. 0030 bei AB SEB banko mokėjimo nurodymas).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 899,50 Eur (0,5 x 1 799 Eur; Rekomendacijų 8.15 papunktis), sprendžia, jog ieškovei iš apeliantės priteistina 899,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pleištas“ prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pleištas“ (juridinio asmens kodas 133510620) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ (juridinio asmens kodas 132141558) 899,50 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Alma Urbanavičienė