Baudžiamoji byla Nr. e1-1350-1100/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14126-2020-1

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        1.2.25.6; 2.12.1.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. C. (A. C.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

A. C. 2020 m. balandžio 10 d. apie 20.45 val. Vilniuje, Stanevičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.

A. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. C. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. apie 19.30 val. Fabijoniškių mikrorajone, tikslaus adreso nurodyti negali, susitiko su draugu A. Jis atvažiavo savo automobiliu Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šis atėjo į jo automobilį ir atsisėdo salone. Ten buvo, kalbėjosi ir nusprendė išgerti. A. C., būdamas minėtame automobilyje, su draugu A. išgėrė alaus. Po tam tikro laiko, tiksliai nepamena, gal po 20 min., sugalvojo nuvažiuoti į prekybos centrą „LIDL“, esantį Stanevičiaus g. Jis vairavo automobilį būdamas išgėręs, kartu buvo jo draugas A.. Atvažiavo į minėtą prekybos centrą, savo automobilį pasistatė prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pagrindinio įėjimo, netoli parduotuvės vežimėlių laikymo vietos. Tada nuėjo į prekybos centrą nusipirkti sulčių, jų nusipirkę grįžo į jo automobilį ir gėrė brendį. Kiek išgėrė brendžio, pasakyti negali, nepamena. Po to, sugalvojo perstatyti automobilį ir pavažiuoti atgal. Būdamas išgėręs, jis pavažiavo automobiliu atbuline eiga ir tuo metu prie jo priėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai, patikrinę jo blaivumą, sulaikė ir pristatė į areštinę dėl vairavimo esant neblaiviam (el. bylos l. 135–137).

Liudytojas E. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, 2020 m. balandžio 10 d. dirbdamas su kolega, apie 20.45 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Vilnius, Stanevičiaus g. 2 A, parduotuvės „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta muštynės. Atvykus šiuo adresu, pamatė minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, dešinėje pusėje nuo įėjimo į parduotuvę, šalia parduotuvės vežimėlių stovėjimo vietos, stovintį automobilį Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje prie vairo sėdėjo apie 35 metų amžiaus vyras, tamsiais trumpais plaukais. Jiems bendraujant su pranešėju, pastebėjo, kaip minėtas asmuo, sėdintis prie automobilio vairo, užvedė automobilio variklį ir ėmė judėti atbuline eiga, miškelio pusėn. Važiuodamas atbuline eiga, vairuotojo vairuojamas automobilis įsirėmė į automobilių stovėjimo aikštelės ribą žymintį bortelį. Priėjus prie automobilio, paprašė vairuotojo užgesinti automobilio variklį. Užgesinęs variklį, vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas yra A. C., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai. Kilus įtarimui, kad vairuotojas galimai neblaivus, alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir 20.55 val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o, 21.14 val. pakartotinai patikrinus blaivumą, alkotesteris parodė 2,23 promilių neblaivumą. Automobilyje kartu su A. C. buvo dar 2 vyrai, iš kurių vienas sėdėjo keleivio sėdynėje, o kitas ant galinės sėdynės. Yra įsitikinęs, kad, automobiliui judant atbuline eiga, automobilį vairavo būtent A. C., nes važiuojantį automobilį ir jo vairuotoją nuolat stebėjo (el. bylos 38–41).

E. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (el. bylos l. 57–58).

2020 m. balandžio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. C. 2020 m. balandžio 10 d. 20.55 val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o 21.14 val. – 2,23 promilių neblaivumas. A. C. sutiko su neblaivumo rezultatais (el. bylos l. 43).

Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086 kvituose (el. bylos l. 10–11).

Pagal alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086 patikros sertifikato Nr. 1175256 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. gegužės 18 d. (el. b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. C. (el. bylos l. 93–97).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio Chrysler 300C, 2006 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 3594 Eur (el. b. l. 92).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. C. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Chrysler 300C, kai jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. C. vairavo automobilį Chrysler 300C, be kita ko, patvirtina tiesioginio liudytojo E. Ž., kurio patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei jo tarnybinis pranešimas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. A. C. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: E. Ž. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. C. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. C. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tik prašo leisti išmokėti ją per pusę metų (el. bylos l. 142–143).

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. C. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad A. C. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, yra vedęs. Nenustatyta apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. C. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. C. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dešimties mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. C. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Chrysler 300C konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas atsižvelgiant ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, tačiau ir A. C. nustatytą neblaivumą, vietą, kurioje jis vairavo transporto priemonę neblaivus, jo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į anksčiau aptartą kaltinamojo asmenybę. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2020 m. balandžio 11 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

A. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Chrysler 300C, jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. C. priklausantis automobilis Seat Cordoba konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė 3594 Eur, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. C. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI.        Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. bylos l. 83–85). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. C. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 10 d. 20.55 val. iki 2020 m. balandžio 11 d. 15.40 val. Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. C. priklausančiam automobiliui Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. spalio 14 d. (el. bylos 98–100). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. C. (A. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. C. skirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių ir penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. C. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 10 d. 20.55 val. iki 2020 m. balandžio 11 d. 15.40 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2020 m. balandžio 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti turto arešto registrą.

A. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

A. C. išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dešimt mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. C. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

 5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                               Darius Lukaitis