Civilinė byla Nr. N2-6739-826/2012
(proceso Nr.2-06-3-04441-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 99.10.; 116.1.; 116.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei S. K., ieškovės atstovui advokatui R. S., institucijos išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. V., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui D. V., institucijai išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400,00 Lt skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-04-16.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, atsakovui apie ieškovės ieškinį bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovo neatvykimo į teismą priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas 2012-09-20 pripažino savo tėvystę jų sūnui, 2012-09-20 yra išduotas naujas gimimo liudijimas, kuriame atsakovas yra įrašytas jos sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini)tėvu, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-04-16. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo pat gimimo vaiku visiškai nesidomi, išlaikymo jam neteikia. Atsakovas tėvystę pripažino tam, kad galėtų išvykti į užsienį ir nebūtų sulaikytas pasienyje, nes sužinojo, kad yra paskelbta jo paieška. Papildomai ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu niekur nedirba, jai išlaikyti vaiką padeda jos tėvai ir krikšto tėvai, be kurių pagalbos ji vaiko neišlaikytų. Išlaidas vaikui per mėnesį sudaro apie 1940,99 Lt, jos detalizuotos pateiktame paskaičiavime. Šiuo metu ji augina dar vieną mažametį vaiką.
Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo 400,00 Lt vaiko išlaikymui skirtas lėšas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaikui šiuo metu reikalingas kokybiškas maistas, kuris yra gana brangus. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina vaiką, todėl atsakovas privalo padėti vaiką išlaikyti nors lygia dalimi su ieškove.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama ir priteisti vaiko išlaikymui 400,00 Lt sumą. Toks teismo sprendimas labiau atitiktų vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Byloje nustatyta, kad po bylos iškėlimo teisme, atsakovas pripažino sūnaus M. K. tėvystę, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 59). Ieškovė turi savo vardu registruotą nekilnijamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 8), atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 32), tačiau turi kilnojamojo turto – 4 transporto priemones (b.l. 56). Ieškovė šiuo metu gauna socialinę pašalpą 461,92 Lt, niekur nedirba, augina dar vieną mažametį vaiką (b. l. 10). Atsakovas dirba UAB „Rimasta ir partneriai“ (b.l. 29 - 31, 35, 36).
Dėl tėvystės nustatymo.
LR CK 3.146 str. 1 d. nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
Teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2012-09-20 Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas serija AA Nr.840282, kuriame M. K., g. (duomenys neskelbtini)tėvais nurodyti ieškovė S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59 ).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes šį ieškinio reikalavimą atsakovas dar iki bylos išnagrinėjimo teisme patenkino, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje priimtinas, bylos dalis dėl tėvystės nustatymo nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str.2 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nagrinėdamas šeimos bylas, teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.)
Nors ieškovė byloje nereiškia reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvai gyvena atskirai, būtina išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat jo gimimo, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas nepilnamečio sūnaus vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas nebendrauja su sūnumi, aktyviai nedalyvauja jo auklėjime, neteikia jam išlaikymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (jo motina) S. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau tekste MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (po 400,00 Lt, nuo 2012-08-01 po 425,00 Lt iš kiekvieno tėvo). Jeigu tėvo (motinos) materialinė padėtis labai sunki galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis).
Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaikui sudaro 1940,99 Lt per mėnesį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 800,00 Lt (2007 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1368), nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850,00 Lt (2012 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 718 ). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas preziumuoja, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovas apie posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, savo teisių ir interesų negynė.
Įvertinus byloje esančius duomenis apie abiejų tėvų turtinę padėtį, kitus išlaikytinius (ieškovė turi dar vieną mažametį vaiką) ir vaiko poreikius (specialių poreikių neturi), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šiuo klausimu praktiką, pagal kurią nepilnamečių vaikams priteistino išlaikymo dydis sietinas su minimalia mėnesio alga, į įstatymu nustatytą MMA dydį, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis 400,00 Lt dydžio gali būti tenkintinas pilnai, viršijant ieškovės pareikšto reikalavimo ribas, tai yra, iš atsakovo priteistinas 400,00 Lt sūnaus M. K. išlaikymas nuo ieškinio pateikimo dienos 2012-04-16 iki 2012-08-01, o nuo 2012-08-01 – po 425,00 Lt iki sūnaus M. K. pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 str.). Ieškovė sūnaus išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai arba padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.
Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas neteikia vaiko išlaikymui skiriamų lėšų nuo vaiko gimimo, ieškovė ieškinį teismui pateikė 2012-04-16 (b.l. 2, 3). Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-04-16 iki 2012-04-16.
Ieškovės sūnaus išlaikymui prašoma priteisti suma 14400,00 Lt, tai yra, po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis už 36 mėnesių yra pagrįsta, atitinka vaiko interesus, todėl už laikotarpį nuo 2009-04-16 iki 2012-04-16 priteistinas 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas (36 mėn. x 400,00 Lt ).
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovei atsakius vieno ieškinio reikalavimo, nes atsakovas po bylos iškėlimo ieškovės reikalavimą patenkino, o likusioje dalyje ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinas 758,00 Lt žyminis mokestis ((t.y. 35,50 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ( 25 procentai nuo 142,00 Lt, nes ieškovė ieškinio šioje dalyje atsisakė), 142,00 Lt žyminis mokestis už vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 148,50 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (3 proc. nuo (400,00 Lt (priteistas išlaikymas) x 6 mėn. + 425,00 Lt x 6 mėn.); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 str. 1 d. 3 p.), 432,00 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (3 procentai nuo 14400,00 Lt - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p.).
Nustatyta, kad valstybė turėjo 21,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl iš atsakovo priteistina 21,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 779,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (758,00 + 21,75 Lt) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 – 270, 282 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Priimti ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir bylos dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K..
Priteisti iš atsakovo D. V., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct.) kas mėnesį nuo 2012-04-16 (ieškinio padavimo dienos) iki 2012-08-01 ir po 425,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus ) nuo 2012-08-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. V., a.k(duomenys neskelbtini), 14400,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2009-04-16 iki 2012-04-16 (ieškinio padavimo), sūnui M. K..
Paskirti ieškovę S. K. vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo D. V. valstybei 779,58 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt devynis litus 75 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis