Civilinė byla Nr. e2A-31-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01104-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ ieškinį atsakovei atvirajai akcinei bendrovei „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ holdingo valdančiajai kompanijai dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė L. S., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auto Baltija“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administratoriai LT“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2014 m. sausio 23 d. UAB „Auto Baltija“, atvirosios akcinės bendrovės (toliau – AAB) „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos (toliau – ir AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“, atsakovė) ir UAB „Žiemgalos automobiliai“ sudarytą maksimaliąją svetimo turto sutartinę hipoteką (toliau – ir ginčo sandoris, hipotekos sandoris) niekine ir negaliojančia bei pripažinti 2016 m. balandžio 27 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2016 m. balandžio 27 d. vykdomasis įrašas) niekiniu ir negaliojančiu. Tuo atveju, jei nebūtų tenkintas pirmasis reikalavimas, prašė nutraukti 2014 m. sausio 23 d. UAB „Auto Baltija“, AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ ir UAB „Žiemgalos automobiliai“ sudarytą maksimaliąją svetimo turto sutartinę hipotekos sutartį ir pripažinti 2016 m. balandžio 27 d. vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. sausio 23 d. UAB „Auto Baltija“, atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ ir UAB „Žiemgalos automobiliai“ (kurios veikla Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-34-856/2020 pripažinta pasibaigusia) sudarė maksimaliąją svetimo turto sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią, užtikrinant trečiojo asmens UAB „Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojimus kreditorei AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį, buvo įkeistas UAB „Auto Baltija“ nekilnojamasis turtas. Svetimo turto hipoteka buvo įkeistas UAB „Auto Baltija“ nekilnojamasis turtas: patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – įkeistas turtas). Ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ 10 000 000 Eur sutartinius įsipareigojimus atsakovei. 10 000 000 Eur dydžio įsipareigojimas buvo užtikrintas 521 026,41 Eur vertės ieškovės turtu. Sudarant ginčo sandorį UAB „Žiemgalos automobiliai“ buvo faktiškai nemoki ir įvykdyti įsipareigojimų atsakovei neturėjo galimybių. Hipotekos sandoriu ieškovė neatlygintinai įkeitė faktiškai visą savo nekilnojamąjį turtą atsakovei ir šis sandoris lėmė UAB „Auto Baltija“ nemokumą. Hipotekos sandorio pagrindu 2016 m. balandžio 27 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 645 788 Eur pagrindinės skolos ir 80 000 Eur delspinigių išieškojimo iš ieškovės turto.
3. Ieškovės nuomone, Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006) apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą, taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą. AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ savininke yra Baltarusijos Respublika, kuriai vadovauja A. L. (A. R. L.) ir kuris yra netiesioginis naudos gavėjas iš atsakovės, t. y. patenka į Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytų asmenų sąrašą. Atsakovės turimos arba valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai Europoje Sąjungoje yra įšaldyti.
4. Ieškovės vertinimu, vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas išduotas Baltarusijos Respublikos juridiniam asmeniui ir vertintina jo atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Ginčijamas dokumentas negali būti vykdomas ir yra naikintinas. 2021 m. birželio 21 d. sankcijos buvo pritaikytos atsakovei, todėl hipotekos sutartis turi būti nutraukta.
5. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad hipotekos sandoris sudarytas ir įformintas laikantis visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, yra patvirtintas notaro. Pagrindinės aplinkybės ir faktai, kuriuos ieškovė nurodo, buvo nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 pagal UAB „Auto Baltija“ ieškinį atsakovėms AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ ir UAB „Žiemgalos automobiliai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Reglamento Nr. 765/2006 pakeitimai, pagal kuriuos atsakovei pritaikytos sankcijos, buvo padaryti 2021 m. birželio 21 d., t. y. po hipotekos sutarties sudarymo.
6. Trečiasis asmuo notarė L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2016 m. balandžio 27 d. vykdomojo įrašo panaikinimo buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020. Hipotekos sandoris sudarytas ir 2016 m. balandžio 27 d. vykdomasis įrašas išduotas teisėtai, todėl nėra pagrindo pripažinti juos negaliojančiais. Atsakovė į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą yra įtraukta nuo 2021 m. birželio 21 d., taigi, ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše.
7. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, buvo įtraukta 2021 m. birželio 21 d., t. y. po hipotekos sandorio sudarymo.
8. Išvadą teikianti institucija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) išvadoje nurodė, kad surinkti duomenys yra pakankami teigti, jog AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ taikomos tarptautinės sankcijos ir kad ji turi sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, t. y. sąsajų su AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ generaliniu direktoriumi V. V. I. ir Baltarusijos Respublikos prezidentu A. L. Duomenų bazės „Orbis“ ir atvirųjų šaltinių duomenimis, AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ bendrovės generalinio direktoriaus pareigas nuo 2019 m. gegužės mėn. eina V. V. I., kuris nuo 2021 m. birželio 21 d. įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą. 100 procentų atsakovės akcijų nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikos pramonės ministerijai. AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ nuo 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą. AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ yra viena iš A. L., kuris nuo 2020 m. lapkričio 11 d. įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, režimo pajamų šaltinių. Tarnybos surinkti duomenys yra pakankami teigti, kad AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ taikomos tarptautinės sankcijos ir kad ji turi sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, t. y. sąsajų su AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ generaliniu direktoriumi V. V. I. ir Baltarusijos Respublikos prezidentu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Minėtoje byloje teismai nustatė, kad sudarant hipotekos sandorį nebuvo pagrindo tikėtis, jog UAB „Žiemgalos automobiliai“ nevykdys prievolių, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu neatitiko nemokios bendrovės apibrėžimo, kad sandorio sudarymas buvo pagrįstas verslo rizika, buvo naudingas ieškovei.
11. Teismas akcentavo, kad atsakovė 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai. Teismo sprendime pažymėta, kad ginčo sandoris buvo sudarytas 2014 m. sausio 23 d., atsakovė tuo metu nebuvo įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, t. y. nebuvo sąraše asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai.
12. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė po hipotekos sandorio sudarymo buvo įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, nesudaro pagrindo anksčiau sudarytą sandorį ir vykdomąjį įrašą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo sandoris ir vykdomasis įrašas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nustatyta, jog sandoriai atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jai buvo iškelta bankroto byla, bei pripažinęs minėtas aplinkybes turinčias prejudicinę reikšmę, nusprendė, kad nėra pagrindo ginčo sandorio pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai.
14. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašymas vykdomąjį dokumentą pripažinti negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais yra nepagrįstas, kadangi vykdomasis įrašas negali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui išduoti, todėl konstatavo, kad vykdomasis įrašas buvo išduotas pagrįstai.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, jog draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, tačiau ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi ginčo sandoris sudarytas iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą. Teismo sprendime padaryta išvada, kad nors Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog bandė sutartį nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu, todėl teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti hipotekos sandorį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Auto Baltija“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administratoriai LT“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Viešajai tvarkai prieštaraujančiu laikytinas sandoris, kuris pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus ar Europos Sąjungos reglamentus, kurių nuostatos Lietuvos Respublikoje taikomos tiesiogiai. Sudarius ginčo sandorį ieškovė tapo nemoki. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Auto Baltija“, konstatuota, kad ginčo sandoris ženkliai sumažino UAB „Auto Baltija“ turtą, o tenkinant AAB „Minsko automobilių gamykla – BELAVTOMAZ“ reikalavimą nebeliktų turto atsiskaityti su likusiais kreditoriais. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi įrodinėtinos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 ieškovė įrodinėjo, kad hipotekos sandorio patvirtinimas buvo nesuderinamas su ieškovės veiklos tikslais, hipotekos sandoriu buvo pažeisti UAB „Auto Baltija“ kreditorių interesai, o šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra hipotekos sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai. Teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.
16.2. Pirmosios redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 I priedo 1 punkte nurodytas A. L., kaip asmuo, kuriam taikomos sankcijos. FNTT pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos prezidentui ribojamosios priemonės buvo taikomos nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. vasario 25 d. Ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2014 m. sausio 23 d., Baltarusijos Respublikos prezidentui ir su juo susijusiems asmenims Reglamente Nr. 765/2006 numatytos sankcijos buvo taikomos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma ir kontroliuojama asmens, kuriam buvo taikomos sankcijos, t. y. Baltarusijos Respublikos prezidento. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoris buvo sudarytas 2014 m. sausio 23 d. ir atsakovė tuo metu nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai, o hipotekos sandoris buvo sudarytas iki sankcijų taikymo pradžios, yra teisiškai nepagrįsta.
16.3. 2016 m. balandžio 27 d. vykdomasis įrašas išduotas atsakovei, t. y. sankcionuotam juridiniam asmeniui. Atsakovė nuo 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą. Išduotas vykdomasis įrašas prieštarauja viešajai tvarkai, nes sudaro pagrindą gauti lėšas sankcionuotam asmeniui.
16.4. Reikalavimas nutraukti hipotekos sandorį grindžiamas Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Ginčo sandoryje nėra numatyta galimybė ieškovei sutartį nutraukti vienašališkai, todėl sandorį nutraukti gali tik teismas.
16.5. Atsakovė 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, t. y. draudžiami bet kokie mokėjimai atsakovei. Taigi, teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra neįvykdoma.
17. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Abiejose bylose ieškovė siekė to paties rezultato – pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Ieškovė šioje byloje remiasi iš dalies tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jame nustatytų ginčui reikšmingų aplinkybių, kurios laikytinos prejudiciniais faktais, įrodinėti iš naujo nereikia.
17.2. Ieškovė neginčija, kad hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusioje Reglamento Nr. 765/2006 redakcijoje atsakovė nebuvo įtraukta į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Atsakovė į minėtą sąrašą įtraukta tik 2021 m. birželio 21 d.
17.3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nustatyta, kad sandoriai atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, jog jų sudarymo metu skolininkė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jai buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo ginčo sandorio pripažinti negaliojančiu.
17.4. Ieškovės prašymas vykdomąjį dokumentą pripažinti negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais yra nepagrįstas, kadangi vykdomasis įrašas negali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
17.5. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktų.
18. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nustatytos aplinkybės yra įrodytos. Ieškovė abiejose bylose nurodė iš esmės tuos pačius faktinius ir teisinius argumentus, tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, teikė tuos pačius argumentus ir įrodymus.
18.2. Aplinkybė, kad atsakovė po hipotekos sandorio sudarymo ir vykdomojo įrašo atlikimo buvo įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, nesudaro pagrindo sudarytą ginčo sandorį ir vykdomąjį įrašą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
18.3. Ieškovės argumentai dėl ginčo sandorio neteisėtumo jau yra išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020.
18.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui išduoti, vykdomasis įrašas buvo išduotas pagrįstai.
19. Trečiasis asmuo notarė L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 įvertintos tos pačios aplinkybės, kurios nurodytos šioje byloje.
19.2. Nėra ginčo, kad hipotekos sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai. Atsakovė 2021 m. birželio 21 d. buvo įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.
19.3. Ieškovė turi pareigą įrodyti, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, tačiau šios pareigos neįvykdė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovės 2023 m. gegužės 31 d. neįvykusio kreditorių susirinkimo protokolo kopiją, FNTT 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo dėl sankcijų taikymo kopiją, atsakovės 2024 m. rugpjūčio 9 d. paklausimo FNTT kopiją. Nurodo, kad pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, elgiasi nesąžiningai.
22. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės naujai pateiktų įrodymų turiniu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esantys duomenys yra pakankami bylai pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėti, įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
25. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – „Belavtomaz“ ir UAB „Žiemgalos automobiliai“ 2011 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 142/392-440-09-11-103, kurios vertė 10 000 000 Eur.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 23 d. UAB „Auto Baltija“, atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ ir UAB „Žiemgalos automobiliai“ (kurios veikla Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-34-856/2020 pripažinta pasibaigusia) sudarė maksimaliąją svetimo turto sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią, užtikrinant trečiojo asmens UAB „Žiemgalos automobiliai“ įsipareigojimus kreditorei AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį, buvo įkeistas UAB „Auto Baltija“ nekilnojamasis turtas. Svetimo turto hipoteka buvo įkeistas UAB „Auto Baltija“ nekilnojamasis turtas: patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Hipotekos sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti UAB ,,Žiemgalos automobiliai“ 10 000 000 Eur sutartinius įsipareigojimus atsakovei. 10 000 000 Eur dydžio įsipareigojimas buvo užtikrintas 521 026,41 Eur ieškovės turtu.
27. 2016 m. balandžio 27 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 645 788 Eur skolos ir 80 000 Eur delspinigių išieškojimo pagal hipotekos sandorį iš ieškovės turto.
28. Byloje kilo ginčas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai, t. y. sandoris prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nuostatoms, kadangi atsakovė nuo 2021 m. birželio 21 d. yra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priede išvardytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų sąrašą, kuriems ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.
Dėl hipotekos sandorio (ne)prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
30. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovės teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
31. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).
32. Apeliantės teigimu, pirmosios redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 I priedo, kuris detalizuoja reglamento 2 straipsnį, 1 punkte nurodytas A. L., kaip asmuo, kuriam taikomos sankcijos, be to, FNTT pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos prezidentui ribojamosios priemonės buvo taikomos nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. vasario 25 d. Ieškovės vertinimu, ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2014 m. sausio 23 d. Baltarusijos Respublikos prezidentui ir su juo susijusiems asmenims Reglamente Nr. 765/2006 numatytos sankcijos buvo taikomos. Kadangi atsakovė yra tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma ir kontroliuojama asmens, kuriam buvo taikomos sankcijos, t. y. Baltarusijos Respublikos prezidento, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoris buvo sudarytas 2014 m. sausio 23 d. ir atsakovė tuo metu nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai, o hipotekos sandoris buvo sudarytas iki sankcijų taikymo pradžios, yra teisiškai nepagrįsta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad hipotekos sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo, t. y. Reglamento Nr. 765/2006, normoms.
33. Reglamente Nr. 765/2006 numatyta, kad turi būti taikomos ribojančios priemonės, skirtos Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. ir Reglamento 765/2006 I priede nurodytiems pareigūnams. Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.
34. Pagal Reglamento Nr. 765/2006 I priedo 45 punktą matyti, kad Baltarusijos Respublikos prezidentas A. L. į fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai, sąrašą įtrauktas 2020 m. lapkričio 6 d. Taip pat iš Reglamento Nr. 765/2006 I priedo 13 punkto nustatyta, kad atsakovė į juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai, sąrašą įtraukta 2021 m. birželio 21 d.
35. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-118-407/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Nr. 158-14/2015, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ iš atsakovės UAB „Žiemgalos automobiliai“ 639 540 Eur skolą ir 80 000 Eur delspinigių. Kaip matyti, teismas, spręsdamas Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų netaikė, t. y. nenustatė, kad galimybės vykdyti Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Lietuvos Respublikoje objektyviai yra apribotos Europos Sąjungos taikytomis sankcijomis atsakovei ar ją kontroliuojantiems asmenims.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad hipotekos sandoris sudarytas 2014 m. sausio 23 d., jo sudarymo metu atsakovė nebuvo įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai, sąrašą, taip pat tai, jog įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ekonominio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Nr. 158-14/2015 pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, nenustačius pagrindo riboti jo vykdymą pagal Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas, sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti Reglamentą Nr. 765/2006 sprendžiant dėl hipotekos sandorio (ne)galiojimo. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vertinamos aplinkybės, egzistavusios jo sudarymo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sandoris jo sudarymo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, o sankcijos tiek atsakovei, tiek asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai valdo ir kontroliuoja atsakovę (Baltarusijos Respublikos prezidentui) pritaikytos po sandorio sudarymo, todėl nėra pagrindo pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms Reglamento Nr. 765/2006 normoms.
37. Kita vertus, nenustačius hipotekos sandorio negaliojimo pagrindo dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovė po hipotekos sandorio sudarymo, t. y. nuo 2021 m. birželio 21 d., yra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priede įtvirtintą juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos ir draudimai, sąrašą. Kaip minėta, pagal Reglamentą Nr. 765/2006, įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai (2 straipsnio 1 dalis), taip pat I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais (2 straipsnio 2 dalis).
38. Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad „lėšos“ (angl. funds) – finansinis turtas ir bet kurios rūšies nauda (privalumai) (angl. benefit), įskaitant tai, kas išvardyta toliau, bet tuo neapsiribojant, t. y. grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigines perlaidas ir visas kitas mokėjimo priemones. To paties straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog „lėšų įšaldymas“ – lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas.
39. Taigi, Reglamente Nr. 765/2006 įtvirtintais ribojimais (sankcijomis) siekiama tikslo, kad Baltarusijos Respublikos režimas ir jo šalininkai negautų materialios naudos (pajamų) ir nebūtų finansuojami jų neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos dėl lėšų įšaldymo šiuo atveju atsakovei turi būti taikomos vykdymo procese, t. y. pagal taikomas priemones turi būti įšaldomos visos atsakovei, kaip į sąrašą įtrauktam asmeniui, priklausančios (šiuo atveju – gautinos kaip hipotekos kreditorei) lėšos bei ekonominiai ištekliai. Pažymėtina, kad pareiga įšaldyti mokėjimus (lėšas) tol, kol paaiškės lėšų įšaldymo pagrindą paneigiančios aplinkybės, nustatyta tiek Reglamento 765/2006 10 straipsnyje, tiek viešosios teisės normose. Pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi pareigą laikytis tarptautinių sankcijų ir imtis būtinų veiksmų šioms sankcijoms įgyvendinti. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu draudžiama vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja tarptautinėms sankcijoms, todėl sandoriai turi būti nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba sustabdytas jų vykdymas tokių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 2, 3 dalys).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklauso turtas, esantis hipotekos sandorio objektu, yra likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad nebūtų užtęstos bankroto procedūros ir nebūtų pažeisti bankroto ekonomiškumo bei operatyvumo principai, ypač, kai bankroto proceso tikslas yra eliminuoti nemokius rinkos dalyvius, kartu maksimalia apimtimi patenkinant kreditorių interesus, hipotekos objektu esantis ieškovės turtas turi būti realizuotas. Tačiau tam, kad būtų užtikrintas Reglamente Nr. 765/2006 numatytomis ir atsakovei taikytinomis sankcijomis siekiamų tikslų įgyvendinimas, turi būti sustabdytas piniginių lėšų mokėjimas atsakovei, o gautos piniginės lėšos už parduotą įkeistą turtą turi būti deponuotos pirmosios instancijos teismo depozitinėje sąskaitoje iki bus panaikintos atsakovei taikomos sankcijos.
41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sudarius ginčo sandorį ieškovė tapo nemoki, tenkinant atsakovės reikalavimą nebeliks turto atsiskaityti su likusiais kreditoriais, todėl hipotekos sandoris prieštarauja viešajai tvarkai. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi įrodinėtinos aplinkybės, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 ieškovė įrodinėjo, kad hipotekos sandorio patvirtinimas buvo nesuderinamas su ieškovės veiklos tikslais. Ieškovės vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.
42. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešąja tvarka laikytina valstybės teisinės politikos ir teisinio reguliavimo visuma. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, viešoji tvarka apima ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Ieškovė įrodinėjo, kad hipotekos sandoriu pažeidžiami jos kreditorių interesai gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Teismų praktikoje akcentuota, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024 39 punktas).
44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 ir apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-204-464/2021 ieškovė ginčijo hipotekos sandorį, argumentuodama, jog hipotekos sandoris pažeidė bendrovės kreditorių interesus, neatitiko ieškovės veiklos tikslo, sandoriu buvo sumažinta turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių interesai, apimtis. Minėtose bylose teismai konstatavo, kad hipotekos sandoris atitiko ieškovės verslo tikslus, o sprendimas sudaryti hipotekos sandorį nenulėmė ieškovės nemokumo ar kitokio tuo metu jau buvusių kreditorių interesų pažeidimo.
45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).
46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-639-577/2020 ir apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-204-464/2021, vertinant hipotekos sandorio negaliojimo įrodinėjimo dalyką, buvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės dėl ieškovės kreditorių interesų gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą pažeidimo. Minėtuose procesiniuose sprendimuose teismai įvertino hipotekos sandorio atitiktį ieškovės verslo tikslams, taip pat įtaką ieškovės nemokumui, ir konstatavo, jog hipotekos sandoris nenulėmė kreditorių teisių pažeidimo dėl jų reikalavimų patenkinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tas pačias faktines aplinkybes įrodinėja dėl hipotekos sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytus faktus turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, nustačius prejudicinį faktą, kad hipotekos sandoris atitiko ieškovės verslo tikslus, o sprendimas sudaryti hipotekos sandorį nenulėmė ieškovės nemokumo ar kitokio tuo metu jau buvusių kreditorių interesų pažeidimo, nėra pagrindo vertinti, jog ginčo sandoriu buvo siekta išvengti prievolių vykdymo kreditoriams, todėl nėra pagrindo pripažinti hipotekos sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai.
47. Nenustatęs pagrindo pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės išvestinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 27 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą hipotekos sandorio pagrindu.
Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
48. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra neįvykdoma, todėl turi būti pakeista. Atsakovė nuo 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, t. y. draudžiama jai atlikti mokėjimus, todėl nėra galimybės įvykdyti pareigos atlyginti atsakovės patirtas išlaidas.
49. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis). Taigi, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-516/2023).
51. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, pagrįstai nusprendė, kad atsakovė įgijo teisę į patirtų 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinio proceso metu nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, jai taikomos sankcijos, be kita ko, įšaldytos visos atsakovei priklausančios, nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), jai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sankcijų taikymas atsakovei nepaneigia ieškovės pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovė kreiptųsi dėl šio sprendimo vykdymo, ieškovė savo prievolę atlyginti bylinėjimosi išlaidas turi įvykdyti nepažeisdama taikomų sankcijų atsakovei, t. y. atsakovei priteistus 1 200 Eur turi sumokėti į sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą, kurioje įšaldytos lėšos bus saugomos iki bus panaikintos atsakovei taikomos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinio skundo argumentas, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
54. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, taip pat tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir notarė L. S., kurie dalyvavo procese atsakovės pusėje ir prašė apeliacinį skundą atmesti (CPK 93, 98 straipsniai).
55. Atsakovė AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ pateikė prašymą priteisti 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti 1 560,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Trečiasis asmuo notarė L. S. pateikė prašymą priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
56. Šiuo atveju atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 papunktyje numatyto maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei AAB „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“ priteisiama 1 080 Eur, trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priteisiama 1 560,90 Eur, trečiajam asmeniui notarei L. S. priteisiama 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“, juridinio asmens kodas 302726472, bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei atvirajai akcinei bendrovei „Minsko automobilių gamykla – Belavtomaz“, juridinio asmens kodas 100320487, 1 080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“, juridinio asmens kodas 302726472, bankroto administravimui skirtų lėšų trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288, 1 560,90 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“, juridinio asmens kodas 302726472, bankroto administravimui skirtų lėšų trečiajam asmeniui notarei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alma Urbanavičienė
Tomas Venckus
Vigintas Višinskis