Administracinė byla Nr. eI3-14539-780/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01588-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 16.2.2; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei, 

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui S. Č.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovams G. V. ir advokatui Miroslav Nosevič, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stoties turgus“ skundu prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-07-05 įsakymą Nr. 1PV-12-(1.2 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini) gatvėms bei stovėjimo aikštelei įrengti) procedūros pradžios“ (toliau – Įsakymas);

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-07-19 įsakymą Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo".

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos ir paslaugų kompleksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 64 % baigtumo (toliau – Pastatas) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kanalizacijos šuliniai – 18 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Inžineriniai statiniai), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4347 ha (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė), 1996-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/96-3039 pagrindu išnuomotas Pareiškėjai iki 2095-07-26.

Savivaldybės taryba 2021-10-19 sprendimu Nr. T-441 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ (toliau – Tarybos 2021-10-19 sprendimas) nusprendė „pritarti, kad valstybinės žemės sklypo (unikalusis numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikia visuomenės poreikiams – Kauno socialinei infrastruktūrai plėsti“.

Savivaldybės administracijos direktorius 2023-07-19 įsakymu Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis detalusis planas ir suformuotas apie 12714 kv. m žemės sklypas Nr. 1 (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ? visuomeninės paskirties teritorijos), apie 2557 kv. m sklypas Nr. 2, apie 986 kv. m sklypas Nr. 3, apie 733 kv. m sklypas Nr. 4 (žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai ? susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) (toliau – Detalusis planas). Detaliojo plano tikslas – numatyti žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams, atlikti visuomenės poreikiams skirtam socialinės infrastruktūros ir inžinerinės infrastruktūros objektui (objektams) įrengti reikalingos vietos ir ploto poreikio pagrindimą, sklypo ribų keitimą.

Savivaldybės užsakymu UAB „Kelprojektas“ 2023 m. spalio mėnesį parengė konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo sąnaudų ir naudos analizę (toliau – Analizė).

Savivaldybės taryba 2023-12-19 priėmė sprendimą Nr. T-559 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams" (toliau – Tarybos 2023-12-19 sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta „pritarti paimti visuomenės poreikiams (nutraukti naudojimosi teisę) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, reikalingus socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, pagal 1 ir 2 priedus“.

Savivaldybės administracija 2024-02-21 prašymu Nr. (33.194 E) R-564 “ (toliau – 2024-02-21 prašymas) kreipėsi į NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių prašydama „priimti sprendimą pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, reikalingų socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“.

NŽT direktorius 2024-07-05 priėmė skundžiamą Įsakymą dėl Žemės sklypo, Pastato ir Inžinerinių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Tarybos 2021-10-19 sprendimas priimtas atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021-10-06 aiškinamąjį raštą Nr. VT-682 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ (toliau – 2021-10-06 aiškinamasis raštas), atitinkamai Tarybos 2023-12-19 sprendimas – į Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2023-12-04 aiškinamąjį raštą Nr. VT-779 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – 2023-12-04 aiškinamasis raštas).

2021-10-06 aiškinamajame rašte ir 2023-12-04 aiškinamajame rašte nurodoma identiškai: „Siekiant užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė Centro seniūnijoje nevaldo laisvų žemės sklypų ir nenaudojamo Savivaldybės reikmėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris būtų tinkamas minėtoms veiklos vykdyti, Savivaldybės administracijos iniciatyva šiais metais [2021 metais] atlikta galimybių studija „Švietimo paslaugų plėtros galimybių ir šioms paslaugoms reikalingos infrastruktūros poreikio Centro seniūnijoje galimybių studija“ (toliau – Studija). Studijoje nurodyta, kad atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Tiek žemės sklypai yra per maži, vertinant pagal sklypų plotą, tiek sklypuose esantys pastatai yra per maži, vertinant jų užstatytą plotą. Atlikus Studiją, aukščiau minėtam tikslui siūloma vienintelė tinkama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini)“.

Skunde nurodoma, kad vadovaujantis skunde nurodytu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose teismų suformuotą praktiką, Savivaldybės administracijos 2024-02-21 prašymas, pateiktas NŽT, nepagrindžia, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir, kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus turtas, konkretaus visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas nepagrįstas atlikta sąnaudų ir naudos analizės bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Pareiškėja teigia, kad poreikis 960 vietų vaikų darželiui Kauno miesto Centro seniūnijoje objektyviai neegzistuoja. Nurodo, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje reikalaujama pagrįsti ne tik tą konkretų objektyviai egzistuojantį visuomenės poreikį paimti privačią žemę, bet ir tai, kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Tačiau Kauno miesto Centro seniūnijoje nėra objektyviai egzistuojančio poreikio 960 vietų vaikų darželiui. Tai, be kita ko, patvirtina Savivaldybės interneto svetainėje skelbiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo Kauno mieste statistinių duomenų analizės duomenys, pagal kuriuos nepatekusių į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes vaikų skaičių, žymiai didesnis visuomenės poreikis vaikų darželiui yra Šilainių ir Aleksoto seniūnijose, bet ne Centro seniūnijoje. Nepatekusių į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes vaikų skaičius Centro seniūnijoje nuo 2021 metų iki 2024 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai, nuo 211 vaikų 2021 m. sausio mėnesio duomenimis iki 78 vaikų 2024 m. gegužės mėnesio duomenimis. Be to, kiekvienoje statistinėje ataskaitoje nurodyta pastaba, jog nepatekusių vaikų skaičių tikslinga padalinti perpus, nes didžioji dauguma tėvų pateikę prašymus į 2 ugdymo įstaigas.

Skunde pažymima, kad Tarybos 2021-10-19 sprendimo 2021-10-06 aiškinamajame rašte nurodoma, jog „atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo laipsnišką visuotinumo įteisinimą palaipsniui net iki nuo 2 metų amžiaus, į tai, kad jau dabar Centro seniūnijoje yra didelis nepatekusių vaikų skaičius į ikimokyklines ugdymo įstaigas, į tai, kad daugumos tėvų (įtėvių, globėjų) darbo vieta yra Centro seniūnijos teritorijoje, kas neabejotinai leidžia teigti, kad į Centro seniūnijoje esančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas tėvai, dirbantys šioje seniūnijoje noriai leistų savo vaikus bei siekiant užtikrinti Centro seniūnijoje gyvenančių vaikų patekimą į šalia namų esančius darželius, neišvengiamai būtina Centro seniūnijoje steigti, statyti ir kurti naują 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuriai reikalingos tinkamos patalpos, atitinkančios visus reikalavimus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms bei tinkamo dydžio žemės sklypas, kuriame būtų įrengtos žaidimo aikštelės ir kiti įrenginiai“. Nei Analizėje, nei kuriame nors kitame su Įsakymo priėmimu nusijusiame dokumente, nėra nurodyta, kuo grindžiamas naujo 960 vietų vaikų darželio poreikio objektyvus egzistavimas.

Skunde nurodoma, kad planuojama 960 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaiga nebūdingai didelė ir netinkama. Remiantis tais pačiais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo Kauno mieste statistinių duomenų analizės duomenimis, vidutinis vietų skaičius Kauno mieste veikiančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose neviršija 200 skaičiaus. Nagrinėjamu atveju nesuprantamas Savivaldybės siekis statyti nebūdingo dydžio grandiozinę 960 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigą viename sklype.

Pareiškėja teigia, kad objektyviai egzistuojantis visuomenės poreikis gali būti patenkintas, nepaimant Žemės sklypo ir jame esančio Pastato bei Inžinerinių statinių. Išanalizavus nekilnojamojo turto registro duomenis matoma, kad Centro seniūnijoje veikiančio 115 vietų turinčio lopšelio-darželio „Ežiukas“ žemės sklypo plotas – 0,4117 ha. Atitinkamai 187 vietų lopšelio-darželio „Spragtukas“ vieno žemės sklypo plotas – 0,3426 ha ir kito – 0,3158 ha (iš viso žemės sklypų plotas – 0,6584 ha). Akivaizdu, kad 200 vietų naujo darželio poreikiui patenkinti objektyviai nėra būtinas 23,205,16 kv. m bendrojo ploto Pastatas ir 1,2714 ha ploto Žemės sklypas.

Pareiškėja teigia, kad Savivaldybė turi įstatyminę pareigą pagrįsti, kokio dydžio žemės sklypo plotas ir pastatų bendrasis plotas reikalingas objektyviai egzistuojančiu poreikiu grindžiamo dydžio vaikų darželio statybai ir, kad šis poreikis negalės būti patenkintas jokiomis kitomis prieinamomis ir proporcingomis alternatyvomis, o tik paimant tam tikrą konkretų privačios nuosavybės objektą.

Analizėje UAB „Keltprojektas“ įvardino tam tikras galimas alternatyvas visuomenės poreikiui patenkinti, tačiau, pareiškėjos nuomone, visiškai nepagrįstai kaip negalima atmesta alternatyva Nr. 1. - įrengti darželį laisvame sklype arba Savivaldybės Centro seniūnijoje valdomame nenaudojamame žemės sklype. Analizėje nurodoma, kad Savivaldybė Centro seniūnijoje valdo tam tikrus nenaudojamus žemės sklypus. Kaip pvz. 0,6440 ha ploto žemės sklypą adresu Karaliaus Mindaugo pr. 52, Kaune, arba 0,5716 ha ploto žemės sklypą Kęstučio g. 26, Kaune. Remiantis aukščiau nurodytais duomenimis, 0,5716 – 0,6440 ha ploto žemės sklypas yra tinkamas ir pakankamas iki 200 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigos statybai laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tačiau Analizėje iš viso nebuvo vertinta alternatyva, kuriame nors iš šių dviejų sklypų statyti iki 200 vietų darželį arba du mažesnius darželius abiejuose sklypuose.

Pareiškėja pabrėžia, kad visuomenės poreikis yra ne Žemės sklypą pritaikyti kažkokiems neapibrėžtiems visuomenės poreikiams, bet galimai padidinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų skaičių Kauno miesto Centro seniūnijoje, kuris, pareiškėjos nuomone, gali būti patenkinamas ir nepaimant visuomenės poreikiams konkretaus Žemės sklypo ir Pastato.

Analizėje 7.596.000,00 eurų vertės Pastatą ketinama nugriauti ir paruošti statybvietę už 5.076.000,00 eurų bei statyti naujus statinius už 15.331.000,00 eurų, kas objektyviai leidžia abejoti tokio projekto įgyvendinimo ekonominiu pagrįstumu. Analizėje nurodoma projekto įgyvendinimo kaina (20.407.000,00 eurų) ir Pastato vertės bei kitų Pastato savininko nuostolių atlyginimas bendroje sumoje viršys 28.000.000.00 eurų. Tuo tarpu remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Centro seniūnijoje veikiančio 115 vietų turinčio lopšelio-darželio „Ežiukas“ vidutinė rinkos vertė – 717.000 Eur, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 1.109.000.00 eurų. Atitinkamai 187 vietų lopšelio-darželio „Spragtukas“ vieno pastato vidutinė rinkos vertė – 545.000.00 eurų, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 1.016.000.00 eurų, o kito - vidurinė rinkos vertė – 332.000.00 eurų, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 266.492.00 eurų. Tačiau Analizėje iš viso nebuvo vertinama Savivaldybės nuosavybės teise turimų darželio pastatų perstatymo alternatyva, tokiu būdu padidinant vaikų vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose Centro seniūnijoje.

Apibendrinant skunde nurodoma, kad Savivaldybė (taryba) neįvykdė įstatyme įtvirtintos jai tenkančios pareigos pagrįsti, kad egzistuoja objektyvus visuomenės poreikis dėl naujų 960 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose Kauno miesto Centro seniūnijoje bei, kad realiai šiuo metu egzistuojantis apie poreikis ikimokyklinio ugdymo įstaigose Kauno miesto Centro seniūnijoje negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus Žemės sklypas, Pastatas ir inžineriniai statiniai (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.). Esant tokios aplinkybėmis Taisyklių 8.1 punktas negalėjo būti taikomas ir pagal Taisyklių 8.2 punktą NŽT vadovui turėjo būti teikiamas pasiūlymas dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, o skundžiamas atsakovo Įsakymas negalėjo būti priimtas, todėl yra naikintinas.

Dėl įpareigojimo panaikinti Žemės sklypo Detalųjį planą skunde nurodoma, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, teismui panaikinus Įsakymą kaip neteisėtą iš esmės, Savivaldybės administracija įpareigotina pripažinti netekusiu galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-07-19 įsakymą Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo".

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Todėl teismui panaikinus Įsakymą kaip neteisėtą iš esmės ir neišsprendus Detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu klausimo, Pareiškėjai nepagrįstai būtų perkelta našta savo lėšomis inicijuoti ir atlikti Detaliojo plano pakeitimo procedūras atstatant Žemės sklypo sprendinius į tokius, kokie buvo nustatyti Kauno miesto valdybos 1996-04-23 sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtintu detaliuoju planu.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad iš Savivaldybės ir Administracijos atsiliepimo argumentų, jog 960 vietų skaičius įvardijamas tik kaip maksimalus galimas darželio dydis, o būsimo darželio dydis dar nėra galutinai nustatytas akivaizdu, kad žemės sklypo ir pastato paėmimu suinteresuota institucija su prašymu NŽT paimti žemės sklypą ir pastatą visuomenės poreikiams, nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, ne tik kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, bet ir koks (200, 340 ar 960 vietų darželio) konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja. Tai, jog nei Administracija, nei Savivaldybė dar ir šiuo metu nėra priėmę galutinio sprendimo, kokio dydžio darželis bus statomas, tik patvirtina, kad su prašymu NŽT nebuvo nurodyti ir konkretūs tikslai, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę ir pastatą.

Pareiškėja kelia klausimą, kaip nesant objektyviai egzistuojančio visuomenės poreikio konkretaus dydžio (vietų skaičiaus) darželiui, neturint konkretaus tikslo kam bus panaudotas paimamas turtas, įmanoma pagrįsti, kad tokio neapibrėžto poreikio patenkinimui būtinas būtent konkretus ginčo žemės sklypas ir pastatas. Be to, nežinant kokio dydžio (vietų skaičiaus) pastatas bus statomas, nėra pagrindo tvirtinti, jog prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams yra pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, nes akivaizdu, kad sąnaudos 200, 340 ir/ar 960 vietų darželio statybai skiriasi kelis ar keliasdešimt kartų. Remiantis Studijos duomenimis, alternatyvos „Naujų pastatų statyba“ įgyvendinimo atveju investicijos siekia 6 004 465 Eur su PVM; alternatyvos „Naujų pastatų statyba pasirinkus skirtingą sukurtų vietų sprendinį“ įgyvendinimo atveju investicijos siekia 6 712 246 Eur su PVM. Tuo tarpu Analizės paskaičiavimais, įgyvendinus naujo iki 960 vietų vaikų darželio statybos projektą Savivaldybės patirtos sąnaudos sudarys apie 17,6 mln. eurų (be išlaidų nekilnojamajam turtui). Analizės 2 priede „Įgyvendinimo kainos skaičiavimas“ paskaičiuota, kad esamų statinių griovimas, kiti paruošiamieji darbai, naujų statinių statyba ir įrengimas bei projektavimo ir inžinerinės paslaugos kainuos iš viso 20 407 000 EUR su PVM. Toks, daugiau nei tris kartus didesnis, skirtumas tarp Studijoje ir Analizėje nagrinėtų alternatyvų kainų tik patvirtina, jog prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra pagrįstas visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą tenkinti. Akcentavo, kad Savivaldybė nežino tikslaus visuomenės poreikio, nes iki šiol nežino, kokio dydžio darželio reikia, todėl nėra pagrįsta, kad tik paimamas Žemės sklypas gali patenkinti visuomenės poreikį. Jeigu poreikis yra 200 vietų darželis, kaip nurodyta Savivaldybės tarybos 2021-10-19 sprendimo aiškinamajame rašte, akivaizdu, kad pakaktų mažesnio žemės sklypo. Be to, nevertintos alternatyvos Centro seniūnijoje trūkstamų vietų poreikį patenkinti gretimose seniūnijose esančių pastatų sąskaita, taip nevertinta alternatyva panaudoti atsilaisvinantį ligoninės pastatą Laisvės alėjoje 17.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) su skundu nesutiko ir pateikė bendrą atsiliepimą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja neteisingai identifikuoja visuomenės poreikį, teigdama, jog jis yra 960 vietų vaikų darželis, ir kad Centro seniūnijoje nėra objektyviai egzistuojančio poreikio statyti tokio dydžio darželį. Nurodo, kad nei viename ginčijamame dokumente nėra nurodyta, kad darželis bus būtent 960 vietų dydžio: Savivaldybės tarybos 2021-10-19 sprendime, Savivaldybės tarybos 2023-12-19 sprendime ir šį sprendimą pagrindžiančiame aiškinamajame rašte, Administracijos 2024-02-21 rašte (Prašymas) įvardintas visuomenės poreikis yra Kauno miesto socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti. Skundžiamame NŽT direktoriaus įsakyme detalizuojama, kad Turtas reikalingas vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini). gatvėms ir stovėjimo aikštelėms įrengti. Atitinkamai, Savivaldybė sieks maksimaliai efektyviai panaudoti esamą Žemės sklypą šiems tikslams įgyvendinti.

Be to, 960 vietų skaičius įvardijamas kaip maksimalus galimas darželio dydis. Šis skaičius yra paminėtas Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir UAB „Kelprojektas“ Analizėje. Būsimo darželio dydis dar nėra galutinai nustatytas. Administracijos iniciatyva 2021 metais atliktoje Galimybių studijoje nurodyta, kad sprendžiant problemą – Centro seniūnijoje neužtikrinamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumas – siekiami minimalūs rezultatai – sukurtos 340 naujų vietų ankstyvojo ugdymo įstaigoje. Tuo tarpu Savivaldybės tarybos 2021-10-19 sprendimo aiškinamajame rašte, nurodyta, kad „neišvengiamai būtina Centro seniūnijoje steigti, statyti ir kurti naują 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą“. Taigi šie dokumentai taip pat patvirtina, kad konkretus būsimo darželio dydis nėra galutinai parinktas.

Atsiliepime nurodoma, kad šiuo metu nei Administracija, nei Savivaldybė nėra priėmę galutinio sprendimo, kokio dydžio darželis bus statomas. Šis klausimas galutinai bus sprendžiamas pradėjus darželio projektavimo darbus, o Savivaldybė sieks maksimaliai efektyviai išnaudoti Žemės sklypo plotą ir kitus galimus resursus.

Nors pareiškėja skunde teigia, kad visuomenės poreikis naujam darželiui Centro seniūnijoje neegzistuoja, tačiau pareiškėja selektyviai remiasi tik tam tikrais statistiniais duomenimis.  Kiekvienų metų Statistinių duomenų analizėje yra pateikiamos išvados apie situaciją, susijusią su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigomis. Nuo 2018 m. kiekvienoje Statistinių duomenų analizėje nuosekliai daroma išvada, kad didžiausia įstaigų paklausa išlieka Šilainių, Aleksoto ir būtent Centro seniūnijose. Taigi visuomenės poreikis vaikų darželiui Centro seniūnijoje identifikuotas jau nuo 2018 m. ir nuo šio laiko iki pat 2024 m., t. y., jau daugiau negu 7 m., niekada nesikeitė.

Pareiškėja nevertina duomenų visumos, nes remiasi tik į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigą nepatekusių vaikų skaičiumi ir teigia, kad nuo 2021 iki 2024 m. šis skaičius sumažėjo nuo 211 iki 78 vaikų, tačiau Statistinių duomenų analizėse ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių sudarymo rodikliai yra nurodomi kartą į ketvirtį, o nepatekusių vaikų skaičius yra svyruojantis ir pagal naujausius 2024-10-15 duomenis į Centro seniūnijos ugdymo įstaigas nepatekusių vaikų skaičius vėl stipriai išaugo. Be to, pareiškėja neatsižvelgia į kitą rodiklį, t. y. į laukiančių vaikų skaičių, kuris rodo, kiek yra pateikta prašymų priimti vaikus į ugdymo įstaigą ateityje. Šis skaičius yra aukštas ir 2018 – 2024 m. svyruoja tarp 320 – 605 vaikų. Tai reiškia, kad nekuriant naujų ugdymo įstaigų Centro seniūnijoje, ateityje į jas nepatekusių vaikų skaičius toliau išliks didelis ir Savivaldybė nesugebės patenkinti viso poreikio. 

Centro seniūnijoje yra mažiausias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų skaičius – iš viso yra tik 5 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos. Be to, iš 5 Centro seniūnijoje esančių darželių tik 3 yra nespecializuoti, kas mažina specializuoto darželio kriterijų neatitinkančių vaikų galimybes patekti į Centro seniūnijoje esančią ugdymo įstaigą.

Nors pareiškėja skunde teigia, kad 200 vietų naujo darželio poreikiui patenkinti objektyviai nėra būtinas Pastatas ir 1,2714 ha ploto Žemės sklypas, ir šį savo teiginį grindžia Centro seniūnijoje veikiančių darželių dydžiu ir jiems eksploatuoti suformuotų sklypų dydžiu, tačiau tokia pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta. Naujam darželiui reikalingas žemės sklypas turi atitikti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, o nurodyti lopšeliai-darželiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastatyti atitinkamai 1966, 1974 ir 1956 m., todėl vertinant, kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas 200 vietų naujam darželiui, būtina vadovautis šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais. 

Remiantis dabartiniais teisės aktais, be kita ko: ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo patalpos gali būti įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte, minimali neužstatyta teritorijos dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip 6 kv. m ploto vienam vaikui. Tai reiškia, kad įrengiant 200 vietų darželį, minimalus vaikų žaidimų aikštelės plotas turi būti 1200 kv. m. Įrengiant grupių patalpas/erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų/erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui – ne mažiau kaip 4 kv. m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui – ne mažiau kaip 5 kv. m (neįskaičiuojamos tualeto-prausyklos ir virtuvėlės patalpos/erdvės). Tai reiškia, kad įrengiant 200 vietų darželį, pats mažiausias grupių patalpoms/erdvėms skirtas plotas turi būti 800 kv. m. Įrengiant bendrą valgymo salę 200 vietų darželyje, minimalus jos plotas turėtų būti 200 kv. m. Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigose taip pat gali būti įrengiamos kitos patalpos. Mažiausias želdynams priskiriamas plotas vaikų darželių ir lopšelių sklypuose turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso žemės sklypo ploto. Tai reiškia, kad iš 1,2714 ha ploto Žemės sklypo, jo pusę, t. y. 0,6357 ha, reiks skirti priklausomųjų želdynų įrengimui. 

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Detalųjį planą, Žemės sklypo pietinėje dalyje, esančioje yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė ir servitutai, o pareiškėja dėl šitos dalies apskritai nesiginčija. Taigi nurodytoje dalyje, kurios plotas yra apie 1 000 kv. m, darželio statyba yra negalima.

Atsiliepime daroma išvada, kad iš 1,2714 ha ploto Žemės sklypo atmetus priklausomųjų želdynų plotą (0,6357 ha), vaikų žaidimų aikštelei skirtą plotą (mažiausiai 0,1200 ha) ir Detaliuoju planu suprojektuotą automobilių stovėjimo aikštelę bei servitutus (apie 0,1 ha), darželio pastato statybai skirta sklypo dalis sumažėja iki maždaug 0,4357 ha. Įvertinus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad 0,4357 ha ploto sklypo dalis yra per didelė.

Aplinkybę, kad 1,2714 ha ploto žemės sklypas nėra per didelis 200 vietų darželio statybai pagrindžia kitų statomų darželių pavyzdžiai. Pvz., naują 280 vietų, 2 958,97 kv. m bendro ploto vaikų darželį Vijūkų g. 78, Kaune Savivaldybė stato 2,5466 ha dydžio žemės sklype. 2022 m. buvo atidarytas naujai pastatytas 200 vietų, 2 677,50 kv. m bendro ploto darželis Šilainiuose, Sargėnų dvaro g. 3, Kaune, pastatytas 0,9900 ha ploto žemės sklype. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl tariamai per didelio žemės sklypo, numatomo darželio statybai, yra nepagrįsti.

Kiti Centro seniūnijoje esantys sklypai yra per maži netgi 200 vietų darželio statybai. Pareiškėja nepagrįstai teigia, neva Savivaldybės valdomi 0,5716 ha ir 0,6440 ha ploto žemės sklypai yra tinkami ir pakankami iki 200 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigos statybai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, minimalus vaikų žaidimų aikštelės plotas 200 vietų dydžio darželiui yra 1 200 kv. m, priklausomųjų želdynų plotas – 50% viso sklypo ploto. Taigi iš bendro 0,5716 ha ir 0,6440 ha sklypo ploto atmetus vaikų žaidimų aikštelei ir priklausomųjų želdynų įrengimui reikalingą plotą, darželio pastato statybai atitinkamai lieka 0,1658 ha ir 0,2020 ha dydžio sklypo dalis, kuri, atsižvelgiant į darželių pastatams taikomus reikalavimus, taip pat į naujų darželių statybos praktiką, yra aiškiai nepakankama darželio pastatui. 

Esamų darželių rekonstrukcija yra negalima, nes visi esami darželiai yra 2 aukštų, o ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo patalpos gali būti įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte. Taigi įrengti papildomus aukštus nėra galimybės. Kitokia esamų darželių rekonstrukcija (plėtra) taip pat yra negalima.

Atsiliepime nurodoma, kad nėra būtinų sąlygų reikšti antrąjį reikalavimą - įpareigoti Administraciją panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra ne kartą paaiškinęs, jog pareiškėjas gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, dėl kurių kilo ginčas, jeigu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu (skundu) konkrečius veiksmus atlikti, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina prašomų veiksmų atlikimą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų. Joks teisės aktas nenumato Administracijai pareigos pačiai naikinti sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo, todėl Administracija negali būti verčiama tą daryti teismine tvarka. Be to, pareiškėja nepasinaudojo galimybe kreiptis į Administraciją su konkrečiu prašymu pripažinti netekusiu galios Administracijos direktoriaus įsakymą ir nėra įrodymų, jog Administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį prašymą arba vilkinusi jo nagrinėjimą, taigi nėra jokių įrodymų, kurie pagal teismų praktiką yra būtini, reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėja siekia apeiti galiojantį reguliavimą dėl skundo padavimo terminų ir teritorijų planavimo dokumentų apskundimo tvarkos, nes pareiškėja yra seniausiai praleidusi 1 mėnesio Administracijos direktoriaus įsakymo apskundimo terminą, kuris prasidėjo nuo Administracijos direktoriaus įsakymo ir Detaliojo plano įregistravimo teritorijų planavimo registre dienos, t. y. nuo 2023-07-26.

Pareiškėja, laiku neskųsdama teritorijų planavimo dokumentų, prarado galimybę juos ginčyti. Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 4 d. 1 p. numato, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises.

Viena vertus, pareiškėja tikrai žinojo apie detaliojo planavimo procedūrą, nes 2022-03-02 prevenciniu ieškiniu prašė, be kita ko, uždrausti Kauno miesto savivaldybei imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl Žemės sklypo su jame esančiais Pareiškėjai priklausančiais statiniais, paėmimo visuomenės poreikiams; ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras. Toks ieškinys buvo atmestas tiek Kauno apylinkės teismo 2023-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-165-584/2023, tiek Kauno apygardos teismo 2023-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-982-894/2023.

Kita vertus, pridedamas Detaliojo plano svarstymo su visuomene susirinkimo protokolas ir svarstymo su visuomene ataskaita patvirtina, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatymu nustatyta teise dalyvauti teritorijų planavimo dokumento tolesniame rengimo procese, teikti siūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių ir juos ginčyti per teritorijų planavimo dokumento rengimo terminą. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dabar pareiškėja neturi teisės ginčyti Detaliojo plano sprendinių.

Pareiškėja siekia „apeiti“ galiojantį teisinį reguliavimą dėl administracinių aktų apskundimo terminų bei teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo tvarkos ir išvengti neigiamų pasekmių dėl praleisto skundo padavimo termino ir nedalyvavimo Detaliojo plano rengimo procese, todėl prašo įpareigoti tą padaryti Administraciją. Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Detalusis planas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra galiojantis, teisėtas ir juo privalu vadovautis, o toks pareiškėjos nesavalaikis reikalavimas įpareigoti Administraciją panaikinti teisėtą ir galiojantį Detalųjį planą negali būti tenkinamas.

Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad žemės paėmimo poreikis yra socialinei infrastruktūrai plėsti (darželiui statyti) ir gatvėms statyti ir tai nurodyta tiek Administracijos prašyme, teiktame NŽT, tiek ginčijamame Įsakyme. Darželio vietų skaičiaus nenurodymas nėra teisės aktų pažeidimas, nes tokių kiekybinių parametrų įstatymas neįpareigoja nurodyti. Žemės įstatymas įpareigoja Administraciją pateikti NŽT skyriui Analizę, o ne Studiją ir alternatyvos turi būti analizuojamos tos, kurios pateiktos Analizėje, o ne Studijoje, todėl pareiškėjos akcentuojamas Studijos nepateikimas NŽT nėra įstatymo pažeidimas. Naujo darželio poreikis yra minimaliai 200 vietų, bet koks bus tiksliai dar nėra žinoma. Tačiau net ir 200 vietų darželio nėra galimybės pastatyti nei viename savivaldybės laisvame sklype, o statyti du mažesnius yra brangiau nei vieną didesnį.  

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba 2021-10-19 sprendimu Nr. T-441 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ (toliau – Savivaldybės sprendimas Nr. T-441) nusprendė pritarti, kad valstybinės Žemės sklypo, reikia visuomenės poreikiams – Kauno socialinei infrastruktūrai plėsti.

Savivaldybės administracijos direktorius 2023-07-19 įsakymu Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), kuriuo numatytas žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimas visuomenės poreikiams, socialinės infrastruktūros ir inžinerinės infrastruktūros objektui (objektams) įrengti. Šiame dokumente buvo nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas ir apskundimo tvarka, kuria pareiškėja nepasinaudojo.

Savivaldybės užsakymu UAB „Kelprojektas“ 2023 m. spalio mėnesį parengė Analizę.

Savivaldybės taryba 2023-12-19 priėmė sprendimą Nr. T-559 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – Savivaldybės sprendimas Nr. T-559), kuriuo pritarė paimti visuomenės poreikiams (nutraukti naudojimosi teisę) Žemės sklypą ir jame esančius statinius, reikalingus socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, pagal 1 ir 2 priedus.

Nacionalinė žemės tarnyba gavo Savivaldybės administracijos 2024-02-21 raštą Nr. (33.194 E) R-564 „Dėl prašymo paimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius visuomenės poreikiams“ (toliau - Prašymas). 

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė 2024-07-05 skundžiamą Įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas, pradėta Žemės sklypo ir Pastato paėmimo viešuomenės poreikiams procedūra.

Atsiliepime teigiama, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog šiuo metu yra per mažai vaikų Centro seniūnijoje naujam darželiui ir kad 960 vietų darželis per didelis. Analizėje nurodyta, kad 960 vietų darželis yra didžiausio galimo darželio dydis, tačiau jis gali būti ir mažesnis. Taip pat pareiškėja ignoruoja aplinkybę, kad daug žmonių dirba centre ir galėtų pakeliui į darbą pristatyti vaikus iš vietovių kur yra darželių trūkumas. Savivaldybė savo atsiliepime nurodo, kad dar nėra priimtas sprendimas dėl darželio dydžio, šiuo metu Centro seniūnijoje darželio vietų poreikis nuo 320 iki 605, o ateityje ikimokyklinio ugdymo vietų poreikis gali augti. Dėl paminėtų aplinkybių, tokio pobūdžio pareiškėjos argumentacija yra nepagrįsta.

Pareiškėjos teiginiai, kad 1,4347 ha Žemės sklypas yra per didelis darželiui, nepagrįsti. Pagal Savivaldybės pateiktus byloje duomenis, ir mažesni darželiai buvo įrengti ant didesnių žemės sklypų, kadangi reikalinga vieta želdynams ir kitoms reikmėms. Taip pat, pažymima, kad ne visas paimamas Žemės sklypas bus skirtas darželiui, ant dalies sklypo bus įrengtos gatvės ir stovėjimo aikštelė.

NŽT mano, kad Žemės sklypo paėmimo reikalingumas yra įrodytas Savivaldybės pateiktuose dokumentuose, todėl ji priėmė skundžiamą Įsakymą teisėtai, vadovaujantis visais teisės aktais.

Pažymima, kad teisės aktai nenumato pareigos panaikinti teritorijų planavimo dokumentą, atmetus prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nei Žemės įstatymas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą ar žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nenumato teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos pareigos, atmetus suinteresuotos institucijos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams ar panaikinus Tarnybos įsakymą pradėti tokią procedūrą, panaikinti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, kuriame atliktas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad jos reikalavimas dėl įpareigojimo Savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2023-07-19 įsakymą Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ tariamai yra išvestinis, yra nepagrįstas, nes nėra paremtas jokiais teisės aktais.

Pareiškėja praleido Detaliojo plano apskundimo terminą daugiau nei metus, todėl šis jos reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.

Ginčijamas Įsakymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bei žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės metodu.

Teismo posėdyje atsakovės NŽT atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjai UAB „Stoties turgus“  nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos ir paslaugų kompleksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, 64 % baigtumo (toliau – Pastatas) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kanalizacijos šuliniai – 18 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (toliau – Inžineriniai statiniai), esantys adresu (duomenys neskelbtini)

Pastatas ir Inžineriniai statiniai stovi 1,4347 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita užstatyta teritorija, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė), o 1996-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/96-3039 pagrindu išnuomotas pareiškėjai UAB „Stoties turgus“ iki 2095-07-26.

Sprendžiant neužtikrinamo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo Centro seniūnijoje problemą Kauno miesto Savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) iniciatyva 2021 metais atlikta galimybių studija „Švietimo paslaugų plėtros galimybių ir šioms paslaugoms reikalingos infrastruktūros poreikio Centro seniūnijoje galimybių studija“ (toliau – Studija). Studijoje nurodyta, kad atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Esantys laisvi žemės sklypai yra per maži (vertinant pagal sklypų plotą). Taip pat sklypuose esantys pastatai taip pat yra per maži (vertinant pagal kvadratūrą). Studijoje nurodyta, kad vienintelis, tinkamas žemės sklypas, Kauno miesto Centro seniūnijoje yra sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (un. nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio nuomos iki 2095 m. yra sudaryta sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Stoties turgus“, kurios dalininkė yra Kauno miesto savivaldybės administracija (51 proc. akcijų). Minėta Centro seniūnijoje esanti teritorija yra nenaudojama, todėl vertinama, kad tikslinga analizuoti naujos statybos alternatyvą adresu (duomenys neskelbtini).

Administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021-10-06 aiškinamajame rašte Nr. VT-682 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei nurodoma, kad atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo laipsnišką visuotinumo įteisinimą palaipsniui net iki nuo 2 metų amžiaus, į tai, kad jau dabar Centro seniūnijoje yra didelis nepatekusių vaikų skaičius į ikimokyklines ugdymo įstaigas, į tai, kad daugumos tėvų (įtėvių, globėjų) darbo vieta yra Centro seniūnijos teritorijoje, kas neabejotinai leidžia teigti, kad į Centro seniūnijoje esančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas tėvai, dirbantys šioje seniūnijoje noriai leistų savo vaikus bei siekiant užtikrinti Centro seniūnijoje gyvenančių vaikų patekimą į šalia namų esančius darželius, neišvengiamai būtina Centro seniūnijoje steigti, statyti ir kurti naują 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuriai reikalingos tinkamos patalpos, atitinkančios visus reikalavimus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms bei tinkamo dydžio žemės sklypas, kuriame būtų įrengtos žaidimo aikštelės ir kiti įrenginiai. Siekiant užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė Centro seniūnijoje nevaldo laisvų žemės sklypų ir nenaudojamo Savivaldybės reikmėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris būtų tinkamas minėtoms veikloms vykdyti, Savivaldybės administracijos iniciatyva šiais metais atlikta galimybių Studija. Studijoje nurodyta, kad atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Tiek žemės sklypai yra per maži, vertinant pagal sklypų plotą, tiek sklypuose esantys pastatai yra per maži, vertinant jų užstatytą plotą. Atlikus Studiją, aukščiau minėtam tikslui siūloma vienintelė tinkama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2021-10-19 sprendimu Nr. T-441 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) poreikio visuomenei“ pritarė, kad valstybinės žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikia visuomenės poreikiams – Kauno socialinei infrastuktūrai plėsti, ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nurodyto žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir numatyti šio sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams (toliau – Tarybos 2021-10-19 sprendimas).

Administracijos direktorius 2023-10-19 įsakymu Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kuriuo keičiamas Kauno miesto valdybos 1996-04-23 sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini). detaliojo plano“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (detaliojo plano keitimo tikslas – numatyti žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams, atlikti visuomenės poreikiams skirtam socialinės infrastruktūros ir inžinerinės infrastruktūros objektui (objektams) įrengti reikalingos vietos ir ploto poreikio pagrindimą, sklypo ribų keitimą, pagal kurį suformuojamas apie 12714 kv. m žemės sklypas Nr. 1 (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ? visuomeninės paskirties teritorijos), apie 2557 kv. m sklypas Nr. 2, apie 986 kv. m sklypas Nr. 3, apie 733 kv. m sklypas Nr. 4 (žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdai ? susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) (toliau – Detalusis planas).

Savivaldybės užsakymu UAB „Kelprojektas“ 2023 m. spalio mėnesį parengė konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo sąnaudų ir naudos analizę, kurioje nurodyta, kad nepaėmus numatyto sklypo su jame esančiais statiniais, nebūtų galimybių sklypą (duomenys neskelbtini) pritaikyti visuomenės poreikiams ir kad egzistuoja visuomenės poreikis pertvarkyti (duomenys neskelbtini) sklypą, pastatant visuomeninės paskirties pastatą – darželį, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, nutiesiant (duomenys neskelbtini) gatvę bei (duomenys neskelbtini). gatvę, ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimti konkretūs privataus nekilnojamo turto objektai (toliau – Analizė).

Administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2023-12-04 aiškinamajame rašte Nr. VT-779 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams nurodoma, kad siekiant užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė Centro seniūnijoje nevaldo laisvų žemės sklypų ir nenaudojamo Savivaldybės reikmėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris būtų tinkamas minėtoms veikloms vykdyti, Savivaldybės administracijos iniciatyva šiais metais atlikta galimybių Studija. Studijoje nurodyta, kad atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Tiek žemės sklypai yra per maži, vertinant pagal sklypų plotą, tiek sklypuose esantys pastatai yra per maži, vertinant jų užstatytą plotą. Atlikus Studiją, aukščiau minėtam tikslui siūloma vienintelė tinkama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). UAB „Kelprojektas“ 2023 m. spalio mėn. parengė sąnaudų ir naudos analizę, kuria pagrįstas pirmiau minėto žemės sklypo ir jame esančių statinių, paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas, kai siekiama tenkinti viešąjį interesą numatant įgyvendinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymą, pastatant visuomeninės paskirties pastatą – darželį, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles bei nutiesiant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). gatves.

Savivaldybės taryba 2023-12-19 priėmė sprendimą Nr. T-559 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams", kuriuo buvo nuspręsta pritarti paimti visuomenės poreikiams (nutraukti naudojimosi teisę) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, reikalingus socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, pagal 1 ir 2 priedus“ (toliau – Tarybos 2023-12-19 sprendimas). 

Administracija 2024-02-21 raštu Nr. (33.194 E) R-564 ,,Dėl prašymo paimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius visuomenes poreikiams" kreipėsi į NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, prašydama priimti sprendimą pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, reikalingų socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (toliau – 2024-02-21 Administracijos prašymas).

NŽT direktorius 2024-07-05, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 ir 4.102 straipsniais, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalimis, 47 straipsnio 9 dalimi, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 5.1 ir 8.1 papunkčiais, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į Detalųjį planą, Tarybos 2021-10-19 sprendimą, Tarybos 2023-12-19 sprendimą, Savivaldybės administracijos 2024-02-21 prašymą, priėmė 2024-07-05 įsakymą Nr. IPV-12-(1.2 E.) „Dėl Žemės sklypo, Pastato ir Inžinerinių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“, kuriuo nustatė, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodytas Žemės sklypo savininko ir kitų naudotojų sąraše, patvirtintame šio įsakymo 1.2 papunkčiu, ir jame esantys statiniai, nurodyti Statinių savininkų sąraše, patvirtintame šio įsakymo 1.3 papunkčiu, yra reikalingi visuomenės poreikiams (vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini). gatvėms bei stovėjimo aikštelei įrengti) (2 p.) ir pradėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyto žemės sklypo savininko ir kitų naudotojų sąraše, patvirtintame šio įsakymo 1.2 papunkčiu, ir jame esančių statinių, nurodytų Statinių savininkų sąraše, patvirtintame šio įsakymo 1.3 papunkčiu, paėmimo visuomenės poreikiams (vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini). gatvėms bei stovėjimo aikštelei įrengti) procedūrą (toliau – Įsakymas).

Bylai aktualus teisinis reguliavimas ir susijusi teismų praktika

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad svarbiausia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Teisinėje kalboje „neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus teisė. Ypač svarbu tai, kad pačioje Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimą).

Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą). Ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimus). Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 str.) ribojimas turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys (santykis) tarp naudojamų priemonių ir tikslo, kurio siekiama bet kokia priemone, kurią taikant atimamas asmens turtas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71243/01, 108 p.; 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), pareiškimo Nr. 36813/97, 93 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Broniowski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 31443/96, ir jame nurodytą praktiką).

Nagrinėjamai bylai aktualios esminės žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos Žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024-07-05) VIII skyriuje, o būtent, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, kuriais grindžiamas skundžiamas Įsakymas. 

Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas, be kita ko, numato: „Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami <...> arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal <...> savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal <...> vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, <...> parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, <...> tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> keliams, <...> ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.

Atitinkamai Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas, be kita ko, numato: „Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams gali būti paimami <...> socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, <...> objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...>“.

Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 str. 2 d.).

Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kai NŽT teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalį, valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles nustato Vyriausybė.

Atitinkamai Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 buvo patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 2 punktas nustato, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 papunktyje nurodyto aiškinamojo rašto priedas.

Pagal Taisyklių 6 punktą, suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu, be kita ko, turi pateikti: vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (Taisyklių 6.1 p.); aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą bei šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą (Taisyklių 6.4 p.). Taisyklių 6.4 punkte detalizuota, kad aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, taip pat pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas šios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais ir visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis; aiškinamasis raštas ir Taisyklių 2 punkte nurodytas jo priedas neteikiami, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti.

Taisyklių 8 punktas nustato, kad tuo atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 papunktį (išskyrus Taisyklių 10.1 papunktyje nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, NŽT vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (Taisyklių 8.1 p.); pasiūlymą dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų arba nepateiktas bent vienas iš Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų ar duomenų (Taisyklių 8.2 p.).

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti.

Aiškinant nurodytas, ir šiam ginčui aktualias, teisės aktų nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (toliau – ir LVAT išplėstinė teisėjų kolegija) naujausiame sprendime administracinėje byloje Nr. eA-681-502/2024 pabrėžia, kad savivaldybės taryba, spręsdama dėl nuosavybės paėmimo, turi vadovautis visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros išlaikymo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-699-822/2020). Teisinis reguliavimas suponuoja, jog visuomenės poreikiams paimama tik tiek privačios žemės, kiek yra būtina konkretaus objektyviai egzistuojančio visuomenės poreikio patenkinimui. Tai inter alia (be kita ko) įtvirtinta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, kurioje reikalaujama pagrįsti ne tik tą konkretų objektyviai egzistuojantį visuomenės poreikį paimti privačią žemę, bet ir tai, kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Atsižvelgęs į tai, taip pat įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl nuosavybės teisių apsaugos bei pareigos užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog projektą įgyvendinanti institucija ne tik kad neturi diskrecijos nuspręsti paimti visą ar dalį privačios žemės sklypo visuomenės poreikiams, tačiau, priešingai, iš Konstitucijos ir įstatymų projektą įgyvendinančiai institucijai kyla pareiga kuo mažiau intervuoti į privačią nuosavybę, kad būtų užtikrinta sąžininga individo ir visuomenės interesų pusiausvyra, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5311-415/2019).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai imperatyviai nenumato kokių nors konkretesnių teritorijų planavimo sprendinių, kurie turėtų būti įtvirtinti detaliajame plane siekiant žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015) ir kad nesant ginčo dėl teritorijų planavimo dokumento, negali būti vertinamas galiojančio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo, specialiojo plano) teisėtumas, o teismas negali tirti aplinkybių, kodėl jame numatyti būtent vieni ar kiti sprendiniai, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia pareigos tinkamai įvertinti egzistuojančias alternatyvas ir aiškiai bei išsamiai objektyviais duomenimis pagrįsti konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą šio instituto taikymo išimtinumo kontekste.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šio pobūdžio ginčuose yra vertinama, ar egzistuoja kitos alternatyvos, t. y. galimybė užtikrinti visuomenės poreikį nepaimant privačios nuosavybės, kadangi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytą žemės sklypo paėmimo išimtinumą pagrindžia būtent tai, jog konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas ginčo žemės sklypas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1578/2014). Remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, ne vien detalieji planai nulemia visuomenės poreikių konkretiems žemės sklypams vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017).

Kaip nurodė LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, sąnaudų ir naudos analizė turi būti atlikta tam, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pagrįstų konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą bei tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą. Taisyklių 3.7 punkte nustatyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę, pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti. Tai reiškia, jog Taisyklių 3.1–3.6 punktuose nurodyta sąnaudų ir naudos analizės atlikimo tvarka iš esmės yra skirta tam, kad nuspręsti dėl konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumo konkrečiam, objektyviai egzistuojančiam visuomenės poreikiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5130-1062/2019).

Dėl pareigos pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas

Pareiškėja savo nesutikimą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis paimti Žemės sklypą ir Pastatą bei Inžinerinius statinius iš esmės grindžia tuo, kad Savivaldybė, pateikdama NŽT teritoriniam padaliniui prašymą visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypą ir Pastatą bei Inžinerinius statinius, neįvykdė įstatyme įtvirtintos jai tenkančios pareigos pagrįsti, jog egzistuoja objektyvus visuomenės poreikis dėl naujos 960 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigos Kauno miesto Centro seniūnijoje ir kad realiai šiuo metu egzistuojantis ikimokyklinio ugdymo įstaigos Kauno miesto Centro seniūnijoje poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas būtent Žemės sklypas ir Pastatas bei Inžineriniai statiniai. Pareiškėja pabrėžia, kad Savivaldybė nepagrindžia, koks konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja - ar 200, ar 340, ar 960 vietų vaikų darželio, nes nei Administracija, nei Savivaldybė dar ir šiuo metu nėra priėmę galutinio sprendimo, kokio dydžio vaikų darželis bus statomas. Atitinkamai, nežinant objektyviai egzistuojančio konkretaus visuomenės poreikio dydžio (vietų skaičiaus) vaikų darželiui, neturint konkretaus tikslo, kuriam bus panaudotas paimamas turtas, neįmanoma pagrįsti, kad tokio neapibrėžto poreikio patenkinimui būtinas būtent konkretus ginčo Žemės sklypas ir jame esantis Pastatas, taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog Savivaldybės prašymas yra pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, nes sąnaudos 200, 340 ir/ar 960 vietų vaikų darželio statybai skiriasi daug kartų.

Savivaldybė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, teigia, kad nei viename ginčijamame dokumente nėra nurodyta, kad darželis bus būtent 960 vietų dydžio, o Administracijos 2024-02-21 prašyme įvardintas ir skundžiamame Įsakyme yra nurodytas konkretus visuomenės poreikis - paimamas turtas reikalingas vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini) gatvėms ir stovėjimo aikštelėms įrengti. Naujo vaikų darželio poreikis Centro seniūnijoje objektyviai yra ir Savivaldybė sieks maksimaliai efektyviai panaudoti paimamą Žemės sklypą vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini) gatvėms ir stovėjimo aikštelėms įrengti, o 960 vietų skaičiaus dydžio darželis Detaliajame plane ir Analizėje įvardijamas tik kaip maksimalus galimas darželio dydis, bet dėl tikslaus jo dydžio, koks jis bus, sprendimas dar nėra priimtas. Darželio vietų skaičiaus nenurodymas dokumentuose, kuriais grindžiamas visuomenės poreikis, nėra teisės aktų pažeidimas, nes tokių kiekybinių parametrų teisės aktai neįpareigoja nurodyti. Be to, visuomenės poreikį sudaro ir gatvių bei automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.

Vertinant nurodytus esminius šalių argumentus dėl šio ginčo visų pirma reikia apibrėžti kas yra konkretus visuomenės poreikis šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ir kaip jis gali būti įvertinamas objektyviais kriterijais. Tai itin svarbu, nes, pagal formuojamą LVAT praktiką, tik konkretaus (tikslaus) visuomenės poreikio identifikavimas leidžia spręsti, ar konkretus siekiamas paimti žemės sklypas yra būtinas šiam poreikiui patenkinti, ar šiam tikslui pasiekti nėra kitų alternatyvų.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtame sprendime administracinėje byloje Nr. eA-681-502/2024 išaiškino, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams iš esmės galimas tik tuo atveju, kai minėti poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tas konkretus nuosavybės objektas, t. y. kitų alternatyvų nėra arba jų įgyvendinimas būtų akivaizdžiai neracionalus, neproporcingas siekiamiems tikslams. Todėl svarbu ir tai, kad savivaldybės taryba, pateikdama NŽT teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti ne tik tai, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, bet ir tai, kad šis poreikis objektyviai negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, kitaip tariant – privalo pagrįsti tam konkrečiam objektyviai egzistuojančiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą. Šiuo tikslu teisės aktuose nustatyta tvarka atliekama sąnaudų ir naudos analizė, būtent kurios rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principais ir turi būti pagrįstas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas – objektyvių galimybių nebuvimas kitomis prieinamomis (proporcingomis) priemonėmis, t. y. konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo alternatyvomis, užtikrinti tokius visuomenės poreikius nepaimant tam tikro konkretaus privačios nuosavybės objekto.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas konkretus visuomenės poreikis Kauno miesto centro seniūnijoje statyti naują vaikų darželį negali būti neapibrėžtas konkrečiu poreikiu turėti konkretaus (tikslaus) dydžio (vietų skaičiaus) darželį, kaip nepagrįstai teigia atsakovai. Kitaip tariant, visuomenės poreikis yra ne vaikų darželis, o konkretaus dydžio vaikų darželis.

Šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti teisės aktai reglamentuoja aiškiai apibrėžtus minimalius ploto reikalavimus, kuriuos turi atitiki vaikų darželio patalpos ir žemės ploto reikalavimus, kuriuos turi atitikti vaikams reikalingos žaidimų erdvės lauke bei žemės sklype esantys želdynai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 75:2016) 14 punktas numato, kad minimali neužstatyta teritorijos dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip 6 kv. m ploto vienam vaikui. Šios Higienos normos HN 75:2016 atitinkami punktai (27, 28, 29, 31, 33, 36) numato ir vaikų darželio atitinkamų patalpų ploto reikalavimus, priklausomai nuo vaikų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. D1-694 patvirtintos Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau - Priklausomųjų želdynų tvarkos aprašas) priedo 3 punktas numato, kad mažiausias želdynams priskiriamas plotas vaikų darželių ir lopšelių sklypuose turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso žemės sklypo ploto.

Taigi, vaikų darželio pastato ir žemės sklypo, kuriame toks pastatas statomas, plotas pagal teisės aktų reikalavimus tiesiogiai priklauso nuo vietų skaičiaus vaikų darželyje. Kuo didesnis vietų skaičius, tuo didesnis žemės sklypo plotas reikalingas tiek pačiam vaikų darželio pastatui, tiek žemės sklype privalomiems želdynams ir vaikų žaidimų aikštelėms lauke. Nagrinėjamo ginčo kontekste tai reikšminga todėl, kad nors ir objektyviai egzistuojant visuomenės poreikiui statyti naują vaikų darželį Centro seniūnijoje, bet Savivaldybei nežinant konkretaus būsimo vaikų darželio dydžio (vietų skaičiaus), nėra pagrindo ir galimybės identifikuoti konkretų tikslą, kuriam bus panaudotas paimamas Žemės sklypas su jame esančiu pareiškėjos Pastatu bei Inžineriniais statiniais (kokio dydžio vaikų darželio statybos tikslu paimamas Žemės sklypas), taip pat neįmanoma objektyviai pagrįsti, kad tokio tiksliai neapibrėžto poreikio (nežinomo dydžio vaikų darželio statybai) patenkinimui būtinas būtent konkretus (konkretaus dydžio) Žemės sklypas, neįmanoma pagrįsti, kad sąnaudų bei naudos analizės ir racionalumo požiūriu nėra kitų alternatyvų naujoms ikimokyklinio ugdymo vietoms sukurti. 

        Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nepagrįstu Savivaldybės argumentą, kad tiek jos dokumentuose, tiek skundžiamame Įsakyme yra nurodytas konkretus visuomenės poreikis, nes nurodyta, kad Žemės sklypas ir Pastatas reikalingi vaikų darželiui, o tikslaus reikiamo vaikų darželio vietų skaičiaus nenurodymas nėra teisės aktų pažeidimas, nes tokių kiekybinių parametrų teisės aktai neįpareigoja nurodyti.

Nagrinėjamu atveju be tokių kiekybinių parametrų, kaip vietų skaičius vaikų darželyje, nėra galimybės objektyviai vertinti, kokio dydžio žemės sklypo reikia vaikų darželio statybai, o Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis įpareigoja Savivaldybę pagrįsti ne tik visuomenės poreikį, bet ir tai, jog visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra būtinas konkretaus objektyviai egzistuojančio ir aiškiais objektyviais parametrais (vietų skaičiumi darželyje) apibrėžiamo visuomenės poreikio patenkinimui. Tai reiškia, kad nepakanka apsiriboti vien tik rūšiniu požymiu apibrėžto visuomenės poreikio (vaikų darželio) įvardijimu, nes tik žinant tikslų vaikų darželio dydį pagal vietų skaičių jame galima vertinti ar Žemės sklypas yra vienintelis būdas patenkinti visuomenės poreikį turėti naują vaikų darželį, t. y. ar privačios nuosavybės paėmimas yra pateisinamas dėl to, kad kitų alternatyvų nėra.

Teismas pažymi, kad nors Savivaldybė visuomenės poreikį statyti naują vaikų darželį ir grindžia Studijos, Detaliojo plano bei Analizės duomenimis, tačiau iš šių duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, kad konkretų visuomenės poreikį turėti naują vaikų darželį Centro seniūnijoje sudaro poreikis turėti iki 960 vietų dydžio vaikų darželį, kuriam būtų reikalingas tokio dydžio žemės sklypas kaip ginčo Žemės sklypas. Priešingai, Savivaldybė ir Administracija savo atsiliepime pačios aiškiai pripažįsta, ir teisme tą patvirto jos atstovai, kad dėl tikslaus vaikų darželio dydžio sprendimas dar nėra priimtas ir iki šiol nežinoma koks jis bus. Tai reiškia, kad ir NŽT direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nežinojo koks tiksliai visuomenės poreikis Centro seniūnijoje turėti naują vaikų darželį iš tiesų yra (kiek ikimokyklinio ugdymo vietų reikia) ir vadovavosi tik Detaliajame plane bei Analizėje pateiktu maksimaliu galimu 960 vietų vaikų darželio dydžiu, kuris galėtų būti statomas Žemės sklype, nors net pati Savivaldybė dar nežino kokio dydžio vaikų darželį statys. Todėl NŽT direktoriaus Įsakymas nėra pagrįstas tiksliai nustatytu visuomenės poreikiu ir teisingu kitų alternatyvų, nei Žemės sklypo ir Pastato paėmimas visuomenės poreikiams, įvertinimu, kas neatitinka Žemės įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimų.

Kad Savivaldybė neturėjo tikslo statyti iki 960 vietų dydžio darželio matyti iš rengtų dokumentų chronologijos bei jų turinio. Pažymėtina, kad 2021 metais parengtoje Studijoje nurodyta, jog: „Minimalūs kiekybiniai rezultatai pagal 1.3 poskyryje iškeltą problemą, kurie bus pasiekti įgyvendinus projektą, nurodyti žemiau esančioje lentelėje – sukurtos 340 naujų vietų ankstyvojo ugdymo įstaigoje“ (Studijos 37, 62 lapai). Tuo tarpu iš Tarybos 2021-10-19 sprendimo 2021-10-06 aiškinamojo rašto Nr. VT-682 matyti, kad pati Taryba, jau po Studijos parengimo, konstatavo, jog: „siekiant užtikrinti Centro seniūnijoje gyvenančių vaikų patekimą į šalia namų esančius darželius neišvengiamai būtina Centro seniūnijoje steigti, statyti ir kurti naują 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą“. Taigi, Savivaldybė, net ir turėdama Studijos duomenis bei pasiūlymą dėl didesnio vietų skaičiaus vaikų darželio statybos, visuomenės poreikiu pripažino netgi mažesnio dydžio vaikų darželį - 200 vietų, nei siūloma Studijoje 340 vietų. Tai reškia, kad Savivaldybė 2021-10-19 aiškiai identifikavo visuomenės poreikį - statyti naują 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Maksimalus galimas 960 vietų skaičius būsimame darželyje yra įvardijamas tik 2023 metais patvirtinto Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir Analizėje, kuri ir yra grindžiama Detaliojo plano sprendiniais, bet nevertinant duomenų, kurių pagrindu buvo inicijuotas Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procesas, nes Analizėje nėra nurodoma, kad jos rengėjai būtų vertinę Studijoje ir 2021-10-06 aiškinamajame rašte Nr. VT-682 nurodytus konkrečius vaikų darželio dydžius. Pažymėtina, kad nei Detaliojo plano aiškinamajame rašte, nei Analizėje nėra argumentų, kodėl rengiant Detalųjį planą visuomenės poreikis buvo išplėstas iki 960 vietų dydžio vaikų darželio statybos galimybės ir inžinerinės infrastruktūros objektams įrengti reikalingos vietos ir ploto ((duomenys neskelbtini) gatvėms bei stovėjimo aikštelei), nors Tarybos 2021-10-19 sprendimu buvo nuspręsta, jog valstybinės žemės sklypo (unikalusis numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikia tik Kauno socialinei infrastruktūrai plėsti, bet ne inžinerinei infrastruktūrai, o socialinės infrastruktūros poreikis šio sprendimo 2021-10-06 aiškinamajame rašte Nr. VT-682 aiškiai įvardytas kaip 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaiga, o ne 960 vietų vaikų darželis. Akivaizdu, kad Detaliajame plane ir Analizėje vertintas tik naujo vaikų darželio statybos poreikis ir galimybė Žemės sklype pastatyti didžiausio galimo dydžio vaikų darželį, tačiau nevertinta ar tokio dydžio (960 vietų) vaikų darželis yra reikalingas (būtinas), nes nėra jokių argumentų dėl tokio vietų skaičiaus vaikų darželyje būtinumo bei argumentų kodėl neieškoma alternatyvų statyti 200 vietų vaikų darželį, ar kelis mažesnius, nepaimant privačios nuosavybės iš pareiškėjos. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar Žemės sklypo ir Pastato paėmimas visuomenės poreikiams buvo vykdomas laikantis racionalumo principo ir mažiausios intervencijos į privačią nuosavybę principo, nes iš esmės pirmiausiai yra paimamas Žemės sklypas ir Pastatas, o tik po to Savivaldybė teigia nuspręsianti kaip efektyviausiai panaudoti visuomenės poreikiams paimtą turtą. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Savivaldybė privalo elgtis atvirkščiai, pirmiausiai turi labai aiškiai ir tiksliai identifikuoti visuomenės poreikį ir tik po to vertinti ar Žemės sklypo ir Pastato paėmimas šiam poreikiui yra vienintelė galimybė, ar nėra kitų alternatyvų. Kitaip tariant, ne visuomenės poreikis turi būti formuojamas pagal paimamą žemės sklypą, o žemės sklypo turi būti ieškoma pagal konkretų, aiškų ir pačiai Savivaldybei žinomą, o ne ateityje paaiškėsiantį, visuomenės poreikį.    

Teismas konstatuoja, kad Savivaldybei nežinant, ir tą šioje byloje pripažįstant, kokio tiksliai dydžio (kokio skaičiaus vietų) vaikų darželis bus statomas Centro seniūnijoje, objektyviai nėra galimybės vertinti kitų alternatyvų Žemės sklypo ir Pastato paėmimui visuomenės poreikiams, nes Savivaldybė objektyviais duomenimis nepagrindė, kad tarp Savivaldybės disponuojamų žemės sklypų, kurių paimti iš privačios nuosavybės nereikia, tikrai nėra kito(ų) žemės sklypo(ų), kuriame(iuose) būtų galima pastatyti vieną ar kelis vaikų darželius, turinčius 200 vietų, koks poreikis buvo aiškiai įvardytas pačios Savivaldybės 2021 metais, ir kad nėra galimybės įgyvendinti siekiamą projektą dėl ikimokyklinio ugdymo vietų skaičiaus padidinimo nepaimant privačios nuosavybės ir ne tokiais dideliais kaštais, kuriais ketinama tą padaryti šiuo konkrečiu atveju pagal Analizės duomenis.

Nors Savivaldybė teigia, kad visuomenės poreikis yra tinkamai pagrįstas Detaliuoju planu ir Analizės duomenimis, kuriuos ji privalo pateikti NŽT pagal Žemės įstatymo 45, 46 straipsnius, o Studijos pateikti įstatymas nenumato, todėl ir projekto įgyvendinimo alternatyvos turi būti svarstomos vertinant tik Analizę, o ne Studiją, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti.

Studija yra pirminis dokumentas, kuriuo savivaldybė rėmėsi identifikuodama visuomenės poreikį ir siekdama pagrįsti žemės paėmimo jam tenkinti procedūros inicijavimą, todėl ir Analizės rengėjai turėjo vertinti tiek Studijos duomenis, tiek remiantis šia Studija Savivaldybės 2021 metais identifikuotą 200 vietų vaikų darželio poreikį. Tačiau Analizėje dėl to nėra jokių argumentų, nes Analizėje vertinamos alternatyvos vaikų darželio poreikiui yra susijusios tik su 960 vietų darželio statyba kitose vietose nei Žemės sklypas, bet nevertinamos alternatyvos sukurti naujas papildomas 200 vietų ikimokykliniam ugdymui nepaimant visuomenės poreikiams Žemės sklypo. Tuo tarpu minėtame LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. eA-681-502/2024 pabrėžiama, kad iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinumo, kyla pareiga įvertinti ir kitas racionalumo požiūriu priimtinas alternatyvas, siekiant užtikrinti tinkamą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju Studijoje nurodyta, kad: „Turėtų būti statomas vieno aukšto pastatas, užimantis apie 5600 kv. m. Nurodyto ploto poreikis vertinamas atsižvelgiant į tikslinės grupės dydį (apie 340 vaikų) ir vienam vaikui tenkantį vidutinį plotą (16,5 kv. m). Taip pat turėtų būti įrengiama vaikų žaidimų aikštelė numatytam vaikų kiekiui (apie 3658 kv. m), 8 automobilių stovėjimo vietos (1 vieta 40 vaikų). Tokiu atveju sklypo plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,926 ha.“ (Studijos 62 lapas). Taigi, vertinant, kad pagal Studijos duomenis 340 vietų vaikų darželiui pakankamas žemės sklypas būtų 0,926 ha, Analizėje turėtų būti argumentuotai pagrįsta, kodėl būtina paimti trečdaliu didesnį 1,4347 ha ploto Žemės sklypą, kuriame galėtų būti statomas tris kartus didesnis vaikų darželis (960 vietų). Tačiau Analizėje tokio pagrindimo nėra, kaip ir nėra Detaliajame plane, kuriuo Analizė ir yra grindžiama, nes juose apskritai nėra vertinama, koks tikrasis visuomenės poreikio dydis, išreikštas vietų skaičiumi vaikų darželyje, yra, o vertinama tik tai, kokio maksimalaus dydžio vaikų darželis gali būti statomas Žemės sklype.

Be to, aiškinantis vaikų darželio dydžio poreikį teismas pažymi, kad net ir Studijoje nurodytas 0,926 ha dydžio sklypas 340 vietų vaikų darželiui skaičiuojamas neteisingai, t. y. per didelis. 

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo nuostatas, įrengiant ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir pradinio ugdymo patalpas Tvarkos aprašo 3 ir 5 punktuose nurodytų paskirčių pastatuose ar patalpose minėtoms veiklos rūšims skirtos patalpos įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte (8 punktas). Tačiau Studijoje be jokių argumentų skaičiuojama, kad vaikų darželio pastatas turi būti vieno aukšto (Studijos 62 lapas). Tokiu būdu Studijoje vaikų darželiui reikalingo žemės ploto dydis padidinamas du kartus (statant į dvigubai didesnį plotą, o ne į aukštį). Vadinasi, jeigu Studijoje nurodomas vieno aukšto 340 vietų vaikų darželio pastatas, kuriam reikalingas 5600 kv. m. plotas, būtų statomas kaip dviejų aukštų, reikalingas žemės plotas būtų perpus mažesnis - 2800 kv. m.

Be to, Studijoje nurodytas ir per didelis žaidimų aikštelės numatytam vaikų kiekiui plotas -apie 3658 kv. m., kas sudaro 10,76 kv. m. vienam vaikui (3658 kv. m. / 340 vaikų). Tačiau pagal minėtos Higienos normos HN 75:2016, 14 punktą, minimali neužstatyta sklypo/teritorijos dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m. ploto vienam vaikui. Tai reiškia, kad 340 vietų vaikų darželiui pakanka 2040 kv. m. ploto žaidimų aikštelėms, o ne 3658 kv. m., kaip nurodyta Studijoje.

Taip pat Studijoje skaičiuojamas tik užstatytas plotas, bet nebuvo įvertintas mažiausias želdynams priskiriamas plotas vaikų darželių sklypuose, kuris pagal Priklausomųjų želdynų tvarkos aprašo priedo 3 punktą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso žemės sklypo ploto. Vadinasi, pagal Studijoje nurodomus skaičiavimus 340 vietų vaikų darželiui reikėtų dvigubai didesnio žemės sklypo nei nurodytas 0,926 ha, t. y. 1,852 ha (0,926 ha užstatytas ir žaidimo aikštelių užimtas plotas + 50 procentų želdynų).

Iš nurodytų aplinkybių dėl neteisingų skaičiavimų seka, kad Studijoje vertinamam 340 vietų vaikų darželiui, kuris gali būti dviejų aukštų, reikalingas žemės sklypas būtų pakankamas ne 1,852 ha dydžio, kaip turėtų būti pagal Studijoje neįvertintą privalomų želdynų plotą, o apie 0,988 ha (2800 kv. m. + 2040 kv. m. + 8 automobilių stovėjimo vietos (apie 100 kv. m.) + 50 procentų želdynų).

Tačiau, kaip minėta, pati Savivaldybė Tarybos 2021-10-19 sprendimo 2021-10-06 aiškinamajame rašte Nr. VT-682 yra aiškiai konstatavusi visuomenės poreikį statyti naują 12 grupių (200 vietų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Pažymėtina, kad tai yra vienintelis Savivaldybės sprendimas, kuriame yra aiškiai įvardytas visuomenės poreikis statyti konkretaus dydžio vaikų darželį, kadangi nei Detaliajame plane, nei Tarybos 2023-12-19 sprendime, kuriuo buvo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams Žemės sklypą, nei šio sprendimo 2023-12-04 aiškinamajame rašte Nr. VT-779 nėra nurodoma kokio tiksliai dydžio vaikų darželis reikalingas visuomenės poreikiui patenkinti. Maža to, Tarybos 2023-12-19 sprendimo 2023-12-04 aiškinamajame rašte Nr. VT-779 remiamasi tiek Studija, tiek Analize, nors Studijoje kalbama apie 340 vietų vaikų darželio poreikį, o Analizėje vertinamas tik galimas maksimalus vietų skaičius – 960, bet nevertinama, koks tiksliai vietų skaičiaus poreikis yra. Todėl iš viso neaišku, kokio dydžio vaikų darželio poreikiui Savivaldybė pritarė Tarybos 2023-12-19 sprendimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog Studijoje, jos rengėjų nuomone, konstatuojamas 340 vietų vaikų darželio poreikis, tačiau Savivaldybė, jau įvertinusi parengtą Studiją, Tarybos 2021-10-19 sprendimu pripažino, kad visuomenės poreikis yra šio sprendimo 2021-10-06 aiškinamajame rašte Nr. VT-682 nurodytas 12 grupių (200 vietų) vaikų darželis. Didesnio konkretaus vietų skaičiaus vaikų darželio dydžio poreikis nebuvo konstatuotas nei viename iš vėlesnių Savivaldybės sprendimų, todėl teismas sprendžia, kad iš visų byloje esančių duomenų analizės galima konstatuoti objektyviai ir tiksliai pačios Savivaldybės pagrįstą būtent 200 vietų dydžio vaikų darželio poreikį.

Atitinkamai, įvertinus aukščiau aptartus reikalavimus vaikų darželio pastato, lauko erdvių ir želdynų plotams, darytina išvada, kad 200 vietų dydžio dviejų aukštų vaikų darželiui reikalingas apie 0,5825 ha žemės sklypas ((200 vaikų x 16,5 kv. m. / 2 aukštai = 1650 kv. m. pastatas) + (200 vaikų x 6 kv. m. = 1200 kv. m. žaidimų aikštelės) + (5 automobilių stovėjimo vietos (1 vieta 40 vaikų) - apie 62,5 kv. m.) + 50 procentų želdynų).    

Teismas pažymi, kad vien tai, jog kiti panašaus dydžio (apie 200 vietų) Savivaldybės nurodomi vaikų darželiai Kauno mieste yra statomi 2,5466 ha dydžio žemės sklype (280 vietų) ar  0,9900 ha ploto žemės sklype (200 vietų) nereiškia, kad 200 vietų dydžio darželis, kuriam pagal minimalius teisės aktų reikalavimus pakanka 0,5825 ha dydžio žemės sklypo, turi būti statomas pareiškėjos naudojamame Žemės sklype, kuris yra 1,4347 ha ploto, t. y. beveik tris kartus didesnis. Tai, kad Žemės sklype galima pastatyti ir mažesnį - 200 vietų, vaikų darželį nereiškia, kad yra visuomenės poreikis paimti akivaizdžiai tam per didelį Žemės sklypą.  

Vertinant alternatyvų atmetimo pagrįstumą pažymėtina, kad Analizėje nurodoma, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis Savivaldybė Centro seniūnijoje valdo atitinkamus nenaudojamus žemės sklypus, tarp kurių ir 0,6440 ha dydžio žemės sklypas adresu Karaliaus Mindaugo pr. 52, ir 0,5716 ha dydžio žemės sklypas adresu Kęstučio g. 26 (Analizės 13-14 lapai). 

Teismo vertinimu, siekdama pagrįsti, kad 200 vietų dydžio dviejų aukštų vaikų darželiui, kuris galėtų būti pastatytas teisės aktų reikalavimus atitinkančiame maždaug 0,5825 ha dydžio žemės sklype, būtina paimti 1,4347 ha ploto ginčo Žemės sklypą, Savivaldybė turi argumentuotai, sąnaudų ir naudos analizės būdu, pagrįsti, kad kitų alternatyvų nėra. Tačiau, kaip matyti iš nurodomų duomenų apie Savivaldybės Centro seniūnijoje valdomus atitinkamus nenaudojamus žemės sklypus, 200 vietų dydžio dviejų aukštų vaikų darželis, kuriam reikalingas plotas yra apie 0,5825 ha, įmanomas suprojektuoti 0,6440 ha dydžio žemės sklype adresu Karaliaus Mindaugo pr. 52. Ši alternatyva Analizėje nėra išsamiai ir argumentuotai aptarta, o ir negalėjo būti aptarta, nes Analizės rengėjams iš Savivaldybės pusės nebuvo suformuluotas tikslus visuomenės poreikis, kurį reikėtų pagrįsti, t. y. konkretaus vietų skaičiaus dydžio vaikų darželio poreikis, kurio statybos galimybes kituose žemės sklypuose Analizės rengėjai galėtų tinkamai įvertinti. Todėl vien tai, kad pagal Analizės argumentus 0,6440 ha dydžio žemės sklype negalima pastatyti 960 vietų vaikų darželio nereiškia, kad nėra galimybės patenkinti visuomenės poreikį, nes nėra pagrįsta, kad šis poreikis yra 960 vietų vaikų darželis.

Kita vertus, Savivaldybei valdant dar ir 0,5716 ha dydžio žemės sklypą adresu Kęstučio g. 26, kuris beveik pakankamas 200 vietų vaikų darželiui, nebuvo įvertinta alternatyva statyti ne vieną, o du vaikų darželius, kurie tilptų į abu nurodytus žemės sklypus, taip sukuriant netgi daugiau nei 200 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų, kas atitiktų net ir Studijoje nurodytą pasiūlymą statyti 340 vietų vaikų darželį.

Be to, pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Savivaldybė nevertino alternatyvos Centro seniūnijoje trūkstamų vietų poreikį patenkinti panaudojant atsilaisvinantį ligoninės pastatą Laisvės alėjoje 17. Patikrinus viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad 2024 m. gruodį miesto centre teiktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės paslaugos bus perkeltos į naujas erdves arba integruotos į centrinį gydymo įstaigos padalinį Šilainiuose, o Kauno meras patvirtino, jog atlaisvinus senąsias centre buvusias patalpas, vietoje jų turėtų kurtis gyvenamieji būstai, komercinės patalpos, biurai, viešbučiai ar restoranai (https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/silainiuose-baigtos-naujo-ortopedijos-traumatologijos-korpuso-statybos-120052305).

Iš tokios nurodytos informacijos galima daryti prielaidą, kad Savivaldybė naujo vaikų darželio Centro seniūnijoje poreikį, jeigu jis yra prioritetinis prieš komercinius tikslus, galėtų spręsti ne tik vertindama vaikų darželio(ių) statybos alternatyvas minėtuose 0,6440 ha dydžio ir 0,5716 ha dydžio žemės sklypuose, kuriuos valdo Centro seniūnijoje, bet ir pritaikydama ikimokyklinio ugdymo įstaigai atsilaisvinantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės pastatą ir žemės sklypą Laisvės alėjoje 17, Kaune.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas vertina, kad 200 vietų dydžio dviejų aukštų vaikų darželio poreikio statybos alternatyva kitame žemės sklype arba kelių vaikų darželių statyba keliuose žemės sklypuose, arba išnaudojimas kitų atsilaisvinančių pastatų su žemės sklypu, nėra objektyviai ir pagrįstai įvertinta Savivaldybės ir NŽT, todėl Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams nėra tinkamai pagrįstas kaip neišvengiama ir kaip vienintelė galimybė patenkinti visuomenės poreikį statyti naują vaikų darželį būtent Žemės sklype. Tokiu būdu ginčijamas Įsakymas neužtikrina kuo mažesnės intervencijos į privačią nuosavybę ir pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises.

 Nors atsakovai teigia, kad dėl didesnių kaštų dviejų vaikų darželių statyba ekonomiškai mažiau racionali nei vieno, todėl dviejų vaikų darželių statyba dviejuose mažesniuose žemės sklypuose nevertinta kaip alternatyva statybai Žemės sklype, tačiau, viena vertus, nei Analizėje, nei jokiame kitame dokumente tokie skaičiavimai nėra atlikti ir šis argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, ypač vertinant, kad paimamas Pastatas yra itin didelis ir vien jo vertė bei griovimas ir vaikų darželio statyba galbūt kainuotų daugiau nei dviejų mažesnių statyba kituose žemės sklypuose, apie kuriuos daugiau duomenų nėra pateikta, kita vertus, vien tik sąnaudų dydis savaime nepagrindžia tam tikro prioriteto.

 LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtame sprendime administracinėje byloje Nr. eA-681-502/2024 išaiškino, kad vien tai, jog paimant konkrečiam visuomenės poreikiui privačią nuosavybę šis visuomenės poreikis galėtų būti įgyvendintas ekonomiškai mažesnėmis sąnaudomis, savaime nepagrindžia tokios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo. Šiuo aspektu turi būti vertinamas taikomų priemonių (privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir kitų galimų alternatyvų) bei šiomis priemonėmis siekiamo tikslo (visuomenės poreikio tenkinimo) proporcingumas. Priešingu atveju nebūtų laikomasi iš Konstitucijos ir įstatymų projektą įgyvendinančiai institucijai kylančios pareigos užtikrinti kuo mažesnę intervenciją į privačią nuosavybę, ir nebūtų užtikrinta sąžininga individo bei visuomenės interesų pusiausvyra, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos.

Taigi, net jeigu dviejų mažesnių vaikų darželių statyba ir būtų brangesnė nei vieno didesnio, tačiau Savivaldybei nereikėtų paimti privačios nuosavybės, taip visuomenės poreikį patenkinant tik Savivaldybės valdomuose žemės sklypuose, tokia alternatyva turėtų būti svarstoma pareiškėjos nuosavybės teisių apsaugos ir jos suvaržymų proporcingumo kontekste. Tačiau Analizėje išsamiau iš esmės nebuvo vertinama galimybė 200 vietų vaikų darželio statybą vykdyti ne ginčo Žemės sklypuose, o panaudojant kitą ar kitus žemės sklypus, kuriuos savivaldybė valdo, nes visos alternatyvos buvo vertinamos nežinant tikslaus Savivaldybės poreikio (vietų skaičiaus vaikų darželyje) ir vertinant tik alternatyvas pastatyti tokį patį vaikų darželį, koks numatytas Detaliajame plane, t. y. didžiausią galimą Žemės sklype - 960 vietų. Atitinkamai nėra laikytina pakankamai pagrįsta Analizės išvada, kad vertintas projektas iš tiesų atitinka visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus, nes akivaizdu, kad projekto įgyvendinimo sąnaudos žymiai skirtųsi statant 200 ar 960 vietų vaikų darželį. 

Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog šia prasme nagrinėjamu atveju būtų atlikta visapusiška sąnaudų bei naudos analizė dėl konkretaus visuomenės poreikio patenkinimo, nepaimant pareiškėjos privačios nuosavybės ir Žemės sklypo naudojimo teisės.

Nors atsakovė NŽT nurodo argumentą, kad ne visas paimamas Žemės sklypas bus skirtas tik vaikų darželiui, nes dalyje Žemės sklypo bus įrengtos dvi gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau tai taip pat nepagrindžia poreikio paimti Visuomenės reikmėms Žemės sklypą, juo labiau Pastatą, jeigu nėra pagrindžiamas poreikis Žemės sklypą paimti vaikų darželio statybai.

Visų pirma, akivaizdu, kad visuomenės poreikį paimti Žemės sklypą ir Pastatą lemia ne savarankiškas Įsakymo pagrindas - poreikis įrengti dvi gatves, o poreikis statyti vaikų darželį, kuriam reikalingas didžiausias žemės plotas. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad Detaliajame plane ne visas Žemės sklypo plotas projektuojamas vaikų darželiui, likusi paimamo Žemės sklypo dalis projektuojama Bendrajame plane numatytoms gatvėms įrengti. Kitaip tariant, iš pareiškėjos paimamas visas Žemės sklypas todėl, kad greta poreikio statyti vaikų darželį Savivaldybė gali pagrįsti ir papildomą poreikį Žemės sklypo dalies sąskaita įrengti dvi gatves. Tačiau akivaizdu, jog jeigu nėra pagrindžiamas poreikis paimti Žemės sklypą vaikų darželio statybai, tai atskirai vien tik dviejų gatvių įrengimui visas Žemės sklypas nebūtų paimamas. Todėl nėra pagrindo Įsakymą laikyti pagrįstu pripažinus, jog egzistuoja vienas, bet neesminis visuomenės poreikis visam Žemės sklypui paimti, numatytas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. keliams statyti, jeigu nėra pagrįstas esminis visuomenės poreikis, visam Žemės sklypui paimti, numatytas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. švietimo ir mokslo objektui statyti.

Antra, Analizėje nėra analizuota ir pagrįsta, kad (duomenys neskelbtini). gatvių, kurioms reikalingi tik gana siauri žemės ruožai, einantys išilgai Žemės sklypo vakarinės ir rytinės kraštinių, tikrai nėra galimybių įrengti nepaimant Žemės sklypo. Analizėje nurodyta, kad Suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės dalis bei jos priklausiniai patenka į privačius sklypus (duomenys neskelbtini)  (patenka 479 m²) ir (duomenys neskelbtini) (patenka 170 m²), tačiau Kauno miesto savivaldybė gavo iš (duomenys neskelbtini) sklypų savininkų prašymą tiesti gatvę bei tam siūlo jų sklypų dalis, esančias (duomenys neskelbtini) gatvėje (Analizės 12 lapas). Tačiau Savivaldybė nepagrindė, kad ir pareiškėja, esant būtinybei, galbūt geruoju sutiktų dalį naudojamo Žemės sklypo rytinės ir vakarinės kraštinių leisti naudoti gatvėms įrengti, kaip tą padarė ir kitų, su numatytomis gatvėmis besiribojančių, sklypų savininkai, jeigu iš pareiškėjos nebūtų paimamas visas Žemės sklypas nepagrindžiant esminio poreikio dėl vaikų darželio. Taigi, tai taip pat patvirtina, kad Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinybė priklauso nuo to, ar objektyviai yra pagrįstas poreikis paimti Žemės sklypą vaikų darželio statybai, o ne gatvių įrengimui.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju Taisyklių 3 punkto prasme nebuvo tinkamai įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės, todėl atlikta sąnaudų ir naudos analizė privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymo išimtinumo kontekste nepagrindžia pareiškėjai priklausančio Pastato ir naudojamo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Savivaldybė, kaip žemės paėmimu suinteresuota institucija, pateikdama NŽT teritoriniam padaliniui prašymą visuomenės poreikiams paimti pareiškėjai priklausantį Pastatą ir naudojamą Žemės sklypą, neįvykdė įstatyme įtvirtintos jai tenkančios pareigos pagrįsti, kad poreikis statyti vaikų darželį objektyviai negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas šis konkretus Žemės sklypas ir jame esantis Pastatas bei Inžineriniai statiniai (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.). Atitinkamai Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme negalima spręsti, jog buvo pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Taigi, šiomis aplinkybėmis Taisyklių 8.1 punktas negalėjo būti taikomas ir pagal Taisyklių 8.2 punktą NŽT vadovui turėjo būti teikiamas pasiūlymas dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, o skundžiamas atsakovės NŽT Įsakymas negalėjo būti priimtas, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją pripažinti netekusiu galios Detalųjį planą

Nors skundžiamas Įsakymas, kuriuo pradėta Žemės sklypo ir jame esančių Pastato bei Inžinerinių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, naikinamas, tačiau tai savaime nėra pagrindas spręsti šioje byloje Detaliojo plano galiojimo klausimą ir įpareigoti Administraciją jį pasinaikinti.

Visų pirma, reikšti tokį reikalavimą teisme nėra būtinų sąlygų ir prielaidų, nes teismas nagrinėja tik realiai kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto pareigų nevykdymo, t. y. kai atsakovas atsisako vykdyti pareiškėjo reikalavimus. LVAT yra ne kartą išaiškinęs, jog pareiškėjas gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, dėl kurių kilo ginčas, jeigu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu (skundu) konkrečius veiksmus atlikti, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina prašomų veiksmų atlikimą; tokiu atveju prie skundo pridėtini pareiškėjo kreipimasis į instituciją ir gautas neigiamas atsakymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-131-756/2021).

Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, o ir pati pareiškėja pripažįsta, kad nesikreipė į Administraciją su tokiu prašymu, kokį reikalavimą dėl įpareigojimo Administracijai reiškia teisme. Vadinasi, toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes dar nėra Administracijos atsisakymo panaikinti Detalųjį planą, t. y. nėra ginčo, kurį turėtų spręsti teismas.

Antra, pareiškėjos reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes teisės aktai nenumato pareigos Administracijai panaikinti teritorijų planavimo dokumentą, jeigu atmetamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams arba vėliau panaikinamas NŽT sprendimas pradėti tokią procedūrą. Nei Žemės įstatymas, nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą ar žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nenumato teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos pareigos, atmetus suinteresuotos institucijos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams ar panaikinus NŽT sprendimą tokią procedūrą pradėti, panaikinti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą. 

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl savivaldybės turi teisę pačios spręsti dėl teritorijų planavimo sprendinių ir jų įgyvendinimo. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, viena vertus, numato, viešojo administravimo subjekto teisę, bet ne pareigą pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, kita vertus, pagal 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažinti netekusiu galios teisėtą administracinį sprendimą gali, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Kadangi joks teisės aktas nenumato Administracijai pareigos pačiai naikinti sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo, o Detalusis planas yra galiojantis ir nebuvo bei nėra ginčijamas teismo tvarka, Administracija negali būti verčiama teismine tvarka pasinaikinti savo administracinį sprendimą, nes teismas negali įpareigoti panaikinti administracinį sprendimą nenustatęs jo neteisėtumo.

Dėl teritorijų planavimo dokumento teisėtumo tyrimo, nagrinėjant ginčą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija sprendime administracinėje byloje Nr. eA-681-502/2024 išaiškino, kad nesant ginčo dėl teritorijų planavimo dokumento, negali būti vertinamas galiojančio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo, specialiojo plano) teisėtumas, ir teisėjų kolegija negali tirti aplinkybių, kodėl jame numatyti būtent vieni ar kiti sprendiniai. Taigi, teritorijų planavimo dokumento panaikinimas teismine tvarka galimas tik ginčijant įstatymų nustatyta tvarka tokį dokumentą, kuomet teismas galėtų vertinti jo teisėtumą, bet ne verčiant viešojo administravimo subjektą pačiam pasinaikinti savo sprendimą, taip apeinant administracinio akto apskundimo, t. y. jo teisėtumo tyrimo, procedūrą.

Trečia, pareiškėja neturi teisinio pagrindo kelti Detaliojo plano galiojimo klausimo, jeigu jo neskundė įstatymų nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis numato, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises (1 punktas); dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja žinojo apie detaliojo planavimo procedūrą, nes 2022-03-02 prevenciniu ieškiniu prašė teismo, be kita ko, uždrausti Kauno miesto savivaldybei imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, dėl ko Kauno apylinkės teismas priėmė 2023-04-03 sprendimą, o Kauno apygardos teismas 2023-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-982-894/2023 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Be to, iš Savivaldybės pateiktų Detaliojo plano svarstymo su visuomene susirinkimo protokolo ir Svarstymo su visuomene ataskaitos matyti, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatymu nustatyta teise dalyvauti teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, teikti siūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių ir juos ginčyti per teritorijų planavimo dokumento rengimo terminą.

Pareiškėja savo skunde nenurodė ir priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, patvirtinančių, kad negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis minėtais Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, pareiškėja neturi teisinio pagrindo ginčyti Detalųjį planą, todėl nesant pagrindo šioje byloje tirti jo teisėtumą, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Administraciją panaikinti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją panaikinti Detalųjį planą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nors pareiškėja teigia, kad teismui panaikinus Įsakymą ir neišsprendus Detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu klausimo, pareiškėjai nepagrįstai būtų perkelta našta savo lėšomis inicijuoti ir atlikti Detaliojo plano pakeitimo procedūras, atstatant Žemės sklypo sprendinius į tokius, kokie buvo nustatyti ankstesniu Detaliuoju planu, tačiau pažymėtina, kad tai yra pačios pareiškėjos pasirinkto savo teisių gynimo būdo pasekmė, o ne teismo atsakomybė. Kaip minėta, pareiškėja pati nesinaudojo savo teisėmis ginti savo interesus Detaliojo plano rengimo ir jo viešinimo metu, todėl jai ir kilo teisinės pasekmės pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. ribojimas ginčyti Detalųjį planą. Tačiau, kaip nurodo ir pati pareiškėja, nepasitvirtinus, kad Žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams, pareiškėja turi kitas teisines galimybes inicijuoti Detaliojo plano keitimą. Tuo tarpu tai, kad tą daryti reikėtų savo lėšomis yra tik pačios pareiškėjos pasirinkto veikimo būdo pasekmė, kuomet ji, įstatymo nustatytu laiku, neskundė atitinkamų sprendimų teritorijų planavimo procedūrų metu.  

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl išsamiau neanalizuojami. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tiek pareiškėja, tiek Savivaldybė ir Administracija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi šioje byloje tenkinamas vienas pareiškėjos reikalavimas - panaikinti skundžiamą Įsakymą, tačiau atmetamas antras reikalavimas - įpareigoti Administraciją panaikinti Detalųjį planą, tai patenkinus vieną iš dviejų reikalavimų pareiškėja turi teisę į 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės NŽT, kurios Įsakymas panaikinamas, o Administracija turi teisę į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos, kurios reikalavimas Administracijai atmetamas (ABTĮ 40 str. 5 d., CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Dėl Administracijos teisės reikalauti iš pareiškėjos bylinėjimosi teisme išlaidų teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, formali viešojo administravimo subjekto teisė reikalauti atstovavimo teisme išlaidų nereiškia, kad visais atvejais jos turi būti priteisiamos, kadangi turi būti vertinamas ir į tokių išlaidų būtinumo aspektas.

 LVAT savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, jog administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia, priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir į tai, ar pagal bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).

Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, pažymi, kad ši byla nebuvo išskirtinai sudėtinga dėl jos pobūdžio, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji Savivaldybei ir Administracijai, nes tokiose bylose jos dalyvauja ne pirmą kartą, teismų praktika ginčo klausimu yra suformuota. Be to, Savivaldybė savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi Teisės ir konsultavimo skyrių, turintį ne vieną specialistą-teisininką.

Taigi, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių viešo administravimo subjektui, veikiančiam savo kompetencijos srityje, kurią jis privalo išmanyti, buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą. Savivaldybė, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus dėl nuosavų teisininkų trūkumo ar jų negalėjimo atlikti savo pareigų. Priešingai, teismo posėdyje Savivaldybės ir Administracijos interesus, kartu su advokatu, kvalifikuotai atstovavo ir įgaliota darbuotoja, todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo subjektas turi pakankamus vidinius administravimo pajėgumus atstovauti jam teisme. 

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog Savivaldybė ir Administracija neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokatais. Analogiškos praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Administracijos patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas prašymas jas priteisti iš pareiškėjos, nepaisant to, kad jos reikalavimas Administracijai atmetamas.

Dėl pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Vertinant pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Šioje byloje pareiškėjos skundas surašytas 2024-08-14, t. y. 2024 m. III ketvirtyje, todėl apskaičiuojant pagal Rekomendacijas priteistinas atstovavimo išlaidas skundui parengti remiamasi 2024 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 2 161,0 Eur.

Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad koeficientas už skundo parengimą yra 2,5. Tai reiškia, kad maksimali galima priteisti suma už skundo, parengto 2024 m. III ketvirtyje, paruošimą šioje byloje yra 5 402,50 Eur (2 161,0 Eur x 2,5).

Pareiškėja pateikė 2024-07-31 ir 2024-08-30 PVM sąskaitas faktūras bei teisinių paslaugų ataskaitas, patvirtinančias, kad už teisines paslaugas, susijusias su skundo parengimu, advokatei sumokėjo iš viso 5 284,07 Eur (740,52 Eur + 4543,55 Eur). Kadangi pagal Rekomendacijų 8.2 p. ši suma neviršija nurodytos galimos priteisti maksimalios 5 402,50 Eur sumos už skundo parengimą, tai visa ši suma priteistina pareiškėjai, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai.

Pareiškėjos pateiktoje 2024-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje ir teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos 1 098,68 Eur išlaidos, patirtos rengiant paaiškinimus dėl skundo trūkumų šalinimo. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, priteisiamos išlaidos už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai). Tai reiškia, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo išlaidų pareiškėja negali prisiteisti iš atsakovės, nes kita šalis neprivalo atlyginti išlaidų, dėl to, kad priešinga šalis procesiniame dokumente nenurodo pakankamai išsamių argumentų, jog dokumentas būtų priimtas be trūkumų šalinimo. Atsižvelgiant į tai, nurodytos 1 098,68 Eur išlaidos už skundo trūkumų šalinimą pareiškėjai iš atsakovės negali būti priteisiamos.

Pareiškėja pateikė 2024-10-31 PVM sąskaitą faktūrą bei teisinių paslaugų ataskaitą, patvirtinančius, kad už teisines paslaugas, susijusias su advokatės pasirengimu bylai ir atstovavimui teisme, advokatei sumokėjo iš viso 653,40 Eur už 5,4 val. darbo laiko. Pagal Rekomendacijų 8.19 p., maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą 2024 m. III ketvirtį yra 216,1 Eur (2 161,0 Eur (2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), x 0,1 koeficientas). Tai reiškia, kad pareiškėjos prašoma priteisti 653,40 Eur suma už 5 valandas (apvalinama pagal Rekomendacijų 9 p.) advokatės pasirengimo teismo posėdžiui neviršija pagal Rekomendacijas galimo maksimalaus 1 080,50 Eur dydžio už 5 valandas (5 val. x 216,1 Eur), todėl visa ši suma priteistina pareiškėjai, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai.

Pareiškėjai taip pat priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis - 22,50 Eur.

Apibendrinant aukščiau aptartas pagrįstas ir pagal Rekomendacijas priteistinas atstovavimo išlaidas, pareiškėjai galimų priteisti atstovavimo išlaidų bendra suma sudaro 5 959,97 Eur (5 284,07 Eur + 653,40 Eur + - 22,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkina 50 procentų skundo reikalavimų ir panaikina tik Įsakymą, iš atsakovės NŽT, kurios Įsakymas panaikinamas, pareiškėjai priteisiama 50 procentų nuo nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 2 979,99 Eur (5 959,97 Eur - 50 procentų).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „Stoties turgus“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-07-05 įsakymą Nr. 1PV-12-(1.2 E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (vaikų darželiui, (duomenys neskelbtini) gatvėms bei stovėjimo aikštelei įrengti) procedūros pradžios“.

Atmesti skundo reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-07-19 įsakymą Nr. A-1943 „Dėl pakeisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo".

Priteisti pareiškėjai UAB „Stoties turgus“ 2 979,99 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                 Audrius Grauželis 

                                                                                Ramūnas Šarka

                                                                                Asta Vailionė