Baudžiamoji byla Nr. 1-820-963/2018

Proceso Nr. 1-01-1-37740-2017-4

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;

                                                1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 1.1.8.7.9.;  1.1.10.1.;

                                                2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

                                                (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Snieguolei Lukošienei,

kaltinamiesiems A. R., I. S., jų gynėjui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui,

nukentėjusiajam R. R., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

        A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, 753,2 Eur bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

        I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) kolegijos geodezijos specialybės studentas, teistas 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

        Teismas

n u s t a t ė :

A. R. nežymiai sužalojo žmogų:

2017 m. liepos 25 d. apie 22.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su I. S., kuris konflikto metu smogė teleskopine lazda R. R. į viršugalvį, po ko jiems susigrūmus bei R. R. išmušus iš I. S. rankų teleskopinę lazdą, A. R. paėmęs nuo žemės teleskopinę lazdą, sudavė ja nukentėjusiajam į kairę koją blauzdos srityje bei sudavė vieną smūgį į galvą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą odos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu A. R., veikdamas kartu su I. S., nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą.

I. S. nežymiai sužalojo žmogų:

2017 m. liepos 25 d. apie 22.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, I. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su A. R., konflikto metu smogė teleskopine lazda R. R. į viršugalvį, po ko jiems susigrūmus bei R. R. išmušus iš I. S. rankų teleskopinę lazdą, A. R. paėmęs nuo žemės teleskopinę lazdą, sudavė ja nukentėjusiajam į kairę koją blauzdos srityje bei sudavė vieną smūgį į galvą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą odos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu I. S., veikdamas kartu su A. R., nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Mano, kad tai jis yra nukentėjęs, nes nukentėjusysis R. R. savivaliavo. Parodė, kad jis atvyko pas drauus A. K. Ž. ir I. S. į Juodkrantę porai dienų pabūti. Antrą atostogų dieną jie klausėsi muzikos, gurkšnojo alkoholį, bet neblaivūs nebuvo. Vakare apie 20.00 val. jis išėjo į terasą parūkyti. Nukentėjusysis R. R. ėmė šaukti, prašė išjungti muziką. Jis atsakė R. R.,  kad dar nėra aštuntos valandos ir dar kažką negražaus pridūrė, todėl R. R. liepė jam nusileisti į apačią, jis jam atkirto, jie apsižodžiavo. Po to visi trys  - jis, I. S. ir A.K. Ž., išėjo iš namų pasivaikščioti į mišką. Su savimi jie turėjo alkoholio. Nors jie nukentėjusiojo kiemo vartelių neatidarinėjo, bet pats nukentėjusysis  jiems užstojo kelią. R. R. priėjo prie jo ir trenkė jam tris kartus ranka per žandą. Dėl to jis pasijuto nemaloniai. Jis norėjo atstumti R. R. nuo savęs, bet gavo į nosį. Dėl to jam buvo padaryta nosies abdukcija. I. S. puolė jį ginti ir susigrūmė su R. R.. Jis taip pat trenkė nukentėjusiajam R. R.. Jis išsitraukė žiebtuvėlį ir juo trenkė nukentėjusiajam per galvą kokius 3-4 kartus. Tuo metu iš I. S. kuprinės iškrito A. K. Ž. teleskopinė lazda. Jis ja trenkė nukentėjusiajam į koją. Jau manė, kad konfliktas baigtas ir ėjo tolyn, bet netrukus išgirdo, kaip nukentėjusysis sušuko: „Stokit, šausiu!” ir išgirdo šūvį, pamatė į juos nukreiptą ginklą. Jis atsakė nukentėjusiajam: „Šauk!“ ir jie nuėjo tolyn. Tada nukentėjusysis sugriebė I. S., bet I. S. pavyko išsivaduoti, ir jie nuėjo. Grįžę apie 1.00 val. nakties sutiko policijos pareigūnus. Juos sulaikė namuose. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Teigė, kad yra nekaltas, vėliau sutiko atsakyti į klausimus. Paaiškino, kad A. R. pasiskundė, kad kaimynas kabinėjasi dėl garsiai leidžiamos muzikos, nors dar nebuvo 20.00 val. vakaro. Jis pažiūrėjo į laikrodį, buvo apie 20.00 val. Parodė, kad tą dieną jie vartojo alkoholį, t. y. buvo išgėrę kelis butelius alaus, porą stikliukų tekilos ar romo. Įvykio aplinkybes atsimena, nors viskas įvyko momentaliai. Parodė, kad nukentėjusysis pastojo A. R. kelią, trenkė į veidą sakydamas: „Kas vaikas?“. Jis susikabino su nukentėjusiuoju, abu nukrito ant kelio. Jo kuprinėje, neužsegamoje kišenėje buvo teleskopinė lazda. Kai jis su nukentėjusiuoju nukrito, lazda iškrito iš kuprinės. Jam su draugais nueinant, nukentėjusysis juos pasivijo su šautuvu, šovė į viršų, liepė sustoti. Tuo metu jie buvo nugara į nukentėjusįjį. Jie atsisuko, tarp jų ir nukentėjusiojo buvo apie 10 metrų atstumas. Nukentėjusysis sakė šaus į koją, A. R. atsakė nukentėjusiajam: „Šauk!“, bet nukentėjusysis nešovė, o pasivijo jį ir spyrė jam į koją, suplėšė marškinius. Po to jis su draugais nuėjo į mišką, ten buvo iki 1.00 val. ir grįžo namo miegoti. Tada atvyko policija, švietė į langus su prožektoriais. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis po darbo namo grįžo apie 18.00-19.00 val. Būdamas name jis išgirdo muziką. Tai jam pasirodė keista, nes namo sienos storos ir muzika neturėtų girdėtis. Apie 22.00 val. vakaro jis išėjo į kiemą pailsėti, atsigerti alaus. Muzika toliau garsiai skambėjo, todėl jis priėjo prie kaimynų pavėsinės ir paprašė išjungti muziką. Jam buvo negražiai atsakyta, todėl jam atsirado noras iškviesti policiją, bet jis nekvietė policijos, nes tikėjosi, kad jo bus paklausyta ir muzika bus išjungta. Kai jis ėjo atgal į namą, eidamas pamatė, kad jo link eina tie patys trys vaikinai, kurie leido muziką. Manė, kad vaikinai išeina pasivaikščioti, bet po to pamatė, kad jie eina pas jį, nes tuo keliu, kuriuo ėjo vaikinai, niekur kitur nueiti negalima. Ėjo A. R., A. K. Ž. ir I. S.. Iš jų eisenos buvo matyti, kad vaikinai nusiteikę agresyviai. Tada jis greitai iš namų pasiėmė ginklą, užsikišo už kelnių. Nuėjo į kiemą, pamatė, kad vaikinai stovi apačioje, prie vartelių. Jis stūmė vartelius, kad vaikinai atsitrauktų nors keletą žingsnių. A. K. Ž. bandė užglaistyti konfliktą. Jis kartą plekšelėjo A. R. per žandą ar per petį ir pasakė: „Šaunuoliai vaikinai“, su potekste, kad šaunuoliai, kad baigė konfliktą, nes manė, kad konfliktas išspręstas. Tada jis apsisuko eiti atgal namo, ir tuo metu gavo smūgį per galvą. Jis nebuvo praradęs sąmonės, gal tik susvirduliavo, ir nebuvo nukritęs. Po to prasidėjo muštynės, tiksliai negali nurodyti, kuris spyrė ar dar ką darė, bet tiksliai gali nurodyti, kad su juo mušėsi visi trys vaikinai. Neigė sudavęs A. R. į nosį. Parodė, kad I. S. jam sudavė lazda per galvą, jie susigrūmė, abu nuvirto ant žemės ir bandė sugriebti lazdą. Pažymėjo, kad I. S. kuprinės neturėjo, nes jeigu būtų turėjęs, nebūtų ištrūkęs iš jo rankų. Jis vijosi nueinančius vaikinus. A. R. slystelėjo, tada jis jam įspyrė į koją, kad liktų gulėti. I. S. taip pat davė. A. K. Ž. spėjo pabėgti. Po to A. R. su garažo raktu ėjo jo link jo. Jis sušuko A. R., kad naudos ginklą. Pasakė, kad tai pirmas įspėjimas ir iššovė į viršų. Paskui A. R. nusitaikė į koją. A. R. ėjo toliau link jo. Pasakė, kad šaus į veidą, tada A. R. pabėgo link marių. Nurodė kad įvykį matė daug žmonių. Policija atvažiavo po 38 minučių, greitoji atvyko greičiau už policiją. Iš pradžių jis dar su policininkėmis ieškojo kaltinamųjų, bet jie nerado. Tada greitoji išvežė jį į ligoninę. Jis buvo efekto būsenoje, ligoninėje jau nebegalėjo paeiti, nes gavo ir per koją, ir per galvą. Kai jis grįžo namo iš ligoninės, vėl kvietė policiją, nes pamatė, kad kaltinamieji grįžo namo. Jis nuvedė policijos pareigūnus iki vaikinų buto. Vienas policijos pareigūnas beldė į duris, kitas – stovėjo prie lango. Pro langą jie matė, kad vaikinai kažką slėpė. Durų ilgai neatidarė. Pažymėjo, kad įvykio metu vaikinai buvo neadekvatūs, bet alkoholio kvapo nuo jų nesijautė. Prieš įvykį dėl vaikinų garsiai leidžiamos muzikos jam skundėsi kaimynė. Palaiko civilinį ieškinį.

Liudytojas A. K. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais yra draugai, o nukentėjusysis yra jo kaimynas. Jie ilsėjosi jo senelio vasarnamyje Juodkrantėje. Tą vakarą sėdėjo verandoje, klausėsi muzikos, buvo vartoję alkoholio, bet neblaivūs nebuvo. Atėjo R. R., ėmė iš apačios kažką rėkauti dėl muzikos. Kadangi jų muzika trukdė vienam kaimynui, kiti kaimynai nesiskundė, jie susirinko daiktus, pasiėmė ir kolonėlę, kuri buvo išjungta, ir išėjo į pajūrį. Pažymėjo, kad jie nebuvo agresyvūs, buvo linksmai nusiteikę, o gavę pastabą iš kaimyno, susirinko daiktus ir išėjo ten, kur niekam netrukdytų. Einant į pajūrį, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje, R. R. jiems pastojo kelią, išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Jis bandė užglaistyti žodinį konfliktą, tačiau tuo metu R. R. priėjo prie A. R. ir trenkė jam tris kartus delnu per veidą. A. R. jį atstūmė. Tada R. R. atsitraukęs smogė A. R. kumščiu į nosį. Jie susigrūmė. I. S. prišoko padėti A. R.. I. S. su R. R. nuvirto ant žemės. Tada A. R. gynė I. S.. Jis, pamatęs, kad mušasi jo draugai su jo kaimynu, susirinko daiktus ir nuėjo į pajūrį. Parodė, kad teleskopinė lazda buvo kuprinėje, kurią ant nugaros nešėsi I. S.. I. S. susigrūmus su R. R. kuprinė nukrito ant žemės, iš jos išbyrėjo visi daiktai: kolonėlė, raktai, teleskopinė lazda, telefonai. Jis rinko daiktus, nes besimušantieji juos mindė, trypė. Jis į konflikto detales nesigilino, nes visi besimušantieji buvo ant žemės, nors jis nematė, ar jo draugai smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Vėliau draugai jį pasivijo. R. R. juos taip pat vijosi, ėmė šaudyti. Pirma iššovė į jį, paskui pradėjo rėkti. Tą naktį atvyko policija, jie atidarė duris ir juos suėmė. Bute buvo rastos narkotinės medžiagos, kurios priklausė jam. Tą dieną jie narkotinių medžiagų nerūkė. Jo draugai apie jo narkotines medžiagas nežinojo.

Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną vyras prašė patildyti muziką. Ji buvo namuose, kai vyras išėjo į lauką. Per miegamojo langą matė kaip trys vaikinai ėjo link jų vartų, labai garsiai klausėsi muzikos. Jos vyras išėjo pro vartelius kalbėtis su jais, nes nuo ryto vaikinai nuolat leido labai garsiai muziką. Buvo jau vėlu, apie 22.30 val., kai ji matė pro langą įvykį. Ji pasimetė, nes nesitikėjo, kad taip, prie namų gali užpulti žmogų. Matė, kad vyras kažką pasakė vaikinams, o tada iš vaikinų kilo agresija, jie stumdė jos vyrą, spyrė jam koja, trenkė per veidą. Vienas iš vaikinų išsitraukė lazdą, trenkė vyrui iš galo į galvą, vyras susiėmė už galvos. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Negali tiksliai nurodyti, kuris trenkė vyrui į galvą. Viskas vyko prie jų namų vartelių. Per įvykį ji nieko negirdėjo, tik muziką iš vaikinų kolonėlės, nes jie kolonėlę nešėsi su savimi ir garsiai leido muziką. Vaikinai, pamatę, kad praskėlė vyrui galvą, pabėgo. Pažymėjo, kad vyras namo grįžo visas kruvinas. Vyras liepė jai kvieti policiją ir vėl išbėgo iš namų. Prisiminė, kad tą dieną kaimynė skundėsi triukšmu.

Liudytojas, policijos pareigūnas, J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2017 metų vasarą. Buvo gautas iškvietimas padėti dviem parulėms dėl muštynių. Atvyko į Juodkrantę. Į juos kreipėsi asmuo sutvarstyta galva, kuris jiems paaiškino, kad namo grįžo jo skriaudikai. Matė, kad nukentėjusiojo nurodytame bute degė šviesa, bet durų niekas neatidarė. Buvo įspėta, kad bus laužiamos durys. Po to atidarė duris. Jie sulaikė tris asmenis. Bute rado narkotinių medžiagų. Asmenys buvo išgėrę, bet dar orientavosi aplinkoje. Neblaivumo jie netikrino. Kadangi bute esantys asmenys nevykdė jų nurodymų atidaryti duris, gulti ant žemės, todėl buvo panaudotos specialios priemonės.

Liudytojas, policijos pareigūnas, V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad grįžo mušeikos į butą. Prieš tai buvo pranešimas, kad trys asmenys sumušė vyrą, kurį išvežė greitoji pagalba. Vyras grįžęs namo, pastebėjo, kad jo skriaudikai grįžo į butą. Pareigūnės paprašė jų pagalbos. Atvyko į Juodkrantėje esantį butą. Priėję jie pro langą matė, kad bute yra žmonių. Pabeldus niekas durų  neatidarė. Po to duris atidarė A. K. Ž., kadangi asmenys nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl buvo paguldyti, uždėti antrankiai. Asmenys buvo neblaivūs. Niekas nesipriešino, nes nebuvo kaip. Kratos metu buvo rasta narkotinių medžiagų. Kolegės pildė kratos aktą.

Liudytoja, policijos pareigūnė, R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis. Su nukentėjusiuoju jie kartu bandė ieškoti kaltinamųjų, bet nerado, todėl po to nukentėjusysis išvyko su greitosios automobiliu. Po kiek laiko nukentėjusysis dar kartą paskambino į Neringos policijos komisariatą ir pranešė, kad kaltinamieji yra bute. Kolegos iš Vilniaus ėjo pirmi į butą, lipo laiptais. Į butą juos įleido sunkiai. Ji ėjo paskutinė. Matė, kad buvo rasta narkotinių medžiagų. Ji pildė dokumentus prie kompiuterio, su sulaikytaisiais ji nebendravo, bendravo kolegos. Ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių medžiagų. Ji iškvietė policijos ekipažą, sulaikytuosius išvežė į areštinę.

Liudytoja, policijos pareigūnė, O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą buvo du iškvietimai dėl muštynių. Apie vidurnaktį nukentėjusysis paskambino, pranešė, kad kaltinamieji grįžo. Jos išsikvietė Vilniaus ekipažą. Jie nuvykę į kaltinamųjų butą, beldė į duris. Kaltinamieji buvo kambaryje, nekalbėjo. Juos sulaikė, susisodino į automobilį, buvo panaudotas tazeris. Nukentėjusįjį išsivežė greitosios automobilis. Ji nesuprato, ar kaltinamieji buvo neblaivūs. Ji daugiau bendravo su A. K. Ž., kiti vaikinai iš viso nerodė jokio kontakto, jie gulėjo. Iš karto neblaivumo nenustatinėjo. Butas buvo netvarkingas, buvo daug butelių, nuorūkų. Virtuvėje buvo rasta narkotinių medžiagų.

Specialistas J. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tyrė teleskopinę lazdą pagal specialią metodiką, pagal kurią kai lazda smūgiuojama iki 10 kartų į pušinį rastą. Po poros smūgių lazda nebesivaldė, ėmė linkti. Kad lazda atitiktų ginklo sąvoką, ji turi būti stipri. Kadangi lazda ėmė linkti, jis nebaigė eksperimento, kadangi tai būtų buvę pavojinga, nes lazda galėjo išsinerti iš narelių ir jis pats galėjo susižeisti. Lazdos metalas silpnas ir lazda silpna.

2017 m. liepos 26 d. Protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. liepos 26 d., 9.21 val. R. R. kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog buvo sumuštas trijų nepažįstamų vaikinų, kurių 2017 m. liepos 25 d. po 22.00 val. Neringoje, Juodkrantės gyvenvietėje,  prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje aikštelėje paprašė išjungti garsiai leidžiamą muziką. Vaikinai buvo namo trečiame aukšte ir į jo prašymą išjungti muziką atsakė necenzūriniais žodžiais bei pagrasino nusileidę į kiemą sumušti.  Minėtus vaikinus gali atpažinti, jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų 2017 m. liepos 25-26 d. naktį.  Kai pamatė, kad trys jo minėti vaikinai leidžiasi iš trečio aukšto į kiemą, parvedė šunį namo ir pasiėmė ginklą, nes vaikinai buvo agresyvūs. Jo nurodytas trečiasis vaikinas rankoje turėjo butelį, pirmasis laikė ranką už nugaros, dėl ko jis  pamanė, kad šis gal taip pat turi už nugaros butelį,  antrasis vaikinas stengėsi konfliktą užglaistyti, sakė, kad jie išeina, nenori jokių problemų.  Pakalbėjęs su vaikinais ir pamanęs, kad konfliktas išspręstas, nusisuko ir norėjo nueiti, tačiau staiga iš nugaros pajuto į viršugalvį vieną smūgį kietu daiktu. Atsisukęs pamatė, kad jam sudavė  pirmas vaikinas, kuris rankoje laikė teleskopinę lazdą. Jis (R. P.) gindamasis smogė minėto vaikino kryptimi, išmušė jam iš rankų lazdą. Tuo metu teleskopinę lazdą paėmė trečias vaikinas, kuris su lazda smogė jam (R. P.) vieną kartą į kairę koją blauzdos srityje. Kažkuris iš minėtų vaikinų jam įspyrė ar sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, į kairę pusę smilkinio srityje, tačiau kuris, nežino. Jis atsitraukė, įspėjo, jog  turi ginklą ir jį panaudos. Vaikinai  traukdamiesi praėjo pro jį ir nuėjo link miesto. Jis tuo metu parbėgo namo ir liepė žmonai R. R. iškviesti policiją, o pats grįžo į lauką, pasivijo minėtus vaikinus prie Juodkrantės vaikų darželio kampo, pasakė, kad iškvietė policiją, kad „laukiam policijos“. Minėti pirmas ir antras vaikinai nubėgo marių link, o trečias vaikinais rankoje turėjo santechniko raktą, užsimojo ir pradėjo eiti  link jo. Jis išsitraukė legaliai turimą  revolverį „ALFA 620“, kurį  nukreipė į viršų, sau virš galvos, pasakė „Įspėjamasis šūvis į viršų“ ir iššovė į orą, tačiau vaikinas vis tiek ėjo jo kryptimi, o jis atbulas traukėsi nuo vaikino atgal,  atstumas tarp jų apie du metrus. Tuomet nukreipė ginklą vaikino kryptimi į žemę ir pasakė:  „Dar kartą perspėju: šausiu į koją“. Vaikinas atsakė: „Šauk, šauk, tačiau po to apsisuko ir skubiu žingsniu nuėjo link marių. Visi minėti vaikinai buvo neblaivūs ar pavartoję narkotinių/psichotropinių medžiagų, nes jų elgesys buvo neadekvatus. Kai atvyko policija,  minėtų vaikinų nebebuvo. Greitosios medicinos pagalba jis buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur suteikta pirmoji medicininė pagalba. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai. (t. 1, b. l.  5-6).  

Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad R. R. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje apžiūrėtas dėl patirtų traumų buvo 2017 m. liepos 26 d. 00.17 val. (1 t., b.l. 72).

2017 m. liepos 26 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota telefono aparato Samsung apžiūra, nustatyta, kad telefono aparato Samsung 7 EG ekrano stikliukas sudaužytas. Po apžiūros telefono aparatas grąžintas R. R.. Telefono aparato vaizdas užfiksuotas fotolentelėse. (t. 1, b. l. 77-80).

2018 m. birželio 26 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos R. R. parodytos įvykio vietos. (t. 1, b. l. 97-123).

2018 m. birželio 18 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos A. K. Ž. parodytos įvykio vietos. (t. 2, b. l. 19-29).

2018 m. sausio 22 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad liudytoja V. S. kalbėjo su A. K. Ž., A. R., 2017 m. liepos 25 d. leidusiais muziką kieme, tačiau su jais jokių konfliktų nebuvo, paprašyti išjungti muziką, jie tai padarė, 2017 m. liepos 25 d. konflikto tarp  R. R. ir A. K. Ž., A. R., I. S. nematė, apie tai nieko nežino. (t. 2, b. l. 33).

2018 m. kovo 16 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vykdant prokuroro nurodymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37704-17 medžiaga, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal  BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nustatyta, jog šioje byloje nėra duomenų apie A. K. Ž., I. S., A. R. apsvaigimą nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų. (t. 2, b. l. 35).

2018 m. vasario 6 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo perklausa, kuriame užfiksuoti 2017 m. liepos 25 d. 22.10 val. ir 22.14 val. pranešimai iš telefono numerio 8674 23939 (R. R.). (t. 2, b. l. 40-43).

2017 m. gruodžio 19 d. Specialisto išvadoje Nr. 30-(935)-IS1-1204 konstatuota, kad  paimta teleskopinė lazda  pagaminta amatiniu būdu, dėl deformuotos ir nesaugios konstrukcijos metalinė-teleskopinė lazda šaltiems - nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama. (t. 2, b. l. 49-51).          

2017 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1359/2017(03) konstatuota, kad R. R. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda odos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, poodinės kraujosrūvos kairėje rankoje ir kojoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių kontaktinių smūgių, tame tarpe ir dinaminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu pailgą išgaubtą paviršių daiktų poveikyje. R. R. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 2, b. l. 73-74).          

2018 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1023/2018(03) konstatuota, kad R. R. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti teleskopine lazda, nes sužalojimai padaryti   kietų bukų, turinčių pailgą išgaubtą paviršių, daiktų poveikyje. (t. 2, b. l. 80-81).

2017 m. liepos 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje  Nr. G 2439/2017(01) konstatuota, kad I. S. galimai tiriamojo nurodytu laiku 2017 m. liepos 24 d. apie 20.00 val. padaryti sužalojimai - dešinio žasto, dešinio kelio poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos, dešinio kelio odos nubrozdinimai - padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2,  b. l. 128-129). 

2018 m. sausio 15 d. Akistatos tarp nukentėjusiojo R. R. ir įtariamojo I. S. protokolo matyti, kad akistaton suvestieji pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (t. 2, b. l. 130-135).

2018 m. birželio 18 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos I. S. parodytos įvykio vietos. (t. 2, b. l. 145-155).

2017 m. liepos 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2438/2017(01) konstatuota, kad A. R. padaryti sužalojimai: nosies nugarėlės, abiejų akių apatinių vokų poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais),  galimai  nurodytu laiku (2017 m. liepos 24 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 3, b. l. 45-46).

2018 .m sausio 15 d. Akistatos tarp nukentėjusiojo R. R. ir įtariamojo A. R. protokolo matyti, kad akistaton suvestieji pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (t. 3, b. l. 47-52).              

2018 m. birželio 18 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos A. R. parodytos įvykio vietos. (t. 3, b. l. 61-71).

        Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių  duomenų visumą, nors kaltinamieji A. R. ir I. S. savo kaltės nepripažino, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji A. R. ir I. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai savo veiksmais – t.y. I. S. smogus teleskopine lazda R. R. į viršugalvį, po ko jiems susigrūmus bei R. R. išmušus iš I. S. rankų teleskopinę lazdą, A. R. paėmus nukritusią nuo žemės  teleskopinę lazdą ir sudavus ja nukentėjusiajam į kairę koją blauzdos srityje bei sudavus vieną smūgį į galvą - nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą.

Kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino, nurodė, kad būtent nukentėjusysis R. R. savivaliavo, šaukė ant jų, prašė išjungti muziką, nors dar buvo anksti, nebuvo 20.00 valandos. Nurodė, kad jiems išėjus iš namų pasivaikščioti į mišką, kelią užstojo nukentėjusysis R. R. ir trenkė jam ranka per žandą tris kartus bei į nosį. Dėl to I. S. puolė jį ginti ir susigrūmė su R. R.. Jis taip pat trenkė nukentėjusiajam R. R. žiebtuvėliu 3-4 kartus į galvą ir teleskopine lazda – į koją. Parodė, kad kai jau manė, jog konfliktas baigtas ir jie ėjo tolyn, išgirdo, kaip nukentėjusysis sušuko: „Stokit, šausiu!” ir išgirdo šūvį, pamatė į juos nukreiptą ginklą. Jis atsakė nukentėjusiajam: „Šauk!“ ir jie nuėjo tolyn. Tada nukentėjusysis sugriebė I. S., bet I. S. pavyko išsivaduoti, ir jie nuėjo. Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio parodė kad būtent nukentėjusysis pastojo  jiems kelią ir nukentėjusysis trenkė A. R. per veidą sakydamas „Kas vaikas?“. Dėl to jis, gindamas A. R. susikabino su nukentėjusiuoju, abu nukrito ant kelio, tada iš jo neuždarytos kuprinės iškrito teleskopinė lazda. Jau po visko, jiems nueinant, nukentėjusysis juos pasivijo su šautuvu, šovė į viršų, liepė sustoti. Tuo metu jie buvo nugara į nukentėjusįjį. Jie atsisuko, tarp jų ir nukentėjusiojo buvo apie 10 metrų atstumas. Nukentėjusysis sakė šaus į koją, A. R. atsakė nukentėjusiajam: „Šauk!“, bet nukentėjusysis nešovė, o pasivijo jį ir spyrė jam į koją, suplėšė marškinius. Po to jis su draugais nuėjo į mišką, ten buvo iki 1.00 val. ir grįžo namo miegoti. Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakare po darbo, jam būnant namo kieme, jis išgirdo garsiai leidžiamą muziką, todėl nuėjo pas kaimynus, iš kur ji buvo leidžiama paprašyti tą muziką pritildyti. Ten buvę vaikinai į jo prašymą pritildyti muziką, negražiai atsakė, dėl ko jis jau norėjo kviesti policiją, bet nekvietė, manė, gal vaikinai vis dėl to jo paklausys ir patildys muziką. Jam jau einant į namą, jis pastebėjo kaip iš gretimo namo išėjo tie trys vaikinai. Pamatęs, kad tie trys vaikinai eina link jo kiemo vartelių, ir pamatęs, kad jie yra agresyviai nusiteikę, jis užbėgo namo, pasiėmė legaliai laikomą ginklą, užsikišo jį už diržo, žmonai liepė kviesti policiją, o pats išėjo į kiemą prie vaikinų. Kadangi vaikinai stovėjo prie jo kiemo vartelių, jis pastūmė vartelius, kad vaikinai atsitrauktų nors keletą žingsnių. Kaimynas A. K. Ž. bandė užglaistyti konfliktą. Jis pamanė, kad konfliktas jau išspręstas, todėl draugiškai ranka plekštelėjo vienam iš vaikinų – A. R. per žandą, ar per petį ir pasakė: „Šaunuoliai vaikinai“  bei apsisuko eiti atgal namo, ir tuo metu gavo smūgį per galvą, prasidėjo muštynės. Jis negali tiksliai pasakyti kas ir kur jį mušė. Kai jis susigrūmė su I. S., jie abu nuvirto ant žemės ir bandė sugriebti lazdą. Mano, kad I. S. kuprinės neturėjo, nes jeigu būtų turėjęs, šis nebūtų ištrūkęs iš jo rankų. Taip pat parodė, kad jis, norėdamas sulaikyti, vijosi nueinančius vaikinus. Norėdamas juos sustabdyti bei pamatęs, kad A. R. su metaliniu garažo raktu eina link jo, sušuko A. R., kad panaudos ginklą. Pasakė, kad tai pirmas įspėjimas ir iššovė į viršų. Kadangi A. R. nepakluso ir toliau ėjo linko jo, nusitaikė A. R. į koją ir pasakė, kad šaus į veidą, tada A. R. pabėgo link marių. Sutiko, kad jis spyrė A. R. į koją, kad jis liktų gulėti ir nepabėgtų. Pripažįstą, kad sudavė ir I. S.. Nurodo, kad šiuos veiksmus atliko, mėgindamas sustabdyti kaltinamuosius, kad jie nepabėgtų. Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji matė per miegamojo langą kaip trys vaikinai, garsiai klausydamiesi muzikos, ėjo link jų vartų. Ji matė, kad vyras kažką pasakė vaikinams, o tada iš vaikinų kilo agresija, jie stumdė jos vyrą, spyrė jam koja, trenkė per veidą. Vienas iš vaikinų išsitraukė lazdą, trenkė vyrui iš galo į galvą, vyras susiėmė už galvos. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Negali tiksliai nurodyti, kuris trenkė vyrui į galvą. Viskas vyko prie jų namų vartelių. Prisiminė, kad tą dieną kaimynė skundėsi triukšmu. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. B., O. V., V. K. ir J. P. parodė, kad jie paties įvykio nematė, pareigūnės R. B. ir, O. V. buvo atvykusios iš karto po primojo skambučio, kartu su nukentėjusiuoju, kuris buvo su sutvarstyta galva, važinėjosi ir ieškojo kaltinamųjų, bet jų nerado, po to nukentėjusįjį greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Visi policijos pareigūnai buvo atvykę pagal antrąjį iškvietimą, kai buvo gautas skambutis, kad kaltinamieji grįžo namo. Atvykus į įvykio vietą, kaltinamieji ilgai jų neįsileido, o kai atidarė duris, buvo matyti, kad kaltinamieji yra neblaivūs, o patalpoje buvo rasta narkotinių medžiagų. Liudytoja policijos pareigūnė O. V. patikslino, kad butas buvo netvarkingas, buvo daug butelių, nuorūkų.

Nors kaltinamieji neigia, kad įvykio metu jie buvo apsvaigę nuo alkoholio ar, kad buvo vartoję kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bet abu teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tą dieną jie vartojo alkoholį. Be to, tą aplinkybę, kad kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai J. P. ir V. K., kurie buvo atvykę jų sulaikyti ir betarpiškai bendravo su kaltinamaisiais. Todėl teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog kaltinamieji A. R. ir I. S. nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, yra įrodyta.

Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad konfliktą pirmas pradėjo nukentėjusysis R. R., kad jis savivaliavo, panaudojo ginklą prieš juos, teigia, kad būtent jie gynėsi nuo R. R.. Kaltinamųjų kaltė dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo R. R. iš dalies įrodyta ir jų pačių parodymais. A. R. pripažino, kad jis trenkė nukentėjusiajam R. R. žiebtuvėliu 3-4 kartus ir teleskopine lazda – į koją, o I. S. pripažino, kad gindamas A. R., jis susikibo su nukentėjusiuoju ir abu nukrito ant kelio, neigia trenkęs teleskopine lazda I. S. per galvą. Abu kaltinamieji neigia, kad iš karto jau turėjo pasiėmę teleskopinę lazdą, nurodo, kad ji iškrito iš I. S. kuprinės, kai šis nukrito ant žemės. Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia byloje esanti ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad R. R. patirti sužalojimai (muštinė žaizda odos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, poodinės kraujosrūvos kairėje rankoje ir kojoje) galėjo būti padaryti teleskopine lazda, nes sužalojimai padaryti   kietų bukų, turinčių pailgą išgaubtą paviršių, daiktų poveikyje. (t. 2, 73-74, 80-81). Iš to darytina išvada, kad jau pirmąjį smūgį į galvą R. R. gavo su teleskopine lazda. Be to, kaip matyti iš R. R. patirtų sužalojimų - muštinė žaizda odos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai galvoje – tai duoda pakankamo pagrindo patvirtinti būtent nukentėjusiojo parodymus, kad smūgį jis gavo, kai jau buvo nusisukęs ir norėjo eiti namo. Kaltinamųjų pateikta versija, kad jie gynėsi nuo nukentėjusiojo, kad tai jis juos puolė, vertintina kritiškai ir laikytina gynybine versija. Bylos medžiaga nustatyta, kad prie nukentėjusiojo vartelių vakare, apie 22.00 val., buvo priėjęs trys neblaivūs vaikinai, iš jų du kaltinamieji, o vienas liudytojas, o nukentėjusysis buvo tik vienas. Kaltinamieji su savimi turėjo teleskopinę lazdą, buvo neblaivus, agresyvūs, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamo pagrindo pergyvendamas dėl savo ir savo šeimos narių saugumo, einant pasikalbėti su prie jo namo vartelių esančiais neblaiviais ir agresyviai nusiteikusiais vaikinais, pasiimti su savimi legaliai laikomą ginklą. Atkreiptinas dėmesys, apie tai, kad nukentėjusysis turi ginklą, kaltinamieji sužinojo tik po paties įvykio, t.y. tik tada, kai R. R. juos vijosi ir mėgindamas sulaikyti perspėjo, kad šaus. Tai, kad nukentėjusysis priėjęs prie vartelių, pasikalbėjęs su kaltinamaisiais vienam iš jų –A. R. draugiškai paplekšnojo per veidą, negalima vertinti kaip jo puolimo, o kaltinamųjų atsakomųjų veiksmų – smūgių teleskopine lazda nukentėjusiajam į galvą ir į koją, -  kaip gynybos priemonės dėl tokio R. R. elgesio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji nurodo, jog R. R. visai nepagrįstai prašė jų patildyti muziką, nes dar nebuvo net 20.00 valandos, todėl jų manymu jie galėjo leisti muziką. Iš nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymų matyti, kad jau buvo apie 22.00 valanda, kai R. R. ėjo prašyti pritildyti muziką. Nukentėjusysis parodė, jog kai jis ėjo link namų pakalbėjęs su kaltinamuoju A. R., pamatė, kad trys vaikinai eina link jų vartelių, todėl jis liepė žmonai skambinti į policiją. Byloje yra 2018 m. vasario 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo perklausa, kuriame užfiksuoti 2017 m. liepos 25 d. 22.10 val. ir 22.14 val. pranešimai iš telefono numerio 8674 23939 (R. R.). (t. 2, b. l. 40-43). Taigi, šis bendrojo pagalbos centro garso įrašas įrodo, kad teisybę sako nukentėjusysis R. R. bei jo sutuoktinė, o kaltinamųjų versiją, kad konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos prasidėjo 20.00 val., paneigta.

Nors nei vienas kaltinamųjų nenurodė, kas sudavė smūgį nukentėjusiajam teleskopine lazda į galvą, bet tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į galvą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo R. R. bei liudytojos R. R. parodymai, apie tai, kad R. R. jau buvo nusisukęs eiti atgal į savo kiemą, kai gavo smūgį į galvą bei 2017 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1359/2017(03) (t. 2, b. l. 73-74) ir 2018 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1023/2018(03) (t. 2, b. l. 80-81).

Esant aukščiau išvardintiems įrodymams, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų kaltė padarius nežymų sužalojimą R. R. yra įrodyta – iš dalies ir pačių kaltinamųjų teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nukentėjusiojo R. R. bei liudytojos R. R. parodymais, kurių parodymai yra nuoseklūs ir sutampa, taip pat teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų R. B., O. V., V. K. ir J. P. duotais parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti pačių kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklūs, iš dalies prieštarauja vieni kitiems bei ikiteisminio tyrime metu jų duotiems parodymams, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo neblaivūs ir dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad dėl neblaivumo jie gali tiksliai neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Kaltinamųjų parodymai, kad jie sudavė smūgius R. R. gindamiesi, išnagrinėjus bylą vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje buvo apklaustas liudytoju A.K. Ž., kuris betarpiškai dalyvavo įvykyje, nes buvo kartu su kaltinamaisiais. Šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai ir laiko juos nepatikimais, nes jis yra kaltinamųjų draugas ir pagal liudytojų policijos pareigūnų parodymus, sulaikant taip pat buvo neblaivus.

Kaltinamieji A. R. ir I. S. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad mušdami žmogų gali sukelti jam sveikatos sutrikdymą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi nukentėjusiajam R. R. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų A. R. ir I. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas nukentėjusiojo R. R. prašymas kaltinamųjų A. R. ir I. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnio 1dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2014).

Nors galima pripažinti, kad įvykis įvyko viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, kur šalia yra daugiabutis gyvenamasis namas, bet pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuota, kad kaltinamieji A. R. ir I. S. prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, sukeldami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, asmeninio pobūdžio konflikto metu (kai kaltinamieji ėjo aiškintis su nukentėjusiuoju dėl jo jiems pareikštos pastabos dėl garsiai leidžiamos muzikos), įvykis truko trumpai, pašaliniai asmenys jo nematė ir negirdėjo, A. R. ir I. S. veiksmai nebuvo skirti pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir jokios realios įtakos visuomenės rimčiai bei tvarkai nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad kaltinamųjų A. R. ir I. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėties.

Dėl bausmės skyrimo

        Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

        Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

        Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

        Kaltinamasis A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas vieną kartą (t. 3, b. l. 6-11), tačiau nusikalto esant išnykusiam teistumui, administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 12-28). A. R. yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, turi neįgalumą.  Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. R. parinkimo taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltės jis nepripažįsta, su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei  į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti kaltinamajam A. R. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam A. R. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi uždraustina vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

        Kaltinamasis I. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Yra teistas vieną kartą, bet nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (t. 2, b. l. 95-99), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 100-111). I. S. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Sprendžiant dėl bausmės rūšies I. S. parinkimo, taip pat  atsižvelgtina ir į tai, kad kaltės jis nepripažįsta, su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.  Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti kaltinamajam I. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam A. R. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi uždraustina vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

        Šią nusikalstamą veiką I. S. padarė prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. S. yra nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, bet teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o šiuo nuosprendžiu I. S. teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl ir šiuo nuosprendžiu subendrinus bausmes, paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtinas.

        Dėl civilinio ieškinio

        Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 139-150).

        BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). R. R. nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo gydymo, medikų apžiūros, vaistų pirkimo išlaidos. Prie civilinio ieškinio pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas. Nors kaltinamieji su juo nesutiko, tačiau nustatyta, kad R. R. turtinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo R. R. naudai iš kaltinamųjų A. R. ir I. S. solidariai priteistina 1000 Eur turtinei žalai atlyginti. 

        Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors R. R. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų išgyveno didelius fizinius ir dvasinius sukrėtimus, jautė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, suprastėjo jo fizinė būklė, dėl nuolat leidžiamų vaistų, jaučia didelį skausmą, bet jis nepateikė duomenų, patvirtinančių kad po patirtų sužalojimų jis lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, ar, kad jam būtų diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir R. R. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajam 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp R. R. ir kaltinamųjų I. S. ir A. R. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

        Civiliniame ieškinyje taip pat yra pareikštas prašymas civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai priboti nuosavybės teise į I. S. ir A. R. turimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. dirba, I. S. mokosi, bei į tai, kad teismas nuosprendžiu įpareigoja kaltinamuosius per bausmės atlikimo laiką atlyginti padarytą turtinę žalą, byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji mėgintų slėpti savo turtą, teismas netaiko laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamųjų turtui.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis R. R. prašo priteisti 610 Eur proceso išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje R. R. sumokėjo 2510 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo 2510 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamųjų A. R. ir I. S. solidariai.

        Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena teleskopinė lazda, saugoma Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

        I. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir I. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu I. S. paskirtos subendrintos dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 10 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, I. S. įpareigoti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti  psichiką veikiančių medžiagų, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį.

        Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R. ir I. S. nukentėjusiajam R. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (tris  tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

        Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R. ir I. S. 2510 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų) nukentėjusiajam R. R. proceso išlaidoms atlyginti.

        Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną teleskopinę lazdą, saugomą Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

                Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Rasa Stonkuvienė