Civilinė byla Nr. e2-879-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00523-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AAC groups“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AAC groups“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje iškilo ginčas dėl teismo atsisakymo atidėti sprendimo vykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 40 000 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus, 60 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 procento dydžio delspinigius už 180 dienų, pradedant atitinkamą mokestinį laikotarpį lapkričio 16 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ACC groups“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį neginčija, tačiau prašo ieškovės prašomos žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos mokėjimą atidėti vieneriems metams, juos skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4.       Atsakovė nurodė, jog ji yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomininkė pagal 2017 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės sklypas išnuomotas atsakovei 99 metų terminui už 40 000 Eur metinį nuomos mokestį. Dalyvaudama valstybinės žemės nuomos aukcione, atsakovė turėjo tikslą išsinuomoti tokį žemės sklypą, kuris būtų tinkamas naujų pastatų statybai. Iki aukciono atsakovė išsiaiškino, kad teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 1-148 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kuris nustatė naujos statybos galimybę (duomenys neskelbtini). Naujos statybos galimybė nulėmė atsakovės apsisprendimą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo ir išsinuomoti žemės sklypą už pakankamai didelę metinę nuomos kainą – 40 000 Eur. Atsakovė tikėjosi nedelsiant pradėti projektavimo ir statybos darbus žemės sklype. Atsakovės tikslas buvo kuo greičiau pradėti pastatų statybą žemės sklype, sudarinėti preliminarias sutartis su būsimais patalpų įgijėjais, užbaigti statybą ir parduoti patalpas naujai pastatytuose pastatuose. Tokiu būdu atsakovė būtų sugeneravusi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove. Atsakovei dedant maksimalias pastangas gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo pastato statybai žemės sklype, jis iki šiol nėra gautas. Apie kliūtis ir trukdžius, stabdžiusius žemės sklypo vystymą 2018 metais, atsakovė informavo teismą kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-845-796/2019, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą žemės nuomos mokestį už 2018 metus). Atsakovės užsakymu buvo parengti Poilsio paskirties pastato su administracinėmis, kultūros, gyvenamosios paskirties bei kūrybinių dirbtuvių patalpomis (duomenys neskelbtini), projektiniai pasiūlymai, kurie 2019 m. vasario 7 d. buvo įkelti į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, o po kurio laiko atsakovė gavo reikalavimą atlikti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą.

5.       Atsakovė teigė, jog ji nedelsdama organizavo projektinių pasiūlymų koregavimą ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. įkėlė juos į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Ieškovė nepritarė projektiniams pasiūlymams ir nurodė, kad pirmiausia atsakovė turėtų sudaryti infrastruktūros sutartį. Infrastruktūros sutartį ieškovė pasirašė tik 2019 m. spalio 21 d. Atsakovė į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ įkėlė prašymą gauti specialiuosius reikalavimus, kurie atsakovei buvo išduoti 2019 m. lapkričio 20 d.

6.       Atsakovė nurodė, jog ji negali sumokėti nuomos mokesčio, kadangi tam neturi pakankamai piniginių lėšų. Jei atsakovė būtų pradėjusi pastatų statybą žemės sklype, jų pardavimą, ji galėtų mokėti nuomos mokestį. Tačiau šiuo metu atsakovė neturi jokių apyvartinių lėšų, kurios leistų sumokėti žemės sklypo nuomos mokestį. Nuomos mokesčio sumokėjimas šią dieną privestų atsakovę prie bankroto, tačiau, jeigu nuomos mokesčio mokėjimas būtų atidėtas, tikėtina, jog atsakovei pavyktų realizuoti savo planus dėl žemės sklypo vystymo ir tokiu būdu sumokėti atidėtą žemės nuomos mokestį. Atsakovė pažymi, kad jos vadovas ir akcininkas A. A. C., Libano pilietis, yra Libane. 2019 m. spalio mėnesį Libane prasidėjo ir iki šiol tęsiasi politinė ir ekonominė krizė, turinti didelių pasekmių šios valstybės piliečiams. Libano bankai uždraudė tarptautinius pinigų mokėjimo pervedimus, taip pat smarkiai apribojo pinigų išsigryninimo operacijas. Kadangi atsakovė daugiau jokios veiklos nevykdo, tai pagrindinis jos finansavimo šaltinis yra akcininko paskolos. Akcininkas neturi net techninių galimybių finansuoti atsakovę dėl jau minėto Libano bankų sprendimo uždrausti tarptautinius mokėjimo pavedimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei 40 000 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, ir 60 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei atmetė atsakovės UAB „AAC groups“ prašymą atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė visiškai pripažino ieškinį, ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsakovės ieškinio reikalavimų pripažinimas priimtinas.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2019 m. neuždirbo jokių pajamų, patyrė 44 075 Eur nuostolių, atsakovės turto vertė sudaro 49 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra 95 873 Eur, be to, atsakovė 2017 m. neuždirbo jokių pajamų, patyrė 24 561 Eur nuostolių. Teismas sprendė, jog atsakovė yra nemoki, o atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė privalo laikytis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, o savivaldybių biudžetų pajamas sudaro savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Teismo nuomone,  kadangi atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nemoka nuo 2017 m., ieškovė, nesukaupusi suplanuotų savivaldybės biudžeto lėšų, negali iš dalies atlikti jai pavestų funkcijų, o tai pažeidžia viešą interesą.

11.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog atsakovės akcininkas ir vadovas yra Libano pilietis, kurio buvimo vieta yra Libane, kuris neturi realių galimybių sumokėti ieškovei, o nemokėjimo terminas yra neapibrėžtas. Konstatuota, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas vienerių metų laikotarpiui visiškai neatitinka ieškovės interesų, be to, iš esmės būtų paneigtas teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „ACC groups“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą atidėti vykdymo veiksmus vieneriems metams. Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

12.1.                      Teismas pasisakė tik dėl vienos šalies (ieškovės) interesų, tačiau nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, t. y. jog atsakovė atlieka aktyvius veiksmus, siekdama vystyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo kreipėsi ieškovė į teismą. Atsakovės tikslas, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, buvo kuo greičiau pradėti statybą žemės sklype ir parduoti pastatytas patalpas. Tokiu būdu atsakovė būtų gavusi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove, tačiau statybos leidimas iki šiol nėra gautas. Atsakovė stengėsi suderinti su kaimyninio sklypo nuomininke projektinius pasiūlymus, tačiau tik 2019 m. spalio 21 d. buvo pasirašyta infrastruktūros sutartis su ieškove. Atsakovė yra investavusi daug lėšų ir laiko į naujų pastatų projektavimą žemės sklype, tačiau teismas šių argumentų nesvarstė. Tikėtina, jog sprendimo vykdymo atidėjimas leistų atsakovei pradėti statybas ir atsiskaityti su ieškove.

12.2.                      Nors teismas ir sprendė, jog atsakovė yra nemoki, turi finansinių sunkumų, tačiau neįvertino aplinkybės, kad atsakovė gali rasti investuotoją žemės sklypo nuomos teisiniams santykiams tęsti ir projektui vystyti.

12.3.                      Atsakovė negali sumokėti nuomos mokesčio, kadangi neturi pakankamai piniginių lėšų. Jei atsakovė būtų pradėjusi pastatų statybą žemės sklype bei jų pardavimą, ji galėtų sumokėti nuomos mokestį. Atsakovė neturi apyvartinių lėšų, kurios leistų vykdyti įsipareigojimus ieškovei. Nuomos mokesčio sumokėjimas iš karto atsakovę privestų prie bankroto.

12.4.                      Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į ieškovę dėl susitikimo su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, siekiant aptarti statybos žemės sklype klausimus, tačiau su atsakove susitikti buvo atsisakyta.

13.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymi, kad atsakovės skolą už ankstesnius laikotarpius (2017 – 2018 m.) priteisė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Be to, teismų procesiniuose sprendimuose buvo atmesti visi atsakovės argumentai dėl prašymų atidėti sprendimo vykdymą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė, prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, realiai prašo neterminuoto kreditavimo iš ieškovės, kadangi įsipareigojimų įvykdymas siejamas su komercinio projekto realizavimu, nėra nurodomas ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimo būdas, be to, ieškovei teisės aktuose nėra numatytos kreditavimo funkcijos. Atsakovė savo prašymu siekia riziką perkelti ieškovei. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovės akcininko kita įmonė UAB „Alingra“ veikia sėkmingai, tačiau nėra aišku, kodėl akcininkas kiekvienam projektui steigia naują įmonę bei kodėl akcininkui, esančiam užsienyje, sudėtinga atlikti tarptautinius pavedimus.

14.       Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog pati atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog neturi lėšų, bei nenurodo konkrečių apibrėžtų terminų dėl žemės sklypo vystymo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės sunki finansinė padėtis pagerės ateityje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2020 m. vasario 26 d. prašymo dėl susitikimo su savivaldybės administracijos direktoriumi kopiją bei 2020 m. kovo 12 d. ieškovės atsakymo į prašymą kopiją. Be to, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė Juridinių asmenų registro išrašą bei interneto tinklapyje publikuotos informacijos apie UAB „Alingra“ vykdomus projektus kopiją.

17.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

18.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su šalių tarpusavio bendradarbiavimu bei elgesiu po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau ne su aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teisinio pagrindo egzistavimo nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo ieškovės pateiktų  įrodymų priimti (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

20.       Kaip jau ne kartą yra išaiškinta teismų praktikoje, CPK, konkrečiai 7 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie įmonės turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovei iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardinto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkei, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad net ir labai sunki turtinė atsakovės padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovės nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovės lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017; kt.).

23.       Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės UAB „ACC groups“ 2019 metų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovės veikla 2019 metais nuostolinga, negauta pajamų, be to, atsakovės turimo turto vertė sudaro tik 49 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 95 873 Eur. Išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati atsakovė pripažįsta esanti nemoki, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės turtinė padėtis yra tokia, kad būtų pateisinamas išimtinės priemonės – sprendimo vykdymo atidėjimo – taikymas, tuo labiau, jog, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė privalo laikytis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, savivaldybės biudžeto pajamas sudaro savivaldybės biudžeto sukaupiamos lėšos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nemoka už dalį 2017 metų bei už 2018 ir 2019 metus, patvirtina, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų tiek išieškotojos interesus, tiek viešąjį interesą. Akcentuotina, jog atsakovė, teigianti, kad visos teismo sprendimu priteistos sumos iš jos išieškojimas gali sukelti bendrovės bankrotą, turi galimybę prašyti sprendimo išdėstymo konkrečiam laikotarpiui, tačiau to nedaro.

24.       Be to, nustatyta, jog atsakovės akcininkas ir vadovas yra Libano pilietis, kurio buvimo vieta yra Libane, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog ši aplinkybė patvirtina, kad akcininkas, vadovas ar atsakovė neturi galimybių atlikti mokėjimo ieškovei, be to, atsakovė nenurodė tikslaus mokėjimo termino, o toks atidėjimo terminas yra pernelyg neapibrėžtas ir, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neabejotinai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, taip pat ieškovės, kuri yra viešasis juridinis asmuo, teisėtus lūkesčius ir viešą interesą.

25.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė dėl ateityje galbūt atsirasiančios galimybės įvykdyti teismo sprendimą yra siejama išimtinai su sėkmingu nekilnojamojo turto vystymo projektu, kuriam atsakovė neturi nei finansavimo nei statybos leidimo, todėl ši aplinkybė negali būti laikytina išimtine aplinkybe CPK 284 straipsnio prasme, savaime sudarančia pagrindą taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, tuo labiau, kad, kaip minėta, atsakovės turtinė padėtis nepagrindžia realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą ateityje, ir jai nedraudžiama tartis su išieškotoja dėl skolos grąžinimo dalimis. Šiuo atveju atsakovės nurodyti argumentai dėl, jos nuomone, tikėtino finansuotojo projektui suradimo bei ieškovės atsisakymo susitikti su atsakovės atstovais, iš esmės nėra teisiškai reikšmingi.

26.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai jas kvalifikavo, pagrįstai sprendė nesant pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

29.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30.       Ieškovė  Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                         Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas

Jūratė Varanauskaitė