(S)
Civilinė byla Nr. 3K-3-417/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
129.18; 129.7.1; 129.19.2; 93.2.17
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio
Norkūno (pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Radevič,
žodinio proceso tvarka viešame
teismo posėdyje dalyvaujant
suinteresuotiems asmenims R. K.,
E. S.,
suinteresuoto asmens atstovui D.
Žiedui,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio
R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario
15 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų,
suinteresuoti asmenys: E. S., R. P., L. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos
teisme 2004 m. iškelta civilinė byla pagal UAB „Plusta“ akcininkų L. P. ir R. P.
ieškinį atsakovams E. S. ir D. S. dėl priverstinio atsakovams priklausančių UAB
„Plusta“ akcijų pardavimo ieškovams. Ieškiniui užtikrinti Šiaulių apygardos
teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones:
areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausančias UAB „Plusta“ paprastąsias
vardines akcijas, kurių kiekvienas iš jų turi po 800 vnt., uždraudžiant jas
parduoti, perleisti, įkeisti, t. y. apribojant visas akcijų suteikiamas turtines
teises. Ši teismo nutartis yra galiojanti. Šalių ginčas teisme dar
neišnagrinėtas iš esmės.
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2007 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje
Nr. 2-384-207/2007 pagal ieškovų R. P. ir L. P. ieškinį atsakovams E. S. ir D.
S. dėl skolos priteisimo. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovų ieškovams priteista
54 759,83 Lt skolos ir teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta
vykdomoji byla. Antstolis R. K. 2007 m. gruodžio 12 d. areštavo atsakovei D. S.
priklausančias 800 vnt. UAB „Plusta“ paprastųjų vardinių akcijų, jas
įvertindamas 80 000 Lt. 2008 m.
sausio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo patvarkė šias akcijas parduoti iš varžytynių už 80 proc. pirmose varžytynėse.
Atsakovė (pareiškėja) D. S. padavė teismui skundą dėl
antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio R. K. 2008 m. sausio 7 d.
patvarkymą dėl akcijų pardavimo iš varžytynių. Ji teigia, kad, esant
galiojančiai ir visiems privalomai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, t. y. akcijų arešto, draudžiant jas perleisti, antstolis neteisėtai, pažeisdamas CPK 585
straipsnio 3 dalį, priėmė patvarkymą parduoti šias akcijas iš varžytynių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nutarčių esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15
d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino:
panaikino antstolio R. K. 2008 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš
varžytynių, parduodant skolininkei D. S. priklausančias UAB „Plusta“ akcijas, iš
viso 800 vnt.
Teismas nustatė,
kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl priverstinio akcijų
pardavimo. Ginčas byloje yra natūrinis, t. y. nukreiptas į konkrečiais
požymiais apibūdinamą daiktą - UAB „Plusta“ paprastąsias vardines akcijas. Šio
daikto pakeitimas kitu neįmanomas. Šioje byloje teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi
taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovams priklausančias
akcijas, uždraudžiant jas parduoti, perleisti, įkeisti, t. y. apribojant visas
akcijų suteikiamas turtines teises. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir
privaloma visoms valstybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, visiems
fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Išsprendus byloje ginčą
ieškovų naudai, pirmenybė įsigyti akcijas įgauna būtent ieškovai, ir tai
nepriklauso nuo kitų kreditorių, turinčių teisę pretenduoti į šį turtą, buvimo.
Teismo nuomone, esant natūriniam ginčui, ieškovai turi pirmesnės eilės teisę
prieš kitus kreditorius. Priešingu atveju, realizavus ginčo akcijas varžytynėse,
pateiktas ieškinys praranda pagrindą, ir sprendimo civilinėje byloje
įgyvendinimas tampa neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad antstolis, areštuodamas akcijas,
nepatikrino, ar šiam turtui nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje
nėra duomenų apie tai, kad antstolis, siekdamas išieškoti skolą iš atsakovų,
būtų nustatinėjęs, ar atsakovai turi kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto,
lėšų ir pan.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi antstolio
atskirąjį skundą, 2008 m. balandžio 79 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis
išvadomis ir nutarties motyvacija.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad antstolis pagrįstai atskirajame skunde teigia, jog Šiaulių
apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi jam neuždrausta vykdyti
įsiteisėjusį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą
civilinėje byloje Nr. 2-384-207/2007, taip pat jog laikinosios apsaugos
priemonės nestabdo vykdymo proceso. Tačiau civilinėje byloje dėl priverstinio
akcijų pardavimo ginčas yra nukreiptas į konkrečiais požymiais apibūdinamą
daiktą – ieškiniu siekiama, kad atsakovams priklausančios UAB „Plusta“ akcijos
būtų perleistos būtent ieškovams. Realizavus skolininkės D. S. akcijas pagal
antstolio patvarkymą, būtų pažeista Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d.
nutartis, o ieškinys prarastų pagrindą ir galimo teismo sprendimo įvykdymas
taptų neįmanomas. Dėl to konstatuotina, kad priverstinis išieškojimas iš skolininkei
D. S. priklausančių akcijų šiuo metu negalimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo
į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu antstolis prašo teismų nutartis panaikinti
ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai
panaikino teisėtą antstolio patvarkymą, taip užkirto kelią kuo greičiau
įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti ir taikai tarp proceso šalių atkurti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių
apimtį ir suteikė joms pirmenybę prieš įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą.
Pagal CPK 626 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės nestabdo vykdymo
veiksmų, o Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi neuždrausta
antstoliui, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, realizuoti varžytynėse akcijas,
į kurias apribotos tik atsakovų (skolininkų) turtinės teisės. CPK 626 straipsnyje
išvardytų privalomų vykdomosios bylos stabdymo atvejų sąrašas yra baigtinis.
Jame nenustatyta, kad negalima vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, jeigu
kitoje byloje yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismo sprendimas – galutinis procesinis dokumentas, kuriuo
šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės. Tuo tarpu teismo nutartis dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo – procesinis dokumentas, kuriuo byla neišsprendžiama
iš esmės (CPK 290 straipsnis). Šie teismo procesiniai dokumentai nėra lygus
vienas kitam. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi didesnę juridinę galią, todėl
teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali stabdyti įsiteisėjusio
teismo sprendimo vykdymo.
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo
sprendimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį
teismo sprendimą. Ginčijamu patvarkymu nebuvo pažeistos nė vieno vykdymo
proceso dalyvio teisės. CPK XLVII skyriuje reglamentuojamos išieškojimo iš
skolininko turto bendrosios taisyklės. Tai – imperatyvios teisės normos, kurios
yra privalomos antstoliui. Jose nėra draudimo išieškojimą nukreipti į akcinių
bendrovių akcijas. Teisminis ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo nukreiptas
ne į konkrečiais požymiais apibūdintą daiktą – UAB „Plusta“ akcijas, o į
juridinio asmens dalyvius, kurių veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos
tikslams (CK 2.115 straipsnis). Taigi byloje nenustatyta jokių
įstatyminių pagrindų, dėl kurių nebūtų galima nukreipti išieškojimo į
skolininkės D. S. akcijas, taip pat vykdymo procese antstolio padarytų teisės
normų pažeidimų, dėl kurių galima panaikinti priimtą patvarkymą.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja D. S. prašo teismų
nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad civilinėje byloje dėl priverstinio
akcijų pardavimo ginčas kartu yra nukreiptas būtent į konkrečiais požymiais
apibūdintą daiktą: ieškovai, būdami UAB „Plusta“ akcininkai, ieškiniu siekia,
kad pareiškėjai D. S. priklausančios šios bendrovės akcijos būtų perleistos
ieškovams. Realizavus akcijas pagal ginčijamą antstolio patvarkymą būtų pažeista
Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis, o teisme nagrinėjamas
ieškinys prarastų pagrindą ir galimo teismo sprendimo įvykdymas taptų
neįmanomas.
2. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, privalėjo
vertinti Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikytų
laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį. Esant kitoje civilinėje byloje priimtai
teismo nutarčiai, draudžiančiai akcijų perleidimą, išieškojimas iš tokių akcijų
negalimas, nes padarius priešingą išvadą būtų paneigiamas įsiteisėjusios teismo
nutarties privalomumas visiems asmenims bei jos vykdytinumas (CPK 18
straipsnis). Tokia išvada nepaneigia ir teismo sprendimo privalomumo, nes
išieškojimas pagal tokį teismo sprendimą gali būti nukreiptas į kitą skolininko
turtą. Antstolis nepaisė įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo ir
vykdytinumo, sprendė klausimus, kurie priskirtini spręsti tik teismui. Pagal
CPK 150 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos
teismo, kurioje žinioje yra byla, nutartimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 18 straipsnio taikymo
CPK 18 straipsnyje
nustatytas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumas. Jis pasireiškia
keliais aspektais: subjektams (valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams
ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims), teritorijai (Lietuvos
Respublika) ir laiko atžvilgiu – tai turi būti įsiteisėję ir galiojantys teismo
procesiniai dokumentai. Teismų procesinių dokumentų privalomumo principas
atspindi tai, kad teismas yra viena iš valdžios institucijų, ir teismo
sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės
valdžios aktas.
Šią savybę turi
įsiteisėjęs teismo sprendimas ir įsiteisėjusi teismo nutartis dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo. Jeigu yra du teismo procesiniai dokumentai dėl to
paties dalyko, tai iškyla klausimas dėl jų vykdymo eiliškumo ir tvarkos. Jis
sprendžiamas pagal įstatymą arba teismo tvarka, bet teisinis reglamentavimas ar
ginčo išsprendimas teisme nevertinamas kaip privalomumo principo paneigimas. Išimtinius
atvejus, kai teismo sprendimas visa dalimi ar iš dalies nevykdomas, gali
reglamentuoti įstatymas. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą skundo
argumentą dėl CPK 18 straipsnio pažeidimo.
Dėl turto arešto kaip laikinosios
apsaugos priemonės
Turtas gali būti
areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145
straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Turto areštas
yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių –
valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu
turto areštu apribojamas disponavimas, tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui,
konkretiems asmenims arba visiems. Disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai ir
netiesiogiai. Jeigu disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai, tai valia
disponuoti išeina iš turto savininko ar valdytojo, kurie patys turi tokią
teisę. Disponavimo teisė įgyvendinama netiesiogiai, jeigu šią teisę savininkas
ar valdytojas perduoda ar kitu būdu perleidžia kitam asmeniui (pvz., atstovui
pagal pavedimo, atstovavimo, komiso ar kitokį sandorį). Jeigu disponavimo teisė
ne savininkui suteikiama įstatymo pagrindu, tai įstatymo nuostatos nustato
disponavimo ribas ir išimtis.
Antstolio veiklą
vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. Antstolis CPK
normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. CPK
normos reglamentuoja, kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai
atliekami pirmiau už kitus. Kai turtas areštuotas kelių kreditorių naudai, tai
CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta, jog pirmenybė suteikiama vykdyti to
kreditoriaus naudai, kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. Ar konkretaus
kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė, sprendžiama pagal galiojančių procesinių
ir materialinių įstatymų normų nuostatas.
CPK 626
straipsnio 4 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą,
kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam
asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant
užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus.
Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto
areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus
reikalavimu uždėtas turto areštas. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas
sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Antstolio disponavimo
teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu,
esant pirmesnės eilės kreditoriui, priimta teismo nutartis. Teisėjų kolegija
daro išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir
turi būti nustatyta, ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam
asmeniui. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia
kreditoriaus reikalavimo pirmumo.
Akcijų
priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp
akcininkų atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų
ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama,
kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Šis institutas užtikrina vieno
akcininko pašalinimą iš akcininkų, bet neturi tikslo užtikrinti, kad akcijos
atitektų būtent kitam akcininkui. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų,
tai šia galimybe jis gali pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito
akcininkų akcijas – antstolio organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. Jeigu
teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti ieškinį civilinėje byloje dėl
priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos
vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto, tai teismo antstoliui,
vykdančiam išieškojimą iš areštuotų akcijų vertės, neuždrausta realizuoti
areštuotas akcijas per varžytynes, nes reikalavimo užtikrinti būsimo teismo
sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų, t. y.
tą, kuris veikia ne bendrovės interesais. Jeigu toks draudimas teismo
nustatytas, tai jis turėtų būti vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui
ar jo įgaliotam turto valdytojui, bet ne antstoliui, veikiančiam pagal CPK
vykdymo normų nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius, siekiantis
įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas
akcijoms turto areštas, nėra pirmesnės eilės išieškotojas, nei kiti
kreditoriai, kurių reikalavimams patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir
varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2.115 straipsnis, CPK 626
straipsnio 4 punktas).
Pagal Akcinių
bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas
uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą
parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos
akcininkai, jeigu bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. Pagal ABĮ 47
straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas, jeigu uždarosios akcinės bendrovės
akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. Šioje byloje akcijas siekiama
perleisti vykdant teismo sprendimą, todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo
galioja.
Pirmumo teisę
tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis nesuteikia pirmumo
teisės tais atvejais, kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Nagrinėjamu
atveju ginčo akcijos skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios, bet
akcininkams asmeninės nuosavybės teise, todėl šio straipsnio normos netaikomos.
Šių argumentų
pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo
pareiškęs asmuo, kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo
atveju, netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK, CK, Akcinių bendrovių
įstatymo nuostatas, nei tie išieškotojai, kurie turi pagal CPK vykdymo normų
nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą
iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.115 straipsnį. Tai sudaro pagrindą
panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl
antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359
straipsnio 3 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Antstolis
pateikė įrodymus, kad už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą kasacinės
instancijos teisme sumokėjo advokatui 2000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama
į tai, kad dalyvaujančiųjų byloje antstolio ir pareiškėjo procesinis
suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, todėl bylinėjimosi išlaidos gali
būti priteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Prašomas priteisti jų dydis
neviršija rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę
pagalbą, bet pagal CPK 98 straipsnį nustatomas teismo. Teisėjų kolegija
atsižvelgia į tai, kad byla gana sudėtinga, buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka,
tam buvo būtinas papildomas ir specialus pasirengimas sudėtingais materialinės
teisės taikymo klausimais, tačiau nagrinėjimo apimtis nedidelė, todėl
pakankamas atlyginamų išlaidų dydis pagal šiuos kriterijus būtų 1000 Lt.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį
panaikinti.
Pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos D. S. antstoliui R. K. 1000 (vieną
tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas