Civilinė byla Nr. 2-264/2011

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2782-510/2010 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams G. S., Š. S. bei A. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. S.. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės O. V. atstovas patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį, sudaryta tarp atsakovų A. V. ir G. S.; pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-11703 dėl 12 arų dalies žemės sklypo, sudarytos tarp ieškovės O. V. ir atsakovo G. S., 10 punktą ir nustatyti, kad žemės sklypo dalies kaina sudaro 120 000 Lt, kurios nesumokėtą dalį – 60 000 Lt G. S. įsipareigoja sumokėti iki 2009 m. rugpjūčio 30 d.; pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-11706 dėl 12 arų dalies žemės sklypo, sudarytos tarp O. V. ir Š. S., 10 punktą ir nustatyti, kad žemės sklypo dalies kaina sudaro 120 000 Lt, kurios nesumokėtą dalį – 60 000 Lt Š. S. įsipareigoja sumokėti iki 2009 m. rugpjūčio 30 d.; priteisti iš atsakovo G. S. 60 000 Lt skolą; priteisti iš atsakovo Š. S. 60 000 Lt skolą; priteisti iš G. S. ir Š. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento. Ieškovės atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 120 000 Lt sumą atsakovų G. S. ir Š. S. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovai vengia mokėti skolą, elgiasi nesąžiningai, siekdami išvengti atsiskaitymo su ieškove.

II.                Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovams G. S. ir Š. S. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises už bendrą 120 000 Lt sumą. Teismas nustatė  visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą, o jeigu bus areštuotos lėšos, leido atsakovams atsiskaityti su ieškove. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytus motyvus bei įvertinus tai, jog reikalavimas yra piniginio pobūdžio, o ieškinio suma didelė, yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemonės. Jos taikytos nepranešus atsakovams, kadangi toks pranešimas gali sutrukdyti jų taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomą.

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo G. S. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Nėra grėsmės, jog netaikius atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Tai, kad atsakovas vengia geranoriškai atsiskaityti, kitaip traktuodamas ginčijamų sandorių aplinkybes, nepatvirtina, jog yra reali grėsmė ieškovės interesams. Atsakovo nesutikimas su ieškinio reikalavimais neturėtų reikšti jo nesąžiningumo ir vengimo vykdyti prievoles, nes ginčą dar tik pradėjus nagrinėti teisme nėra aišku, ar apskritai atsakovas ieškovei turi kokią tai prievolę. Nesąžininga yra pati ieškovė, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita byla, kylanti iš tų pačių teisinių santykių. Toje byloje ieškinį atsakovui yra pareiškusi įgaliojimo pagrindu ieškovės vardu veikusi A. V..

2.      Atsakovui pareikšto reikalavimo suma – 60 000 Lt nėra didelė, todėl nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas dirba pardavimo vadovu UAB „Sca Hygiene Products“, o jo atlyginimas per metus sudaro 120 000 Lt. Be to, jis turi turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pažymėta, kad nors minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo pareikštas dvigubai didesnis reikalavimas, tačiau buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė O. V. atsiliepime į atsakovo G. S. atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovui perleidus turtą gali būti apsunkinta galimybė įvykdyti teismo sprendimą. 60 000 Lt suma fiziniam asmeniui yra didelė suma. Atsakovas nepateikė duomenų apie turimą turtą. Jis neįrodė, kad jam 60 000 Lt suma nėra didelė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas šių priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010, ir kt.)

Iš bylos medžiagos matyti, kad kiekvienam iš atsakovų G. S. ir Š. S. yra pareikštas po 60 000 Lt dydžio piniginis reikalavimas (b. l. 30-34). Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos abiem atsakovams už bendrą 120 000 Lt dydžio sumą (b. l. 57-58). Atskirąjį skundą byloje pateikė vienas iš atsakovų G. S. (b. l. 83-86). Teisėjų kolegija, įvertinusi iš bylos išskirtą atskirojo skundo medžiagą, yra įsitikinusi, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikius atsakovui G. S. laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas byloje galėtų pasunkėti arba pasidarytų neįmanomas.

Aplinkybė, kad atsakovas G. S. neatsiskaito su ieškove sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija, įvertinusi prie atsakovo G. S. atskirojo skundo pateiktus įrodymus, sutinka su jame išdėstytais teiginiais, kad nėra objektyvaus pagrindo jam pareikštą 60 000 Lt dydžio piniginį reikalavimą laikyti dideliu (b. l. 90, 91, 92-95) bei sudarančiu pagrindą vien dėl jo dydžio pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pritaikė 60 000 Lt dydžio sumos laikinąsias apsaugos priemonei atsakovui G. S., taip pažeisdamas  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles bei ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Todėl Kauno apygardos teismo nutartis keistina, panaikinant tą nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui G. S., ir dėl šios dalies atmetant ieškovės prašymą. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų pobūdį ir apimtį paliekamos galioti pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui Š. S. pritaikytos 60 000 Lt dydžio sumos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų G. S. skundo argumentų (dėl dviejų bylų inicijavimo, ieškovės sąžiningumo ir pan.), nes įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovui G. S., jų teisinis vertinimas neturi prasmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos  laikinosios apsaugos  priemonės – G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) daiktų, lėšų ir turtinių teisių areštas, ir išspręsti klausimą iš esmės - O. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo G. S. atžvilgiu atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą (paliekamos galioti 60 000 Lt (šešiasdešimties tūkstančių litų) sumos dydžio laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovo Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) daiktams, lėšoms ir turtinėms teisėms).

Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai                                                                                                                       Marytė Mitkuvienė

Gintaras Pečiulis

Nijolė Piškinaitė