Civilinė byla Nr. B2-715-613/2020

                                                                                        (Proceso Nr. 2-57-3-00623-2018-9)

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

sekretoriaujant Joanai Runelienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai V. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. J. ir M. B. prašymus dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Blada“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. UAB „Blada“ iškėlė bankroto bylą,  įmonės administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d.

2.       Pareiškėja J. J. kreipėsi į administratorę ir prašė pripažinti jos 26 666,34 Eur kreditinį reikalavimą.

3.       Pareiškėjas M. B. kreipėsi į administratorę ir prašė pripažinti jo 2 365 Eur kreditinį reikalavimą.

4.       Administratorė su pareikšėjų praymais nesutiko, prašė jų pagrįstumą spręsti teismui.

Prašymai netenkintini.

5.       Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl J, J. 26 666,34 Eur kreditinio reikalavimo

6.       Pareiškėja prašyme (pridedami dokumentai) tvirtina, kad remiantis “Žemaitijos audito” 2018 m. rugsėjo 3 d. ataskaitos išvadomis, V. J. žymimas kaip UAB „Blada” kreditorius (suma 53332,68 Eur). Pažymi, kad V. J. civilinėje byloje Nr. e2-40-995/2020, kurioje yra sprendžiami J, J. ir V. J. santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimai pripažįsta, kad mokėjimus už UAB „Blada“ vykdė iš V. J. ir J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų. Pareiškėjos nuomone, šie pinigai yra traktuojami kaip bendras turtas, todėl pusę sumos pareiškėja prašo pripažinti kaip kreditorės J. J. reikalavimą. Bankroto administratorius nesutinka su pateiktu J. J. kreditiniu reikalavimu.

7.       Teismas pažymi, jog teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis).

8.       Kitas aspektas tas, kad kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).

9.       Aptartas reglamentavimas leidžia spręsti, kad įmonės kreditorius įmonės bankroto procese turi teisę, tačiau ne pareigą kreiptis į administratorių, tam tikrais atvejais tiesiogiai į teismą, dėl jo kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Netgi patvirtinus kreditotiaus reikalavimą, jis gali reikalavimo (jo dalies) atsisakyti ar jį perleisti.

10.       Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo ir pati pareiškėja, bankrutavusios įmonės galimu kreditoriumi įvardijamas jos sutuoktinis V. J. Taigi, šiuo metu tik nuo kreditoriaus valios priklauso tai, ar bus kreiptasi dėl jo kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Pastebėtina, kad jo pagrįstumas yra kitas klausimas, šia nutartimi jis nesvarstytinas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir faktui, kad kreditorius nesikreipė dėl jo reikalavimo patvirtinimo, įvertinus teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas, dėl to netenkintinas.

11.       Atskirai pažymėtina, kad šioje byloje dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo negali būti svarstomas klausimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir / ar jos nuginčijimo bei sutuoktinių turto padalijimo. Teismo vertinimu, pareiškėja savo teises šiuo klausimu turi galimybę ginti santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-40-995/2020, kuri šiuo metu nagrinėjama bei įrodinėti jos nurodomas aplinkybes: kad minimas turtas (kreditinis reikalavimas) yra jų (sutuoktinių) bendroji jungtinė nuosavybė, kad dėl tam tikrų priežasčių jai priklauso dalis kreditinio reikalavimo dydžio kompensacija ar kt. Atsižvelgiant, kad paminėtos aplinkybės ne šios bylos dalykas, jos kitos bylos įrodinėjimo dalykas, detaliau nepasisakytina.

Dėl M. B. 2 365 Eur kreditinio reikalavimo

12.       Pareiškėjas prašo patvirtinti jo kreditinį reikalavimą remdamasis 2018 m birželio 29 d. prašymu įmonei.

13.       Kaip žinoma, CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. 

14.       Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo metu nepateikia objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti jo nurodomo kreditinio reikalavimo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjo 2018 m birželio 29 d. prašymas įmonei, susijęs su darbiniais santykiais, pareiškėjo prašymas administratoriui neįrodo, kokiu pagrindu pareiškėjui įmonė buvo skolinga 2 365 Eur sumą.

15.       Pažymėtina, kad šiuo metu prašymo pagrįstumo nepatvirtina nei administratorės dispozicijoje esantys įmonės finansiniai ir kiti dokumentai.

16.       Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neįrodytas, nepagrįstas, dėl to netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais,

n u t a r i a:

pareiškėjų J. J. ir M. B. prašymų dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo netenkinti.

Nutartį per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                          Giedrė Seselskytė