Administracinė byla Nr. I-1588-402/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00929-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos R.M. atstovei advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičienei-Kalvinskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, nedalyvaujant pareiškėjai R.M., trečiajam suinteresuotam asmeniui V.O.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo V.O. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 2439,08 Lt patirtos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-5).
Pareiškėja skunde (b.l. 4-5) nurodė, taip pat pareiškėjos jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-04-29 apie 09 val. 20 min., vairuodamas automobilį V.O. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamą automobilį Mercedes Benz ML35O 3,0 TDĮ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra R.M.. Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio galinė dešinės pusės padanga. Šioje gatvėje duobės buvo neįmanoma išvengti net važiuojant atsargiai ar ją pastebėjus, nes staigiai stabdant arba išsukant į kitą eismo juostą, sukelsi pavojų eismo saugumui. Vairuotojas niekaip negalėjo išvengti duobės. Po įvykio iškart buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą P. Kalpoko g. 31, Kaune, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nenustačius automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2013-04-29 buvo kreiptasi į Autotransporto priemonių nepriklausomus vertinimo ekspertus, kad būtų įvertinta padaryta žala. Ekspertai nurodė, kad automobilio atkūrimo sąnaudos (automobilio galinės dešinės pusės padangos) yra 1.891,80 Lt plius 21 proc. PVM. Iš viso automobilio atkūrimo sąnaudos yra 2.289,08 Lt. Automobiliui padarytų nuostolių apskaičiavimo kaina yra 150 Lt. Bendras patirtas nuostolis - 2.439,08 Lt. 2013-05-02 buvo pateiktas prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl žalos atlyginimo už duobėtoje Kauno gatvėje sugadintą automobilio Mercedes Benz ML350 3,0 TDĮ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ratą. Tačiau Kauno miesto savivaldybė atsisakė atlyginti patirtą žalą. Kauno miesto savivaldybė neužtikrino P.Kalpoko g. priežiūros, taisymo (remonto) organizavimo. Todėl atsakovas privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusią žalą.
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 37-42), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi būtent su ta duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta pareiškėjos nurodoma 2439,08 Lt žala. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Vien tai, kad pareiškėjos pateiktame policijos nutarime užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo atlyginti pareiškėjos tariamai patirtą žalą. Manome, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, buvusią P. Kalpoko gatvėje, Kaune. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nėra. 2013-04-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojas tiksliai nurodyti duobės, į kurią įvažiavus buvo apgadintas ratas negalėjo. 2013-04-29 Kauno apskr. VPK kelių policijos valdybos nutarime tik užfiksuoti vairuotojo paaiškinimai. Pareiškėjos skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstu žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. 2013-04-24 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai: „galinė dešinės pusės padanga", tačiau iš pareiškėjos pateiktos 2013-04-29 „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" Transporto priemonės apžiūros akto Nr. 21304047, matyti, kad keistinų detalių sąraše jau nustatyta, kad keičiamas ir rato diskas, nors nei policijos nutarime, nei tarnybiniame pranešime ši keičiama detalė nenurodyta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias informavimo priemones, prašoma jų būti atidesniais. Taigi, žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio V. O. kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Nurodė, jog nesutinka ir su pareiškėjos skundo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas.
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjai 2439,08 Lt turtinę žalą dėl 2013-04-29 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta pareiškėjai priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz ML35O 3,0 TDĮ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Šio ryšio negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-29 apie 09 val. 20 min., vairuodamas automobilį Vilius Oržekauskas įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje P. Kalpoko gatvėje, Kaune susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir apgadino vairuojamą automobilį Mercedes Benz ML35O 3,0 TDĮ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra R.M. Šie duomenys užfiksuoti 2013-04-29 Eismo įvykio vietos schemoje, 2013-04-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. O. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio schemoje, nutarime nurodyti sugadinimai: sugadinta automobilio galinė dešinės pusės padanga (b.l. 10, 12-13).
Šioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, turi būti vertintini aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.
Iš eismo įvykio schemos (b.l. 12) matyti, jog po įvykio buvo užfiksuota duobė, esanti P. Kalpoko g. 31.
Pareiškėjos pateikti dokumentai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-04-29 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio metu nustatyti automobilio apgadinimai, patrulio G. Kerševičiaus tarnybinis pranešimas, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, patvirtina skunde nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes bei automobilio sugadinimų pobūdį (b.l. 11, 12-13, 16-28). Atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo poziciją, kad automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė. Atsakovas šią poziciją grindė prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Pareiškėjos pateikti pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargus ir neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes, ar automobilis jau anksčiau buvo techniškai netvarkingas. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatančiuose transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiose eismo situacijose, pažeidimo aplinkybių. Galiojantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-04-29 nutarimas patvirtina, kad vairuotojas V.O. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – duobė, važiuojamojoje kelio dalyje.
Administracinėje byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), P.Kalpoko g. 31, esanti važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, kitus reikšmingus atstumus (b.l. 12-13) Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l. 12) pažymėtos kelio duobės, į kurią buvo apgadintas automobilis, lokaciją, darytina išvada, kad esant nepažymėtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, V. O. objektyviai galėjo neišvengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina patį eismo įvykio faktą bei automobilio apgadinimus, kurie policijos pareigūnams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat transporto priemonės apgadinimų pobūdį, mechanizmą bei lokalizaciją. Policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai iš esmės sutampa su pareiškėjos nurodytais apgadinimais. Ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai užfiksavo automobilio dešinės pusės galinės padangos sugadinimą, o vėliau buvo nustatyta, kad sugadintas ir rato diskas, nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB „Silberauto“ ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ (b.l. 16-28, 30) nustatytais apgadinimų duomenimis, kadangi policijos pareigūnai įvykio vietoje turi galimybę užfiksuoti tik vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę akivaizdžiai matomus sugadinimus.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą“ dėl transporto priemonės apžiūros buvo kreiptasi 2013-04-29. Transporto priemonės apžiūros akte (b.l. 27) nurodytos transporto priemonės keistinos detalės – padanga Pireli Scorpion Verde 255/50R19103W, rato diskas LM. Iš esmės analogiškus automobilio pažeidimus nustatė ir UAB „Silberauto“ 2012-06-25 pažymoje (b.l. 2-30).
Kauno nepriklausomų ekspertų biuras, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla (b.l. 31) 2013-04-29 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje (b.l. 17) nurodytas bendras patirtas nuostolis – 2439,08 Lt, iš šios sumos 1891,80 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos (įvertinus 0% keistinų detalių nuvertėjimą), 397,28 Lt (21% PVM) ir biuro paslauga 150 Lt.
Įrodymų paneigiančių žalų vertintojo nustatytus transporto priemonės sugadinimus nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonių dėl šio vertintojo nustatytų transporto priemonės sugadinimų. Abejoti šio asmens kompetencija nėra jokio pagrindo. Vertintojo nustatyti transporto priemonės sugadinimai akivaizdžiai susiję su nustatyto eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovas neigdamas šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės sugadinimus.
Atsakovas įrodymų, paneigiančių skunde nurodytą nuostolio dydį ar patvirtinančių pareiškėją patyrus mažesnį nuostolį, teismui nepateikė. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino P.Kalpoko gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl atsakovo neveikimo buvo sugadinta pareiškėjai priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjai priteistina 2439,08 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjos prašymas patenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013-09-09 (nutarties dėl skundo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012, 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje nr. A444-1288/2013, 2013-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1393/2013 ir kt.). Teismas taip pat pabrėžia, kad privaloma vadovautis imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas (b.l. 5).
ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas išlaidų pagrindimas (ABTĮ 45 str.).
Pareiškėjai išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas ji gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsniu, teisėja,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos skundą patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjos R.M. naudai 2439,08 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2439,08 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė