Civilinė byla Nr. 2S-1296-516/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 99.9;
122.2; 122.3; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos
Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir
Henricho Jaglinskio,
kolegijos
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R.M., B.M., V.M., M.M. ir L.U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų
R.M., B.M., V.M., M.M. ir L.U. ieškinį atsakovui UAB „Meblorama“ dėl
trukdymo naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pašalinimo.
Tretysis asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie
Aplinkos ministerijos,
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį
skundą,
n
u s t a t ė :
Ieškovai R.M., B.M., V.M., M.M. ir L.U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami
pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus ir įpareigoti atsakovą UAB
„Meblorama“ nukelti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą – karvidę,
esančią (duomenys neskelbtini).
2010-05-05
ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, bei sumokėto
žyminio mokesčio grąžinimo.
2010-05-05
teisme buvo gautas atsakovo atstovo sutikimas, kuriame nurodyta, jog jis
sutinka, kad ieškovai atsiimtų ieškinį, padengiant atsakovui jo turėtas
bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto
2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl ieškinio
atsiėmimo tenkino. Teismas ieškovų ieškinį atsakovui UAB „Meblorama“ paliko
nenagrinėtą, priteisė atsakovui iš ieškovų solidariai 2000 Lt bylinėjimosi
išlaidų ir grąžino ieškovui R.M. 126 Lt žyminio
mokesčio.
Teismas
konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo 3 332
Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, remdamasis 2004-04-02
Teisingumo ministro įsakymo patvirtintomis rekomendacijomis, sprendė, kad šioje
byloje atsakovo išlaidos už advokato pagalbą yra per didelės, todėl negali būti
priteisiamos pilna apimtimi iš ieškovų. Teismas taip pat pažymėjo, jog ši
civilinė byla nėra labai sudėtinga, nedidelės apimties, joje atsakovo atstovas
parengė vieną procesinį dokumentą, jam nereikėjo rinkti papildomų įrodymų, vykę
teismo posėdžiai truko neilgai. Be to, ginčo tarp šalių iš esmės nebuvo –
ieškovai patiekė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Remdamasis šiomis
aplinkybėmis, teismas iš ieškovų solidariai priteisė 2000 Lt išlaidų už
advokato teisinę pagalbą.
Atskiruoju
skundu ieškovai R.M., B.M.,
V.M., M.M. ir L.U. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.
gegužės 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti – arba
bylinėjimosi išlaidas panaikinti, arba sumažinti.
Atskirasis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios
instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovai nežinojo apie tai, kad
atsakovo sutikime buvo nurodyta padengti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, jog apeliantai nematė atsakovo atstovo sutikimo ir priimta nutarties
dalis dėl bylinėjimosi išlaidų akivaizdžiai prieštarauja ieškovų teisėms;
2) vadovaujantis
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais 2000 Lt išlaidos už advokato
teisinę pagalbą yra per didelės ir turėtų būti mažinamos. Nurodo, jog ši
civilinė byla nebuvo sudėtinga, mažos apimties, atsakovo atstovas parengė tik
vieną procesinį dokumentą, nebuvo rinkti papildomi įrodymai, teismo posėdžiai
buvo trumpi, atsakovo atstovas į teismo posėdžius atvykdavo retai, byla nebuvo
nagrinėjama iš esmės, ginčo tarp šalių nebuvo ir ieškovai pateikė prašymą dėl
ieškinio atsiėmimo. Taigi šiuo atveju jei teismas nuspręstų priteisti atsakovui
iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų, tai šios išlaidos turėtų būti mažintinos.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą atsakovas UAB „Meblorama“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog
ieškovų atstovas žinojo, kad atsakovas neprieštarauja dėl ieškovų pateikto
pareiškimo atsiimant ieškinį su sąlyga, kad bus padengtos atstovavimo išlaidos.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas priteisė ne visas turėtas
išlaidas, dalį sumažino, dėl ko atsakovas neprieštarauja. Pažymi, kad
nagrinėjant šią bylą buvo sugaišta daug laiko, nes ieškovai kelis kartus siūlė
bylą baigti taikos sutartimi. Tačiau pateikus visiškai atsakovui nepriimtinas
sąlygas, jis su tuo sutikti negalėjo. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovai
atsiimdami ieškinį, sutiko su tuo, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai, ir
todėl privalo padengti atsakovo turėtas išlaidas.
Atskirasis
skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina
nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo
(nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329
str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą
neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja
viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos
Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu
atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329
str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta,
byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl
teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu
pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo,
atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės
normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priėmė teisėtą
ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame
skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Remiantis
civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-27 buvo iškelta civilinė byla
pagal ieškovų R.M., B.M.,
V.M., M.M. ir L.U. ieškinį atsakovui UAB „Meblorama“ dėl trukdymo
naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pašalinimo (b.l. 2-4). 2010-05-05 ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio
atsiėmimo (b.l. 122). Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą dėl
ieškinio atsiėmimo tenkino, ieškovų ieškinį atsakovui UAB „Meblorama“ paliko
nenagrinėtą, grąžino ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 126 Lt,
ir priteisė iš ieškovų atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria
atsakovui UAB „Meblorama“ advokato pagalbai apmokėti buvo priteista 2000
Lt, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šias bylinėjimosi išlaidas arba
panaikinti, arba pakeisti.
Taigi
nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos
teismas priteisė iš ieškovų atsakovui 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos
advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,
rūšių. CPK 98 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas
priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo,
dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius
dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Teismas,
taikydamas CPK 98 str., pagal
realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo
bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos
advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti
atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo
gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg
didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka
pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies
išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis
sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo
kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei
nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio,
teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2
dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte
nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Apeliacinės
instancijos teismas pažymi, jog CPK
normos detaliai numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių kai byla
išnagrinėjama iš esmės ar ieškovas ieškinio atsisako (CPK
93 str., 94
str.), tačiau tiksliai nereglamentuoja šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,
kai ieškovas savo ieškinį atsiima. Aukščiau minėtos civilinio proceso normos
įtvirtina pagrindinį principą, kuriuo remiantis sprendžiamas bylinėjimosi
išlaidų atlyginimo klausimas – teisę į jų atlyginimą įgyja šalis (kitas
dalyvaujantis byloje asmuo), kurio naudai yra priimtas procesinis sprendimas, o
pareiga jas atlyginti tenka šaliai, kuri nepagrįstai bylinėjosi. Kol ieškinio
nuorašas nėra išsiųstas kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, jie nežino
apie iškeltą civilinę bylą ir bylinėjimosi išlaidų nepatiria. Vėlesnėje proceso
stadijoje, kai ieškinio nuorašas jau įteiktas kitiems dalyvaujantiems byloje
asmenims, ieškinį galima atsiimti tik tuo atveju, kai atsakovas sutinka.
Nagrinėjamu
atveju atsakovas neprieštaravo tokiam ieškovų pareiškimui, tačiau atsakovas
paprašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis objektyviai patyrė
po civilinės bylos iškėlimo – gavo teisines konsultacijas, teikė atsiliepimą.
Ieškovai, atsiimdami savo ieškinį, nurodė, kad tolimesnis bylinėjimasis yra
netikslingas, tačiau nenurodė kokių nors objektyvių to priežasčių. Dėl to
vertinti, kad atsakovas būtų ieškinyje pareikštus reikalavimus pripažinęs, gera
valia juos įvykdęs nėra pagrindo ir nėra tokių duomenų byloje. Tokiu atveju,
nors civilinė byla ir nesibaigė palankiu atsakovui galutiniu teismo sprendimu,
remiantis CPK
3 str. įtvirtintais
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jiems bylinėjimosi išlaidos
turi būti atlygintos, nes buvo patirtos tik dėl ieškovų iniciatyva iškeltos
civilinės bylos. Šiuo atveju negali būti atsižvelgiama į pareikšto ieškinio
reikalavimų pagrįstumą, nes byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, vertinamas tik
šalių naudojimasis procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Ieškovai turi ne tik
procesinę teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo
(CPK
5 str.), teisę
atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, bet ir procesines pareigas prieš kitus
proceso dalyvius (CPK
7 str. 2 d.), tame
tarpe atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į
tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų argumentas, kad pirmosios
instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovai nežinojo apie tai, kad
atsakovo sutikime buvo nurodyta padengti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas,
atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.
Iš civilinės
bylos medžiagos matyti, jog atsakovas advokatui D.Z.
už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo
3332Lt (b.l. 80,105,106). Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje
nutartyje sumažino priteistinų išlaidų sumą iki 2000 Lt motyvuodamas tuo, kad
byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, joje atsakovo atstovas parengė vieną
procesinį dokumentą, jam nereikėjo rinkti papildomų įrodymų, vykę teismo
posėdžiai truko neilgai.
Teisingumo
ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu
patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio 8.2 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui
dydis už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 1200 Lt (1,5*800), už advokato
vieną atstovavimo teisme valandą skaičiuojamas maksimalus 120 Lt (0,15*800)
užmokesčio dydis (8.18 p.).
Remiantis bylos
medžiaga nustatyta, jog atsakovo atstovas byloje surašė atsiliepimą į ieškinį
(b.l. 49,50), bei dalyvavo net 4 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, t.y.
2009 m. balandžio 9 d., 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2010
m. sausio 18 d. (b.l. 65,66, 81-84, 90-91, 103-104). Be to, teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant šią bylą buvo sugaišta pakankamai
nemažai laiko, nes ieškovai net kelis kartus siūlė bylą baigti taikos sutartimi
(b.l. 90,91,103,104)
Teisėjų
kolegija, įvertinusi advokato atliktus veiksmus procese nuo atsiliepimo į
ieškinį surašymo dienos iki ieškinio palikimo nenagrinėtu, Teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R–85
8.15 punkte nustatytą rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į ieškinį
parengimą, bylos pobūdį, daro išvadą, jog 2000 Lt suma už advokato suteiktą teisinę
pagalbą atsakovui pirmosios instancijos teisme yra protinga, pagrįsta, reali.
Taigi pripažinus atsakovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai
atlyginti neviršijančiomis LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintose rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio“ nustatyto dydžio bei realiomis ir pagrįstomis, pagrindo tenkinti
ieškovų reikalavimą bei sumažinti atsakovo patirtas išlaidas advokato teisinei
pagalbai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į
išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti
skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329,
330, 338 str.), todėl Vilniaus
miesto 2 apylinkės teismo nutartis
paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337
str. 1 p.), o ieškovų atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus
apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 22,90 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK
88 str. 1 d. 3 p., 92
str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovų R.M., B.M., V.M., M.M. ir L.U. priteistina
po 4,58 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
apeliacinėje instancijoje (CPK
88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339
str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų R.M., B.M., V.M., M.M. ir L.U. po 4 (keturis) litus ir 58 centų pašto išlaidų
valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė
Henrichas Jaglinskis