Civilinė byla Nr. 2KT-145-516/2025
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00757-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, laikinai einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,
susipažinusi su pareiškėjos A. P. 2025 m. lapkričio 6 d. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,
n u s t a t ė :
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2025 m. lapkričio 6 d. rezoliucija perduotas pareiškėjos A. P. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo bei prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai vis dar kyla pagrįstos abejonės dėl civilinę bylą nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Pareiškėja iš antstolio padėjėjo sužinojo, kad Klaipėdos apygardos teisme dirba antstolės padėjėjo kolegos, todėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra šališki antstolės ir jos padėjėjo atžvilgiu bei priima jiems palankius procesinius sprendimus.
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimą Klaipėdos apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad antstolės padėjėjas turi ryšių teisme, todėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra šališki antstolės ir jos padėjėjo atžvilgiu bei priima jiems palankius procesinius sprendimus.
7. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo. Nors pareiškėja pateikė prašymą dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų šališkumu, iš esmės nenurodė. Pareiškėjos pareiškimas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas tik prielaidomis ir subjektyvaus bei spėjamo pobūdžio teiginiais, kadangi pareiškėja nenurodė nei konkretaus antstolės padėjėjo, dėl kurio ryšių būtų pagrindas abejoti viso Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka, nei konkrečių teisėjų, su kuriais toks ryšys yra siejamas. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme galimai dirba antstolės padėjėjo kolegos, nenurodžius objektyvių faktų ir nepateikus duomenų apie konkrečius jų ar kitų susijusių asmenų ryšius su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, dėl kurių minėto teismo teisėjai galėtų turėti suinteresuotumą civilinės bylos rezultatu, nesudaro pagrindo abejoti viso Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu. Kitų konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos išnagrinėjimu Klaipėdos apygardos teisme, pareiškime nenurodoma.
8. Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos A. P. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.
9. Pastebėtina, kad pareiškėjos A. P. veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2S-1287-613/2025 pareiškėja A. P. 2025 m. rugsėjo 17 d., t. y. paskirto teismo posėdžio išvakarėse, pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-118-790/2025 buvo netenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. pranešimu informavo pareiškėją A. P. apie kitą paskirto teismo posėdžio datą – 2025 m. lapkričio 6 d. 10.30 val. Pareiškėja A. P. 2025 m. lapkričio 6 d. 9.15 val., t. y. paskirto teismo posėdžio dieną, padavė naują pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui, grįsdama jį papildomais teiginiais dėl teismo nušalinimo, kurie galėjo būti nurodyti ir ankstesniame pareiškime dėl teismo nušalinimo. Nušalinimo argumentai ir nušalinimo pareiškimo momentas kelia abejonių dėl sąžiningo naudojimosi procesine nušalinimo teise, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kurie įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys, kad nušalinimo teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negali būti piktnaudžiaujama, todėl pareiškėjai išaiškinama, jog dar kartą pareiškus nepagrįstą nušalinimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos iki penkių tūkstančių eurų skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, laikinai einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. P. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1287-613/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.
Civilinių bylų skyriaus teisėja,
laikinai einanti skyriaus pirmininko pareigas Rasa Gudžiūnienė