Pranešėjas D. Jocys                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-361/2017

Teisėja V. Teišerskienė                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27906-2016-6

  Procesinio sprendimo kategorijos:                 

(S)

  1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12;   

  1.2.14.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.16.1.13;  

  2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

V. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas V. B. suėmime, nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos, išbūtas laikas.

Nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš V. B. jam priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

V. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent 2016 m. birželio 14 d., apie 22.10 val. Klaipėdos miesto nakvynės namų, esančių adresu Šilutės pl. 8, Klaipėdos m., bendro naudojimo koridoriuje pagrobė E. P. priklausantį 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG Nexus“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo ir iš jo telefonas buvo paimtas.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu skirtą bausmę sumažinti. Nurodo, jog labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prisipažino jį padaręs ir tyrėjams tirti bylą netrukdė. Mano, jog keletą mėnesių būtų galima sumažinti jam skirtą bausmę.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai ir nemato pagrindo dar labiau švelninti skirtą bausmę. Teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. B., įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, tai, jog jis anksčiau daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka už smulkiojo turto pagrobimą, tačiau neišnykus teistumui ir vėl nusikalto – pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei.

Be to, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apelianto skunde nurodytą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailėjosi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir padėjo šią veiką išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs aplinkybę, jog V. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi apelianto skunde nurodytos aplinkybės teismo jau yra  įvertintos skiriant bausmę ir taikant BK 641 straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, tinkamai nustatė jos dydį, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog jis išvadų dėl nusikalstamo elgesio nedaro, jis ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę, parinko ir nustatė jos rūšį. Bausmė yra teisinga ir atitinka apelianto padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei nuteistieji laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, jie iš laisvės atėmimo vietos gali būti paleisti anksčiau laiko.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos daro išvadą, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybės pavojingumą, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą bausmę dar labiau sumažinti ar švelninti, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                  Arvydas Daugėla

                                                                                  Dalius Jocys

                                                                                  Remigijus Preikšaitis