Civilinė byla Nr. 2S-61-864/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00458-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5., 3.4.2.8.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Luminor Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018 pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotieji asmenys antstolis I. G., Luminor Bank AS (Luminor Bank AB teisių ir pareigų perėmėjas), VšĮ Vilniaus privati gimnazija, A. J., R. J..
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (toliau ir bankroto administratorius) prašymas dėl bankrutuojančio fizinio asmens L. J. (toliau ir bankrutuojantis fizinis asmuo, pareiškėja) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo (toliau ir mokumo atkūrimo plano projektas).
2. Bankroto administratorius paaiškino, kad 2018 m. birželio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo dėl plano tvirtinimo metu buvo pasiūlyta patvirtinti bankroto administratoriaus pristatytą pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą. Nurodė, kad už šį pasiūlymą pagrindinis kreditorius (98,90 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) balsavo „prieš“. Bankroto administratorius pažymėjo, kad ir pakartotiniame kreditorių susirinkime, vykusiame 2018 m. liepos 16 d., tas pats pagrindinis kreditorius nepritarė ir patikslintam mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimui.
3. Bankroto administratorius paaiškino, kad šis pagrindinis kreditorius nurodė, jog mokumo atkūrimo plano projekte turi būti įtvirtinta turto pardavimo tvarka. Be to, anot bankroto administratoriaus, kreditorius nesutinka ir su tuo, kad pagal panaudos sutartį būsto savininkui turi būti mokama 150 Eur mokestis, nes panaudos sutartis savaime yra neatlygintinė, todėl mano, kad šias lėšas pareiškėja galėtų skirti atsiskaitymui su kreditoriais. Pažymėjo, kad pagrindinis kreditorius nesutinka, kad ir į būtinąsias išlaidas būtų įtrauktas pilnamečio vaiko išlaidų dalinis padengimas. Nurodė, kad šio kreditoriaus manymu, būtinosios išlaidos yra per didelės. Teigė, kad kreditorius taip pat nesutinka ir su kreditoriams mokamu dydžiu kas mėnesį, kadangi, kreditoriaus nuomone, bus pažeista skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra.
4. Neatsižvelgiant į pagrindinio kreditoriaus nurodytas aplinkybes (su kuriomis bankroto administratorius nesutinka), bankroto administratorius prašė teismo patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 31 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2018 m. liepos 16 d. antrajam kreditorių susirinkimui.
6. Teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plano projekto, kuris nebuvo patvirtintas antrajame kreditorių susirinkime 2018 m. liepos 16 d., turinys atitinka įstatymo nustatytus formaliuosius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pagrindinio kreditoriaus prieštaravimus, padarė išvadą, kad šis kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis, o apsunkinti bankrutuojančių asmenų teisinę padėtį tik dėl vieno pagrindinio kreditoriaus pageidavimo, būtų nesąžininga ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtintų teisingumo ir sąžiningumo principų.
7. Teismas pažymėjo, jog nors pagal panaudos sutartį nuomos mokestis nemokamas, tačiau tokiame būste gyvenantis asmuo įgyja pareigą mokėti už būsto išlaikymą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai kas išdėstyta šalių procesiniuose dokumentuose bei bankroto administratoriaus paaiškinimus teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankrutuojantis fizinis asmuo siekia kuo mažiau išlaidauti, galėdamas neatlygintinai naudotis gyvenamuoju būstu (tik už jo išlaikymą sumokėdamas sutartą ir, teismo nuomone, protingą sumą), o gaunamą lėšų dalį skirdamas kitiems mokėjimams, tarp jų ir daliniam atsiskaitymui su kreditoriais.
8. Teismo nuomone, nepagrįstas ir kreditoriaus prieštaravimas dėl išlaikymo pilnametei dukrai (besimokančiai aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir sulaukus pilnametystės) skyrimo. Teismas nurodė, kad tėvų pareigą išlaikyti vaikus numato įstatymas, todėl bankrutuojantis fizinis asmuo, siekdamas padėti savo dukrai, prisideda prie jos išlaikymo ir pagal teismų praktiką prisidedama suma atitinka tiek pareiškėjos turtinę padėtį, tiek minimalius dukters poreikius.
9. Nurodė, kad, savo ruožtu, dėl įmonės akcijų vertės bankroto administratorius spręs mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo tvarka, t. y. šis klausimas šiuo etapu nėra esminis, kadangi nustačius įmonės akcijų vertę (šias akcijas perleidus), kreditoriai atgautų didesnę skolų dalį. Nurodė, kad ir kreditorius nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad įmonė, kurios akcijos valdomos pareiškėjos, veiktų pelningai, jos akcijų vertė būtų didelė ir pan.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bankroto administratoriaus veiksmai šiai dienai (nenustačius neteisėtų sandorių ir pan.) mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti kreditoriams metu yra teisėti, o bankrutuojantis fizinis asmuo elgiasi sąžiningai.
11. Teismas, be kita ko, padarė išvadą, kad mokumo atkūrimo plano projekte yra realios piniginės sumos, skirtos būtiniesiems bankrutuojančio fizinio asmens poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Suinteresuotasis asmuo Luminor Bank AB (toliau ir suinteresuotasis asmuo) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą netvirtinti ir pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.
13. Suinteresuotasis asmuo paaiškina, kad tiek pirmojo, tiek ir pakartotinio kreditorių susirinkimo metu suinteresuotasis asmuo nesutiko su pateikto pirminio bei atitinkamai patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimu, balsavo „prieš” bei kiekvienu atveju pateikdavo išsamias ir motyvuotas pastabas. Suinteresuotojo asmens teigimu, motyvuotas ir išsamiai pagrįstas suinteresuotojo asmens sprendimas balsuoti „prieš” pateikto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimą nėra ir negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas kreditoriui suteiktomis teisėmis. Pažymi, kad tuo tarpu suinteresuoto asmens teisė reikšti atskirąjį skundą apibrėžta Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje.
14. Anot suinteresuotojo asmens, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininko interesai yra iškeliami aukščiau kreditoriaus interesų. Pažymi, kad nagrinėjamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kai kreditoriumi byloje yra kredito įstaiga, turinti 98,90 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje, yra reikšmingas visos finansų sistemos stabilumo, kaip viešojo intereso, užtikrinimui, todėl pagrįstai vertintina, jog teismui formaliai vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis ir patvirtinus mokumo atkūrimo plano projektą netinkamai ir neišsamiai išanalizavus kreditoriaus išreikštas pastabas, visiškai neanalizavus patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto santykyje su pirminiu mokumo atkūrimo plano projektu, neabejotinai buvo pažeisti suinteresuotojo asmens kaip kreditoriaus interesai, tuo pačiu skolininko interesus pastatant aukščiau viešojo intereso.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir pateikto mokumo atkūrimo plano projekto atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams, plačiau dėl suinteresuotojo asmens bylos nagrinėjimo metu išreikštų pastabų dėl pasyvaus pareiškėjos elgesio ir nepagrįstai mažų (vertinant turimas galimybes) pajamų nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino. Suinteresuotojo asmens teigimu, mokumo atkūrimo plano projekte nenumatyta jokių priemonių, kurios gali leisti tikėtis bent minimalaus pareiškėjos pajamų augimo. Suinteresuotojo asmens manymu, pareiškėja, turėdama itin didelių skolinių įsipareigojimų, būdama sveika, jauna ir darbinga, suvokdama, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, kadangi gaunamų mėnesinių pajamų nepakanka per protingą terminą padengti turimas skolas kreditoriams, turėjo ir turi realias galimybes susirasti papildomą ir/ar geriau apmokamą darbą, dirbti viršvalandžius, naktinį darbą, nuotolinį darbą, ieškoti geriau apmokamo darbo kitoje vietovėje, o taip pat kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą išsilavinimą ir/ar kitais būdais siekti reikšmingai gerinti savo turtinę padėtį idant būtų mažinamos skolinių įsipareigojimų apimtys. Teigia, kad, savo ruožtu, pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai nagrinėjamu atveju nurodo, jog neketina imtis aktyvių veiksmų skolinių įsipareigojimų mažinimui, tuo tarpu savo galimai ateityje didėsiantį darbo užmokestį grindžia išimtinai deklaratyvaus pobūdžio savo pačios samprotavimais.
16. Anot suinteresuotojo asmens, lingvistinė pateikto mokumo atkūrimo plano projekto teksto analizė leidžia suponuoti, jog, priešingai nei nurodė teismas, 150 Eur/mėn. lėšų suma būtų skiriama kaip užmokestis už galimybę gyventi aptariamame būste, tačiau ne kaip lėšos panaudojamos šio būsto išlaikymui. Atkreipia dėmesį, kad suinteresuotasis asmuo pastabas dėl aptariamos mokumo atkūrimo plano nuostatos pateikė dar pirmojo kreditorių susirinkimo metu, dėl ko, anot suinteresuotojo asmens, pareiškėja šią sutarties nuostatą privalėjo koreguoti ar mažų mažiausiai kreditorių susirinkimui pateikti panaudos teisinius santykius bei būsto išlaikymui skirtinų lėšų dydį atspindinčius dokumentus, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad ir vadovaujantis bankroto administratoriaus išvada, pagrįstai teigtina, jog 150 Eur/mėn. mokestis mokėtinas būtent būsto savininkui, konkrečiai neišskiriant šio mokėjimo sudedamųjų dalių taip aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinant, jog pareiškėja visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skiria net 150 Eur/mėn. lėšų būsto išlaikymui pagal panaudos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją bei gyvenamojo būsto savininką sieja panaudos santykiai, kurie savo esme yra neatlygintiniai, suinteresuotojo asmens nuomone, mokumo atkūrimo plano projekte nurodytos 150 Eur/mėn. dydžio išlaidos gyvenamojo būsto išlaikymui yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos.
17. Be to, suinteresuotojo asmens nuomone, vien aplinkybė, jog pareiškėjai yra iškelta bankroto byla, neabejotinai patvirtina, kad ji neturi realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, todėl lėšų, skirtų pilnametės G. J. išlaikymui, mokumo atkūrimo plano projekte apskritai neturėjo būti numatyta. Teigia, jog pareiškėja ir neįrodė, kad jos pilnametės dukros poreikiams būtina skirti 62,42 Eur/mėn. lėšų sumą, t. y. byloje nėra duomenų apie pareiškėjos dukters mokymosi rezultatus, darbovietę, gaunamas nuolatines pajamas ir pan.
18. Suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, kad mokumo atkūrimo plano projekte, skirtingai nei pradiniame mokumo atkūrimo plano projekte, pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos lėšos išaugo daugiau nei dvigubai, t. y. nuo 117,02 Eur/mėn. iki 285,80 Eur/mėn. Nurodo, kad kreditoriams nebuvo pateikti paaiškinimai, kas lėmė tokį ženklų būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų lėšų išaugimą, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas kreditoriams tvirtinti pateiktas 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime, t. y. kiek daugiau nei po mėnesio nuo pirmojo kreditorių susirinkimo vykusio 2018 m. birželio 11 d. (būtinieji poreikiai daugiau nei dvigubai išaugo per kiek daugiau nei mėnesį). Pažymi, kad pareiškėja neįrodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga lėšų suma viršija ½ minimaliosios mėnesinės algos (toliau ir MMA) dydį bei nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
19. Pareiškėja atsiliepime prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti galioti.
20. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotasis asmuo visomis priemonėmis stengiasi sustabdyti bankroto procesą siekdamas ne užtikrinti tinkamos fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, o tik sau vienam asmeninės naudos. Nurodo, kad, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jau antrą kartą nutraukia savotišką suinteresuotojo asmens savivaliavimą pareiškėjos atžvilgiu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę dėl suinteresuotojo asmens piktnaudžiavimo savo teisėmis, įvertinęs viso proceso eigoje keliamus suinteresuotojo asmens reikalavimus pareiškėjai. Nurodo, kad piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir nesutikdamas su pateiktu mokumo atkūrimo plano projektu, suinteresuotasis asmuo neleidžia tinkamai įgyvendinti priimto Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų, taip pastatydamas savo interesus aukščiau viešojo intereso. Pažymi, kad suinteresuotasis asmuo, naudodamasis įstatymo formaliais reikalavimais ir pateikdamas nelogiškas, neįgyvendinamas, nepraktiškas pastabas sudaro neįgyvendinamas sąlygas pareiškėjai. Teigia, kad suinteresuotasis asmuo iki šiol nenurodė aiškių, logiškų ir konkrečių pastabų, susijusių su pateiktu jau antru, pakoreguotu pagal suinteresuotojo asmens nurodymus, pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektu, toliau pateikinėdamas abstrakčius teiginius apie fiskalinį saugumą, suinteresuotojo asmens finansinį stabilumą ir visuomenės interesą.
21. Paaiškina, kad tiek patikslintame plane, tiek ir pradiniame plane pareiškėjos nurodomos lėšų sumos reikalingos jos ir jos išlaikytinių būtinųjų poreikių tenkinimui, dėl ko, anot pareiškėjos, šiuo aspektu suinteresuotojo asmens pateikiami samprotavimai apie šių lėšų tariamą nereikalingumą yra keisti ir nesuprantami.
22. Nurodo, kad suinteresuotasis asmuo remiasi keista savo atlikta lingvistine analize, kai tuo tarpu suinteresuotieji asmenys būdami profesionalūs teisininkai puikiai suvokia ką turėjo omenyje pareiškėja, ar pirmos instancijos teismas savo nutartyje pasisakydami dėl panaudos sutarties bei 150 Eur/mėn. mokėtinos sumos.
23. Teigia, kad mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta suma pilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimui yra labai maža, palyginus su ta suma, apie kurią pasisako tiek Vaikų teisių atstovai, tiek teismai savo priimtuose sprendimuose.
24. Nurodo, kad, anot pareiškėjos, suinteresuotasis asmuo elgiasi nelogiškai bei piktnaudžiauja savo teisėmis orientuodamasis tik į vieną skolininką, t. y. pareiškėją, nekreipdamas dėmesio, jog yra ir kitas skolininkas, ir taip savo reikalavimais peržengia teisingumo ir sąžiningumo principus.
25. Bankroto administratorius atsiliepime prašo teismo suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
26. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nevertino 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimuose suinteresuotojo asmens išdėstytų priežasčių nepritarti plano projektui pagrįstumo ir atitikimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko privalomų procesinių veiksmų, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
27. Bankroto administratoriaus nuomone, nesąžiningi suinteresuotojo asmens veiksmai pasireiškia tuo, kad nei 2018 m. birželio 11 d., nei 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimuose suinteresuotasis asmuo nepateikė pastabų dėl pirminiame ir patikslintame plane nurodytų pareiškėjo papildomų mokumo atkūrimo priemonių (plano 5 dalis) (ne)atitikimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktui, tačiau, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą, suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde nurodė, kad planas neatitinka šių reikalavimų. Anot bankroto administratoriaus, vertinant tai, kad ikiteisminėje stadijoje suinteresuotasis asmuo neatskleidė prieštaravimo planui pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nei pareiškėja, nei bankroto administratorius objektyviai negalėjo žinoti suinteresuotojo asmens pozicijos šiuo klausimu, dėl ko nebuvo ir teisinio pagrindo koreguoti planą šioje dalyje.
28. Nurodo, jog vien aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jau liudija apie jos ketinimą įstatymo nustatyta tvarka mažinti skolinius įsipareigojimus. Teigia, kad pareiškėja laiku parengė ir pateikė planą, kurio 12 dalyje numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kreditoriams mokamos lėšos plano įgyvendinimo metu.
29. Pažymi, kad suinteresuotojo asmens reikalavimas pilna apimtimi padengti turimas skolas kreditoriams yra nepagrįstas.
30. Atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis pareiškėja gauna pastovias pajamas, daro pastangas jas didinti, kas visiškai atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 10 punke numatytai pareigai.
31. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju stipresnioji šių teisinių santykių šalis - suinteresuotasis asmuo - pasirinko keistą poziciją savo finansinį stabilumą kelti aukščiau teismo pripažinto nemokaus fizinio asmens teisės ne skursti, o bankrutuoti ir atkurti mokumą.
32. Pažymi, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nėra reikalavimo plane nurodyti sąlygas dėl turto vertinimo atlikimo, turto vertintojo kandidatūros pasirinkimo tvarkos, susirinkimų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, dėl ko, bankroto administratoriaus nuomone, šiuo aspektu pateiktos suinteresuotojo asmens pastabos pirmajame kreditorių susirinkime prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio nuostatoms. Nurodo, kad ir suinteresuotojo asmens veiksmai, kuomet pastarasis nesutinka pritarti pareiškėjos patikslintam mokumo atkūrimo planui, reikalauja pareiškėjos bankroto metu pardavinėti ir kitam asmeniui priklausantį turtą negavus tokiam pardavimui teismo leidimo ir galiausiai prašant nutraukti pareiškėjos bankroto bylą, mažu mažiausiai atrodo nenuoseklūs, nelogiški, prieštaraujantys teisės aktams, kliudantys greitesniam bylos išnagrinėjimui.
33. Pažymi, kad teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, kad būsto komunaliniams mokesčiams mokėti jai per mėnesį reikalinga 150 Eur suma bei pateikė teismui 2015 m. sausio 1 d. sudarytą gyvenamojo būsto panaudos sutartį. Nurodo, kad šioje byloje nėra nagrinėtinas klausimas ir dėl panaudos sutarties teisėtumo.
34. Paaiškina, kad pareiškėja numatė savo dukters poreikiams skirti 62,42 Eur/mėn. laikydamasi Civilinio kodekso 3.1921 straipsnyje nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, sulaukusį pilnametystės, bei atsižvelgusi į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisę bankroto metu skirti dalį lėšų išlaikomo asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pažymi, kad skirtina suma dukters poreikiams tenkinti neviršija nustatyto minimalaus poreikio.
35. Anot bankroto administratoriaus, pareiškėja mokumo atkūrimo plane nurodė kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomą reikalingą lėšų sumą (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2018 m. liepos 16 d. vykusiam antrajam kreditorių susirinkimui.
38. Išanalizavus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog suinteresuotasis asmuo grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą bei neteisėtumą aplinkybėmis, jog pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų bei Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirties; pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimus; nepagrįstai pripažino suinteresuotajam asmeniui piktnaudžiaujant savo teisėmis; skolininko interesai buvo šiuo atveju iškelti aukščiau kreditoriaus interesų; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir mokumo atkūrimo plano projekto atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams, plačiau dėl suinteresuotojo asmens bylos nagrinėjimo metu išreikštų pastabų dėl pasyvaus pareiškėjos elgesio ir nepagrįstai mažų (vertinant turimas galimybes) pajamų nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino; nepagrįstai priskyrė ir 150 Eur dydžio mokėjimus bendrosioms būsto išlaikymo išlaidoms; nepagrįstai sprendė dėl lėšų pilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimui pagrįstumo; neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja neįrodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga lėšų suma viršija ½ MMA dydį, bei kad pareiškėja nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
39. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą.
Dėl mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo tvarkos
40. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
41. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Kaip nurodyta, plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui.
42. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų šio įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo atkūrimo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
43. Nustatyta, jog pirmasis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas įvyko 2018 m. birželio 11 d. Iš šio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta nepritarti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui. Bylos duomenimis, 2018 m. birželio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo tik suinteresuotasis asmuo, kuris ir balsavo antruoju darbotvarkės klausimu „prieš“, nurodydamas savo pastabas (dėl nekilnojamojo turto pardavimo, dėl duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) turtą nepateikimo, dėl gyvenamojo būsto išlaikymui bei pilnametės dukros išlaikymui skirtų sumų nepagrįstumo). Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog jau antram kreditorių susirinkimui, kuris įvyko 2018 m. liepos 16 d., pareiškėja pateikė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau ir šiam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta, suinteresuotam asmeniui balsuojant šiuo klausimu „prieš‘ bei nurodant savo pastabas (dėl duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) turtą nepateikimo, dėl gyvenamojo būsto išlaikymui bei pilnametės dukros išlaikymui skirtų sumų nepagrįstumo, dėl išaugusių išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti). Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjos patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuris jau buvo vieną kartą tikslinamas bei kuriam pakartotinai antrajame kreditorių susirinkime, kuris įvyko 2018 m. liepos 16 d., nebuvo pritarta, pateikiant vienam iš kreditorių šiuo darbotvarkės klausimu atitinkamas pastabas.
44. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš esmės buvo tinkamai laikytasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).
Dėl nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
46. Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu mokumo atkūrimo plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
47. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad plane nurodomos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti). Nustatyta, jog mokumo atkūrimo plano projekte įtvirtinta, jog 150 Eur/mėn. suma yra būtina pareiškėjos ir jos dukters gyvenamojo būsto išlaikymui pagal panaudos sutartį, maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) būtiniesiems poreikiams reikalinga suma sudaro 285,80 Eur/mėn. sumą, o tuo tarpu 62,42 Eur/mėn. suma skirtina pilnametės dukters išlaikymui.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos lėšų sumos.
50. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja yra byloje pateikusi duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 5 punkte įtvirtinta, kad panaudos gavėjas (šiuo atveju pareiškėja) apmoka visas buto išlaikymo išlaidas, t. y. komunalinius mokesčius, buto šildymo mokesčius, apmoka už išnaudotą elektrą pagal skaitliuko parodymus, apmoka už sunaudotą vandenį visus metus kas mėnesį mokėdamas 150 Eur. Taigi, ši (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostata patvirtina aplinkybę, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta 150 Eur/mėn. suma yra skirtina būtent apmokėti išlaidas būsto išlaikymui, kas šiuo atveju suponuoja pagrindą konstatuoti, jog tokio pobūdžio bei dydžio išlaidos, įtvirtintos mokumo atkūrimo plano projekte, yra pagrįstos. Savo ruožtu, atskirojo skundo argumentą dėl 150 Eur/mėn. sumos vertinimo kaip užmokesčio už galimybę gyventi tam tikrame būste, teismas vertina kaip nepagrįstą, kadangi toks vertinimas yra grindžiamas išimtinai tik pačio suinteresuotojo asmens samprotavimais bei atitinkamų mokumo atkūrimo plano projekto nuostatų subjektyviu vertinimu. Tuo tarpu, vertinant pareiškėjos nurodomos mokumo atkūrimo plano projekte maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos 285,80 Eur/mėn. sumos pagrįstumą, pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl konkrečių jos patiriamų išlaidų kas mėnesį, tačiau mokumo atkūrimo plano projekte aiškiai detalizavo kokio dydžio išlaidos tenka konkretiems jos poreikiams (maistui, aprangai, asmeninės higienos priemonėms ir t.t.). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog išlaidos maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) būtiniesiems poreikiams tenkinti tik nežymiai viršija dydį, kurio iš esmės nereikia įrodinėti, bei kuris šiuo metu yra 200 Eur ((duomenys neskelbtini) Eur / 2), ir tai, jog pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina 435,80 Eur suma tik nežymiai viršija 1 MMA dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos išlaidos jos būtiniesiems poreikiams yra realios ir pagrįstos, laikytinos protingomis ir proporcingomis, nežeminančiomis asmens orumo ir patenkinančios asmens, siekiančio bankroto, minimalius poreikius, o suinteresuotojo asmens argumentai/abejonės šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
51. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta ir atskirojo skundo argumentus dėl mokumo atkūrimo plano projekte, anot suinteresuotojo asmens, nepagrįstai nurodytos 62,42 Eur/mėn. sumos pareiškėjos pilnametės dukros išlaikymui. Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenimis, pareiškėjos dukra nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjos dukra netinkamai vykdo pareigą sąžiningai ir pažangiai mokytis ar pareiškėjos dukros turtinė padėtis yra labai gera. Teismas pažymi, jog, sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiui teikimo, faktas dėl paramą teikiančio asmens mažų pajamų gavimo neeliminuoja pareigos teikti paramą pilnamečiui vaikui, o tik svarbus vertinant priteistinos paramos dydį. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano projekte yra nurodytas tik 62,42 Eur/mėn. paramos pareiškėjos dukrai teikimo dydis, laikytina, jog toks dydis yra teisingas bei protingas, vertinant šiuo metu esančią situaciją, jog pareiškėjai iškelta bankroto byla.
52. Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo mokumo atkūrimo plano projekto atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame įtvirtinta, jog plane turi būti nurodytos kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), reikalavimams. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų suinteresuotojo asmens balsavimo raštu biuletenių nustatyta, jog suinteresuotasis asmuo šiuo aspektu nei pirmajame, nei antrajame kreditorių susirinkime neteikė savo pastabų. Teismo vertinimu, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog mokumo atkūrimo plano projekte pareiškėja iš esmės nurodė papildomas mokumo atkūrimo priemones, dėl kurių suinteresuotasis asmuo pastabų kreditorių susirinkimuose neteikė, pagrįstai ginčo nutartyje plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
53. Teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotasis asmuo tiek pirmojo kreditorių susirinkimo metu, tiek ir antrojo kreditorių susirinkimo metu iš esmės teikė analogiškas pastabas dėl pareiškėjos parengto mokumo atkūrimo plano projekto, išskyrus pirmojo kreditorių susirinkimo metu teiktą pastabą dėl turto pardavimo tvarkos, į kurią buvo atsižvelgta tikslinant mokumo atkūrimo plano projektą, bei pateiktą pastabą antrojo kreditorių susirinkimo metu dėl išaugusios sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, akivaizdu, jog, priešingai negu teigia suinteresuotasis asmuo, pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje aiškiai pasisakė dėl kiekvienos suinteresuotojo asmens teiktos kreditorių susirinkimuose pastabos, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų suinteresuotojo asmens teiktų pastabų tiek dėl pirminio, tiek ir dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto.
54. Savo ruožtu, vertinant pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl suinteresuotojo asmens piktnaudžiavimo savo teisėmis, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas šį faktą konstatavo tuo aspektu, kad suinteresuotasis asmuo teikdamas nepagrįstas pastabas vadovaujasi išimtinai savo pozicija nepritarti mokumo atkūrimo plano projektui, nesiekdamas šiuo atveju išlaikyti teisingą kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo suinteresuotojo asmens veiksmų vertinimas šiuo atveju nesąlygoja aplinkybės, kad šioje bankroto byloje pareiškėjos kaip skolininkės interesai buvo iškelti aukščiau suinteresuotojo asmens kaip kreditoriaus interesų. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu laikytina, jog taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimta ginčo nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta.
55. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi suinteresuotojo asmens atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
suinteresuotojo asmens Luminor Bank AS atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-5421-294/2018 palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Mikonienė