Baudžiamoji byla Nr. 1-730-1196/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08828-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

1.1.7.2.2; 1.2.20.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 16 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei, 

kaltinamajam R. T., jo gynėjui (advokatui) Viktorui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pirmajame kalėjime, teistas: 

1) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 38 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (852 Eur).

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 2811  straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto bausmė ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 520 Eur;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas ir 38 MGL dydžio bauda. Bausmę atlikta 2023 m. vasario 24 d.;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta galutinė – 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 330 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo pakeitė ir paskyrė galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2024 m. vasario 7 d. atvyko į laisvės atėmimo vietą;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - paskirtas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 6 (šešis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 17 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 310 Eur, valstybės naudai;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 str. 1 d., paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 6 (šešis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 28 d.; išieškotina transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 335 Eur , valstybės naudai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, 9 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, dėl į laisvės atėmimo bausmę įskaitytino laiko, pakeitė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laikotarpius, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis, taip pat bausmės dalis, atliktas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendį. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

1.       R. T. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent: žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d., nuosprendžiu jam kaip asmeniui padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė: draudimas 6 (šešerius) metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 27 d., bei pagal Lietuvos probacijos tarnybos 2021 m. rugsėjo 13 d. individualaus probuojamojo priežiūros planą Nr. 5DN-3665, būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2023 m. lapkričio 17 d. apie 00.20 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Mokyklos g. ties namu Nr. 36 neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavo A. G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 37“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. lapkričio 28 d., apie 17.04 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. 4 - Mokyklos g. 38, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavo A. G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 37“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu tyčia, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje.

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino, gailėjosi. Parodė, kad kaltę, dėl to, kad 2023 m. lapkričio mėn. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką yra nuteistas, pripažįsta. Pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę, kai tai daryti jam uždrausta ir supranta, kad nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nevairuoti.

3.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

4.       Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5.       Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

5.1.                      iš Lietuvos probacijos tarnybos 2021 m. rugsėjo 13 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano Nr. 5DN-3665, matyti, kad probuojamo R. T. priežiūra vykdoma nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 2021 m. rugsėjo 13 d. pasirašytinai supažindintas su priežiūros planu įsipareigojimais ir atsakomybe, kad nevairuoti transporto priemonės 5 metus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendį, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2026 m. rugpjūčio 2 d.

6.       Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

7.       BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

8.       Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamas, nes R. T. žinodamas, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones)), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek iš Probacijos tarnybos gauta medžiaga. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia. 

9.       Teismas konstatuoja, kad R. T. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį. 

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

10.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą.

11.       Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje skirti 60 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 000 Eur) dydžio baudą; taikyti BK 641 straipsnį ir baudą sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

12.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą)), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

13.       BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu (BK 12 straipsnis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14.       Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), R. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 9, 13 dalys), baustas administracine tvarka.  Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

15.       Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš R. T. priteisti 164,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu kaltinamasis yra suimtas) sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų dėl kaltininko laisvės suvaržymo. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL baudą (bausmę) sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. T. 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. T. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.