Civilinė byla Nr. e2-4611-786/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00757-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 9 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant ieškovei L. T., jos atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

nedalyvaujant atsakovui S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu atsakovui S. G. kreipėsi į teismą ir prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatus: gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti visus pastatus  natūra ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės 6505,67 eurų kompensaciją. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas nesinaudoja jam priklausančia turto dalimi, nesirūpina turtu, neišlaiko ir neprižiūri. Atidalinti bendrą turtą būtina atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad būtų iš engta ginčų ateityje. Turo neįmanoma atidalinti natūra be žalos statinių paskirčiai. Gyvenamas namas yra 78,66 m² bendro ploto. Atsakovui priklauso 1/3 dalis, tai sudaro 26,22 m². Namo pertvarkymo darbai (įrengiant atskirą šildymą, sanitarinį mazgą ir t.t.) viršytų atsakovo turto dalies, o gal ir visos sodybos rinkos vertę. Kiti statiniai yra vientisi ir jų atidalijimas natūra negalimas. Atsakovas nurodytu turtu niekada nesinaudojo ir mano, kad neketina naudotis ateityje.

3.       Ieškovės nuomone, atidalinti galima tik bendrą turtą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, nes ieškovės dalis yra didesnė, ieškovė prižiūri turtą, moka mokesčius. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal nurodytas ieškinyje vertes.

4.       Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsniu (palikus pranešimą atsakovo gyvenamojo vietoje, taip pat vadovaujantis CPK 130 straipsniu, atsakovui įteikti procesiniai dokumentai ir pranešta apie teismo posėdį. Atsakovas  atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

5.       Ieškovė ir jos atstovas posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad su atsakovu nebendrauja yra mačiusi tik per tėvo laidotuves. Ieškinyje nurodytą turtą ji paveldėjo po tėvo (duomenys neskelbtini) mirties. Atsakovui 1/3 dalį nurodyto turto padovanojo jos tėvas. Atsakovas tuo turtu nesinaudoja. Ji viena išlaiko turtą, jį prižiūri. Pastatams reikalingas remontas. Todėl ieškovė prašo jai priteisti bendra turtą natūra, o atsakovui piniginę kompensaciją. Turto vertę nustatė pagal nekilnojamojo turto registro išrašą. Ji turi galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją, norėtų name gyventi. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 19517 eurų, esančių (duomenys neskelbtini). 

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

9.       Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

10.       Vertinant byloje esančius duomenis ir ieškovės paaiškinimą, matyti, kad šalys nebendrauja, faktiškai yra nepažįstami. Atsakovas jam priklausančiu daiktu nesinaudoja, jo netvarko, nemoka mokesčių.  Dėl turto susitarti gera valia šalims nepavyko. Dėl tokių bendraturčių santykių yra pažeidžiama abiejų šalių teisė valdyti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia daikto dalimi, todėl tolesnis bendro turto valdymas ir naudojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra įmanomas bei neatitinka šalių teisėtų interesų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimą, vertina, kad namo ir kitų statinių  padalinimas šalims natūra šiuo atveju yra negalimas, nes negalima suformuoti atskirų nekilnojamojo turto objektų be žalos turtui, nes gyvenamas namas yra mažo ploto. Gyvenamo namo bendras plotas 111.67 kv. m., gyvenamas plotas 78.66 kv. m., vienas elektros įvadas, krosninis šildymas. Atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti jam gyvenamą namą ir kitus priklausančius pastatus natūra.

11.       Taigi, išvardinti argumentai yra esminiai sprendžiant klausimą, kuris iš bendraturčių turi interesą naudotis daiktu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti gyvenamą namą ir kitus priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini),  iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti visą turtą natūra ieškovei.

Dėl kompensacijos priteisimo.

12.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

13.       Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011 ir kt.).

14.       Kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Pagal  CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad  namas yra medinis, 1951 m. statybos, krosninis šildymas nėra komunikacijų, ūkiniai pastatai taip pat yra 1951 m. statybos, išskyrus garažą. Pagal 2024 m. balandžio 5d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, turto bendra vidutinė rinkos vertė yra 19517 eurų. Ginčo dėl turto vertės nėra.  Teismas neturi pagrindo abejoti, kad gyvenamo namo ir ūkio pastatų bendra rinkos vertė yra 19517 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad 6505,67 eurų kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, todėl ir priteistina iš ieškovės atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

17.       Ieškovė ir jos atstovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 2420 eurų (2024-11-25 sąskaita DST Nr. 1167, pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1222111). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, buvo priversta kreiptis į teismą, kas sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio pareiškimą lėmė būtent atsakovo veiksmai. Ieškovės ieškinys tenkinamas, todėl šioje byloje pareiga atlyginti ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 2420 eurų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), 294 eurai žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), viso 2714 eurų.

18.       Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 31,72 eurą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 31,72 euras išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

19.       Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu ir palikus pranešimą atsakovo gyvenamojo vietoje. Apie vykusį posėdį atsakovui S. G. taip pat pranešta viešo paskelbimo būdu.  

20.       Išnagrinėjus bylą teismas neturi galimybių įteikti atsakovui S. G. priimto sprendimo, atsakovui teismo sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės L. T. ieškinį tenkinti.

Atidalinti pastatus: gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti asmeninės nuosavybės teise visą turtą natūra ieškovei L. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės L. T. atsakovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 6505,67Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų penkių eurų 67 ct) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo S. G. ieškovei L. T. 2714 (Du tūkstančius septynis šimtus keturiolika) eurų bylinėjimosi išlaidų.

                 Išieškoti iš atsakovo S. G. į valstybės biudžetą 31,72 EUR( Trisdešimt vieną eurą 72 ct) teismo turėtų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

     Įteikti atsakovui S. G. sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos viešo paskelbimo būdu.

     Paskelbti per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt sekančio turinio pranešimą:

     „Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose 2024 m. gruodžio 9 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4611-786/2024 (Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00757-2024-7), iškeltoje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovo S. G. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas šį sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus. Informacijos teirautis tel. 8 381 59286.“

Teisėja Vitalija Ragauskienė