Civilinė byla Nr. e2-820-466/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-26029-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. Š.,
atsakovės atstovams A. G. ir L. Ž.,
trečiojo asmens atstovui advokatui Andžej Čaikovski,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieškinį atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinės bendrovė „DELFI“.
Teismas
nustatė:
patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą viešai paneigti paskleistą informaciją apie UAB „Paysera LT“ paneigimo tekstą pateikiant raštu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei paskelbiant tokį tekstą visuomenės informavimo priemonėse. Paneigiant ieškinio reikalavimuose nurodytą informaciją apie UAB „Paysera LT“, kaip neatitinkančią tikrovės, ieškovė prašė paskelbti tokį tekstą:
- Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2016 m. savo iniciatyva pradėjo procedūrą siekdama įvertinti galimybę Lietuvoje naudoti iš anksto apmokėtas korteles vykdant pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Kadangi Paysera LT platina Lietuvoje išankstinio mokėjimo korteles VISA, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmai prieš Paysera LT, prašant pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis, buvo pradėti būtent šios procedūros pagrindu;
- Prašymas pateikti Paysera VISA mokėjimo kortelių turėtojų duomenis nebuvo tęstinė Lietuvos banko vykdyto patikrinimo dalis. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašoma informacija apie Paysera sistemos klientų, VISA kortelių turėtojų duomenis nėra susijusi su Lietuvos banko vykdytais Paysera LT patikrinimais ir / ar nustatytais veiklos trūkumais;
- Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba duomenų apie Paysera LT paskleidimo metu nebuvo vykdžiusi sisteminio Paysera LT vykdomo klientų tapatybės nustatymo procedūrų patikrinimo, todėl neturi duomenų apie visus Paysera LT klientus ir jiems taikytas klientų tapatybės nustatymo procedūras, taigi teiginiai, kad Paysera LT nenustato klientų tapatybės, nėra tikslūs, patikrinti ir teisingi;
- Duomenų paskleidimo metu prieš Paysera LT darbuotojus buvo pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo bylos: vienoje byloje teismas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos keltus kaltinimus Paysera LT darbuotojams atmetė, o kitos teismas nebuvo išnagrinėjęs ir priėmęs galutinio sprendimo. Bendrovei taip pat nebuvo taikyta administracinių sankcijų dėl netinkamo klientų tapatybės nustatymo. Iškeltos bylos yra susijusios su atskirais dviejų Paysera LT klientų tapatybės nustatymo atvejais ir tapatybės nustatymui taikytų procedūrų tinkamumu / netinkamumu; šios bylos nėra susijusios su sisteminiais kliento tapatybės nustatymo pažeidimais;
- Teiginys, kad Paysera LT yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose, yra neteisingas, nes nėra nustatyta, kad Paysera LT visiškai nevykdytų visų įstatymuose nustatytų pareigų. Be to, kitos elektroninių pinigų įstaigos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tuo metu nebuvo tikrintos, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba negali palyginti skirtingų elektroninių pinigų įstaigų įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo tinkamumo. Be to, ir kitų elektroninių pinigų įstaigų veikloje Lietuvos bankas buvo nustatęs pažeidimų, kaip ir daugelyje kitų finansinių paslaugų rinkos dalyvių - bankų, kredito unijų. Elektroninių pinigų įstaigos nėra išskirtinės teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo / nevykdymo prasme;
- Duomenų paskleidimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nebuvo tyrusi, kokios klientų tapatybės nustatymo procedūros taikomos Paysera LT klientams, kuriems parduodamos Paysera VISA kortelės, todėl nežino, ar išduodant mokėjimo kortelę iš jos savininko reikalaujama / nereikalaujama atskleisti tapatybės. Teiginys, kad Paysera LT mokėjimo korteles klientams parduoda nepareikalavusi atskleisti savo tapatybės yra neteisingas.
Taip pat prašė teismo sprendimo nevykdymo atveju skirti atsakovei FNTT baudą po 1 000 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną ieškovės UAB „Paysera LT“ naudai.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Remiantis atsakovės argumentais apie tai, kad ieškovė neturi teisės pareikšti tokio pobūdžio ieškinio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nutartimi nutarė nutraukti bylą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017-07-10 nutartimi apylinkės teismo 2016-12-02 nutartį panaikino ir atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo atmetė.
Atsakovė pateikė tokius nesutikimo su ieškiniu argumentus. Nurodė, kad iš pakvietimo į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - STTK) 2016-06-29 posėdį turinio atsakovė FNTT suprato, jog į posėdį kviečiami tik teisėsaugos institucijų ir Lietuvos Banko atstovai. Tame posėdyje dalyvavo FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. ir Pinigų prevencijos valdybos viršininkas S. Š. Šie pareigūnai pateikė aktualią Seimo nariams informaciją apie 2016-05-18 rašto Nr. 25/6-1-3-9306 ir 2016-06-09 rašto Nr. 25/6-1-3-10714 (adresuotų ieškovei) surašymo teisinį ir faktinį pagrindus. Pareigūnai informaciją teikė manydami, kad STTK posėdis yra uždaras. Pagal atsakovę, informaciją visuomenės informavimo priemonėje „DELFI.lt“ viešai išplatino ieškovės atstovė per UAB „DELFI“ žurnalistą. STKK posėdyje dalyvavę FNTT pareigūnai V. G. ir S. Š. pateikė tik faktais ir teise pagrįstą informaciją atsakydami į Seimo narių klausimus, taip pat pateikė savo nuomonę, subjektyvų vertinimą dėl įtarimų ieškovei ir prielaidas dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės. Visi pareigūnų teiginiai turi objektyvų arba pakankamą faktinį pagrindą, nėra melagingi ar išgalvoti, todėl neturi būti vertinami kaip neatitinkančios tikrovės žinios ar faktai. Atsakovės pareigūnų pateikta Seimo nariams informacija atitinką tikrovę, o ieškovės nurodoma informacijos interpretacija yra tik pačios ieškovės, kaip suinteresuoto asmens vertinimas ir gynybinė pozicija faktus interpretuojant sau naudinga linkme. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad atsakovės išsakytais teiginiais buvo sumenkinta ieškovės gera reputacija. FNTT pareigūnai teikė privalomus ir ne viešo pobūdžio paaiškinimus kontroliuojančiai institucijai, o teiginiai viešai buvo paskleisti tik žurnalistui per www.delfi.lt 2016-06-29 parašius straipsnį ir pacitavus kai kuriuos FNTT pareigūnų teiginius, todėl STTK posėdyje informacija nebuvo viešai paskleista, STKK nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl nėra jokio pagrindo paneigti teiginius STTK raštu. Pagal atsakovę, 2016-05-18 raštas Nr. 25/6-1-3-9306 ir 2016-06-09 raštas Nr. 25/6-1-3-10714 nėra susiję su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl ginčijamų teiginių paneigimo. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu skirti atsakovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, nes teismo sprendimas dar nepriimtas, bet ir jo priėmimo atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo skirti atsakovei baudą.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB ) „DELFI“ atsiliepime nurodė, kad STTK 2016-06-29 posėdis nebuvo uždaras ir naujienų portalo DELFI žurnalistą asmeniškai pakvietė Liberalų sąjūdžio frakcijos ryšiams su visuomene atstovas R. M. UAB „DELFI“ žurnalistas 2016‑06‑29 straipsnyje „Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ neiškraipė FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. išsakytų teiginių. Žurnalistas straipsnyje pateikė ne vieną, o kelias nuomones, be išankstinių nuostatų ir savo vertinimo. Trečiojo asmens teigimu, šiame ginče civilinio teisinio santykio dalyviai yra UAB „Paysera Lt“ ir FNTT, bet ne naujienų portalas DELFI. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl paskleistų teiginių realiai būtų pablogėjusi ieškovės dalykinė reputacija. Trečiojo asmens nuomone, teiginių paneigimo tekstas raštu galėtų būti pateiktas STTK, o paneigimui per visuomenės informavimo priemonę nėra pagrindo. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti trečiajam asmeniui atstovavimo išlaidas.
Ieškinys atmestinas
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - STTK) 2016‑06-29 posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“, kurio metu pasisakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - FNTT) direktoriaus pavaduotojas V. G. ir Pinigų prevencijos valdybos viršininkas S. Š.
Ieškovė teigė, kad STTK 2016-06-29 posėdžio metu FNTT pareigūnai V. G. ir S. Š. paskleidė melagingą, UAB „Paysera LT“ dalykinę reputaciją žeminančią informaciją bei apie tokią informaciją paskelbė naujienų portalas DELFI 2016-06-29 straipsnyje „Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“ skyriuje www.delfi.lt/verslas. Nors ieškovė prašė paskelbti išsamesnį paneigimo tekstą, tačiau ieškinyje nurodė tokius V. G. išsakytus, ieškovės teigimu, neatitinkančius tikrovės teiginius :
1) FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. komiteto posėdyje informavo, kad veiksmų prieš bendrovę „EVP International“ ėmėsi po to, kai Lietuvos bankas šios veikloje nustatė pažeidimų;
2) „Mes pagrįstai įtariame, kad subjektas nenustato klientų tapatybės, ką privalo daryti. Už tai bendrovė yra bausta ne vieną kartą. Taigi, jei bendrovė pati to neatlieka, FNTT turi atlikti pareigą, nustatytą įstatyme“;
3) „ši bendrovė yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose“;
4) FNTT atstovų teigimu, tokia spraga, kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, gali pasinaudoti teroristai ir pinigų plovėjai. V. G. taip pat informavo, kad FNTT su bendrove bylinėjasi teismuose. Dviem jos darbuotojams, tarp jų direktoriui, surašyti administracinių pažeidimų protokolai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str., reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 8 d. numato, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Remiantis CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą – 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Dėl FNTT pareigūnų teiginių 2016-06-29 STTK posėdyje turinio
Šiuo atveju atsakovė iš esmės neneigė aplinkybės, kad STTK 2016-06-29 posėdžio metu FNTT pareigūnas V. G. nors ir tiesiogiai nenurodė ieškovės pavadinimo, tačiau pasakydamas ieškovės ginčijamus teiginius kalbėjo būtent apie ieškovę. Ieškovė savaip pateikė V. G. STTK 2016-06-29 posėdyje išsakytus teiginius. Teismo nuomone, šiame ginče turi būti vertinami FNTT pareigūnų V. G. ir S. Š. pasakytų teiginių visuma, o ne atskiri, ieškovės pasirinkti, teiginiai.
Remiantis STTK 2016-02-29 posėdžio stenograma V. G. savo pranešimo pradžioje nurodė, kad : „<...Šiuo metu su apie spaudoje aprašytą įmonę mes turim tris teisinius ginčus, du iš jų yra teisme: vienas yra Aukščiausiajame Teisme - administracinė byla, o kitas yra Vilniaus apylinkės teisme, tai yra dėl administracinių teisės pažeidimų direktoriui ir vienam iš įmonės specialistų, darbuotojų. Trečias teisinis ginčas yra šitas, kuris kilo ir kuris aprašytas ir spaudoje, tai yra rezultatas to, kad laikome, kad juridinis subjektas - privatus juridinis asmuo, turintis elektroninių pinigų įstaigos statusą ir banko licenciją, yra vienas iš požymių, kad jis yra sistemingas savo pareigų vykdymo pažeidėjas ir nevykdo įstatymu nustatytų pareigų - tiek Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, tiek elektroninių pinigų įstaigas reguliuojančių įstatymų...> (1 psl. paskutinė pastraipa).
Tęsdamas kalbą V. G. pasakė : „<...Visi šiuo metu teisiniai ginčai, dėl ko surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai kilo iš to, kad pirma įstaiga, kuri šitą privatų juridinį asmenį inspektavo ir patikrino, tai Lietuvos bankas, perdavė mums informaciją, tada mes ėmėmės savo patikrinimų. Patikrinę nustatėme daug pažeidimų. Visi susiję su tuo, kad privatus juridinis asmuo nesiima pareigos identifikuoti ir nustatyti naudos gavėją, finansinių operacijų atlikėją. Tai yra nesiima savo pareigos, kuri privaloma pagal pobūdį finansų įstaigai, kam ji yra prilyginta, - finansų įstaigai, elektroninių pinigų įstaigai.“
Pažymėtini V. G. toliau išsakyti teiginiai“ „Taigi šituose ginčuose.... matant, kad subjektas nesiima pareigos, nevykdo sistemingai, ginčai kyla nuo 2014 metų. Pirmas teisinis ginčas, kuris yra Aukščiausiajame Teisme, yra 2015 metų rudens. Antras paskutinis ginčas yra daug Administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimų ir surašyti protokolai dviem darbuotojams, vienas iš jų direktorius, apylinkės teisme. Jie kyla iš to, kad subjektas nesiima pareigos, neatlieka įstatymo nustatytų savo pareigų. Iš to kyla priemonės, kurių, jeigu subjektas neatlieka, tarnyba privalo imtis ir užtikrinti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo galiojimą Lietuvos teritorijoje. Tam buvo paruošti kreipimaisi į įmonę. Vienas iš esminių motyvų nebendradarbiauti su kontroliuojančia institucija - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo tas, kad šis privatus juridinis asmuo yra tiktai atstovas Didžiojoje Britanijoje veikiančio subjekto. Teisinis ginčas tęsiasi ir toliau, kuo jis baigsis, nežinau, nenoriu prognozuoti...>“ (2 psl., 1 ir II pastraipos).
Toliau S. Š. papildė, kad : „<... Šiuo atveju tarnyba nieko išskirtinio iš tikrųjų nepadarė ir, žinoma, mums iš tikrųjų yra keista matyti visą šitą ažiotažą. Bendradarbiaujame tuo pačiu mūsų Pinigų plovimo įstatymo pagrindu ir su kitomis institucijomis, gauname informaciją, kurios prašome. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į pasisakymus spaudoje dėl tos totalinės kontrolės, iš tikrųjų nieko panašaus nėra. Šiuo atveju buvo prašoma informacijos apie konkretaus subjekto konkretų verslo segmentą, kuris kelia rizikingumo tam tikrus faktorius. Norėdami išsiaiškinti visą situaciją, mes, kaip teisėsaugos institucija, prašėme tam tikros informacijos. Jeigu tai yra visiems kas nors naujo, tai noriu pasakyti, kad tokia analizė yra atliekama nuolat ir bendradarbiaujame su daugeliu institucijų nuolat. Nelabai matyčiau šiuo atveju kokio nors išskirtinumo...>“ (2 psl,. paskutinė pastraipa, 3 psl., I pastraipa).
Po to V. G. papildė : „Dar papildysiu pora sakinių, kad iš 7 veikiančių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje ne su viena, o su visomis yra puikus bendradarbiavimas, nė vienai nėra nustatyta jokių veiklos pažeidimų, apie tai neturime informacijos iš Lietuvos banko. Čia yra vienintelė įstaiga, su kuria pas mus yra teisiniai procesai dėl mūsų vykdomos veiklos ir mūsų taikytų prievartos priemonių. Prievarta, kaip minėjau, yra labai paprasta - patikrinimai, jų metu nustatyti pažeidimai ir teisinis įvertinimas, po to surašomi protokolai ir jie atsiduria teisme...>“ 3 psl., II pastraipa).
Vėliau S. Š. pažymėjo: „Kitos tokios (paslaugos) neteikia. Ta paslauga yra specifinė ir dominanti mūsų tarnybą. Mes dėl to prašėme tos informacijos. Ir jeigu atkreiptumėte dėmesį, kolegos, be abejo, iš tos įmonės net nesiteikė nė karto mums paskambinti ir pasikonsultuoti, ko gi mes vis dėlto norime. Kažkodėl viskas spaudoje labai greitai atsiduria, na, bet čia ne mano reikalai...>“ (3 psl, VI pastraipa).
V. G. papildė: „<...Pagrindiniai pažeidimai, kuriuos nustatė ir Lietuvos bankas, apie tai mus informavo ir, aišku, su įpareigojimu imtis atitinkamų priemonių, tai yra Elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas. Kaip jūs ir minėjote, visos tos pareigos, ką jūs čia paminėjote, viena iš kurių yra pagrindinė - kliento arba asmens identifikavimas. Šituo klausimu kyla pagrindinis ginčas, kad subjektas, šiuo atveju įmonė, nesiima priemonių, savo organizacinių priemonių, kurių privalo imtis pagal įstatymą, atlikti savo klientų kontrolės veiksmus, tai yra nustatyti naudos gavėją arba konkretų asmenį, kas yra naudotojas kortelės, sąskaitos, pinigų pavedimų, gryninimo ir panašiai. Šituo pagrindu yra visas ginčas...>“ (4 psl., V pastraipa). <...Tai dabar šita įmonė... Iš esmės mūsų pretenzija ir mūsų nustatyti pažeidimai susiję būtent su identifikavimu ir pakankamų priemonių nesiėmimu identifikuoti naudos gavėjus, asmenis, vykdančius finansines operacijas, asmenis, vykdančius grynų pinigų operacijas, kurios viršija įstatyme nustatytą minimumą, nuo kurio privaloma informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą arba atskirais atvejais Valstybės saugumo departamentą...> (4 psl., VI pastraipa). Taip pat V. G. teigė, jog „<...Subjektas, įtaręs, kad vykdoma nesąžininga arba įtartina, arba galimai su kokiu nors pažeidimu finansinė operacija, privalėtų taip pat informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Jie to neatlieka ir niekada neatliko, nors mes tokių įtartinų operacijų esame nustatę. Taigi jie vėl nesiėmė pareigos, yra nustatyta. Be to, kiti subjektai, kurie buvo paminėti elektroninių pinigų įstaigose, tokius informavimus atlieka ir atliko. Tai mes iš 7 šitų subjektų matome vienintelį šiuo metu subjektą, kuris nebendradarbiauja su kontroliuojančiomis institucijomis. Dėl to turime administracinių pretenzijų. Pažeidimų yra įvairiausių, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet iš esmės visi susiję su pagrindinės nuostatos identifikavimu ir naudos gavėjo nustatymu, grynųjų pinigų apyvarta, įtartinų operacijų... pranešimu apie įtartinas operacijas...>“ (4, 5 psl., paskutinė ir I pastraipa).
Vienas iš paskutinių V. G. su ieškove susijusių teiginių yra „<...Turime pagrindo teigti, kad įstaiga, privatus juridinis asmuo, nesiimdama prievolės po trijų patikrinimų... Primenu, kad pirmą kartą atlikę patikrinimą 2014 metais mes juos įspėjome raštu ir įstaiga, FNTT, nurodė imtis konkrečių organizacinių priemonių. Po to buvo surašyti, po to, kai paaiškėjo, dar kartą ir dar kartą, dar du kartai, kai nustatyti konkretūs pažeidimai. Mes trečio karto nelaukdami, šiuo metu matydami Lietuvos banko iniciatyvą, nes Lietuvos bankas atlieka patikrinimus, 2014 metais ir dabar, šių metų kovo mėnesį buvo vėl atliktas... Šiuo atveju, jeigu subjektas nesiima pats įvykdyti savo įstatyme nustatytų prievolių, tokias prevencines priemones privalo taikyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, t. y. atlikti faktiškai jų darbą, ką jie privalėtų padaryti, tai yra nustatyti asmenybes, naudos gavėjus, išsiaiškinti įtartinų operacijų kilmę ir panašiai. Šitie visi reikalavimai, šitas reikalavimas, išreikštas dviejuose oficialiuose raštuose, jisai įgyvendina prevencines priemones, kurių nesiėmė pats privatus juridinis asmuo...>“ (5 psl., 6 pastraipa). Kalbėdamas apie būtinumą stiprinti priemones kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu V. G. pasakė „<...Dėl pasiūlymų dėl administracinės priežiūros efektyvumo, jeigu tokių bus, mes juos, be abejo, pateiksime ir per Vidaus reikalų ministeriją, ir tiesiogiai, o šiuo metu galvojame, kad reikia pabaigti, tiesiog tęsti tai, kas mūsų pradėta, nes mūsų darbas yra gana sėkmingas. Reikėtų priminti, kad tiek Europos Komisija, tiek Europos teisės aktai griežtina šitos veiklos, konstatuojant, vykdant prevenciją, terorizmo finansavimo prevenciją, pinigų plovimo... yra vienas iš prioritetų, ir mes turime taip pat naujus teisės aktus, kuriuos Lietuva įgyvendina. Turėjome vertinimą šitos srities. Gavome apie aštuoniasdešimt konkrečių kritinių pastabų, kurias įgyvendiname. Be kita ko, tai susiję ir su asmenų identifikavimu. Tai yra nemažai teisės aktų tiek Lietuvos, tiek tarptautinių, kurie privalo... ir mums yra privalomi. Pagal nuostatus mes turime imtis neatidėliotinų priemonių...>“ (7 psl., I pastraipa).
Teismas FNTT pareigūnų paaiškinimų STTK posėdyje visumą vertina ne kaip tendencingos informacijos apie juridinį asmenį pateikimą, o kaip paaiškinimus apie FNTT, kaip atsakingos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją institucijos veikloje kylančias problemas santykiuose su įstaigomis, kurias įtaiga turi kontroliuoti vykdydama įstatymo nustatytas FNTT funkcijas.
Dėl faktinių aplinkybių apie Lietuvos Banko patikrinimus ir teismuose nagrinėtas administracines bylas
Teismas vertina aplinkybes, ar FNTT pareigūnai STTK posėdyje objektyviai pateikė duomenis apie ieškovės veiklą. Šiuo aspektu aktualu, ar Lietuvos bankas vykdė patikrinimus, ar ieškovės vadovai arba darbuotojai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimų, susijusių su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų pažeidimais, ar administracinės bylos buvo nagrinėjamos teismuose ir kokie jų išnagrinėjimo rezultatai.
Dėl Lietuvos Banko patikrinimų teismas nustatė, kad Lietuvos bankas 2014 m. atliko tikslinį ieškovės, kurios pavadinimas anksčiau buvo UAB „EVP International“ inspektavimą. Banko 2014‑05-15 Tikslinio inspektavimo atskaitoje nurodyta, kad Įstaigoje (UAB „EVP International“), nustatant ir tikrinant klientų tapatybę, atskirais atvejais nesilaikoma pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ataskaitoje pažymėta, kad įstaiga ne visais atvejais laikėsi kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, kaip tą numato Vyriausybės 2008-09-24 nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4, 7, 8, 11, 12, 13 p. ir Lietuvos banko valdybos 2008-05-15 nutarimu Nr. 82 patvirtintų Kredito įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, reikalavimų 13.2, 13.4 ir 13.5 p.p. nuostatos. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-08-10 sprendimu Nr. 241-139 UAB „EVP International“ už Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014-07-29 sprendimu Nr. 241-120 nustatytų nurodymų nevykdymą buvo skirta 0,1 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio – 11 674 Eur bauda. 2015-08-10 sprendime Nr. 241-139 nurodyta, kad UAB „EVP International“ nevykdė Priežiūros tarnybos nurodymo tinkamai įgyvendinti pažinimo ir dalykinių santykių stebėsenos reikalavimus, dėl ko nebuvo užtikrintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 7 ir 9 d. ir Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, 31.1. p.p. reikalavimų laikymasis. Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime nurodyta, kad peržiūrėjus 50 didelę apyvartą turėjusių ir (arba) daug operacijų atlikusių asmenų (UAB „EVP International“ klientų) kliento pažinimo informacijos surinkimo trūkumų nustatyta tiek fizinių, tiek juridinių asmenų klientų pažinimo bylose, neišskiriant tik juridinių asmenų. Banko priežiūros tarnyba dėl 13 klientų įtartinos veiklos (daugiau kaip penktadalis iš visų peržiūrėtų klientų pažinimo bylų) pateikė pranešimus FNTT. Taip pat sprendime pažymėta, kad UAB „EVP International“ ne visais atvejais vykdė Banko priežiūros tarnybos nurodymo tinkamai nustatyti kliento ir naudos gavėjos tapatybes, ne visada gaudavo indentifikacinius duomenis, kaip ta numato Vyriausybės 2008-09-24 nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4,7,8,11,12,13 p.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016-02-03 raštu Nr. S 2016 (21.12-2101)-12-473 persiuntė FNTT suinteresuoto asmens pareiškimą apie galimą sukčiavimą, kai pasinaudojant to asmens vardu buvo paimtas kreditas. Asmens pareiškime nurodyta, kad Vokietijoje gyvenantis asmuo atidarė sąskaitą „Paysera“ internetinėje bankininkystėje ir paimdamas 2 850 Eur kreditą nurodė ne savo asmens duomenis.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Lietuvos bankas ją inspektavo 2014 m. ir 2015 m. pavasarį ir Lietuvos bankas nerado sisteminių klientų tapatybės nustatymo problemų bei nekonstatavo, kad ieškovė iš viso nenustatinėja klientų tapatybės. Vėliau ieškovė sukūrė naują, rizikos vertinimų pagrįstą kliento tapatybės nustatymo metodiką, kuri buvo įgyvendinta 2015 m. rugpjūčio mėn. Todėl ieškovė teigė, kad FNTT, 2016 m. reikalaudama iš ieškovės visų VISA kortelių turėtojų duomenų, turėjo pagrįsti savo reikalavimą nurodydama teisinį pagrindą. Tokią ieškovės poziciją patvirtiną UAB „EVP International“ Finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto 2016-06-23 raštas Nr. 645/20156, adresuotas FNTT ir UAB „EVP International“ generalinio direktoriaus 2016-06-23 raštas Nr. 644/2016, adresuotas Generalinei prokuratūrai, kuriuose ieškovė iš esmės ginčijo FNTT teisę gauti reikalingą informaciją pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str. nuostatas. Pažymėtina, kad remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 str. FNTT priskirta prie atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją institucijų, o pagal minėto įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. FNTT turi įstatymo priskirtą teisę gauti savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius. Įstatymas nereglamentuoja, kokius duomenis turi teisę gauti FNTT vykdydama jai įstatymo deleguotas funkcijas, todėl ieškovė, nusprendusi neteikti prašomų duomenų (arba reikalaudama, kad institucija paaiškintų savo reikalavimo pagrįstumą), teismo nuomone, iš esmės nevykdė teisėto teisėsaugos institucijos reikalavimo. Pagal tokią ieškovės poziciją teismas konstatuoja, kad ieškovei teigiant apie 2015 m. įdiegtą naują kliento tapatybės nustatymo metodiką ieškovė vėliau – 2016 m. nebendradarbiavo su FNTT, neteikė prašomų pateikti duomenų, kas nesudaro pagrindo manyti, jog po Lietuvos banko atliktų patikrinimų ieškovė ėmėsi visų būtinų ir pakankamų priemonių, kurios sudarytų sąlygas tinkamai indentifikuoti klientą bei tinkamai įvertinti jo veiksmus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymosi prasme. Teiginys, kad FNTT ėmėsi veiksmų ieškovės atžvilgiu po Lietuvos banko atliktų patikrinimų iš esmės yra teisingas, nes FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. STTK posėdyje nedetalizavo, kada tiksliai Lietuvos Bankas atliko patikrinimus. Be to 2016-01-14 teiktas Lietuvos Bankui pranešimas apie sąskaitos Paysera internetinėje bankininkystėje atidarymą ir kredito paėmimą svetimo asmens vardu leidžia manyti, kad ieškovės veikloje buvo pažeidimų ir 2016 m.
Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8-407-817/2016 UAB „EVP International“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistui T. B. už ATPK 172 14 str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo skirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimą panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-30 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-30 nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad UAB „EVP International“ dalykinius santykius su klientu vykdė tinkamai nenustačius kliento tapatybės bei jų neidentifikavo teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimu K. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 17214 str. 2 d., teisena buvo nutraukta ne dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, bet dėl senaties ir apylinkės teismo išvadą, kad yra suėjusi K. N. ir T. B. patraukimo administracinėn atsakomybės senatis, laikė pagrįsta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8-7710-827/2016 K. N. pagal ATPK 172 14 str. 1 d. buvo skirta 2316 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „EVP International“ generaliniu direktoriumi nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016-12-22 nutartį paliko nepakeistus.
Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2017-05-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-546-552/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-12 sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „EVP International“ skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-08-10 sprendimo skirti baudą UAB „EVP International“, paliko nepakeistą. Be kita ko Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas savo nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pareiškėjo prašymą pašalinti iš Lietuvos banko tinklapio informaciją apie pareiškėjui skirtą poveikio priemonę. Apeliantas nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kad tokios informacijos viešinimas turės neigiamą įtaką elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo arba elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui. Vien pareiškėjo noras saugoti savo reputaciją tokiu būdu nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo reikalavimą, juolab, kad tokia priežiūros institucijos teisė yra tiesiogiai numatyta Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 36 str., ja siekiama informuoti visuomenę apie nustatytus veiklos trūkumus ir teisės aktų pažeidimus tokioje ekonomiškai ir socialiai jautrioje srityje kaip mokėjimo paslaugos.
Be to Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame Teisme dar neišnagrinėtas UAB „EVP International“ skundas (administracinė byla Nr. eA-384-502/2018) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-13 sprendimo, kuriuo buvo atmestas UAB „EVP International“ skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014-07-29 sprendimo 241-120 dalies panaikinimo.
Teismų minėtose bylose padarytos išvados leidžia teigti, kad FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. ir Pinigų prevencijos valdybos viršininkas S. Š. turėjo pakankamą pagrindą pateikti informaciją taip, kaip jie ją pateikė STTK 2016-06-29 posėdyje, t.y. teismai pripažino ieškovės UAB „EVP International“ vadovo ir finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto padarytus pažeidimus, tarp kurių yra ir pažeidimai susiję su klientų tapatybės nustatymu.
Kaip matyti iš ieškovės raštų, adresuotų FNTT, ieškovė nebuvo linkusi bendradarbiauti su institucija, kuri pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą yra atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Ieškovė rėmėsi argumentu, kad FNTT nepasitikslino, kokias tapatybės nustatymo procedūras vykdo įstaiga ir be pagrindo viešai paskelbė informaciją, jog ieškovė klientų tapatybės nenustatinėja. Teismo nuomone, ieškovės atsisakymas bendradarbiauti (FNTT dominančių duomenų nepateikimas) leido FNTT pareigūnams pareikšti STTK posėdyje savo nuomonę apie FNTT įtarimus dėl ieškovės pažeidimų, susijusių su klientų tapatybės nustatymu. Teismo nuomone, FNTT pareigūnai pateikė iš esmės teisingą informaciją apie administracinius procesus, susijusius su ieškovę bei teisingai nurodė, kad ieškovė vengė bendradarbiauti su FNTT.
Apibendrintai pasisakant dėl FNTT pareigūnų STTK 2016-06-29 posėdyje pateiktos informacijos teismas akcentuoja, kad FNTT pareigūnai V. G. ir S. Š. pateikė informaciją ne viešoje erdvėje, o STTK posėdyje, į kurį jie buvo pakviesti STTK biuro padėjėjos 2016-06-28 kvietimu, siųstu elektroniniu paštu. FNTT pareigūnai į 2016-06-29 STTK posėdį buvo pakviesti vykdant parlamentinę kontrolę remiantis Seimo statuto 49 str. 1 d. 5 p., kuriame pagal Statuto 49 str. 2 d. nuostatą pareigūnai iš esmės privalėjo dalyvauti. Pareigūnai, atsakinėdami į Seimo komiteto narių klausimus neturėjo labai tiksliai rinkti žodžius situacijai apibūdinti ir teigtina, kad FNTT pareigūnai neturėjo jokio tikslo kaip nors pažeminti ieškovės dalykinę reputaciją, ką patvirtina ir aplinkybė, jog FNTT pareigūnai STTK 2016-06-29 posėdyje nei karto nepaminėjo UAB „EVP International“ pavadinimo. Informaciją Seimo komiteto nariams FNTT pareigūnai pateikė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimo, susidarančių problemų jas įgyvendinant ir galimo teisinio reglamentavimo tobulinimo kontekste. Todėl teismas, įvertinęs V. G. ir S. Š. STTK 2016-06-29 posėdyje pasisakymų (visos apimties) turinį, neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad FNTT pareigūnai savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei kaip nors pažeidė UAB „Paysera LT“ reputaciją. Pripažintina, kad ieškinyje nurodytas, V. G. išsakytas 1-as teiginys, kad FNTT ieškovės UAB „EVP International“ atžvilgiu ėmėsi veiksmų, kai Lietuvos bankas nustatė pažeidimų ieškovės veikloje, atitinka tikrovę. Be to FNTT reikalavimas įstaigai, pateiktas laikantis įstatymo nuostatų, pateikti teisėsaugos institucijai reikalingą informaciją neturi būti suprantamas kaip išankstinis įstaigos padarytų pažeidimų patvirtinimas. 2-as teiginys, kad FNTT įtaria, jog subjektas nenustato tapatybės, už ką bendrovė yra bausta ne vieną kartą ir neatlieka įstatyme numatytų pareigų, atitinka tikrovę, nes UAB „EVP International“ atsakingi asmenys buvo kelis kartus bausti administracine tvarka. Tai, kad FNNT pareigūnas paminėjo galimus įtarimus apie ieškovės pareigos nevykdymą nustatyti kliento tapatybę vertinama viso V. G. pasisakymo kontekste, nes V. G. ir S. Š. nurodė apie ieškovės nebendradarbiavimą bei apie pačios ieškovės, kaip finansų įstaigos pareigą teikti pranešimus FNTT apie įtartinus klientus bei jų sandorius. Dėl 3-io teiginio, kad ieškovė yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka įstatymuose numatytų pareigų teigtina, kad teismų nutarimais ir nutartimis pripažinta, jog ieškovė yra pažeidusi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus. Nenustatyta, kad iki 2016-06-29 STTK posėdžio FNTT turėjo duomenų apie kitų panašią veiklą vykdančių subjektų analogiškus pažeidimus. Dėl 4 – teiginio pažymėtina, jog tiksliai tokios frazės apie spragą, kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, kuo gali pasinaudoti teroristai ar pinigų plovėjai, 2016-06-29 STTK posėdyje V. G. nesakė. Teismas pripažįsta, kad V. G. apibendrintai išsakė nuomonę apie būtinumą stiprinti kovos su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu priemones, tačiau apibendrinti teiginiai su ieškove nesietini. 4 - to ginčijamo teiginio dalis dėl FNTT bylinėjimosi su bendrove (ieškove) ir dėl ieškovės dviejų darbuotojų nubaudimo administracine tvarka, kaip minėta, atitinka tikrovę ir tai patvirtina atitinkami teismų nutarimai ir nutartys.
Dėl FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. STTK 2016-06-29 pateiktos informacijos paskelbimo naujienų portale DELFI
Trečiasis asmuo UAB „DELFI“ pateikė įrodymą, kad į Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas ryšiams su visuomene į STTK 2016-06-29 posėdį pakvietė naujienų svetainės DELFI žurnalistą M. Ž. Kvietime žurnalistui Liberalų sąjūdžio frakcijos referentas nurodė: „Mačiau, rašėte straipsnį apie mokėjimo kortelių duomenų teikimą tarnyboms „Yla iš maišo: sekami visi mokėjimo kortelių savininkai“. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas kvietime nurodė, kad STTK 2016-06-29 posėdyje klausimo „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“ svarstymo vienas iš iniciatorių yra Seimo narys liberalas V. G., todėl ir buvo pakviestas ta tema besidomintis žurnalistas.
Po STTK 2016-06-29 posėdžių naujienų portale DELFI, skyriuje www.delfi.lt/verslas 2016‑06-29 buvo paskelbtas žurnalisto M. Ž. straipsnis „Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus“. Iš straipsnio turinio yra akivaizdu, kad žurnalistas paskelbė dalį informacijos, kurią STTK 2016-06-29 posėdyje Seimo nariams pateikė FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. Nors straipsnyje nurodyta, kad V. G. Seimo komiteto narius informavo, kad veiksmų prieš bendrovę UAB „EVP International“, tačiau iš STTK 2016-02-29 posėdžio stenogramos spręstina, kad nei V. G., nei S. Š. nei karto nenurodė UAB „EVP International“ pavadinimo. Straipsnyje yra ieškovės ginčijami teiginiai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad juos naujienų svetainėje paskelbė ne FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G., o atrinko ir paskelbė DELFI žurnalistas. Pažymėtina, kad straipsnyje nurodyto „FNTT atstovų teigimu, tokia spraga, kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, gali pasinaudoti teroristai ir pinigų plovėjai“, V. G. STTK posėdyje taip suformuluoto teiginio nesakė.
Straipsnyje pateiktas ieškovės vadovo K. N. paaiškinimas apie tai, kad FNTT manipuliuoja administracinėmis bylomis, kurios straipsnyje įvardintos kaip FNTT praloštos. V. N. nurodė, kad Lietuvos bankas bendrovę tikrino 2015 m. pavasarį, o korteles UAB „EVP International“ išleido vėliau, todėl kortelės negali būti susiję su klientų atpažinimo sistemos pažeidimais ir galioja nauja, suderinta su Lietuvos banku sistema. V. N. nurodė, kad „tai yra totalus melas ir jis galvoja, jog už tokį šmeižtą juos (FNTT) reikės paduoti į teismą. Straipsnio pabaigoje nurodyta, jog UAB „EVP International“ gavo FNTT raštą pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „Paysera Visa“ kortelės.
Pripažintina, kad pakviesti į STTK posėdį FNTT pareigūnai V. G. ir S. Š. turėjo pagrindą manyti, kad Seimo komiteto posėdis yra uždaras. Ginčijami teiginiai DELFI naujienų svetainėje buvo paskelbti be FNTT, be STTK posėdyje dalyvavusių V. G. ir S. Š. žinios. Todėl negalima teigti, kad V. G. ir S. Š. būtų turėję bent kokį tikslą viešai paskleisti ieškovės vardą be pagrindo žeminančią informaciją, tuo labiau neatitinkančią tikrovės.
Į bylą su 2016-08-12 atsiliepimu į pirminį ieškinį buvo pateiktas DELFI žurnalisto M. Ž. 2016‑06-27 straipsnis „Yla iš maišo: sekami visi mokėjimo kortelių savininkai“. Jame UAB „EVP International“ atstovė išreiškė nuostabą dėl FNTT reikalavimo bendrovei pateikti visų „Visa“ kortelių savininkų duomenis – apie transakcijas, pinigų išgryninimą, atsiskaitymus. Taip pat žurnalistas klausė kelių bankų atstovų, kokius duomenis apie tų bankų klientus prašo pateikti FNTT. Teismo nuomone, STTK 2016-02-29 posėdyje V. G. ir S. Š. pateiktų paaiškinimų turinys leidžia teigti, kad Seimo komiteto posėdyje norėta gauti FNTT pareigūnų paaiškinimą apie tai, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais FNTT prašo pateikti informaciją, ir kad klausimas Seimo komiteto posėdyje buvo suplanuotas po pačios ieškovės UAB „EVP International“ atstovų viešai išreikšto nepasitenkinimo dėl FNTT reikalavimo pateikti informaciją.
Dėl paskleistos informacijos įtakos ieškovės dalykinei reputacijai
Ieškovė teigė, kad dėl paskleistos informacijos nukentėjo įstaigos įvaizdis, sumažėjo esamų ir potencialių klientų bei partnerių pasitikėjimas ieškove, kaip finansinių paslaugų teikėja. Atsakovė FNTT į bylą pateikė įvairius straipsnius apie ieškovę UAB „Paysera LT“, kurių turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė veiklą vykdo sėkmingai. Tarp tų viešai publikuotų straipsnių yra išspausdinti 2016 m. liepos – rugsėjo mėn., iš kurių antraščių turinio spręstina, jog ieškovės dalykinei reputacijai neturėjo įtakos 2016-06-29 STTK posėdyje svarstytas klausimas, posėdyje dalyvavusių FNTT pareigūnų pasisakymai ir DELFI išspausdintas straipsnis. Ieškovė įrodymų, kad dėl Seimo komiteto posėdyje FNTT pareigūnų paaiškinimų realiai būtų pakenkta UAB „Paysera LT“ dalykinei reputacijai, nepateikė. Kaip minėta, FNTT pareigūnai 2016-06-29 posėdyje vykdant parlamentinę kontrolę pateikė paaiškinimus ir, atsakė į Seimo narių klausimus ir į STKK posėdį pakviesti FNTT pareigūnai turėjo pagrindą manyti, jog klausimas svarstomas ne viešai, o pareigūnai tik turėjo paaiškinti situaciją. Įvertinęs 2016-06-27 DELFI straipsnio turinį „Yla iš maišo: sekami visi mokėjimo kortelių savininkai“ teismas pripažįsta, kad pirmiausia problemą dėl FNTT pareikalautų duomenų iš ieškovės (ieškovės atstovės teigimu, be pagrindo ar per didelio kiekio) viešai iškėlė pačios ieškovės atstovai ir 2016-06-29 STTK posėdyje teikdami paaiškinimus FNTT pareigūnai tą žinojo. Tą patvirtina FNTT direktoriaus pavaduotojo V. G. pasakytos frazės: „<...Šiuo metu su apie spaudoje aprašytą įmonę...>, <...Trečias teisinis ginčas yra šitas, kuris kilo ir kuris aprašytas ir spaudoje...>“ ir FNTT Pinigų prevencijos valdybos viršininko S. Š. 2016-06-29 STTK posėdyje išsakyti teiginiai: „<...pasisakymus spaudoje dėl totalinės kontrolės...>, <...kažkodėl viskas spaudoje labai greitai atsiduria...>“. Todėl pripažintina, kad informacijos apie ieškovę paviešinimą visuomenės informavimo priemonėje (DELFI) lėmė pačios ieškovės atstovų veiksmai, kurių nesant 2016-06-29 STTK posėdyje svarstyto klausimo „Dėl mokėjimų kortelių ir jų savininkų atliekamų operacijų“ detalės iš viso nebūtų paviešintos, o klausimo nagrinėjimas vien STTK posėdyje ieškovės pažeidimų, pareigos teikti informaciją teisėsaugos institucijai apsvarstymo ir teisės aktų tobulinimo aspektu nebūtų sudarę ir prielaidų kelti klausimą dėl dalykinės reputacijos galimo pažeidimo.
Civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti asmens neteisėtus veiksmus, kaltę, kilusias neigiamas pasekmes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių (CK 6.246 – 6.248 str.). Nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys netenkintinas. Netenkinus reikalavimo dėl teiginių paneigimo, netenkinamas ir reikalavimas dėl baudos atsakovei skyrimo.
Trečiojo asmens UAB „DELFI“ atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti iš pralaimėjusios bylą šalies bylinėjimosi išlaidas. Tokią trečiojo asmens teisę numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 str. 2 d. Trečiasis asmuo buvo įtrauktas teismo iniciatyva, nes ieškovės ginčijami teiginiai buvo paskelbti DELFI naujienų svetainėje ir ieškovė paneigimo tekstą reikalavo ne tik pateikti STTK, bet išspausdinti visuomenės informavimo priemonėje. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad neatitinkančią tikrovės informaciją paskleidė ir ieškovės dalykinei reputacijai pakenkė būtent atsakovė (jos pareigūnai), tačiau teismas pripažino ieškinį neįrodytu. Todėl, atmetant ieškinį, iš ieškovės priteistinos trečiajam asmeniui atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 849,55 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą (CPK 93 str. 2, 4 d., 98 str. 1 d.). Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovas dalyvavo ir teikė paaiškinimus bylą nagrinėjant teismo posėdyje.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“, į.k., 300060819, 849,55 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „DELFI“, į.k. 125483974 , naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas