Civ. b. Nr. e2A-113-262/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43127-2015-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. T.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. A. ieškinį atsakovei A. T.-B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10396-375/2010, dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. A. A.; iš atsakovės A. T.-B. nepilnamečio vaiko V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės; nustatyti atsakovės A. T.-B. bendravimo su nepilnamečiu V. A. bendravimo tvarką: atsakovė turi teisę sūnų V. A. pasiimti į savo gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį, t.y. pasiimant sūnų penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.; atsakovei negalinti pasiimti sūnaus numatytą savaitgalį, ji apie tai įsipareigoja informuoti ieškovą ne vėliau, kaip prieš dvi dienas iki numatyto savaitgalio; nepilnamečio V. A. mokyklos atostogos dalinamos pusiau: pirmą pusę atostogų vaikas praleidžia su motina, antrąją pusę – su tėvu; nepilnamečio V. A. vasaros atostogų metu, vaikas vieną mėnesį poriniais metais nuo birželio 1 d. iki birželio 31 d., neporiniais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. praleis su mama, likusius du mėnesius – su tėčiu; prašo priteisti iš atsakovės jo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nepilnametis V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10396-375/2010, buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko V. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. A. iki 2011-05-31, po 70 Eur per mėnesį, o nuo 2011-06-01 - 200 Eur per mėnesį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4862-726/2012, patvirtino šalių taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta tarp šalių santuoka, praėjus vos penkiolikai dienų po jo įsiteisėjimo, pagal vaiko motinos prašymą nepilnametis V. kelerius metus gyveno pas tėvą Alytaus mieste. Berniukas Alytuje lankė mokyklą, turėjo draugų. Vaiko tėvas tinkamai augino sūnų, rūpinosi juo, užtikrino jam būtinas augti ir vystytis sąlygas. Tuo tarpu vaiko motina neskyrė vaiko priežiūrai bei išlaikymui jokių piniginių lėšų. V. ne kartą yra išreiškęs norą gyventi kartu su tėčiu, tą jis yra patvirtinęs ir raštu.

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jei tikrai sūnus nori gyventi su tėvu, atsakovė neprieštaravo šiam norui ir siūlė nustatyti tokią jos su sūnumi bendravimo tvarką: vaiko motina gali bendrauti su sūnumi V. A. telefonu, elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis; atsakovė A. T.-B. gali bendrauti su sūnumi V. A., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį penktadienį nuo 17 valandos ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos; šalių susitarimu nepilnametis V. A. iš savo gyvenamosios vietos pas atsakovę gali vykti viešuoju transportu savarankiškai, tokiu atveju vaiko tėvas yra atsakingas už vaiko įlaipinimą į viešąjį transportą pagal vaiko gyvenamąją vietą, o vaiko motina yra atsakinga už vaiko pasiėmimą vaikui atvykus į jos gyvenamąją vietą; viešojo transporto išlaidas apmoka A. T. – B.; atsakovei negalint pasiimti sūnaus numatytą savaitgalį, ar jo priimti savo gyvenamojoje vietoje, ji apie tai įsipareigoja informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytojo savaitgalio; nepilnamečio V. A. mokyklinės atostogos, dalinamos pusiau, poriniais metais pirmąją atostogų pusę vaikas praleidžia su tėvu, neporiniais metais su motina, motinai pasiimant sūnų nuo vidurinės atostogų dienos 18.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., o poriniais metais nuo pirmos atostogų dienos 18.00 val. iki vidurinės atostogų dienos 18.00 val.; esant abiejų nepilnamečio V. A. tėvų susitarimui telefonu, elektroniniu paštu ar šalims abiem tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams; atsakovė sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

4. Nurodė, jog ieškovas nenurodo priežasčių, kurios laikomos svarbiomis, norint pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Šalių nepilnametis sūnus nei planavo, nei kalbėjo apie tai, kad nori gyventi su tėvu. Ieškovas paėmė sūnų žiemos atostogoms, pagal teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką, ir paėmęs, pateikė teismui ieškinį. Atsakovė nuo to laiko negali su sūnumi bendrauti, nes jis nekelia telefono ragelio. Todėl atsakovei nėra žinoma, ar vaikas, su kuriuo visada buvo geri santykiai iš tiesų nori nuolat gyventi su tėvu. Gyvendamas su tėvu sūnus yra atskirtas nuo savo penkiamečio broliuko ir keturmetės sesutės, mamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies:

5.1. pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10396-375/2010 nustatyta nepilnamečio V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir jo gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. A. A.;

5.2. nutrauktas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10396-375/2010 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. A., išieškojimas iš tėvo M. A. A.;

5.3. iš atsakovės A. T. – B. V. A. priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-03, t.y. kai vaikas faktiškai gyvena su tėvu, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikino išlaikymo; nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesta tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui M. A. A.;

5.4. pakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4862-726/2012, patvirtinta ieškovo M. A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarka ir nustatyta tokia nepilnamečio vaiko V. A. ir jo motinos A. T. – B. bendravimo tvarka:

5.4.1. nustatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu motina A. T. - B. vieną kartą per savaitę bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. A. dalyvaujant psichologui pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą; užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigota atsakovė A. T. - B. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovui M. A. A. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.), o ieškovas M. A. A. privalo užtikrinti, kad nepilnametis sūnus atvyktų pas psichologą bendravimui su motina; vizitų pas psichologą skaičius turi būti ne mažesnis kaip 12 kartų per tris mėnesius; psichologo išlaidas apmoka atsakovė A. T. – B.;

5.4.2. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyta tokia atsakovės ir nepilnamečio V. A. bendravimo tvarka: atsakovė A. T.-B. gali bendrauti su sūnumi V. A., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį penktadienį nuo 17 valandos ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos; šalių susitarimu nepilnametis V. A. iš savo gyvenamosios vietos pas atsakovę gali vykti viešuoju transportu savarankiškai; tokiu atveju vaiko tėvas yra atsakingas už vaiko įlaipinimą į viešąjį transportą pagal vaiko gyvenamąją vietą, o vaiko motina yra atsakinga už vaiko pasiėmimą vaikui atvykus į jos gyvenamąją vietą; viešojo transporto išlaidas apmoka A. T. – B.; atsakovei negalint pasiimti sūnaus numatytą savaitgalį, ar jo priimti savo gyvenamojoje vietoje, ji apie tai įsipareigoja informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytojo savaitgalio; nepilnamečio V. A. mokyklinės atostogos, dalinamos pusiau; poriniais metais pirmąją atostogų pusę vaikas praleidžia su tėvu, neporiniais metais su motina, motinai pasiimant sūnų nuo vidurinės atostogų dienos 18.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., o poriniais metais nuo pirmos atostogų dienos 18.00 val. iki vidurinės atostogų dienos 18.00 val.; esant abiejų nepilnamečio V. A. tėvų susitarimui telefonu, elektroniniu paštu ar šalims abiem tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams; vaiko motina tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek pastoviu laikotarpiu gali bendrauti su sūnumi V. A. telefonu, elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis;

5.5. iš atsakovės ieškovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 63 Eur žyminio mokesčio bei 1 600 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą;

5.6. iš atsakovės valstybei priteista 41 Eur žyminio mokesčio, 402,94 Eur išlaidos už vertimo paslaugas, 3,87 Eur pašto išlaidos.

6. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys konfliktuoja (net paskyrus teismui psichologinę ekspertizę šalys tarpusavyje nesutarė dėl savarankiško vertėjo paslaugų užtikrinimo ir dėl to nebuvo galimybės jos atlikti), motina realiai nebendrauja su vaiku, taip pat atsižvelgęs į Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, jog būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, išėjo už ieškinio ribų, viršijo pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.) bei nustatė atsakovės A. T. - B. su nepilnamečiu V. A. bendravimo tvarką. Teismas sprendė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra panaši, tačiau atsakovės nurodyta bendravimo su sūnumi tvarka, joje padarius papildymus bei pakeitimus, labiau atitinka vaiko interesus, nes ji yra maksimalesnė.  Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas – 63 Eur žyminio mokesčio ir 1600 Eur už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

8. Nurodė, kad ji iš esmės sutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau visiškai nesutinka su teismo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo atsakovė su vaiku bendraus tarpininkaujant šeimos psichologui. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.3 str., 3.155 str., 3.159 str., 3.161 str., 3.175 str. ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir 9 str. įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nepagrįstai pereinamuoju laikotarpiu nustatė tarpininko dalyvavimą, tokiu būdų pažeisdamas tiek nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.), tiek ir apribodami atsakovės teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (CK 3.175 str.). Todėl atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą jos bendravimo su nepilnamečiu vaiku - sūnumi V. A. bendravimo tvarką, pašalinant tarpininko - psichologo - dalyvavimą nepilnamečio vaiko ir atsakovės susitikimų metu. Teismas ieškovo naudai priteisė visas jo faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1 600 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, ieškovo naudai priteistas užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis akivaizdžiai viršija rekomenduotiną ir turėtų būti mažinamas.

9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad teismas sprendimą dėl apeliantės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos priėmė pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Sprendimo dalis dėl specialisto dalyvavimo pereinamuoju bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpiu yra išsami, joje nėra neapibrėžtų sąlygų, terminų. Apeliantė nepagrindė savo skundo kokiu būdu konkrečiai bus pažeisti jos arba nepilnamečio sūnaus interesai, apeliantei ir vaikui bendraujant psichologo akivaizdoje. Apeliantė taip pat nenurodė, kokia priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis yra nepagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

12.Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

14. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nekartą nurodęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).

15. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

16. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė pereinamąjį trijų mėnesių apeliantės bendravimo su sūnumi laikotarpį, kurio metu vaiko motina su sūnumi bendraus dalyvaujant specialistui, t.y. psichologui. Atsakovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, prašo ją panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas.

17. Skundžiamo sprendimo dalis, jog pereinamuoju laikotarpiu motinos ir sūnaus susitikimuose turi dalyvauti psichologas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu byloje esančių aplinkybių įvertinimu.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametis V. A. lankosi Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kur jam yra teikiama psichologinė pagalba.  Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte yra nurodyta, kad nepilnametis V. A. jaučia vidinę įtampą, jam sunku bendrauti su motina.

19. Iš byloje esančių nepilnamečio V. A. paaiškinimų matyti, kad jis nori bendrauti su mama, tačiau būtent mama nerodo iniciatyvos, neskambina, nerašo žinučių, nepasveikina su gimtadieniu, neatveža jo daiktų bei pinigų, nesudaro galimybės pabendrauti su broliu ir sese. V. A. taip pat nurodė, kad norėtų su broliu ir sese pabendrauti  be mamos, o su mama bendrauti jam nejauku. Teismo posėdžio metu V. A. patvirtino, jog šiek tiek pyksta ant savo motinos. Akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantės ir sūnaus ryšys yra prastas arba nutrūkęs.

20. Pirmos instancijos teismas sprendimą dėl apeliantės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos priėmė pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Svarbu pažymėti, jog sprendimo dalis dėl specialisto dalyvavimo pereinamuoju bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpiu yra išsami, joje nėra neapibrėžtų sąlygų, terminų. Apeliantė nepagrindė savo skundo kokiu būdu konkrečiai bus pažeisti jos arba nepilnamečio sūnaus interesai, apeliantei ir vaikui bendraujant psichologo akivaizdoje. Pažymėtina, jog pats V. A. yra išreiškęs pageidavimą, kad jam ir toliau būtų teikiamos psichologo konsultacijos. Taigi, darytina išvada, jog šio specialisto pagalba vaikui yra būtina.

21. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pereinamąjį vaiko motinos ir sūnaus bendravimo laikotarpį dalyvaujant specialistui, atsižvelgė į vaiko interesų apsaugą, įvertino visus būtinus kriterijus, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo paliekama nepakeista.

22. Apeliantė taip pat nurodo, kad iš jos ieškovui nepagrįstai buvo priteistos 1600 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad ieškovas yra Prancūzijos pilietis, lietuvių kalba nekalba, todėl advokato teisinė pagalba jį atstovaujant tiek teisme, tiek kitose institucijose į buvo būtina. Teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai, nes buvo tenkintas jo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra tik išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo. Pažymėtina, kad priteista 1600 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už ieškinio surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Taigi, nėra pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ir ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

23. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo padaryta spausdinimo klaidų – neteisingai parašytas nepilnamečio šalių sūnaus V. A. vardas: keliose vietose nurodyta „V.“, „V.“, „V.“. Tai laikytina rašymo apsirikimais, kurių ištaisymas nepakeis sprendimo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šiuos rašymo apsirikimus ir žodžius „V.“, „V.“, „V.“, pakeičia žodžiais „V.“, „V.“, „V.“ (CPK 276 str.).

25. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis ieškovo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 276 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus ir ją išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10396-375/2010 nustatytą nepilnamečio V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. A. A., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Nutraukti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10396-375/2010 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išieškojimą iš tėvo M. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. T. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-03, t.y. kai vaikas faktiškai gyvena su tėvu, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui M. A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4862-726/2012, patvirtintą ieškovo M. A. A. su nepilnamečiu vaiku V. A. bendravimo tvarką ir nustatyti tokią nepilnamečio vaiko V. A., gimusio (duomenys neskelbtini) ir jo motinos A. T. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu motina A. T. - B. vieną kartą per savaitę bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. A. dalyvaujant psichologui pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą. Užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigotina atsakovė A. T. - B. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovui M. A. A. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). O ieškovas M. A. A. privalo užtikrinti, kad nepilnametis sūnus atvyktų pas psichologą bendravimui su motina. Vizitų pas psichologą skaičius turi būti ne mažesnis kaip 12 kartų per tris mėnesius. Psichologo išlaidas apmoka atsakovė A. T. – B..

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio V. A. bendravimo tvarką:

2.1. Atsakovė A. T.-B. gali bendrauti su sūnumi V. A., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį penktadienį nuo 17 valandos ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos. Šalių susitarimu nepilnametis V. A. iš savo gyvenamosios vietos pas atsakovę gali vykti viešuoju transportu savarankiškai. Tokiu atveju vaiko tėvas yra atsakingas už vaiko įlaipinimą į viešąjį transportą pagal vaiko gyvenamąją vietą, o vaiko motina yra atsakinga už vaiko pasiėmimą vaikui atvykus į jos gyvenamąją vietą. Viešojo transporto išlaidas apmoka A. T. - B.. Atsakovei negalint pasiimti sūnaus numatytą savaitgalį, ar jo priimti savo gyvenamojoje vietoje, ji apie tai įsipareigoja informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatytojo savaitgalio.

2.2. Nepilnamečio V. A. mokyklinės atostogos, dalinamos pusiau. Poriniais metais pirmąją atostogų pusę vaikas praleidžia su tėvu, neporiniais metais su motina, motinai pasiimant sūnų nuo vidurinės atostogų dienos 18.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., o poriniais metais nuo pirmos atostogų dienos 18.00 val. iki vidurinės atostogų dienos 18.00 val.

2.3. Esant abiejų nepilnamečio V. A. tėvų susitarimui telefonu, elektroniniu paštu ar šalims abiem tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.

3. Vaiko motina tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek pastoviu laikotarpiu gali bendrauti su sūnumi V. A. telefonu, elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovės A. T. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 63 Eur žyminio mokesčio bei 1 600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės A. T. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio, 402,94 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 94 ct) išlaidas už vertimo paslaugas, 3,87 Eur (trijų eurų 87 ct) pašto išlaidas, sumokant juos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovei A. T. – B., a. k. (duomenys neskelbtini) 304,27 (trijų šimtų keturių eurų 27 ct) teismo depozitinėje sąskaitoje saugomas jos įmokėtas lėšas, į jos nurodytą sąskaitą.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d., 2016 m. birželio 28 d., 2017 m. vasario 22 d. nutartimis, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Teisėjai                                                        Ona Gasiulytė

                                                                      Henrichas Jaglinskis

                                                                      Aldona Tilindienė