Baudžiamoji byla Nr. 1-72-836/2026 (S)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15431-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.1.; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.1.14.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 2 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

sekretoriaujant S. J.,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, 

kaltinamajam T. M.,

nukentėjusiesiems A. K. ir G. A.,

civilinio atsakovo atstovei E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Teismas

nustatė:

                   I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. M., 2025 m. gegužės 3 d. apie 14.00-16.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, (16.17 val. sustabdžius T. M. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341, patikros Nr. 2216058, 2025 m. gegužės 3 d. 16.23 val. nustatytas 2,64 prom. neblaivumas).

Tokiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2025 m. gegužės 3 d. apie 16.15 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį BMW 5 valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,64 promilės etilo alkoholio) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkte nurodytus reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturtintiems šios teisės, KET 12 punkte nurodytus reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir sudaromas avarinis koridorius, KET 16 punkto reikalavimus, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, KET 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, KET 127 punkte nurodytus reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, KET 128 punkte nurodytus reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę dėl ko kilo eismo įvykis, t. y. jis važiuodamas automobiliu BMW 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)esančios automobilių stovėjimo aikštelės, nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu Ž. L. vairuojamu taksi „M.“ automobiliu VW Passat valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei G. A. vairuojamu automobiliu BMW 3 valst. nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio BMW 5 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivis A. K., kuriam buvo konstatuota dešinio šlaunikaulio galvos išnirimas, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimas, žaizdos galvoje, viršutinėje lūpoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai pat eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio BMW 3 valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. A. kuriam buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, kaklo srities sumušimas, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

                        II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

  Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2025 m. gegužės 3 d. Įvykis galėjo būti apie 14-16 val. Šventė sodyboje savo gimtadienį, vartojo alkoholį ir kitą dieną sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti sriubos. Kaip atsirado (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, nepamena. Vairavo automobilį BMW, kartu važiavo K., jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Pats įvykio nepamena, tik žino, ką pasakojo kiti žmonės. Stovėjo aikštelėje prie parduotuvės, pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir išvažiavo, nes tikriausiai norėjo pabėgti nuo pareigūnų. Nusileido (duomenys neskelbtini) nuo kalno, sumėtė ir atsitrenkė į taksi automobilį. Visas kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta visiškai. Gali būti, kad jį vijosi policijos pareigūnai. Nežino, kokiu greičiu važiavo. Nukentėjusiojo K. atsiprašė, o A. nepažįsta, bet atsiprašė teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau dėl neturtinės žalos dydžio aš neturi nuomonės, mano, kad teismas nustatys dydį. Dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.

 Nukentėjusysis G. A., parodė, kad reiškia 3 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį, nes buvo nustatytas krūtinės ląstos sužalojimas, kaklo srities sumušimas, skaudėjo šonkaulius. Po įvykio gydymo įstaigoje nesigydė, į gydytojus nesikreipė, nes buvo grįžęs iš užsienio ir nebuvo prisiregistravęs pas gydytoją, gydėsi pats. Šonkaulius skaudėjo apie 2 - 3 mėnesius, dėl skausmo negalėjo dirbti. Oficialiai įsidarbinęs nebuvo, tačiau buvo žodinis susitarimas dėl darbo. Gėrė vaistus nuo skausmo, tepė skaudamas vietas tepalais. Kvitų dėl vaistų įsigijimo pateikti neturi. Už automobilį draudimo bendrovė išmokėjo 6 500 Eur. Prašo priteisti 11 000 Eur už automobilį, nes tokia ir yra tokio automobilio kaina. Automobilį buvo įsigijęs iki įvykio prieš du metus už 11 000 Eur. Dabar automobilis yra pas jį, jis sugadintas nepataisomai. Su draudimo bendrove kalbėjo ne kartą, jie nurodo, kad įrašinėja pokalbius, tačiau jie nepateikia pokalbių įrašų, kad galėtų įrodyti, kad kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Buvo pasiūlymas parduoti automobilį aukcione, bet 1 412 Eur iš draudimo negavo, nes neatidavė automobilio draudimui, be to jau buvo išardęs tą automobilį. Buvo atvažiavęs turto vertintojas, bet jis buvo nekompetentingas, jis net negalėjo atsakyti, ką jam su automobiliu daryti. Dabar automobilis yra pas jį, jis nevažiuojantis. Jis ardė automobilį dalimis, norėjo jį dalimis parduoti. Yra pardavęs automobilių dalių, už jas gavo apie 500 Eur. Dar liko dalių parduoti. Draudimo bendrovei neteikė dokumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis nedirbo, negavo pajamų, todėl iš giminaičių skolinosi pinigų pragyvenimui. Iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo 2025 m. vasario mėnesį ir vykdė individualią veiklą. Individualią veiklą vykdė nuo 2024 m. pabaigos iki 2025 m. kovo-balandžio mėnesio. Individualią veiklą nutraukė, nes ji nebuvo pelninga, kovo, balandžio mėnesiais uždirbo apie 500 Eur. (duomenys neskelbtini) dirbo apie 2 metus, gaudavo per mėnesį maždaug apie 3 000 Eur. Paskutinės pajamos iš (duomenys neskelbtini) atėjo 2025 m. vasario mėnesį. Jis turėjo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini). Turėjo dirbti staliumi ir būtų gavęs atlyginimą apie 2 500 Eur. Dėl eismo įvykio dirbti negalėjo apie 3 mėnesius, o paskui liepos mėnesį įsidarbino į įmonę (duomenys neskelbtini). Ten dirbo iki spalio mėnesio ir gaudavo pajamų apie 1 400 Eur. Iš darbo išėjo, nes sumažėjo darbo apimtys. Dabar registruotas darbo biržoje. Prašo priteisti bylinėjimo išlaidas – už civilinio ieškinio surašymą. Į gydymo įstaigą dėl sužalojimo nesikreipė, nes vengia gydymo įstaigų. Mano, kad nuo įsigijimo per du metus automobilis išlaikė savo vertę, nes buvo tinkamai prižiūrimas. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo atlyginimą apie 1 400 Eur, o iš giminaičių pragyvenimui skolinosi po 2 000 Eur mėnesiui. Po žodinio susitarimo negalėjo vykti į darbą, nes neturėjo automobilio, be to iš karto po įvykio sveikata neleido dirbti. Sveikata šlubavo apie 3 mėnesius. Per visą laiką nesikreipė į gydymo įstaigą, gydėsi pats. Sužalojimas nebuvo didelis ir jam gydyti nereikėjo specialių receptinių vaistų. Eismo įvykio metu buvo registruotas darbo biržoje. Gaudavo iš darbo biržos išmokas, bet jos buvo nedidelės, nes individualios veiklos pajamos buvo mažos. Darbo birža mokėjo apie 300 Eur. Neturi jokių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti turtinę žalą ir nieko draudimo bendrovei papildomai nepateikė. Civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi.

Civilinio atsakovo atstovė E. K. paaiškino, jog dėl prašymo priteisti turtinę žalą, buvo nustatyta, kad automobilio vertė yra apie 8 000 Eur, todėl nukentėjusiajam buvo išmokėta 6 500 Eur. Taip pat vyko aukcionas, buvo pirkėjas ir buvo nutarta išmokėti dar 1 412 Eur už automobilį. Nukentėjusysis teigia, kad jis automobilį įsigijo už 11 000 Eur, tačiau draudimui tokia informacija ir dokumentai nebuvo pateikti, draudimo išmoka buvo išmokėta 2025 m. birželio 12 d., pretenzijų draudikas negavo. Mano, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Taip pat mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nepagrįstas, nes pateikti skolos rašteliai nėra patirtų nuostolių įrodymas, be to apie tokius nuostolius draudimas sužinojo tik 2025 m. lapkričio 12 d., kai gavo civilinį ieškinį. Pagal dabar turimą informaciją nukentėjusysis eismo įvykio metu nedirbo, į gydytojus dėl sužalojimo nesikreipė. Draudimo bendrovė sutinka, kad nukentėjusysis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, tačiau neturi jokių dokumentų, kad galėtų vertinti patirtą žalą. Draudikas sutiktų sumokėti nukentėjusiajam 1 MMA išmokos, mano, kad neturtinė žala galėtų būti apie 500-600 Eur. Nukentėjusysis nepateikė jokių reikalavimų draudimo bendrovei dėl automobilio, taip pat nėra pateikti jokie duomenys dėl patirtų sužalojimų ir  draudikas negavo jokių įrodymų dėl negautų pajamų. Jei nukentėjusysis draudimui pateiktų papildomus dokumentus, juos vertintų.

Prašo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o dėl neturtinės žalos priteisimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Neturtinės žalos draudikas sutiktų atlyginti 300 Eur. Draudimo bendrovė atlygina neturtinę žalą iki 1 MGL, tai yra apie 1 000 Eur, tačiau tokiu atveju vertinami ir dokumentai. Šiuo atveju yra tik faktas, kad buvo eismo įvykis ir draudikas į tai atsižvelgė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 3 d. apie 16 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) T. M. vairuodamas lengvąjį automobilį BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pirmu tikrinimu 16 val. 23 min. nustatytas 2.64 prom. girtumas, antru tikrinimu 16 val. 38 min. nustatytas 2.66 prom. girtumas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė važiuojantį (duomenys neskelbtini) taksį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus Ž. L.. Nuo smūgio dužo taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairės pusės durų stiklas. Dužusios stiklo šukės subraižė Ž. L. veidą. T. M. toliau nuvažiavęs keliasdešimtis metrų kliudė (duomenys neskelbtini) saugumo salelėje esančius ženklus (Nr. 407 apvažiuoti iš dešinės, Nr. 533 pėsčiųjų perėja) ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė kaktomuša su BMW 3, valst. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus G. A.. Eismo įvykio metu G. A. nubrozdintas veidas, medikų pagalbos atsisakė. Kartu automobilyje BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje buvo A. K., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos priėmimo skyrių. Automobiliai BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuoti į (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 1-4).

Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 3 d. apie 15.59 val. iš OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prieš 2 min. į a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini) įsėdo neblaivus vairuotojas, kuris užeigoje vartojo alkoholį. Dabar a/m nuvažiavo link centro. Pranešėja užeigos lankytoja.“ Į pranešimą reagavo kartu su RS vyriaus. patrule M. B., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu „3004“. Nuvykus nurodytu adresu minėtas automobilis nebuvo pastebėtas. Nustatyta, kad automobilis priklauso T. M.. Kadangi, apvažiavus (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis nebuvo pastebėtas, nusprendė nuvykti į automobilio savininko gyvenamąją vietą. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme minėtas automobilis nerastas. Tęsiant automobilio paiešką, važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešinga kryptimi, (duomenys neskelbtini), važiuojantį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje apsisuko ir sekė BMW automobilį iš paskos įjungtais mėlynos ir raudonos šviesų bei garso signalais. Automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Paėmus alkoholio kiekio matuoklį, kartu su kolege ėjo prie sustojusio BMW automobilio tam, kad nustatytų automobilio vairuotojo duomenis bei girtumą. Einant link BMW automobilio, šis staiga pradėjo važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini). Radijo ryšiu informavo (duomenys neskelbtini) dirbančius ekipažus, pranešinėjo BMW automobilio buvimo vietą. Persekioti BMW automobilį prisijungė ekipažas „3009“, kuriame dirbo RS vyr. tyrėja M. Z. ir RS tyrėjas T. Z. bei ekipažas „3003“, kuriame dirbo RS vyriaus. patrulis L. B. ir RS tyrėjas D. R.. Sekant BMW automobilį, važiavo iš paskos įjungtais mėlynais bei raudonais šviesos ir garso signalais (duomenys neskelbtini) gatve. Sekant BMW automobilį (duomenys neskelbtini), panaudojus tarnybiniame automobilyje įrengtą garsiakalbį, aiškiai išreiškė reikalavimą BMW vairuotojui sustoti dešinėje kelio pusėje, tačiau automobilio vairuotojas nesustojo, važiavo toliau (duomenys neskelbtini). Vairuotojui toliau važiuojant (duomenys neskelbtini), šis manevravo tarp kitų automobilių. BMW automobiliui važiuojant ties pastatu (duomenys neskelbtini), šis kliudė saugumo salelėje buvusius kelio ženklus bei vėliau išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (duomenys neskelbtini) ir kaktomuša trenkėsi į važiavusį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. A. (1 t., b. l. 5-6). 

Neblaivumo nustatymo aktu, T. M. nustatyta pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 3 d. 16:23 val., 2,64 prom., neblaivumas, 16:38 val. 2,66 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 63-66).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio vieta prasideda nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojamoji kelios dalis sudaryta iš vienos priešpriešinės eismo juostos, kuri  paženklinta siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta bei taip pat siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Eismo įvykio vietoje yra veikiantis šviesoforas. Taip pat eismo įvykio vietoje leistinas greitis yra 50 km/h, kelio danga apžiūros metu yra sausa. Abiejuose kelio pusėse nėra objektų ar kitų statinių kurie ribotų matomumą. Važiuojamojoje kelio dalyje, įrengtoje saugumo salelėje yra pastatyti trys kelio ženklai, kurie matomumo taip pat neriboja. Kairėje kelio pusėje, žiūrint kryptimi link (duomenys neskelbtini), matome stovintį baltos spalvos. VW Passat, (duomenys neskelbtini). Kurį apžiūrint matome, jog yra apgadintas vairuotojo kairės pusės priekinis bamperis, priekinis kairys sparnas, priekinės kairės pusės durelės, nulaužtas kairės pusės automobilio veidrodėlis, apgadintos priekinės kairės pusės vairuotojo durelės bei išdaužtas priekinio vairuotojo durelių stiklas. Eidami toliau (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalimi kryptimi link (duomenys neskelbtini),  prieiname prie pastato kuris pažymėtas (duomenys neskelbtini). Prie minėto pastato važiuojamojoje kelio dalyje matome įrengta saugumo salelę, kurioje yra trys kelio ženklai: vienas iš jų kelio ženklas Nr. 407 - apvažiuoti iš dešinės, bei du kelio ženklus Nr. 533, kurie nurodo, kad tai yra pėsčiųjų perėja. Visi minėti kelio ženklai yra nulaužti ir guli ant važiuojamosios kelio dalies ir saugumo salelės trinkelėmis grįsto pagrindo. Eidami toliau važiuojamąją kelio dalimi už minėtos saugumo salelės, kairėje pusėje ant kelkraščio ir žalios vejos matome ant žemės gulinčias ir sulaužytas plastikines automobilio detales (kurios yra pažymėtos skaičiumi Nr. 1). Taip pat kairėje pusėje ant pėsčiųjų tako automobilio slydimo žymes, kuriomis eidami prieiname prie raudonos spalvos, BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra pažymėtas raide B) automobilio. Apžiūrint automobilį matoma, jog yra dalinai pradarytas automobilio bagažinės dangtis, taip pat į vidų įstrigęs automobilio dešinės pusės galinis ratas, žiūrint per galini dešinį keleivio stiklą matosi, jog yra iššokusios oro pagalvės, taip pat pradarytos priekinės dešinės pusės automobilio durelės, kur matosi, jog yra taip pat iššokusios oro pagalvės. Apžiūrint minėto automobilio priekį matome, jog yra apgadintas automobilio kapoto dangtis, priekinis buferis sumaitotas, išlužę priekiniai abiejų pusių žibintai. Apėjus automobilį į kitą pusę matome, jog yra išlūžęs kairės pusės automobilio ratas, apgadintas priekinis kairys sparnas, priekinių durelių priekis, nulenktas automobilio priekinis kairys veidrodėlis, iššokusi oro pagalvė priekyje, pradarytos galines automobilio vairuotojo pusės durys, pro kurias matome, jog yra iššokusios oro pagalvės bei į vidų įlūžęs automobilio galinis kairės pusės ratas. Už BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje, priešpriešinėje eismo juostoje matome stovintį tamsiai mėlynos spalvos BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra pažymėtas raide A). Apžiūrint automobilį matome, jog prie automobilio kapoto dangčio yra išbėgę tepalai, taip pat padėtos dešinės pusės keleivio priekinės durelės. Apžiūrint automobilį matome, jog yra visiškai sumaitotas automobilio kapo dangtis, priekinis buferis, išlūžusios abejos priekiniai žibintai, įskilęs priekinis stiklas. Nuėję į dešinę automobilio pusę matome, jog yra išlūžęs priekinis kairys automobilio ratas, apgadintas priekinis, kairys automobilio sparnas, apgadintos taip pat priekinės ir galinės vairuotojo pusės durelės, išlūžusi veidrodėlio apdaila. Automobilio viduje, priekyje matome, jog yra suveikusios oro pagalvės abiejose pusėse. Toliau apžiūrint automobilio kairės pusės galą matome, jog yra susprogusi automobilio padanga. Perėjus į kitą automobilio pusę, t. y. keleivio pusę matome, jog yra apgadintos keleivio pusės galinės durys, išluptos priekinės keleivio pusės durys, sugadintas priekinis keleivio pusėje esantis automobilio sparnas, automobilio dešinės pusės priekinis ratas pasisukęs į automobilio variklio skyrių. Taip pat automobilio priekyje, keleivio pusėje ant panelės matoma po sprogusia oro pagalve padėta mobilųjį telefoną Samsung, su pilkos spalvos dėklu.

Įvykio vietoje buvo naudotas bepilotis orlaivis DJI Mavic 2 Pro, bepiločio orlaivio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus bepiločio orlaivio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Bepiločio orlaivio darytų fotonuotraukų žymėjimas: A - automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), B - automobilis BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), C - automobilis BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 8 numeriu yra pažymėtas metalinis kelio stulpelis, 7 numeriu yra pažymėtas kelio ženklas, 6,5,4,3,9,11,10 yra pažymėtos pėdsakų žymės, 2 numeriu yra pažymėtas kelio ženklas, 1 numeriu yra pažymėtos plastmasinės automobilių detalės. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros. Leidžiantis (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje matome įstaiga (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerą, kuri dalinai yra nukreipta į pagrindinį kelią. Toliau matome vaizdo stebėjimo kameras nuo (duomenys neskelbtini), kurios nukreiptos taip pat į pagrindinį kelią. Vaizdo stebėjimo kamerą matoma pritvirtinta taip pat ant (duomenys neskelbtini), kuri yra nukreipta į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini).

Automobiliai BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuoti į M. J. įmonės automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-26).

Apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai. Apžiūrint įrašą pavadinimu "2Jon_K3004_ch4_20250503161000_20250503161500.avi", nustatyta, kad jo trukmė 05:00 min. vaizdo įraše matome vaizdą iš policijos tarnybinio automobilio. Važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo P. V. g., prieš priešais policijos pareigūnai prasilenkia su juodos spalvos BMW 5 klasės universalo kėbulu automobiliu, vidury kalno policijos pareigūnai apsisuka ir nuvažiuoja paskui automobilį į (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę, prie aikštelės girdisi garso sirena, pasiveja automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jį sustabdo, vairuotojas sustoja. Išlipus policijos pareigūnui automobilio vairuotojas pradeda judėti dideliu greičiu, išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės pasuka į dešinę pusę, tai yra (duomenys neskelbtini), toliau sankryžoje pasuka į kairę pusę ir važiuoja (duomenys neskelbtini). Ties degalinę (duomenys neskelbtini) lenkia automobiliu, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, stabdomas kito policijos automobilio nestoja, toliau važiuoja prieš eismą, tolimesnį vaizdą užstoja kiti automobiliai, pasimato dulkių debesys. Privažiavus arčiau matosi, kad įvyko eismo įvykis, minėtas automobilis susidūrė su kitu automobiliu, BMW 3 klasės, raudonos spalvos. Išlipa policijos pareigūnai iš automobilio, privažiuoja kiti kolegos ir vyksta vairuotojo sulaikymas, padėjimas nukentėjusiesiems. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo kamerų įrašas pavadinimu "JON_K3003_ch1_main_20250503161000_20250503161500_R_FF.avi". Vaizdo įrašo trukmė 05:02 min. vaizdo įraše matome vaizdą iš policijos tarnybinio automobilio. Važiuoja policijos pareigūnai P. V. g., pasuka į (duomenys neskelbtini), girdisi sirenos garsas, pasiveja kita policijos automobilį, važiuoja iš paskos, tol, kol privažiuoja įvykusį eismo įvykį. Matosi sudaužyti du automobiliai, juodos spalvos ir raudonos spalvos. Išlipa policijos pareigūnai iš automobilio, privažiuoja kiti kolegos ir vyksta vairuotojo sulaikymas, padėjimas nukentėjusiesiems. Įrašas baigiasi.?Apžiūrėtas vaizdo kamerų įrašas pavadinimu "PSS-20250503-161305UTC+0300.mp4" vaizdo įrašo trukmė 26:31 min. Vaizdo įrašas iš " Kūno kameros". Vaizdo įrašas prasideda kuomet policijos pareigūnai padeda nukentėjusiajam raudonos spalvos automobilio vairuotojui, vėliau apžiūrinėjami automobiliai, matosi, kad atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir medikai, jie suteikia pagalbas. Dirbama įvykio vietoje, atlikinėjami veiksmai.

Apžiūrėtas vaizdo kamerų įrašas pavadinimu "PSS-20250503-161319UTC+0300.mp4" vaizdo įrašo trukmė 26:45 min. Vaizdo įrašas iš " Kūno kameros". Vaizdo įrašas prasideda kuomet matosi, kad policijos pareigūnas sulaiko juodos spalvos BMW vairuotoją, nuveda į tarnybinį automobilį, vėliau prieina prie taksi automobilio VW Passat vairuotojo, kurio paklausia ar nenukentėjo, paklausia duomenų, matosi apgadintas automobilio kairės pusės šonas, vėliau grįžta į eismo įvykio vietą, jau atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie vaduoja juodos spalvos BMW automobilio keleivį, tai pat atvykę medikai. Vėliau įvykio vieta aptveriama " STOP" juosta, dirbame įvykio vietoje (1 t., b. l. 70-72).

           Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 2 d. apie 18-19 val., išvažiavo švęsti draugo T. M. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Jie gimtadienį šventė trise, dar buvo G. G., šventė G. G. sodyboje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte jie visi trys vis dar buvo minėtoje vietoje, daugiau nieko neatsimena. Pamina tik nuo tada, kada jis atsibudo (duomenys neskelbtini). Kaip jam jo sugyventinė L. L. pasakojo, kad jis kartu su T. M. pateko į eismo įvykį, T. M. vairavo jam priklausantį automobilį BMW 5 klasės. Pačio eismo įvykio nepamena, nieko apie tai negali pasakyti. Eismo įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai, tai yra praskelta lūpa, galva, guždobės lūžis (klubo sąnario). Šiuo metu yra slaugos ligoninėje, jam atliekama reabilitacija ir yra gydomas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. M. pretenzijų neturi, jis atsiprašė jis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš, yra informuotas, kad turi teisę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreiptis į įtariamojo automobilio civilinės atsakomybės draudimo kompaniją (1 t., b. l. 167-170).

Specialisto išvada Nr. G 1170/2025 (02) A. K. konstatuota dešinio šlaunikaulio galvos išnirimas, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimas, žaizdos galvoje, viršutinėje lūpoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 105-107).

???Nukentėjusysis G. A. apklausos metu parodė, kad savo nuosavybėje turi automobilį BMW 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniškai tvarkingas, turėjo civilinės atsakomybės draudimą ir visi agregatai veikė gerai. Jis turi teisę vairuoti B kategorijos automobilius. Apie 16 val. su minėtu automobiliu, buvo blaivus, važiavo (duomenys neskelbtini). Buvo prisisegęs saugos diržu, važiavo vienas, vairavo automobilį. Važiuojant minėta g., (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini)atvažiuoja policijos automobiliai su įjungtais šviesos ir garso signalai, o priekyje jų važiuoja BMW 5 klasės automobilis, tamsios spalvos, minėto automobilio greitis buvo virš 100 km/h. Tuomet jis sustojo dešinėje kelio pusėje praleisti policijos automobilius. BMW automobilio vairuotojas išvažiavo į prieš priešinę eismo juostą, nes lenkė kitą automobilį, atsitrenkė į pėsčiųjų perėjoje esantį kelio ženklą, dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio ir pradėjo slysti šonu ir trenkėsi į jo automobilio priekinė dalį, nuo smūgio automobilis apsisuko. Išsiskleidė oro saugos pagalvės. Po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio per keleivio pusę. policijos pareigūnai iš BMW automobilio ištraukė automobilio vairuotoją, kartu su juo važiavo vienas keleivis, kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis eismo įvykio metu jautė skausmą šonkaulių, bet su GMP automobiliu nevažiavo į priėmimo skyrių. Tą pačią dieną jam vis skaudėjo šonkaulius dėl to jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas kūno sumušimas. Dėl eismo įvykio jautė fizinį skausmą. Jam yra išaiškinta teisė dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į įtariamojo automobilio civilinės atsakomybės draudimo kompaniją, tą ir padarė, tai pat turi teisę tai pat pateikti civilinį ieškinį įtariamajam, ikiteisminio tyrimo metu jis civilinio ieškinio nepateiks, civilinį ieškinį pateiks teisme, iki įrodymų tyrimo pabaigos  (1 t., b. l. 145-151).

Specialisto išvada Nr. G 988/2025 (02) G. A.buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, kaklo srities sumušimas, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata (1 t. b. l. 118-119).

Liudytojas Ž. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie 16 val. atvyko (duomenys neskelbtini) dispečerinę. Kadangi jo vaiko mama dirba (duomenys neskelbtini), paprašė nuvairuoti taksi automobilį VW Passat, valstybinių numerių nepamena, į garažą (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį, važiavo vienas. Buvo prisisegęs saugos diržu. Važiuojant (duomenys neskelbtini)pamatė, kad priekį jo atvažiuoja policijos automobiliai su įjungtais šviesos ir garso signalais, priekyje jų važiuoja automobilis BMW 5 klasės, tamsios spalvos, jis tuo metu buvo ties (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad minėtas BMW automobilis važiuoja vidury kelio, automobilio vairuotojas nesuvaldė ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį sparną ir ratą. Jis mano, kad BMW automobilio greitis buvo apie 150 km/h. Kas vyko toliau jis nematė. Vėliau išlipęs iš automobilio, pamatė, kad dar atsitrenkė į raudonos spalvos BMW 3 klasės automobilį. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo, į gydymo įstaigas nesikreipė (1 t., b. l. 139-142).

Informacija iš VĮ "Regitra" , automobilio BMW 5, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. M. (2 t., b. l. 94-95).

Iš "Emprekis"  duomenų matyti, jog  automobilio BMW 5 vidutinė rinkos kaina 3 660 eurų (2 t., b. l. 96).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai T. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. M., 2025 m. gegužės 3 d. apie 14.00-16.15 val. (duomenys neskelbtini)ir kitose gatvėse, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, (16.17 val. sustabdžius T. M. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 3 d. 16.23 val. nustatytas 2,64 prom. neblaivumas).

Be to, jis 2025 m. gegužės 3 d. apie 16.15 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį BMW 5 valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,64 promilės etilo alkoholio) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 12, 14, 16, 99, 119, 127, 128 punktuose  nurodytus reikalavimus, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę dėl ko kilo eismo įvykis, t. y. jis važiuodamas automobiliu BMW 5, nuo (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, ties (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu Ž. L. vairuojamu taksi „M.“ automobiliu VW Passat valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei G. A. vairuojamu automobiliu BMW 3 valst. nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio BMW 5 valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivis A. K., kuriam buvo konstatuota dešinio šlaunikaulio galvos išnirimas, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimas, žaizdos galvoje, viršutinėje lūpoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai pat eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio BMW 3 valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. A. kuriam buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, kaklo srities sumušimas, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimų pagrįstumu, iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais. Kaltinamasis T. M. visiškai pripažino savo kaltę, parodė, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį BMW, kartu važiavo Kraučelis. Pats įvykio nepamena dėl neblaivumo. Žino, kad stovėjo aikštelėje prie parduotuvės, pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir išvažiavo, nes tikriausiai norėjo pabėgti nuo pareigūnų. Nusileido Jonavoje nuo kalno, sumėtė ir atsitrenkė į taksi automobilį. T. M. sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o G. A. nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir nukentėjusiųjų A. K., G. A. bei liudytojo Ž. L. parodymai. Eismo įvykio ir transporto priemonių apžiūros protokolai, Specialisto išvada Nr. G 988/2025 (02), kurioje nurodyta, jog G. A. buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, kaklo srities sumušimas, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata, Specialisto išvada Nr. G 1170/2025 (02), kurioje nurodyta, jog A. K. konstatuota dešinio šlaunikaulio galvos išnirimas, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimas, žaizdos galvoje, viršutinėje lūpoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus, suvokė savo veikos nusikalstamumą ir veikė tiesiogine tyčia. T. M. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, o jo neatsargūs veiksmai, kadangi nukentėjusiajam A. K. dėl kaltinamojo įvykdytų KET pažeidimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o G. A. nežymus sveikatos sutrikdymas, teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo

Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės -  bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. M. padarė vieną tyčinę, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną neatsargią, baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui. T. M. neteistas, administracine tvarka baustas – turi vieną galiojančią nuobaudą, baudą sumokėjęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 84-85, 87-90, 91, 141). Byloje nėra duomenų apie T. M. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą (2 t., b. l. 99).

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam T. M. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus švelniausias prokuroro siūlomas baudos bausmes, didesnes nei bausmės minimumas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti T. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) vairuoto automobilio BMW vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis), kadangi automobilis prarado savo vertę.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Įvertinus tai, kad T. M. BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tačiau dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, teisiamas pirmą kartą, jam nustatytinas didesnis nei minimalus 2 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2025 m. gegužės 4 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taip pat dėl jos taikymo sprendžiama ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje nurodytoms veikoms padaryti. Be minėtos transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs vairuoti transporto priemonės būdamas neblaivus, taigi, nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors prokuroras prašo konfiskuoti automobilio vertę, tačiau nepateikė teismui specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo ar kitų duomenų patvirtinančių, jog automobilis yra bevertis ir jį neekonomiška ir netikslinga konfiskuoti, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Nusikalstamai veikai daryti kaltinamasis panaudojo automobilį BMW 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamajam. Taigi, šioje byloje kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis BMW 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

V. Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusysis G. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 500 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 156-162), atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio buvo sugadinta jam priklausanti transporto priemonė - automobilis BMW 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 11 000 eurų. Automobilis neremontuotinas, todėl prašo atlyginti padarytą žalą visiškai. Draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 6500 eurų, todėl prašo padengti ir kainos skirtumą – 4 500 eurų. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad buvo pasiūlymas parduoti automobilį aukcione, bet 1 412 Eur iš draudimo negavo, nes neatidavė automobilio draudimui, be to jau buvo išardęs tą automobilį. Buvo atvažiavęs turto vertintojas, bet jis buvo nekompetentingas, jis net negalėjo atsakyti, ką jam su automobiliu daryti. Dabar automobilis yra pas jį, jis nevažiuojantis. Jis ardė automobilį dalimis, norėjo jį dalimis parduoti. Yra pardavęs automobilių dalių, už jas gavo apie 500 Eur. Dar liko dalių parduoti.

Taip pat po sužalojimo negalėjo dirbti, negavo pajamų, dėl to teko skolintis iš giminaičių 6 000 eurų (trys mėnesiai po 2 000 eurų). Dėl to prašo priteisti ir įsiskolinimą dėl negautų pajamų. Iš viso patyrė turtinę žalą 17 000 eurų, jam kompensuota 6 500 eurų, liko nekompensuota turtinė žala – 10 500 eurų. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos nurodė, kad jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto eismo įvykio atsirado baimė, nerimas. Remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarytos žalos kompensuotiną dydį vertina 3 000 eurų. Šis dydis vertintinas kaip minimali kompensacija, siekiant atlyginimo už visą patirtą neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, Nr. 2K-175-489/2023).

Civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė „C. V. I. G.“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iki civilinio ieškinio, nukentėjusysis į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė ir jokių medicininių dokumentų, kurie nurodytų, kokius tiksliai nukentėjusysis sužalojimus patyrė, kiek laiko gydėsi (jeigu gydėsi), nepateikė. Taip pat, jokių dokumentų, nurodančių nukentėjusiojo sveikatos būklę po eismo įvykio, prie civilinio ieškinio pridėta nėra. Taigi, kadangi po eismo įvykio nukentėjusysis į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, tai draudikas tokios žalos atlyginęs nėra.

Atlyginant G. A. žalą vadovautasi Lietuvos Respublikos 2024 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 626 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau - Taisyklės), kurių 14 punktas nurodo, jog žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Žalos bylos administravimo metu, būtent ir buvo nustatyta, jog transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas. 2025 m. birželio 12 d. civilinė atsakovė nukentėjusiajam išmokėjo 6 528 Eur. Taip pat, dėl minimos transporto priemonės vyko aukcionas ir ji buvo parduota už 1 412 Eur. Nukentėjusiajam buvo nurodyta, kad yra pirkėjas, kuris nupirks automobilį ir pats nukentėjusysis turėjo su juo susisiekti. Kadangi, išmokėjus 6 528,00 Eur nukentėjusysis daugiau į Draudiką su pretenzijomis nesikreipė, Draudikas manė, jog nukentėjusysis aukcione pardavė automobilį. Tačiau, teismo posėdžio metu, nukentėjusysis visgi nurodė, kad aukcione automobilio nepardavė. Nukentėjusysis nurodo, jog automobilio vertę vertina 11 000 Eur sumai, tačiau jokių dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, jog automobilio vertė tikrai buvo didesnė, nukentėjusysis nepateikė.

Taisyklių 8 punktas reglamentuoja, jog nukentėjusio negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat vadovaudamasis nukentėjusio darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktais dokumentais apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis.

Taisyklių 9 punktas nurodo, jog asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo. Šiuo atveju, nukentėjusysis dėl tokių išlaidų atlyginimo iki ieškinio pateikimo dienos į civilinę atsakovę kreipęsis nebuvo. Tokių negautų pajamų atlyginti neprašė. Nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu taip pat nepateikė nei darbo sutarties, nei informacijos, koks nukentėjusiojo darbo užmokestis buvo iki eismo įvykio, t. y. duomenų, iš kurių draudikas galėtų tokias negautas pajamas apskaičiuoti. Taigi, iš esmės nėra aišku, ar iki eismo įvykio nukentėjusysis buvo dirbantis asmuo. Taip pat nukentėjusysis nepateikė duomenų apie turėtą nedarbingumą (jeigu toks buvo) ir kiek laiko jis tęsėsi. Taigi, šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusysis dėl per eismo įvykį patirtų sužalojimų tris mėnesius negalėjo dirbti ir gauti pajamų.

 Vertindamas nukentėjusiojo reikalavimą dėl turtinės žalos teismas pažymi, kad civilinė atsakovė nustatė automobilio vertę apie 8 000 Eur ir nukentėjusiajam išmokėjo 6 528 Eur dydžio sumą. Taigi, darytina išvada, kad nukentėjusiam buvo atlyginta automobilio vidutinė vertė. Nors G. A. teigia, kad automobilio vertė yra 11 000 Eur, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, jų teismui nepateikė ir pats nukentėjusysis.

  Vertinant nukentėjusiojo turtinės žalos reikalavimo dalį dėl negautų pajamų, teismas pažymi, kad jis nepateikė jokių duomenų apie savo iki įvykio gautas pajamas. Iš paieškos „Sodra“ informacinėje sistemoje matyti, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. sausio 26 d. buvo draustas (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. liepos 23 d. iki spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Taigi, šie duomenys leidžia teigti, kad G. A. Lietuvos Respublikoje iki avarijos, dėl kurios kaltinamasis buvo patrauktas atsakomybėn, oficialiai nedirbo mažiausiai vienerių metų laikotarpį. Be to, byloje nepateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašai apie nedarbingumo laikotarpį ir jo priežastis, kiti dokumentai, kuriais remiantis būtų įrodomos iki sveikatos sutrikdymo turėtos pajamos, ir (arba) pajamos, gautos iš individualios veikos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės ir jų 6.1 ir 7 punktai nustato, kad tuo atveju, jeigu sveikata sutrikdoma ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sužalojimas (susargdinimas) turėtų būti prilyginamas nežymiam sveikatos sutrikdymui, kas ir buvo nustatyta šiuo atveju. Todėl nukentėjusiojo teiginiai apie tai, kad jis 3 mėnesius negalėjo dirbti dėl patirtų sužalojimų laikytini abejotinais. Esant šioms visoms išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad civilinio ieškinio reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmesta.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjęs G. A. dėl 2025 m. gegužės 3 d. įvykio patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, kaklo srities sumušimas. Jis nurodė, kad dėl kaltinamojo sukeltos avarijos patyrė baimę ir nerimą.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo laikotarpiu G. A. patyrė fizinį skausmą, stresą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su judėjimo apribojimais. Be to, nustatant padarytą neturtinę žalą, atsižvelgtina ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju T. M. padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, eismo įvykio metu sužalojo du asmenis; į jį charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį –neteistas, dirbantis, teisiamojo posėdžio metu pareikšto civilinio ieškinio neginčijo.

Teismas taip pat pabrėžia, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kaip ilgai G. A. buvo nedarbingas, kokios procedūros buvo atliekamos siekiant atstatyti sveikatą. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu nukentėjęs asmuo jaustų dar besitęsiančias pasekmes. Paties nukentėjusiojo teigimu, jam po įvykio šonkaulius skaudėjo apie 2 - 3 mėnesius, dėl skausmo negalėjo dirbti. Oficialiai įsidarbinęs nebuvo, tačiau buvo žodinis susitarimas dėl darbo. Gėrė vaistus nuo skausmo, tepė skaudamas vietas tepalais.

Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės klausimo dėl neturtinės žalos išsprendimui, į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinant kintančią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 1 000 Eur nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

T. M., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje „C. V. I. G.“. Taigi, ši draudimo bendrovė atsako už G. A. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl, civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, neturtinė žala priteistina iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam G. A. civilinį ieškinį parengė advokatas V. J. ir nukentėjusysis už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 240 Eur (2 t., b. l. 159).

Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (buvo rengiamas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, iš kaltinamojo T. M. nukentėjusiajam G. A. priteisiant 240 Eur, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo – advokato pagalba.

VI. Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas buvo nuo 2025 m. gegužės 3 d. 16.18 val. iki 2025 m. gegužės 4 d. 12.41 val. (2 t., b. l. 6-9, 16-18), paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 52-55, 56-59, 60-63). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, T. M. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, kadangi byla išnagrinėta panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 3 d. 16.18 val. iki 2025 m. gegužės 4 d. 12.41 val. (1 para, t. y. 6 MGL), (2 t., b. l. 6-9, 16-19).

Prokuroro nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė T. M. į motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą transporto priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 110-112).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. sumažintą bausmę -100 MGL - 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 3 d. 16.18 val. iki 2025 m. gegužės 4 d. 12.41 val. (1 para, t. y. 6 MGL) ir nustatyti galutinę bausmę – 94 MGL (4 700 Eur, keturių tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 4 d.

    Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį BMW 5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

    Prokuroro nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė T. M. į motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą transporto priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

    Kardomąsias priemones T. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, kadangi byla išnagrinėta panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną, tai yra 2026 m. vasario 2 d.

   Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

   Nukentėjusio G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ G. A. priteisti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

  Priteisti iš T. M. 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam G. A..

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą (4 700 Eur) jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                 Henryta Gerdvilė