Civilinė byla Nr. 2SA-197-115/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02136-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

128.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas skolininko V. J. skundas dėl antstolio S. M. veiksmų,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

            Antstolis S. M. vykdė 2012 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 249,18 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojui Lietuvos Respublikai.

            Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir grąžinti jų permoką. Skolininkas paaiškino, kad jam nebuvo įteiktas antstolio patvarkymas priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą ir raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau antstolis vis tiek pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies ir grąžino pareiškėjui iš jo išieškotą vykdymo išlaidų sumą, viršijančią 112,93 Lt.

            Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai vykdymo procese prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką geruoju įvykdyti sprendimą. Raginimo įvykdyti teismo sprendimą viešo paskelbimo dieną antstolis neturėjo duomenų, jog skolininko buvimo vieta nežinoma, taigi teismo vertinimu nebuvo CPK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų  skelbti raginimą viešai. Todėl teismas laikė, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nebuvo tinkamai įteiktas. Pradėjęs priverstinai vykdyti sprendimą antstolis pažeidė CPK 655 straipsnio 1 dalies, 660 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas laikė, kad skolininkas sumokėjo skolą ir vykdymo išlaidas per raginime nustatytą terminą ir iš jo išskaičiuota vykdymo išlaidų suma, viršijanti 112,93 Lt, grąžintina.

III. Atskirojo skundo argumentai

            Atskiruoju skundu antstolis S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko V. J. skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Dėl raginimo įvykdyti sprendimą.

            Teismas CPK 665 straipsnio 1 dalyje, 660 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas aiškina atskirai, o ne sistemiškai kartu su kitomis CPK normomis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Raginimas įvykdyti sprendimą kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą buvo išsiųsti registruota siunta skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau šie dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad skolininkas jų neatsiėmė. Vadovaujantis koncentruotumo principu minėti dokumentai skolininkui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnis). Taigi raginimas skolininkui buvo įteiktas tinkamai, o visi priverstiniai procesiniai veiksmai buvo atlikti jau po raginimo įteikimo. Skolininkas, net ir sužinojęs apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, vykdymo eiga nesidomėjo, nevykdė CPK 644 straipsnyje numatytų pareigų.

            2. Dėl vykdymo išlaidų.

            Antstolis vykdydamas išieškojimą laikėsi visų jam privalomų teisės normų, operatyviai ir efektyviai atliko būtinus ir privalomus procesinius veiksmus, todėl atsirado pagrįstos vykdymo išlaidos. Negali būti laikoma, kad skolininkas pats geranoriškai sumokėjo skolą, nes skola buvo išieškota skolininkui neatsiskaičius per raginimo terminus iš priverstinai areštuotų skolininkui priklausančių sąskaitų. Taigi iš skolininko turi būti išieškotos visos vykdymo išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nr. 3K-7-273/2012).

Aptariamu atveju nustatyta, kad antstolis S. M. 2012 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S033423 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 249,18 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojui Lietuvos Respublikai. Tą pačią dieną antstolis priėmė ir raginimą įvykdyti sprendimą, kurį, kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiuntė registruotu laišku skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Laiškas grįžo neįteiktas 2012 m. spalio 29 d. su žyma, jog skolininkas jo neatsiėmė. Antstolis, nelaukdamas laiško grįžimo, 2012 m. rugsėjo 24 d. specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir forma paskelbė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą, t.y. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas specialia CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Toks reglamentavimas reiškia, kad raginimas įvykdyti sprendimą gali būti skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje tuo atveju, kai arba yra nežinoma skolininko buvimo vieta, arba jis slapstosi arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negalima skolininkui įteikti raginimo įvykdyti sprendimą.

Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-119/2010). Taigi įstatymų leidėjas nustatė tokį teisinį vykdymo proceso reglamentavimą, pagal kurį priverstinio vykdymo procedūros gali būti pradėtos tik skolininkui neįvykdžius reikalavimo per raginime nustatytą terminą. Iš minėto seka, jog pirmosios instancijos teismo pozicija, kad raginimo skolininkui įteikimas yra svarbi jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos forma, nes tokiu būdu pastarajam yra suteikiama galimybė įvykdyti reikalavimą savo noru, tokiu būdu išvengiant vykdymo išlaidų padidėjimo bei užtikrinant reikalavimų įvykdymo operatyvumą, yra pagrįsta.

Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, t.y. raginimas įvykdyti sprendimą yra siunčiamas kitokia tvarka nei kiti antstolio procesiniai dokumentai (CPK 604 – 605 straipsniai). Siunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą yra taikomas asmeninio įteikimo prioritetas prieš vykdymo veiksmų operatyvumą, kas reiškia, jog antstolis privalo dėti protingas pastangas, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui būtų įteiktas asmeniškai arba kitiems asmenims, galintiems priimti skolininkui siunčiamus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnis). Aptariamu atveju antstolis raginimą įvykdyti sprendimą kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siuntė skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri pagal bylos medžiagą yra jo faktinė gyvenamoji vieta, adresu, tačiau siųsti dokumentai grįžo neįteikti 2012 m. spalio 29 d. su žyma, jog nebuvo atsiimti. Tokie duomenys patvirtina, kad grįžus neįteiktam laiškui su nurodyta žyma nebuvo objektyvaus pagrindo išvadai, jog skolininkas gyventų kitu adresu, slapstytųsi ar būtų kitos objektyvios priežastys trukdančios jam asmeniškai įteikti antstolio priimtus dokumentus.

            Kaip minėta, raginimo įvykdyti sprendimo įteikimo skolininkui tvarka yra specifinė ir išsiskiria tuo, kad raginimas bet kuriuo atveju privalo būti įteiktas arba asmeniškai, arba viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiamas tik išimtiniais CPK 660 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos vidinėje struktūroje nustatytais atvejais, kas sąlygoja antstolio pareigą įsitikinti, kad raginimo įvykdyti sprendimą objektyviai negalima įteikti skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju antstolis nedelsiant po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui registruota pašto siunta paskelbė apie jį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis), t.y. šiuos veiksmus atliko ne tik neturėdamas duomenų ar pavyko įteikti skolininkui raginimą, bet apskritai neįsitikinęs raginimo asmeninio įteikimo skolininkui galimybe. Tokie antstolio padaryti pažeidimai lėmė, kad skolininkas objektyviai nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, kas sąlygojo vykdymo procedūrų išlaidų išaugimą, nes skolininkui nebuvo suteikta galimybė įvykdyti teismo sprendimo savo noru. Minėta suponuoja, kad antstolis S. M. prioritetą suteikdamas pirmenybę greitam teismo sprendimo įvykdymui pažeidė skolininko įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl skundo pagrįstumo yra teisėta bei paremta tiek faktine, tiek teisine medžiaga. Dėl to apygardos teismas sprendžia, kad pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

                                                                                                                                                            n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

                                                                                                                                         Teisėjas                                                                                                         Algirdas Auruškevičius