Pranešėjas
Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla
Nr.1A-302-462/2007
Teisėja
Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo
kategorija: 1.2.20.; 2.1.4.11.1.;
2.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R
T I S
2007
m. liepos 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
teisėjų Stasio Valužio ir Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei,
dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,
gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T.
S. gynėjo advokato V.Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl 2007 m.
gegužės 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji
pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.
ir nuteista 50 MGL, t.y. 6250 litų, bauda.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
T. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. už tai, kad davė žinomai melagingus
parodymus, būtent:
ji 2006
m. balandžio 24 d. 15.20 val. Klaipėdos m. VPK KP NTT Autotransporto priemonių
grobimų tyrimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama įspėta
dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu,
melagingai parodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 22 d. 23.50 val. iki
2006 m. balandžio 23 d. 20 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės,
esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas V. S. priklausantis 2000 litų vertės
automobilis „Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .
Nuteistosios
T. S. gynėjas V.
Rutkavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2007 m gegužės 5 d. nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., padarymo T. S. išteisinti, kadangi nepadaryta veika,
turinti nusikaltimo požymių. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatinėjant
nusikaltimo sudėtį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.
būtina nustatyti šiuos esminius dalykus: pirma, kad liudytojas davė žinomai
melagingus parodymus, t.y. apie jam žinomas aplinkybes papasakojo iškraipytai
ar nurodė aplinkybes, apie kurias žinojo egzistuojant priešingai, ir apie atsakomybę
už melagingų parodymų davimą jis buvo įspėtas; antra, kad neturėjo teisės
atsisakyti duoti parodymus arba turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, ši
teisė jam buvo išaiškinta, tačiau jis ja nepasinaudojo.
Gynėjas nurodo, kad teismas, pripažindamas jo ginamąją kalta, aiškinosi
tik pirmąjį dalyką ir visiškai nekreipė dėmesio į antrąjį dalyką. O antras
dalykas šioje byloje yra ypatingai svarbus, nes būtent jo nebuvimas ir parodo,
kad nėra nusikaltimo, už kurį nuteista T.
S., sudėties. Gynėjas teigia, kad byloje apklausti liudytojai
patvirtino, jog T. S. ir
asmuo, kuris įtariamas vairavęs ir sudaužęs automobilį (M. N. ), T. S. apklausos kaip liudytojos metu buvo
sugyventiniai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš M. N. pokalbių suvestinės galima suprasti,
jog jo ginamoji nieko nežinojo, kad M.
N. pasiėmė jos naudojamą automobilį, jį sudaužė ir pasišalino iš
autoįvykio vietos, o sužinojo apie tai tik po to, kai šias aplinkybes
išsiaiškino pats M. N.,
kuris iš pradžių apie tai nieko negalėjo prisiminti dėl neblaivumo, t.y., kad
automobilį paėmė ir sudaužė būtent M.
N., T. S. sužinojo
tik 2006-04-23, tarp 17.37 val. ir 19.54 val. Gynėjas nurodo, kad iš pokalbių
suvestinės negalima nustatyti, kokiu būdu automobilis pateko pas M. N., jis
neprisipažįsta, todėl byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad
automobilis buvo pavogtas, o tai reiškia, kad T. S. nemelavo apie automobilio vagystę.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apklausiant kaip liudytoją T. S. nebuvo jai išaiškinta teisė
atsisakyti duoti parodymus, jei tokių parodymų davimas būtų nukreiptas prieš ją
pačią, jos artimuosius giminaičius ar šeimos narius, nors tokią teisę ji
turėjo, nes įtariamasis dėl automobilio vagystės buvo jos sugyventinis, o
liudytojo apklausos protokole prie minėto išaiškinimo nėra jos parašo. Gynėjas
teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 4 d. nurodyta,
jog nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu
pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą
nebuvo su šia teise supažindintas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82
str. 2 d. numatyta, kad kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali
neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis prie šeimos narių
priskiria asmenį, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos
(partnerystė). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d., kurioje
išaiškinta, kas yra laikomas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai,
pasakyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra asmuo, su kuriuo
jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės). Gynėjas teigia, kad
T. S. ir M. N. buvo šeimos
nariai tuo metu, kai jo ginamoji buvo apklausiama kaip liudytoja, taip pat tuo
metu nebuvo žinomas įtariamasis ir liudytojo santykiai su juo, todėl ir nėra
pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.
Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Nuteistosios T. S. gynėjo
apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje
surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė
motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės. T. S. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai
kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso
normas. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistosios kaltę dėl jos padarytos
nusikalstamos veikos, įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 20 str. 5 d.
Baudžiamojoje
byloje esančio liudytojos T. S.
apklausos protokolu (t.1, b.l. 11-12) nustatyta, kad T. S. buvo apklausta nepažeidžiant Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnyje nustatytos liudytojo
apklausos taisyklių ir tvarkos. T.
S. buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga
duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai
išspręsti turinčias aplinkybes. Taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios
atsakomybės už melagingų parodymų davimą. T. S. apklausos protokolas surašytas
laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnio
reikalavimų, jos asmeniškai pasirašytos. Tai, kad T. S. buvo išaiškintos jos, kaip
liudytojos, teisės bei pareigos ir ji įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, ji patvirtino savo
parašu.
T. S. ikiteisminio
tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja pati laisva valia nurodė, kad „2006 m.
balandžio 23 d., apie 20 val., aš nuvažiavau prie kavinės – baro „Laura“, kur
buvau palikusi savo tėvui priklausantį automobilį „Ford Scorpio“, valstybinis
Nr. (duomenys neskelbtini) ir aptikau, kad šis automobilis yra pavogtas“.
Tačiau iš 2006-04-23 pokalbių suvestinės matyti, kad pokalbių kontrolės bei
fiksavimo metu buvo užfiksuota, jog 2006 m. balandžio 23 d. 19.54 val. T. S. paskambino
telefonu tyrimo metu nenustatytam vaikinui, vardu I., ir pokalbio metu jam
pasako, kad jos draugas paėmė automobilį ir su šiuo automobiliu padarė eismo
įvykį. Pokalbio metu T. S. klausinėjo
ar policijai pranešti apie neva pavogtą automobilį. Pokalbio metu T. S. buvo patarta
nuvažiuoti į vietą, kur stovėjo automobilis ir išsiaiškinti ar nebuvo
nufilmuota vaizdo kameromis. 2006-04-23 20.40 val. T. S. paskambino telefonu savo motinai ir
pokalbio metu jai pranešė, kad kameros nieko neužfiksavo, todėl policijai
pasakys, kad automobilį, dokumentus pavogė. Šie objektyvus įrodymai įrodo, kad
automobilio vagystė nebuvo įvykdyta, kad nuteistoji T. S. tyčia davė melagingus parodymus.
Nuteistoji
T. S. ikiteisminio
tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji (t.1, b.l. 112) taip pat tvirtino, kad
liudytojo apklausos metu davė teisingus ir išsamius parodymus apie automobilio
„Ford Scorpio“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), pagrobimą. Šie jos parodymai prieštarauja
baudžiamojoje byloje ištirtiems objektyviems aukščiau aptartiems įrodymams.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. S. padarė tyčinę nesunkią
nusikalstamą veiką, remiasi bylos faktinių aplinkybių bei byloje surinktų
įrodymų visumos įvertinimu. Ši teismo išvada yra pagrįsta įrodymais ir teisėta.
Atsakomybė
už žinomai melagingų parodymų davimą atsiranda tada, kai tai daroma tyčia, o ne
dėl suklydimo. Išankstinė tyčia duoti melagingus parodymus T. S. veiksmuose teisminio nagrinėjimo metu
ištirtais įrodymais visiškai nustatyta.
Dėl
melagingų parodymų buvo sutrikdyta normali ikiteisminio tyrimo įstaigos –
policijos- veikla.
Kolegija
atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad jo
ginamoji T. S. ir M. N., kuris įtariamas
vairavęs ir sudaužęs automobilį, liudytojos apklausos metu buvo sugyventiniai,
kad jie bendrai gyveno neįregistravę santuokos.
Baudžiamojoje
byloje esantys duomenys rodo, kad T.
S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nurodė, jog jos
deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o
gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu M. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas
kaip liudytojas nurodė, jog jo deklaruojamos ir gyvenamosios vietos adresas yra
(duomenys neskelbtini). Nei T.
S., nei M. N. savo
apklausose nenurodė, jog yra sugyventiniai.
Taip pat
atmestinas ir apelianto skundo argumentas, kuriame gynėjas tvirtina, jog
daugelis byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad T. S., jos apklausos kaip liudytojos metu,
ir M. N. buvo
sugyventiniai.
Ir iš
ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustų
liudytojų parodymų nustatyta, kad tik liudytojas policijos pareigūnas R.
Alseika teismo posėdžio metu nurodė, kad jam klausantis M. N. telefoninių pokalbių sužinojo, kad M. N. draugauja su T. S.. Liudytojas R.
Alseika neparodė, kad T. S. ir
M. N. yra
sugyventiniai (t. 2, b.l. 89).
Kadangi
įrodymų, jog nuteistoji T. S. ir
M. N. , kuris
įtariamas vairavęs ir sudaužęs automobilį, melagingų parodymų davimo metu buvo
sugyventiniai, nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai T. S. pripažino kalta ir nuteisė pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.
Teisingai kvalifikavus
padarytą nusikalstamą veiką, nuteistajai T. S. bausmė paskirta vadovaujantis
bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai individualizuota, todėl yra
pagrįsta ir teisinga.
Tenkinti apeliacinį
skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2007-05-16 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. 1
p.,
n u t a r i a:
nuteistosios T. S. gynėjo advokato V.Rutavičiaus
apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Linas Pauliukėnas
Teisėjai Stasys
Valužis
Remigijus Preikšaitis