Administracinė byla Nr. ATP-818-628/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-04025-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 47.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda;
n u s t a t ė :
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-31 jam priklausančiu automobiliu VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdė individualią taksi veiklą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-26 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 188899, priimdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerio iškvietimus - užsakymus, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos A. B. gavo 3795 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, gaudamas pajamas išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose paslaugos pavadinimą įrašė kaip automobilio nuomą su vairuotoju. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos 1996-11-19 Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., taip pat 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto ir 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniu skundu A. B. nesutinka su nutarimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek automobilio nuomos su vairuotoju paslauga tiek taksi veikla yra tapačios dėl tos priežasties, kad šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būdingi atributai yra vertintina kritiškai, nes taksi veiklai būdingų atributų naudojimas kitose veiklose nėra draudžiamas įstatymais ir nesudaro pagrindo automatiškai pripažinti, kad dėl šių aplinkybių yra vykdoma ne automobilio nuomos su vairuotojo paslauga veikla, o taksi veikla. Draudimas naudotis dispečerių pagalba veikloje prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. l d. įtvirtintai asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos nuostatai. Darytina išvada, kad tokio taksi paslaugos turinio atskleidimas neleidžia atriboti veikų ir nėra pagrindas išvadai, kad jo keleiviams suteiktos paslaugos yra taksi paslaugos.
Apeliantas pažymi, jog nustačius, kad veikla skiriasi savo forma, išvadą, kad buvo verčiamasi ne automobilio nuomos su vairuotoju paslauga, o taksi paslauga, galima daryti tik tokiu atveju, jei nenustatomas joks šių veikų turinio skirtumas.
Apeliantas pažymi ir tai, jog ginčo atveju nebuvo nustatyta, kad užmokestis už vežimą priklausė nuo keleivių skaičiaus. Byloje nepaneigta faktinė aplinkybė, kad važiavimo kaina paslaugos gavėjui buvo žinoma iš anksto, nepriklausanti nuo važiuojančių asmenų skaičiaus ar pasirenkamo maršruto kelio. Kad paslaugos pobūdis ir trukmė būdinga taksi veiklai, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad buvo vykdoma būtent taksi veikla.
Apeliantas nurodo, kad jo ir liudytojos R. M. parodymai teismo buvo įvertinti kritiškai, nes nesutapo jo ir liudytojos parodymai apie vidutinę automobilio nuomos kainą, tačiau tai nesudaro pagrindo šiuos parodymus atmesti. Tai, kad paslaugos pobūdis ir trukmė būdinga taksi veiklai, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad buvo vykdoma būtent taksi veikla.
Apeliantas teigia, kad minėtą veiklos formą pasirinko ne siekdamas išvengti kokių nors mokesčių ar specialių reikalavimų, bet siekdamas suteikti paslaugą, kurios taksi teisinis reglamentavimas suteikti neleidžia. Kadangi tarp jo vykdytos ir taksi veiklos yra ne tik formos, bet ir turinio skirtumas, kurio teismas nepagrįstai neįžvelgė, todėl teismo išvada, kad vykdė taksi veiklą yra nepagrįsta.
Apeliantas mano, kad jokie byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad vykdydamas individualią veiklą, jis teikė būtent taksi paslaugas, o ne automobilių nuomos su vairuotoju paslaugas. Priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotai ir nepagrįstai. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalėjo būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Minėtą veiklos formą - automobilio nuomos su vairuotojo paslaugą – apeliantas būtent ir pasirinko, todėl, kad jai nėra reikalingi jokie leidimai. Vykdydamas šią veiklą nesuprato ir negalėjo suprasti, kad jo vykdoma veikla bus vertinama kaip taksi veiklos priedanga ir bus baudžiamas už leidimo taksi veiklai vykdyti neturėjimą, todėl jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. l d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Byloje surinktų duomenų pagrindu galima daryti tik prielaidą, kad galėjo būti padarytas teisės pažeidimas, tačiau to tikrai nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į A. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad siekiant nustatyti, kokią veiklą – keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju – faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui.
Atsiliepime nurodoma, kad apmokėjimas už apelianto teikiamas vežimo paslaugas siejamas ne su transporto priemonės nuomos laiku, o su faktiškai nuvažiuotu maršrutu, t.y. kilometražu.
Atsiliepime pažymima, kad aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog A. B. realiai nevykdė automobilių nuomos su vairuotoju veiklos, o iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad apelianto teikiamos paslaugos savo turiniu atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad teismas pagrįstai pripažino A. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., priėmė motyvuotą nutarimą, už administracinį teisės pažeidimą A. B. skyrė minimalią nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nepaneigė aplinkybės, jog A. B. vertėsi ne automobilio su vairuotoju nuoma, o taksi veikla.
Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, laikomasi nuomonės, jog kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.
Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi neturėjo, o nuo 2012-10-01 jis vykdė individualią automobilio su vairuotoju nuomos veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kuriai toks leidimas nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atriboti taksi veiklą nuo automobilio nuomos su vairuotoju veiklos, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.512 str., pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.513 str. nuostatas, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Lietuvos Respublikos CK 6.515 str. 3 d. įtvirtinta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, o nuo 2012-10-01 jis vykdė individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymėjimą.
Iš byloje esančios bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šia sutartimi tik įsipareigoja Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti Automobilio nuomininkui informaciją apie gaunamus iš klientų automobilių nuomos užsakymus, gavęs iš kliento užsakymą, Automobilio nuomininko suderinto grafiko darbo metu ryšio priemonėmis perduoda informaciją apie gautą užsakymą Automobilio nuomininkui (b.l. 42-43), tačiau automobilio nuomos santykis užsimezga tarp Sutartyje vadinamo nuomininko (automobilio vairuotojo) ir kliento. Pagal Sutarties 2.2 punktą, automobilio nuomos sutarties sąlygos yra nustatomos kliento ir automobilio nuomininko, t.y., šiuo atveju A. B. susitarimu. Tačiau tiek iš A. B., tiek iš liudytojos R. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, kas nuomos sutarties kainą, maršrutą suderina ir nustato UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi skirtingai, nei numato sutartis, automobilio vairuotojas atvykęs pagal užsakymą savarankiškai automobilio nuomos sąlygų nenustatinėja, tiesiog įvykdo dispečerio sutartą užsakymą. Sutartyje A. B. vadinamas automobilio nuomininku, tačiau tiek iš sutarties turinio, tiek iš operatyvaus patikrinimo akto matyti, kad jis naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Nors šioje sutartyje nurodyta, kad jos šalys bendradarbiauja transporto priemonių nuomos klausimais, tačiau savo esme ši sutartis yra dispečerinės paslaugų teikimo sutartis. Tai įrodo ir 2.3 punktas, kad informacija apie gautą užsakymą „automobilio nuomai“ yra perduodama ne konkrečiam vienam automobilio nuomininkui, bet ir kitiems automobilių nuomininkams.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors taksi ir automobilio su vairuotoju nuomos veiklos tarpusavyje panašios, tačiau norint nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkas tarp jo ir klientų. Klientai skambindavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydavo automobilio, ir jei tas klientas jam tinka, jis važiuoja. Turėjo ir savo pastovių klientų. Ne visi jo užsakymai buvo per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambinus klientui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitur, nustatoma, kiek laiko tai užtruks, yra nustatoma, kiek tai kainuos, pasakoma kaina klientui, jei kaina tinkama klientui ir jam, jie pasirašo prieš kelionę sutartį, kelionės pabaigoje išrašomas kvitas. Kainą nustato dispečerinė, tačiau jei kaina netinka jam, jis neveža. Kelionės laikas ir maršrutas daugmaž žinomas iš anksto. Savo paslaugų kainą nustato orientuodamasis į laiką; ar tai diena, naktis, piko metas. Jis dirbo tik naktimis. Orientacinis mokestis už valandą 30 Lt. Nefiksuoja, kiek nuvažiuoja kilometrų kelionės metu.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės direktorė R. M., apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jų įmonė bendradarbiauja su žmonėmis ir vairuotojais, teikiančiais automobilio nuomą su vairuotoju. Iš pradžių įmonė vykdė automobilio nuomos veiklą, tačiau neilgai, nes buvo VMI patikrinimas ir pasakė, kad bendrovė negali vykdyti automobilio nuomos su vairuotoju. Jie teiraujasi žmogaus, iš kur jis važiuos, kur važiuos, nustato apytikslį laiką. Yra iš anksto nustatytų apytikslių laikų lentelė, tokiu būdu pasakoma apytikslė suma, kiek tai kainuos. Lentelė buvo sudaryta, skaičiuojant kiek žmogui sudarys laiko važiuoti nuo centro iki tam tikro rajono ir paimtas vidurkis. Buvo daromi bandomieji važiavimai iš tolimiausio taško į tolimiausią, iš artimiausio taško į artimiausią ir paimti vidurkiai. Kainos lentelėse nepriklauso nuo to, ar tai būtų diena ar naktis, ar yra kamščiai, buvo paimtas laiko vidurkis. Pasakomos žmogui kainos gali kisti, nes žmogus gali truputį toliau važiuoti, važiavimas užtrunka daugiau laiko, todėl vairuotojas gali tą kainą keisti. Valanda kainuodavo 60 Lt, jei maršrutas už Vilniaus ribų, kaina nekeičiama. Jų įmonė netarpininkauja taksi paslaugų teikimui. Būna atvejų, kai klientai skambina ir nori taksi, tačiau operatorės paaiškina, kad įmonė vykdo nuomą, kad iš anksto bus suderinta kaina, ir jei žmogui tinka, tai jie važiuoja. Jei ne, tai atsisako važiuoti.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šių asmenų parodymus sprendžia, kad jie nėra nuoseklūs, juose yra tam tikrų esminių prieštaravimų. A. B., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad valanda jo automobilio nuomos kainuoja 30 Lt, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nurodė dvigubai didesnę kainą – 60 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukreipiančios klientus vairuotojams ir nustatančios kelionės kainą, kurią vėliau derina su pačiu vairuotoju, direktorė turėtų žinoti tikslią kainą, kiek vairuotojas nori gauti už savo automobilio nuomą. Be to, nors tiek apeliantas, tiek R. M. paaiškino, kad kelionės kaina apskaičiuojama ne pagal nuvažiuotą atstumą, bet pagal automobilio vairuotojo sugaištą laiką, kaina klientui pasakoma iš karto jam paskambinus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pastarųjų veiklos požymiai visiškai atitinka taksi veiklą: šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai – iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas, šios paslaugos turinys – keleivių vežimas jų nurodytu maršrutu už tam tikrą mokestį – kas visiškai atitinka taksi veiklą, jai būdingi analogiški požymiai – paslaugos užsakymas (telefonu), paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama ne už automobilio nuomą konkrečiam laikotarpiui, bet už konkretų maršrutą).
Be to, nors nagrinėjamoje byloje pateiktos automobilio su vairuotoju nuomos sutartys, kurių pagrindu A. B. teigė vykdantis automobilio su vairuotoju nuomos veiklą (b. l. 40), tačiau apeliacinės instancijos teismas šių sutarčių, kaip įrodymo, nevertina. Pažymėtina, kad minėtos sutartys sudarytos jau po operatyvaus patikrinimo, atlikto 2013 m. vasario 20 d., tuo tarpu sutartyse nurodoma jų sudarymo data 2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. balandžio 8 d. Tuo tarpu iki minėto patikrinimo sudarytų automobilio nuomos su vairuotoju sutarčių apeliantas nepateikė.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., be viso ko, būtina nustatyti jo vykdytos veiklos sistemingumą ir aplinkybę, jog už vykdytą veiklą asmuo gavo tam tikras pajamas. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-31 vykdė taksi veiklą, neturėdamas privalomo leidimo ir per minėtą laikotarpį gavo 3795 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kurių pagrindų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Sigita Bieliauskienė