Civilinė byla Nr. e2-895-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21040-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.3.2; 3.3.1.19.8; 3.5.23 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020 pagal atsakovo A. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 62 315,04 Eur skolą, 6 201,03 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-330/2021 nutarė Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikt nepakeistą bei priteisė ieškovei iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovas 2020 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020 vykdymo išdėstymo. Atsakovas prašė Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo vykdymą išdėstyti aštuonerių metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo, nustatant, kad atsakovas kas metus turi mokėti ieškovei po 13 704,44 Eur. Nurodė, kad jis yra ūkininkas ir iš savo pagrindinės žemės ūkio veiklos 2019 metais gavo 54 105,64 Eur pajamų, tačiau jis negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo, nes turi kitų įsipareigojimų kreditoriams už 234 582,19 Eur. Nurodė, kad jis disponuoja 7 žemės ūkio paskirties žemės sklypais, gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, taip pat 2019 m. balandžio 16 d. buvo nutraukta jo ir žmonos santuoka, todėl jam pačiam tenka prievolė atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas aštuonerių metų laikotarpiui neturės didelės neigiamos įtakos ieškovei, nes jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

3.       Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu. Nurodė, kad atsakovas prašyme nurodo, kad jo turtinė padėtis yra bloga, tačiau teismui pateikė rašytinius įrodymus, tik iš dalies patvirtinančius turtinę padėtį, t. y. teismui pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys turimus įsipareigojimus kreditoriams, tačiau nepateikė jokių rašytinių aktualių įrodymų, patvirtinančių gautų pajamų dydį 2020 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo turtinę padėtį, taip pat nepateikė duomenų, koks buvo santuokoje įgytas turtas ir kaip jis ir tuo pačiu ir kreditorių reikalavimai buvo padalyti. Taip pat atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių dėl jo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ar atsakovas turės papildomų išlaidų jų neįvykdęs nustatytu terminu.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo gaunamas pajamas, taip pat duomenų, kaip jis vykdys prisiimtus įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir ieškovei, todėl padarė išvadą, kad atsakovas vengia atskleisti duomenis apie gaunamas pajamas ir elgiasi nesąžiningai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręst iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Atsakovo gaunamas pajamas patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta 2020 metų pajamų mokesčio deklaracija, iš kurios matyti, kad atsakovas 2020 metais gavo 137 840,34 Eur pajamų. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas bus finansiškai pajėgus įvykdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą.

7.2.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi ir kitų kreditorių, todėl visi atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi nesuteikiant nei vienam iš kreditorių pirmenybės, t. y. užtikrinant kreditorių interesų lygiateisiškumą.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra suinteresuota, jog atsakovas savo finansinius įsipareigojimus vykdytų laiku, nes tai padidintų ieškovės galimybes atgauti skolą.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovo vienintelis turimas vertingas turtas yra nekilnojamasis turtas, apie kurį atsakovas pateikė išsamius duomenis pirmosios instancijos teismui. Atsakovo turimas kilnojamasis turtas iš esmės neturi didelės ekonominės vertės. Atsakovo turtinę padėtį taip pat patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas – Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-499-857/2019, kuris patvirtina, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko tik žemės ūkio veikloje naudojami padargai, kurių vertė yra 1 300 Eur.

7.5.                      Pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sudaro ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-312-755/2020 vertindamas analogišką atsakovo prašymą jau yra išdėstęs iš atsakovo ieškovės naudai priteistą sumą, t. y. išdėstęs Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-755/2020, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-312-755/2020, vykdymą keturių metų laikotarpiui.

8.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovo galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus padidėjo, todėl darytinai išvada, jog atsakovas yra geresnėje finansinėje padėtyje, nei tuo laikotarpiu, kai su ieškove sudarė sutartį dėl produkcijos įsigijimo.

8.2.                      Patenkinus atsakovo prašymą teismo sprendimo vykdymą išdėstyti aštuonerių metų laikotarpiui atsakovas privalėtų ieškovei per vienerius kalendorinius metus sumokėti 13 704,44 Eur, t. y. po 1 142,04 Eur per mėnesį, kai kitiems kreditoriams atsakovas yra įsipareigojęs grąžinti skolas per trumpesnį laiką ir proporcingai didesnėmis sumomis, nei prašoma atskiruoju skundu. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja reikšmingi ir gintini atsakovo interesai, galintys nusverti ieškovės interesą, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas nedelsiant.

8.3.                      Atsakovo įsiskolinimai ieškovei susidarė 2019 metais, atsakovui teismuose ginčijant įsiskolinimą ieškovei, atsakovas gavo dar papildomus du metus, kurių laikotarpiu nevykdė prievolių ieškovei, todėl, tenkinus atsakovo prašymą bei išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 8 metų laikotarpiui, ieškovė savo pinigines lėšas atgautų tik po 11 metų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

11.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – apelianto pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus, taip pat Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-499-857/2019. Apeliantas nurodo, jog šie duomenys patvirtina, kad jo finansinė padėtis gerėja ir apeliantas ketina įvykdyti sprendimą per 8 metų laikotarpį, taip pat patvirtina aplinkybes, kad Panevėžio apylinkės teismui nutraukus jo ir R. A. santuoką, buvo išspręsti turto padalijimo ir prievolių paskirstymo klausimai.

12.       Ieškovė nesutinka su apelianto prašymu priimti naujus įrodymus iš esmės motyvuojant tuo, kad apeliantas juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat apelianto pateikti nauji įrodymai neturi reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą.

13.       Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

14.       Įvertinęs tai, kad apelianto pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo, be to, dėl šių įrodymų ieškovė pareiškė nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

15.       Apeliantas taip pat pateikė Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-499-857/2019. Šiame kontekste pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apelianto pateikto Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-499-857/2019 priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

16.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

17.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

18.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19.       CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės įrodinėjo tuo, kad jo materialinė padėtis yra komplikuota, jis turi vykdyti kitus įsipareigojimus kreditoriams, taip pat neturi užtektinai nei turto, nei lėšų, iš kurių turėtų realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Prašydamas išdėstyti iš jo priteistos skolos vykdymą, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurie, apelianto teigimu, įrodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, nes jo turimi įsipareigojimai kreditoriams (neskaičiuojant įsipareigojimų ieškovei) sudaro 234 582,19 Eur, o pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus duomenimis, apeliantas gavo 54 105,64 Eur pajamų. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, kurios duomenimis apeliantas 2020 metais gavo 137 840,34 Eur pajamų iš žemės ūkio veiklos, tačiau patyrė 110 277,35 Eur išlaidų, susijusių su vykdoma žemės ūkio veikla, todėl darytina išvada, kad apeliantas 2020 metais vykdydamas žemės ūkio veiklą gavo 27 562,99 Eur pelno (2 296,91 Eur per mėnesį).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto į bylą pateikti duomenys (nutarties 20 punktas) nėra pakankami tam, kad patvirtintų iš tiesų sunkią jo finansinę padėtį. Nors apeliantas turi nemažai įsiskolinimų, apeliantas nenurodė ir nepateikė duomenų, kokiu pagrindu šie įsiskolinimai kreditoriams susidarė, kad teismas galėtų objektyviai įvertinti apelianto elgesį dėl jo turimų įsiskolinimų. Taip pat apeliantas nepateikė duomenų (išrašo iš banko sąskaitų), kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1281-343/2020, apeliantas būtų bent iš dalies pradėjęs vykdyti sprendimą.

22.       Minėta, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas aplamai nėra galimas. Taigi apeliantas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju apelianto į bylą pateikti duomenys nėra pakankami ir išsamūs tiek, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį ir dėl to apeliantas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Be to, apeliantas neįrodinėjo ir savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla teisme dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjama nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Įvertinus laikotarpį, nuo kurio apeliantas yra skolingas ieškovei, taip pat tai, kad apeliantas nepateikė duomenų, kad jis stengiasi vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurį prašo išdėstyti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju tenkinus apelianto skundą ir priteistą skolą išdėsčius dar 8 metams, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, tačiau apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Taigi šiuo atveju tenkinus apelianto skundą nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis).

24.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pateikti į bylą duomenys nėra išsamūs ir pakankami spręsti, kad jo materialinė padėtis šiuo metu iš tiesų yra labai prasta, be to, apeliantas neteikė ir jokių duomenų apie jo finansinės (turtinės) padėties pagerėjimo perspektyvas.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Ieškovė pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur užmokestis advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šiuo atveju atstovavimo išlaidos atitinka joms keliamo būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, dėl to jos turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.16 punkte nustatytos maksimalios sumos, todėl jos priteisiamos iš apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“, juridinio asmens kodas 302348275, iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                 Danguolė Martinavičienė