Civilinė byla Nr. 3K-3-366/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 75.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams A. K., K. L., J. L. ir A. L. dėl preliminariųjų butų pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. prašė pripažinti negaliojančiomis 2005 m. vasario 23 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjo A. K. ir pirkėjo K. L., 2005 m. kovo 15 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjo A. K. ir pirkėjo J. L., bei 2005 m. gegužės 6 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pardavėjo A. K. ir pirkėjo A. L.. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovei ir atsakovui A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3192,52 kv. m gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame jie stato ir parduoda butus. 2005 m. vasario 23 d. sudaryta atsakovų A. K. ir K. L. preliminarioji buto Nr. 31 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurios 6 punktą pirkėjas K. L. iki 2005 m. balandžio 17 d. sumokėjo pardavėjui A. K. 20 tūkst. Lt pradinę įmoką už statomą butą. 2005 m. kovo 15 d. sudaryta atsakovų A. K. ir J. L. preliminarioji buto Nr. 24 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurios 6 punktą pirkėjas J. L. iki 2005 m. balandžio 6 d. sumokėjo pardavėjui A. K. 20 tūkst. Lt pradinę įmoką už statomą butą. 2005 m. gegužės 6 d. sudaryta atsakovų A. K. ir A. L. preliminarioji buto Nr. 28 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurios 6 punktą pirkėjas A. L. sumokėjo pardavėjui A. K. 45 tūkst. Lt pradinę įmoką už statomą butą. Ieškovė nurodė, kad ji nedavė sutikimo ginčijamoms sutartims sudaryti, nors tai buvo būtina (CK 3.92 straipsnio 1, 4 dalys), o tuo atveju, kai nekilnojamojo turto, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimo sandoris sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ar be jo įgaliojimo, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalimi (CK 1.80 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, preliminariajai sutarčiai sudaryti netaikė CK 3.92 straipsnio 4 dalies dėl sutuoktinio sutikimo gavimo remdamasis tuo, kad preliminarioji sutartis nelaikytina turto perleidimo ar turtinių teisių suvaržymo sandoriu, nes preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas ar turtinės teisės, bet būsima pagrindinė sutartis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamų preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu turtas, nurodytas kaip pagrindinės sutarties objektas, apskritai neegzistavo ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nuosavybės teisių objektas. Būsimam turtui nenustatytas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, kuris gali būti nustatytas tik esamam turtui. Teismas nurodė, kad sutuoktinio sutikimas reikalingas tik sudarant sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar suvaržymu. Atsižvelgęs į tai, kad preliminariosiose sutartyse pagrindinės sutarties objektu nurodytas ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui A. K. priklausantis pastatas, bet butas, kuris ginčijamų sutarčių pasirašymo metu neįregistruotas ir neidentifikuotas kaip atskiras nekilnojamasis objektas, taip pat į tai, kad vienas iš ginčo butų įregistruotas tik 2007 m. vasario 20 d., todėl tik nuo šios datos jam taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, teismas sprendė, kad atsakovo A. K. be sutuoktinės (ieškovės) sutikimo sudarytos preliminariosios sutartys dėl butų (duomenys neskelbtini) pastatymo nepažeidžia CK 3.92 straipsnio 4 dalies.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams A. K. ir A. L., ir šią ieškinio dalį patenkino – pripažino negaliojančia šių atsakovų 2005 m. gegužės 6 d. sudarytą preliminariąją buto Nr. 28 (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. K. ir A. K. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pripažino, jog sutarties dalykas (butas Nr. 28), kurio preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį 2005 m. gegužės 6 d. sudarė atsakovai A. K. ir A. L., yra R. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) dalis. Teismas sprendė, kad nurodyta sutartis yra neteisėta, nes sudaryta be ieškovės (bendraturtės) sutikimo, nors privalėjo būti sudaryta abiejų sutuoktinių.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog vieno iš sutuoktinių sudaromai preliminariajai nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.96 straipsnio 4 dalies, 6.165 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, pateiktų išaiškinimų. Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis minėtame nutarime išdėstytais išaiškinimais, preliminariajai sutarčiai, kuri yra tik organizacinio pobūdžio dokumentas, sudaryti netaikomi tokie patys reikalavimai, kaip pagrindinei sutarčiai, nes preliminariosios sutarties sudarymo metu pagrindinės sutarties objektas gali apskritai dar neegzistuoti arba nebūti parengtas parduoti (pvz., turtas privaloma tvarka neįregistruotas, negauti reikalingi įgalinimai ar sutikimai sandoriui sudaryti ir pan.). Preliminariąja sutartimi nesukuriamos ir negali būti sukurtos jokios turtinės teisės ar tų teisių suvaržymai, tokios sutarties šalis neturi net teisės reikalauti šias teises suvaržyti. Daiktinės teisės gali būti suvaržomos tik pagrindine sutartimi, o tokia sutartis nagrinėjamu atveju nesudaryta. Kadangi preliminariąja sutartimi nesuvaržomos jokios turtinės teisės, tai nuosavybės teisių į pagrindinės sutarties objektą turėjimas ar neturėjimas neturi jokios įtakos preliminariosios sutarties teisėtumui. Tik įvykdžius preliminariąją sutartį, t. y. pasirašius pagrindinę sutartį ir jos pagrindu perleidžiant daiktą, šalis (pardavėjas) turi turėti nuosavybės teisę į pagrindinės sutarties objektą. Nagrinėjamos bylos atveju 2005 m. gegužės 6 d. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu butas Nr. 28 dar neegzistavo kaip nuosavybės teisių objektas, nes ieškovės ir atsakovo A. K. nuosavybės teisės į šį butą įregistruotos tik 2007 m. vasario 20 d. Darytina išvada, kad, neegzistuojant nuosavybės teisių objektui, negali egzistuoti ir daiktinių teisių į tą objektą suvaržymai. Kasatoriaus teigimu, vien tas faktas, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu turtas egzistavo fiziškai, neįrodo, jog egzistavo pagrindinės sutarties objektas, t. y. turtas, atitinkantis tam tikrus sutartus reikalavimus. Sutuoktinio sutikimo gavimas turėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš daugelio šalies (pardavėjo) įsipareigojimų, kurį būtina įvykdyti rengiantis pagrindiniam sandoriui sudaryti.
Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovė R. K. ir atsakovas A. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės atsiliepime nurodoma, kad 2005 m. gegužės 6 d. preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarta viena esminių pagrindinės sutarties sąlygų – kito sutuoktinio sutikimas parduoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą. Dėl to ši sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes ji sudaryta dėl pagrindinės sutarties, suvaržančios vieno iš sutuoktinių, kaip bendraturčio, disponavimo teises nekilnojamuoju turtu. Ieškovės teigimu, sutarties objektas buvo kuriamas jai ir atsakovui A. K. esant santuokoje ir iš santuokinių lėšų, todėl tik vienas iš sutuoktinių negalėjo įsipareigoti parduoti nekilnojamąjį turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe. Preliminarioji sutartis apriboja kito sutuoktinio teises disponuoti šiuo turtu, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad ši sutartis, būdama tik organizacinė, nesuvaržo kito sutuoktinio teisių. Be to, atsakovo A. K. ir kasatoriaus sudaryta preliminarioji sutartis pažeidžia CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, nes dėl vieno iš sutuoktinių prisiimto įsipareigojimo parduoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą kitas sutuoktinis yra priverstas duoti sutikimą parduoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą (ginčo atveju – ypač nepalankia rinkos vertės neatitinkančia kaina). Kita vertus, kitam sutuoktiniui teisėtai (nes preliminarusis įsipareigojimas prisiimtas be jo žinios) atsisakius duoti tokį sutikimą, preliminarioji sutartis pažeidžiama ir kyla neigiamų teisinių padarinių – sutartinė civilinė atsakomybė, kuri bus nukreipta į šeimos turtą. Ieškovės teigimu, šiuo metu kasatorius, pagal preliminariosios sutarties 6 punktą sumokėjęs atsakovui A. K. 45 tūkst. Lt dydžio pradinę įmoką už statomą butą, siekia prisiteisti iš atsakovo 100 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo, kuris galimai bus išieškomas iš šeimos turto, taigi turės įtakos ir jos, kaip sutuoktinės, kuri neišreiškė savo valios dėl preliminariosios sutarties sudarymo, interesams. Dėl to laikytina, kad preliminariąją sutartį, susijusią su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio (ar būsimo) nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai (CK 3.92 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas A. K. atsiliepime nurodo, kad 2005 m. gegužės 6 d. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovui A. L. pateiktos VĮ Registrų centro pažymos, kuriose nurodyta, jog jo ketinamas įsigyti butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi kasatorius, kuris yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, žinojo šį faktą, tačiau neprašė pateikti sutuoktinės (ieškovės) sutikimo, neatsisakė sudaryti sutarties nesant šio sutikimo. Atsakovo A. K. manymu, ieškovė taip pat turėjo būti įtraukta į preliminariąją sutartį, nes ši sutartis sudaryta ir dėl jos turto. Paskolos, panaudotos pastatui ir butams statyti bei įrengti, gautos dalyvaujant ieškovei. Jis ir ieškovė yra solidarūs bankų skolininkai. Taigi pastatas ir jame esantys butai yra šeimos turtas. Dėl to, A. K. nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad butas Nr. 28, nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Ieškovė savo reikalavimus grindė CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, numatančia, be kita ko, kad sandorius susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, ir CK 3.96 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, nuginčijimą. Taikant šias normas ginčo teisiniams santykiams būtina atsižvelgti į tai, kad vienas iš sutuoktinių sudarė preliminariąją sutartį dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo (dėl sutarties kvalifikavimo preliminariąja ginčo nėra), todėl sprendžiant ginčą turėtų būti sistemiškai taikomos teisės normos, nustatančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, disponavimo taisykles, ir normos, reglamentuojančios preliminariąsias sutartis.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja vėliau sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tai yra sutartis dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Išsamiai dėl preliminariosios sutarties instituto pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Šiame nutarime išaiškinta, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį – visuomet egzistuoja. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus preliminariosioms sutartims netaikomi tam tikri reikalavimai, įstatymų numatyti pagrindinėms sutartims, pavyzdžiui, sudarant preliminariąją sutartį dėl būsimo daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, nereikalaujama notarinės sandorio formos, kaip būtų pagrindinės sutarties atveju (CK 1.74 straipsnis).
CK 3.92 straipsnio 4 dalyje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju sudaryta preliminarioji sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o tik įsipareigojama tai padaryti ateityje. Sudarant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebūtina, kad ją sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad būtų bendra sutuoktinių valia dėl tokio perleidimo, o jos išraiška gali būti įvairi. Todėl preliminarioji sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bet galima ir situacija, kad preliminariąją sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių, o šią sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys pašalinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad tai gali būti padaroma ne tik gaunant įstatymo reikalaujamos formos bendro su sutuoktine sutarimo parduoti butą preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis patvirtinimą (jai sudarant pagrindinę sutartį ar išduodant įgaliojimą sutuoktiniui tokį sandorį sudaryti – CK 3.92 straipsnio 4 dalis), bet ir pasiekiant, kad parduodamas butas jo pardavimo metu nebeturėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso. Civilinės teisės normos toleruoja situaciją, kai pardavėjas sutarties sudarymo metu nėra parduodamo daikto savininkas, tačiau juo tampa sutarties įvykdymo metu, ir tokias sutartis pripažįsta galiojančiomis (CK 6.307 straipsnis). Tuo labiau tai leistina preliminariųjų sutarčių atveju, nes tai atitinka jų paskirtį ir pobūdį. Tokį aiškinimą patvirtina ir Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Komercinių sutarčių principų 3.3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad vien faktas, jog sutarties sudarymo metu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo neįmanomas ar šalis negalėjo disponuoti turtu, dėl kurio sudaryta sutartis, neturi įtakos sutarties galiojimui.
Priežastys, dėl kurių civilinių santykių dalyviai gali nuspręsti sudaryti preliminariąją sutartį, t. y. nesudaryti pagrindinės sutarties iš karto, bet susitarti, kad ją sudarys ateityje, gali būti įvairios: tam tikro reikalingo leidimo ar subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, esantys daiktinių teisių apsunkinimai (hipoteka ir kt.), nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan. Šioje byloje nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties sudarymo metu būsimos sutarties objektas – butas – dar nebuvo baigtas statyti ir įrengti, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pagal preliminarią sutartį pastaruosius veiksmus atlikti ir tokiu būdu parengti butą parduoti įsipareigojo pardavėjas. Nors šioje byloje ginčijamoje preliminariojoje sutartyje atskirai neaptarta pardavėjo pareiga iki pagrindinės sutarties sudarymo gauti sutuoktinės atitinkamos formos valios išraišką dėl buto pardavimo, bet atsižvelgiant į konkrečią situaciją šioje byloje pripažintina, kad pirkėjas (atsakovas A. L.) galėjo pagrįstai tikėtis, jog pardavėjas iki pagrindinės sutarties sudarymo pašalins visas faktines ir teisines kliūtis, trukdančias sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat kad bus išspręstas ir suvaržymų, susijusių su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimas. Šioje byloje svarbu tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo verslo tikslais. Tai akivaizdu iš namo ploto, butų skaičiaus ir savininkų veiksmų jį įsigijus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad preliminariosios sutartys sudarytos ir dėl kitų butų pardavimo. Šių sutarčių sąlygos iš esmės vienodos. Pagal jas gauti pinigai (pradinės įmokos) buvo vienas iš lėšų šaltinių namo statybai užbaigti. Tuo pačiu tikslu atsakovas A. K., esant ieškovės laidavimui, yra gavęs banko paskolą. Šie faktai rodo, kad tai bendras sutuoktinių verslas. Šią aplinkybę pripažįsta ieškovė ir atsakovas A. K.. Pagrindinės verslo aplinkybės buvo žinomos abiems sutuoktiniams, ikisutartiniai santykiai dėl butų pardavimo vyko abiejų sutuoktinių valia. Ginčijamos preliminariosios sutarties sąlygos analogiškos kaip ir kitų preliminariųjų sutarčių dėl kitų tame pačiame name esančių butų pardavimo, kurių ieškovė neginčija. Pažymėtina, kad ieškinį atsakovui A. L. dėl preliminariosios sutarties nuginčijimo ieškovė pareiškė tik po to, kai šis kreipėsi į teismą dėl nuostolių, atsiradusių pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ikisutartinių santykių dalyviams, kaip ir sutarties šalims, taikomi sąžiningumo reikalavimai. Abipusė jų pareiga elgtis sąžiningai nustatyta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Kadangi, ieškovei ir atsakovui A. K. butų statyba ir pardavimas yra verslas, šiuo atveju atsakovas A. K. dėl savo patirties, ekonominės padėties yra stipresnioji, o pirkėjas – silpnesnioji sutarties šalis. Be to, būsimo buto pirkimo–pardavimo santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kurio siekiama, yra artimi iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti stipresniajai sutarties šaliai keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, ir tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis). Įvertinus ginčą šiuo aspektu, kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia, antraip stipresniajai sutarties šaliai (atsakovui A. K., veikusiam šeimos, taigi ir ieškovės, verslo interesais) būtų suteiktos papildomos teisės prieš silpnesniąją šalį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad vienai iš preliminariosios sutarties šalių atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį ar jos dėl kitų priežasčių nesudarius preliminariojoje sutartyje numatytu terminu, negalima reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, o galimas tik nuostolių atlyginimas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Nesant kito sutuoktinio sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta, todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtą nepasikeis. Nagrinėjamoje byloje terminas sudaryti pagrindinę sutartį praėjęs, buto, kurį susitarta parduoti ateityje, teisinis režimas nepasikeitė, todėl ieškovės teisės šiuo aspektu nepažeistos. Dėl to, kad pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo laikui ir nesudarius pagrindinės sutarties, jos įvykdymo natūra reikalauti negalima, disponavimo suvaržymai ginčijamos sutarties pagrindu negalimi ir ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias disponavimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neatsižvelgė į preliminariųjų sutarčių prigimtį ir specifiką, bylos šalių elgesiui įvertinti netaikė sąžiningumo kriterijaus, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis naikintina, o Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė