Civilinė byla Nr. 2-12503-541/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06326-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 116.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,
sekretoriaujant Bartautei Čepytei,
dalyvaujant ieškovui T. S.,
ieškovo atstovui advokatui T. B.,
atsakovo atstovui Giedriui Vicko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lipnus“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Lipnus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo pas atsakovą Seesam Insurance AS Lietuvos filialą apdrausto automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), variklio gedimą draudžiamuoju įvykiu ir išmokėti likusią neišmokėtą 10 062,94 Lt žalos dalį už variklį ir jo papildomos įrangos keitimo, remonto darbus ir transportavimo išlaidas bei priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad šalys sudarė Automobilių ir keleivių savanoriško draudimo sutartį. 2012-10-09 autoįvykio metu ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadintas, todėl ieškovas kitą dieną kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, o specializuotame Subaru servise UAB „Autoerdvė“ buvo nustatyti automobilio gedimai: apgadintas kėbulas, prakirsta variklio apsauga, karteris, sugedęs variklis, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti nuostolius dėl variklio ir jo papildomos įrangos keitimo/remonto, taigi atsakovo 2012-12-12 pavedimu išmokėta draudimo išmoka nepadengė faktiškai ieškovo patirtų automobilio remonto išlaidų, t. y. tiesioginių nuostolių, kurie pagal autoserviso pateiktas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 10 062,94 Lt ir kuriuos, kaip sugadintos transporto priemonės draudikas, privalo atlyginti atsakovas, kadangi variklio gedimą sąlygojęs variklinės alyvos trūkumas atsirado būtent autoįvykio metu, o ne dėl netinkamos automobilio eksploatacijos. Pažymėjo, jog atsakovas interpretuoja draudimo taisykles plečiamai, kadangi jos nenumato, jog variklio gedimas dėl autoįvykio metu išsipylusių tepalų laikytinas nedraudiminiu įvykiu, todėl toks aiškinimas pažeidžia turto draudimo sutarties tikslus ir draudimo objekto turtinio intereso teisinės apsaugos imperatyvą. Ieškovas taip pat prašo priteisti jo naudai 7,51 proc. procesines palūkanas (b. l. 3-7).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, jog ieškovo patirti nuostoliai nėra draudžiamasis įvykis ir tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Draudimo taisyklėse, o ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, pasirašydamas sutartyje bei faktiškai ją vykdydamas, buvo tinkamai susipažinęs su sutarties sąlygomis. Priešingai nei teigia ieškovas, transporto priemonę po autoįvykio buvo bandoma eksploatuoti, t. y. išvažiuoti pievoje užstrigusiu automobiliu, kas būtent ir sąlygojo automobilio variklio gedimą, taigi remiantis kompetentingo specialisto ir UAB „Autoerdvė“ išvadomis atsakovas nustatė, jog automobilio gedimas įvyko dėl nepakankamos tepalo cirkuliacijos. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-37).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodydamas, jog sutarties nuostatų aiškinimas turi būti siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko varikliui nepakako tepalo, o šiuo atveju alyvos nebuvimą sąlygojo autoįvykis. Normalu, kad ieškovo vadovas, nuvažiavęs nuo kelio pabandė išvažiuoti, kadangi nebuvo įmanoma patikrinti, ar neišbėgo tepalas, o užsidegus variklio lemputei iškart užgesino variklį ir iškvietė mechanikus, kas laikytina normaliu ir protingu elgesiu. Nėra įrodymų, kad automobilis buvo sugedęs iki autoįvykio, be to, gedimas nesusijęs su vairuotojo veiksmais. Ieškovo atstovo teigimu, aptariama draudimo taisyklių nuostata galioja tik esant netinkamai automobilio priežiūrai, priešingu atveju tokia nuostata turi būti išdėstoma aiškiai, o šiuo atveju tepalai išbėgo būtent dėl autoįvykio. Prašė patenkinti ieškinį (b. l. 157-160).
Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad anksti ryte išbėgus stirnai nuvažiavo su automobiliu nuo kelio, bandė išvažiuoti, tačiau užsidegus lemputei, kuri prieš įvykį nedegė, iš karto užgesino variklį ir paskambino policijai bei draudimui. Tepalų žymių nesimatė, buvo aukšta žolė. Prašė patenkinti ieškinį (b. l. 156-160).
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų nepripažino, nurodė, jog visa byloje esanti medžiaga patvirtina, kad automobilio variklis sugedo dėl nepakankamos automobilio alyvos cirkuliacijos variklio plote, kas atitinka draudimo taisyklėse numatytą nedraudiminį įvykį, taigi tokiu atveju žala neatlyginama. Nedraudžiamųjų įvykių sąrašą sudaro skirtingi punktai, o šiuo atveju draudimo bendrovė negali suteikti absoliučios apsaugos. Prašė ieškinį atmesti (b. l. 157-160).
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2012-07-27 sudarė automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, poliso Nr. 270 0096692/2012 (b. l. 19, 40), pagal Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 006, patvirtintas 2012-03-15 (b. l. 20-27, 41-56). Remiantis 2012-10-10 pranešimu apie įvykį, 2012-10-09 Alytaus apskrities VPK eismo įvykio protokolu, nustatyta, jog 2012-10-09 Dulių k., Alytaus rajone, važiuojant keliu, stengiantis išvengti susidūrimo su į kelią išbėgusia stirna, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama T. S., nuvažiavo nuo kelio (b. l. 57, 94-99). Seesam Insurance, atlikęs automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) techninę sugadinimų analizę nustatė, jog automobilio variklio gedimo priežastis yra ne 2012-10-09 įvykęs įvykis, o nepakankama variklio alyvos cirkuliacija, atsiradusi po automobilio bandymo važiuoti po eismo įvykio pievoje užstrigusiu ir techniškai netvarkingu automobiliu, ir tą sąlygojo automobilio vairuotojas (b. l. 61-62, 110-112).
Iš elektroninio susirašinėjimo ir transporto priemonės valdytojo autoįvykio metu T. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog vairuotojas po autoįvykio bandė išvažiuoti automobiliu, tačiau nepavykus to padaryti ir užsidegus variklio lemputei nedelsiant išjungė variklį ir daugiau mašina nevažiavo, jokių tepalų žymių nepastebėjo (b. l. 58-60, 99-101, 156-160).
UAB „Autoerdvė“ 2012-11-06 raštu nurodė, jog išrinkus variklį nustatyta, kad prasisukęs alkūninio veleno pirmo kakliuko pagrindinis indėkas, to tikėtina priežastis – variklinės alyvos trūkumas (b. l. 63, 106), o 2012-12-10 raštu nurodė, jog variklio alyva galėjo išbėgti autoįvykio metu, prakirtus apatinę variklio alyvos saugyklą, variklis sugedo dėl variklinės alyvos trūkumo (b. l. 9).
Ieškovas 2012-11-19 raštu „Dėl žalos atlyginimo“ pareikalavo atsakovą Seesam Insurance pripažinti variklio gedimą draudiminiu įvykiu ir atlyginti žalą (b. l. 14-15, 107-108), tačiau atsakovas 2012-12-05 raštu Nr. 12/270-3920 informavo, jog ieškovo nuostoliai dėl variklio ir jo papildomos įrangos keitimo/remonto nebus atlyginami (b. l. 10, 109), o apskaičiuota 1 177,69 Lt dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta ieškovui (b. l. 8, 117).
UAB „Lipnus“ 2013-10-14 prašymu (b. l. 130-131), specialistas 2013-11-18 pateikė išvadą Nr. ES-9-13, kurioje nustatė, jog variklis sugedo esant nepakankamam alyvos kiekiui, kuris susidarė išbėgus alyvai per skylę, atsiradusią eismo įvykio metu, todėl techniniu požiūriu tarp variklio gedimo ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys. Specialistas taip pat konstatavo, jog mažai tikėtina, kad variklio gedimas susidarė automobiliui važiuojant su prakirstu karteriu iki pilno sustojimo, nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai sugedo variklis ir per kiek laiko nuo karterio prakirtimo momento iš jo išbėga alyva (b. l. 132-141).
Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.3. punkte įtvirtinto nedraudžiamojo įvykio sampratos. Minėtame punkte numatyta, jog draudikas neatlygina žalos apdraustajam objektui esant žalai varikliui, jo papildomai įrangai, transmisijai, šaldymo įrangai dėl nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos (b. l. 23). Šalys neginčijo eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas draudimo objektas, aplinkybių, tačiau atsakovas teigė, kad, remiantis atsakovo transporto žalų eksperto išvada, variklio gedimas įvyko dėl transporto priemonės valdytojo veiksmų bandant važiuoti įstrigusia transporto priemone (b. l. 61-62, 110-112). Ieškovas rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog alyva išbėgo dėl eismo įvykio metu atsiradusios skylės (b. l. 132-141), UAB „Autoerdvė“ raštu, kuriame konstatuota, jog variklis sugedo dėl variklinės alyvos trūkumo, kuri galėjo išbėgti autoįvykio metu prakirtus apatinę variklio alyvos saugyklą (b. l. 9). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad variklis sugedo dėl automobilio valdytojo veiksmų po autoįvykio, priešingai darytina išvada, kad variklio gedimą lėmė būtent autoįvykio sąlygotas variklinės alyvos nepakankamas kiekis, ką patvirtina automobilių Subaru serviso raštas ir kompetentingo specialisto išvada. Pažymėtina ir tai, kad netgi pripažinus, jog variklis sugedo dėl vairuotojo po eismo įvykio atliktų veiksmų, kurie nagrinėjamoje situacijoje nelaikytini didelių neatsargumo ar neapdairumu, tokie veiksmai buvo sąlygoti būtent įvykusio autoįvykio, kadangi jei nebūtų įvykusio eismo įvykio, transporto priemonė nebūtų įstrigusi žolėje, ir jos vairuotojui nebūtų tekę mėginti išvažiuoti įstrigusiu automobiliu. Taigi nesant byloje duomenų, kad variklio gedimas buvo atsiradęs iki eismo įvykio, teismas konstatuoja, kad tarp eismo įvykio ir variklio gedimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nustačius šią faktinę aplinkybę kyla draudimo sutarties sąlygos aiškinimo klausimas, t. y. ar nustatytos faktinės aplinkybės atitinka taisyklėse apibrėžiamo nedraudiminio įvykio sąvoką. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas praktiką tokiose bylose, yra konstatavęs, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
Nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Nagrinėjamu atveju aptariamame draudimo taisyklių punkte nėra numatyta, kokiu konkrečiai būdu turi susidaryti nepakankama tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacija, kurios susidarymą gali lemti ir transporto priemonės valdytojo veiksmai, ir trečiųjų asmenų veikla, nepakankama cirkuliacija gali būti sąlygota kitų automobilio detalių gedimo, atsirasti dėl nelaimingo atsitikimo (eismo įvykio) ir pan., taigi darytina išvada, kad nepakankamos tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacijos atsiradimo konkretaus būdo nenurodymas lemia plačias tokios sąlygos interpretavimo galimybes, taigi teismas pripažįsta, kad tokia sąlyga yra neaiški.
Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties esmė yra draudėjo apsauga nuo tam tikrų rizikų, t. y. draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, visuomet siekia apsaugoti save ir/ar savo turtą nuo nenumatytų, sunkiau prognozuojamų situacijų, kurių metu jis gali patirti tam tikrą žalą. Eismo įvykis paprastai laikomas aplinkybe, sąlygojančia žalos atsiradimą, kuri šiuo atveju taisyklių 2.28 punkte apibrėžiama kaip transporto priemonės, jos komplektuojančių dalių ar papildomos įrangos vagystė, sugadinimas ar sunaikinimas. Numatydamas nedraudžiamųjų įvykių sąrašą draudikas paprastai eliminuoja tokias aplinkybes, kurios yra atsiradusios dėl trečiųjų asmenų kaltės, transporto priemonės valdytojo neatsakingų veiksmų ir pan., t. y. draudikas paprastai neatlygina žalos, kilusios dėl subjektyvių, nuo kitų asmenų priklausančių veiksnių, nesusijusių su objektyviai egzistuojančia galimų įvykių rizika, todėl įvertinus draudimo sutarties sudarymo tikslus, tokios sutarties esmę bei pripažinus, kad minėta sutarties sąlyga yra neaiški, taigi aiškintina draudėjo naudai, bei nustačius, jog šiuo atveju variklis sugedo būtent dėl įvykusio eismo įvykio, teismas pripažįsta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), variklio gedimą draudžiamuoju įvykiu.
Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Taigi esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei. Nagrinėjamu atveju taisyklių 1.1 punkte nustatyta atsakovo pareiga atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius, atsiradusius dėl žalos, padarytos apdraustam objektui draudiminio įvykio metu (b. l. 20). Remiantis UAB „Autoerdvė“ remonto sąmata ir išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis bendra ieškovo dėl sugadinto variklio ir automobilio transportavimo patirtų išlaidų suma yra 10 062,94 Lt – variklis: 8 300,00 Lt be PVM, jo komplektavimas ir variklio papildomos įrangos keitimo darbai: 1 412,94 Lt be PVM, automobilio transportavimas: 350,00 LT be PVM (b. l. 11-13, 16-18, 114-116, 153). Atsakovas automobiliui padarytos žalos dydžio neginčijo, todėl atsižvelgiantį į išdėstytą darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą atlyginti visus ieškovo eismo įvykio metu faktiškai patirtus tiesioginius nuostolius, kuri yra 10 062,94 Lt.
Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą - ieškovui pareikalavus neišmokėjo jam visos faktiškai patirtos transporto priemonei padarytos žalos sumos, taigi pažeidė savo įsipareigojimus. Ieškovas prašo taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurio 2 straipsnio 3 dalyje bei 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą atsiskaityti, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Įvertinus tai, kad ieškinys reiškiamas 2013 m. vasario mėn., t. y. 2013 m. I ketvirtį, pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, palūkanų norma už mokėjimų vėlavimus, atsiradusius 2013 m. pirmą pusmetį, yra 0,51 proc. (2012-12-31), todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 7,51 proc. (0,51 proc. + 7 proc.) procesinių palūkanų už visų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovo naudai priteistinos 7,51 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (10 062,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė 2 904,00 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, iš kurių 1 210,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą, 968,00 Lt už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje bei 726,00 Lt už klausimų specialistui rengimą ir teikimą (b. l. 144-149) bei 1 500,00 Lt išlaidų už specialisto išvadą (b. l. 150, 152). Pažymėtina, jog prie CPK 88 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų nepriskiriamos sumos, išmokėtos specialistams už išvados parengimą. Ieškovo pateikta specialisto išvada byloje traktuotina kaip ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas, siekiant įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme ir iš atsakovo nepriteistinos. Atitinkamai ieškovo nurodomos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant klausimus specialistui, sudarančios 726,00 Lt (b. l. 143), yra nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl taip pat nepriteistinos. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taisyklių 8.18. punkte nustatyta, kad maksimalus užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo atstovavimą teisme yra 0,15 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios algos, t. y. 150,00 Lt. Parengiamasis teismo posėdis užtruko 20 minučių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui, konsultavimas, kiti veiksmai ir atlygis už juos nenumatytas minėtose rekomendacijose, tačiau prisikirtinas prie atstovavimo išlaidų, teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – priteistinos sumos dydis 10 062,94 Lt, byla nedidelės apimties ir sudėtingumo, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, - mano, kad ieškovo prašoma priteisti 968,00 Lt suma už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame bei teismo posėdyje mažintina iki 300,00 Lt. Teismas pažymi, kad 1 210,00 Lt suma už ieškinio parengimą yra pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 510,00 Lt (1 210,00 Lt + 300,00 Lt).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 21,08 Lt bei 302,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atleistas. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 323,08 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
pripažinti ieškovo UAB „Lipnus“ pas atsakovą Seesam Insurance AS Lietuvos filialą apdrausto automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), variklio gedimą draudžiamuoju įvykiu.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k. 302677744, buv. Ulonų g. 2, Vilnius, 10 062,94 Lt (dešimt tūkstančių šešiasdešimt du litus 94 ct) draudimo išmokos, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 062,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 510,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Lipnus“, į. k. 134819954, buv. Raudondvario pl. 170B, Kaunas, naudai.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k. 302677744, buv. Ulonų g. 2, Vilnius, Lietuvos Respublikos valstybei 323,08 Lt (tris šimtus dvidešimt tris litus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Jolanta Vėgelienė