Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-6931-792-2013].doc
Bylos nr.: 2-6931-792/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Lietuvos draudimas" 110051834 atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191008577 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-6931-792/2013

(Proceso Nr. 2-06-3-05152-2013-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 44.;73.2.6.1.

(S)

 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I MA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui V. Č., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, tretiesiems asmenims J. C. (J. C.), I. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos padarytos autoįvykio metu priteisimo, tretieji asmenys I. C. bei J. C.,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 6315,11 Lt, 0,04 proc. delspinigius nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo 2012-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jo vairuojamas automobilis 2012-02-06 susidūrė su atsakovės draudimo kompanijoje draustu automobiliu. Kadangi įvykio kaltininkas, kurios transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, savo kaltę pripažino, tai buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. 2012-02-08 kreipėsi į atsakovę pateikdamas automobilį defektacijai, atsakovė apžiūrėjo automobilį ir apskaičiavo padarytos žalos dydį. Nesulaukęs žalos atlyginimo 2012-04-30 kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisako ją atlyginti (b.l. 2-3, 27-28).

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindinė sąlyga ginčo įvykiui kilti buvo ieškovo atlikti veiksmai vairuojant transporto priemonę, t.y. ieškovas ir yra kaltas dėl atsiradusios žalos. O nesant vairuotojo, kurio civilinė atsakomybė drausta AB „Lietuvos draudimas“, kaltės dėl eismo įvykio, nėra draudiko pareigos atlyginti žalą (b.l. 14-16).

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį, atsakovės atstovas bei tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ turi sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl 2012-02-06 eismo įvykio kaltininko.

Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012-02-06 kelyje nuo Ketvergių gyvenvietės link Klaipėdos miesto, apie 10.30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. Č. vairuojama transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su J. C. vairuojama transporto priemone VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abu transporto priemonių vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio aplinkybes bei turi skirtingas nuomones dėl eismo įvykio kaltininko.

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Nagrinėjamu atveju įvykus eismo įvykiui policija nebuvo kviečiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 p. nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Vykdydami minėtas KET nuostatas abu vairuotojai surašė eismo įvykio deklaraciją (b.l. 8). Minėtoje deklaracijoje tretysis asmuo J. C. sutiko, jog jis yra avarijos kaltininkas. Tačiau vėliau, t.y. tačiau tiek draudiko įvykio aplinkybių tyrimo (b.l. 22, 23), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tretysis asmuo J. C. nurodė, jog surašant eismo įvykio deklaraciją jis suklydo, nurodydamas, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas. Siekdamas išspręsti minėtą ginčą, teismas analizuoja įvykio aplinkybes. Tarp abiejų eismo įvykio dalyvių nėra ginčo, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo lėtai. Važiuodamas lėtai minėtos transporto priemonės vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir sukosi į kairę, tačiau į automobilio kairę pusę trenkėsi automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, jog priešingai nei teigia ieškovas, ginčo įvykio vietoje daryti manevrą į kairę yra leidžiama, nes ties įvažiavimo į sodų keliuką ištisinė linija tampa punktyrine (b.l. 18, 19, 45-46). Kartu pažymėtina, jog ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos ne eismo įvykio metu, o vasarą (b.l. 45-46) neįrodo, kad būtent ieškovo tose fotonuotraukose pažymėtoje vietoje posūkio manevrą darė J. C.. Be to, po eismo įvykio transporto priemonės nuriedėjo į skirtingus keliukus – ieškovo vairuojama transporto priemonė į kelią, vedantį į Šilutę, o trečiojo asmens J. C. – į sodo keliuką. Neįtikima ieškovo nubraižyta schema (b.l. 45) dėl tos priežasties, kad po susidūrimo trečiojo asmens transporto priemonė turėjo dar važiuoti 130 m, po to pasisukusi į sodo keliuką dar apie 100 m. Ištyrus byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, jog J. C. ginčo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pažeidęs KET nuostatas, kadangi jis lėtino greitį, rodė posūkio signalą ir darė manevrą leistinoje vietoje. Tuo tarpu ieškovo veiksmai vairuojant transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo įvykio metu prieštaravo KET nuostatoms, t.y. 142 p., kuriame numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, bei 132 p., kuriame nurodyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Ištyrus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ginčo įvykio metu jokių teisės normų nepažeidė, todėl minėto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikui nekyla pareigos mokėti draudimo išmoką. Kartu teismas pažymi, jog šalims teismo posėdžio metu siūlė atlikti ginčo įvykio ekspertizę, tačiau šalys nereiškė prašymų dėl ekspertizės skyrimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas, todėl nesvarstytinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                           Darius Kurpavičius


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.987 str. Draudimo sutarties samprata
  • CPK
  • 3K-3-335/2009
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas