Civilinė byla Nr. e2YT-11166-960/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06736-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.9.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjų M. R.-W. ir Ł. P. W. atstovei advokatei Lilijai Semaško, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dainorai Bernackienei ir suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei Sandrai Barysei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. R.-W. ir Ł. P. W. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, VĮ „Registrų centras“ dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. išvadą Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų sūnaus M. L. W. vardą į M. L. ir išduoti naują gimimo įrašą.
Nurodo, kad pareiškėjai turi nepilnametį sūnų vardu M. L. (pavardė W.), gimusį (duomenys neskelbtini) Vaikas turi dvigubą pilietybę - Lenkijos ir Lietuvos. Abu vaiko tėvai yra lenkų tautybės (motina - Lietuvos pilietė, tėvas - Lenkijos pilietis), todėl savo vaikui jie pasirinko lenkišką vardą. Vaikas gimė Belgijoje, Briuselyje. Originaliajame gimimo dokumente jo vardas atitinka jo originalią rašybą lenkų kalba ir yra įrašytas M. L., nepaisant to, kad prancūzų kalboje nėra rašmens „ł“, o tai reiškia, kad šioje valstybėje yra sudarytos visos techninės galimybės rašyti asmenvardžius ne tik pagal prancūzų kalbos taisykles. Lenkijoje išduotuose dokumentuose vaiko vardas taip pat registruotas originalia forma M. L., tačiau įtraukiant sūnaus gimimą į apskaitą Lietuvoje, jo gimimo įraše vardas įrašytas M. L.. Tokiu būdu vaikas yra gavęs tris gimimą patvirtinančius dokumentus: Belgijos, Lenkijos bei Lietuvos, iš kurių Lietuvoje išduotas dokumentas neatitinka kitų dviejų. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti vardą į originalų M. L.. 2021 m. vasario 22 d. pareiškėjams pateikė išvadą Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, kuria Civilinės metrikacijos skyrius netenkino šio prašymo, argumentuodamas tuo, kad vardas M. L. yra užrašytas lietuvių kalbos rašmenimis, o lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Pareiškėjų manymu, atsisakymas įrašyti vaiko vardą originalia forma yra neteisėtas valstybės įsikišimas į šeimos privatų gyvenimą, teisės į vardą pažeidimas. Pareiškėjai augina tris vaikus, kuriems vardai yra suteikti protėvių garbei. Suteikdami savo sūnui vardą M. L., pareiškėjai siekė ne tik pagerbti savo protėvius, bet ir parodyti vaiko priklausomumą lenkų tautybei. Pareiškėjų šeimoje puoselėjama lenkų kultūra, kalba, laikomasi gilių lenkiškų tradicijų. Tautinio identiškumo išsaugojimas šeimoje laikomas dideliu prioritetu. Vaikas gimė ir gyvena Briuselyje, važiuoja aplankyti savo senelius Lenkijoje ir Lietuvoje, praleisdamas su jais nemažai laiko. Visos trys valstybės priklauso Europos Sąjungos jurisdikcijai, todėl vaikui visur turi būti taikoma vienoda teisių apsauga, visose trijose šalyse vaikui išduodami asmens dokumentai neturi skirtis. Be to, vaikas yra dviejų Europos Sąjungos šalių (Lietuvos ir Lenkijos) pilietis.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – CMS) atsiliepimu prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad CMS 2021 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą pakeisti jų sūnaus vardą iš „M. L.“ j „M. L.“ nesant teisinio pagrindo ir techninių galimybių. Nepilnamečio vaiko gimimo įraše Nr. 5196, sudarytame 2009 m. liepos 4 d. CMS, vaiko vardas yra M. L.. Tiek įrašo sudarymo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus diakritinius ženklus. Garsą minkštinančio diakritinio ženklo nėra lietuviškame raidyne, todėl ši raidė sulietuvinta forma (pagal tarimą) rašoma „L”. Raidė perrašoma be šalutinių (diakritinių) ženklų, kadangi teisiškai ir techniškai įrašyti raidę „ł” šiai dienai nėra galimybių. 2022 m. sausio 18 d. gavo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl įpareigojimo panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išvadą ir pakeisti civilinės būklės akto įrašą, pakeičiant pareiškėjos pavardę į su diakritiniu ženklu užrašytą pavardę. Pradėjus vykdyti teismo sprendimą ir elektroniniu būdu pateikus įrašą Lietuvos Respublikos Gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka, Gyventojų registro sistema neleido patvirtinti sudaryto įrašo dėl asmenvardyje neleistinų simbolių, t. y. diakritinių ženklų. CMS dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neturėjo galimybės įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Minėto funkcionalumo atsiradimas yra VĮ „Registrų centras“ kompetencijos klausimas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašo pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka civilinės būklės aktų įrašymui yra naudojama lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento; vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas labai aiškiai atskleidžia įstatymų leidėjo valią – civilinės būklės aktų įrašuose neturėtų būti jokių nelietuviškų diakritinių ženklų. Registrai ir valstybės informacinės sistemos steigiami ir tvarkomi būtent galiojančio teisinio reglamentavimo pagrindu. Šiuo metu Gyventojų registre naudojamas kodų lapas ISO-8859-4, tuo tarpu, norint tvarkyti duomenis lotyniško pagrindo rašmenimis su kitų kalbų diakritiniais ženklais, būtina pakeisti naudojamą duomenų kodavimo sistemą ISO-8859-4 į unifikuotą kodų lapą UTF-8. Gyventojų registro duomenų gavėjai yra ir ne viena Lietuvos Respublikos valstybinė institucija, todėl jos taip pat turėtų atlikti informacinių sistemų pakeitimus, kad sistemos būtų pasirengusios gauti ir naudoti lotyniško pagrindo rašmenis su kitų kalbų diakritiniais ženklais. 2020 m. liepos 2 d. išimties tvarka bandant įvykdyti teismo nurodymą, rankiniu būdu Gyventojų registro duomenų bazėje buvo įrašytas nelietuviškas rašmuo „ć“. Šio nelietuviško rašmens įrašymas leido Civilinės metrikacijos skyriui suformuoti ir išduoti atitinkamą santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą. Pakeitimas buvo padarytas rankiniu būdu seno Gyventojų registro duomenų bazės lygyje, kadangi Gyventojų registro informacinės sistemos aplikacijos loginė kontrolė neleido atlikti tokio pobūdžio pakeitimo. Sena Gyventojų registro duomenų bazė buvo fiziškai atskira ir palaikė ISO-8859-13 koduotę, kuri leido rankiniu būdu įrašyti nelietuvišką rašmenį „ć“, tačiau toks pakeitimas įtakojo tik simbolio atvaizdavimą santuokos sudarymo įrašą liudijančiame išraše, o dėl technologinių ypatumų Gyventojų registre atvaizduojamas nekorektiškas „?” simbolis. Šiuo metu naudojama techninė ir programinė infrastruktūra yra pritaikyta tvarkyti duomenis vien tik lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuviškais diakritiniais ženklais. Registrų centro tvarkomi registrai ir informacinės sistemos tarpusavyje susieti vidiniais duomenų srautais, todėl naujos kodavimo sistemos naudojimas turi būti pradėtas vienu metu visuose registruose bei informacinėse sistemose, išsprendus daugybę sudėtingų techninių klausimų. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju Registrų centras niekaip negalėtų įvykdyti teismo sprendimo dėl pasikeitusios koduotės, kuri neleidžia išimtiniais atvejais rankiniu būdu įvesti nelietuviškų diakritinių ženklų, todėl pareiškėjų pareiškimo reikalavimų tenkinimas šiuo metu yra neįgyvendinamas. Net ir pasitelkus priverstinio teismo sprendimo vykdymo institutą, dar ilgą laiko tarpą teismo sprendimo įgyvendinimas bus neįmanomas, kadangi yra būtina išspręsti visą eilę minėtų sudėtingų techninių ir organizacinių klausimų.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepimu pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vaiko vardo rašyba galėtų būti: M. L. - paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš užsienio valstybės institucijos išduoto tapatybės dokumento, tačiau lietuvių kalbos raidyne raidės ł nėra; M. L. - nurašant be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima; M. L. - jei būtų pageidaujama vardus sugramatinti pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu neprieštaravo pareiškėjų reikalavimui, klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pareiškimą palaikė. Nurodė, jog supranta, kad techninių rašymo galimybių nėra, bet problema yra sprendžiama. Techninės galimybės atsiras, o pareiškėjams svarbu yra turėti tokią galimybę. Negalima diskriminuoti vaiko.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė Dainora Bernackienė neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Nurodė, jog būtina pakeisti rašymo koduotę, o projektas dėl koduotės pakeitimo jau yra inicijuotas. Paskutiniais duomenimis, koduotės pakeitimo projektas galėtų būti įgyvendintas 2024 metais.
VĮ „Registrų centras“ atstovė Sandra Barysė nesutiko su pareiškimu, kadangi yra techninės kliūtys. Šiuo metu įgyvendinti teismo sprendimo nebūtų techninių galimybių.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir CMS pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo teismo CMS 2021 m. vasario 22 d. išvadą Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“ ir įpareigoti CMS pakeisti pareiškėjų sūnaus M. L. vardą į M. L. bei išduoti naują gimimo įrašą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai M. R.-W. (Lietuvos Respublikos pilietė) ir Ł. P. W. (Lenkijos Respublikos pilietis) augina sūnų M. L. W., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pilietis. Belgijos Karalystėje išduotame gimimo akto įraše Nr. 2009/1753 ir Lenkijos Respublikos išduotame asmens tapatybės dokumente Nr. 329452, pareiškėjų sūnaus vardas nurodytas M. L., o Lietuvos Respublikos išduotame gimimo įraše Nr. 5196 – M. L.. Pareiškėjai nurodė, kad suteikdami savo sūnui vardą M. L., siekė pagerbti savo protėvius ir parodyti vaiko priklausomumą lenkų tautybei. Pareiškėjų šeimoje puoselėjama lenkų kultūra, kalba, laikomasi gilių lenkiškų tradicijų, tautinio identiškumo išsaugojimas šeimoje laikomas dideliu prioritetu. Atsižvelgdami į tai, kad lietuviškame dokumente pareiškėjų vardas rašomas nenaudojant rašmens „ł“, pareiškėjai kreipėsi į CMS dėl civilinės būklės akto įrašo keitimo. 2021 m. gruodžio 22 d. jiems pateikta išvada „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21), kuria pareiškėjų prašymas netenkintas.
Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tiek vienu, tiek kitu atveju, kuomet leidžiama vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti ne lietuviškai rašmenimis, leidžiama rašyti lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo vaiko vardą civilinės būklės aktro įraše rašyti ne M. (dab.), o M., t. y. naudojant būtent diakritinį ženklą (brūkšnelį). Tai reiškia, kad net ir esant naujam teisiniam reglamentavimui, nustatančiam asmens vardo ir pavardės rašymą ne lietuviškais rašmenimis, pareiškėjų nepilnamečio vaiko vardo rašymas jų norimais rašmenimis, Lietuvoje yra vis dar negalimas dėl diakritinio ženklo, esančio vaiko varde.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.
Nagrinėjamu atveju dėl vardo rašymo diakritiniu ženklu prieštrauja suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“, motyvuodamas iš esmės vienintele aplinkybe – techninių galimybių laikinu nebuvimu. Nurodo, kad rankinis raidžių įvedimas į sistemą šiai dienai yra nebegalimas (anksčiau tokia galimybė buvo, esant kitai koduotei). Vis dėlto, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu informavo, jog yra inicijuojamas projektas dėl koduotės pakeitimo, o paskutiniais duomenimis, koduotės pakeitimo projektas galėtų būti įgyvendintas jau 2024 metais. Teismas daro išvadą, jog atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą vien dėl techninės galimybės pakeisti civilinės būklės įrašą laikino nebuvimo, pažeistų pareiškėjų nepilnamečio vaiko teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis), kadangi netolimoje ateityje bus sukurtos tokios techninės galimybės. Situacija, kurios metu yra suvaržomos ir apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis). Nepilnametis vaikas turi dvi pilietybes – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, yra gimęs Belgijos Karalystėje, todėl konkrečiu atveju turi trijų valstybių asmens dokumentus, kurių vienoje iš jų, t. y. Lietuvoje, jo vardas yra rašomas skirtingai, nei likusių valstybių išduotuose asmens dokumentuose. Nors vardų ir pavardžių rašybos srityje Europos Sąjungos valstybės narės turi didelę diskreciją, tačiau akivaizdu, ši diskrecija neturi sukelti asmenims rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų bei lemti ES piliečių teisės laisvai judėti ir apsigyventi visose valstybėse narėse neproporcingo ribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021). Asmeniui, turinčiam asmens dokumentus, kuriuose jo vardas yra rašomas skirtingai, gali sukelti tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus, kuomet reikėtų imtis papildomų veiksmų (su savimi turėti bei pateikti papildomus dokumentus ir pan.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų išdėstytas pozicijas, numatant ateityje keisti technines galimybes Lietuvos Respublikos institucijų tarpusavio sistemose, duomenų bazėse naudojant ne tik lotyniškus rašmenis, bet ir diakritinius ženklus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant ateityje išvengti nepatogumų rašant nepilnamečio vaiko vardą skirtingai, pareiškėjams laisvai judant tiek užsienio šalyse, tiek visoje Europos Sąjungos teritorijoje, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, o CMS įpareigotinas pakeisti pareiškėjų sūnaus vardą M. L. W. į M. L. W. ir išduoti naują gimimo įrašą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 514 ir 516 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. išvadą Nr. A136-3109/21(2.4.1.51-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų M. R.-W. ir Ł. P. W. nepilnamečio sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini) vardą iš M. L. W. į M. L. W. ir išduoti naują gimimo įrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski