Civilinė byla Nr. e2A-530-730/2020

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12442-2017-4

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3

                    2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 2.3.2.6.2; 3.3.1.18.3

                                                                                     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. R. ir apelianto A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir atsakovo A. R. priešieškinį A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, O. Č., A. Č., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos apylinkės teisme pateikė ieškinį, jį vėliau patikslino, prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur per mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu lyginių metų savaičių šeštadienį bei sekmadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos, bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 5/6 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės paveldėtas (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro  duomenis, yra 13 750 Eur, laikyti ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalyti; žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro  duomenis, yra 16 900 Eur, ieškovės vardu įgytą 2007 m. rugpjūčio 22 d., laikyti ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalyti; namą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš ieškovės atsakovui 15 969,65 Eur kompensaciją už jam priklausančią namo nuosavybės teisės dalį; automobilį HONDA CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalyti; priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, parduodant automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, priteisti iš ieškovės atsakovui 281,20 Eur kompensaciją už panaudotas bendras lėšas kaupiant AVIVA privačiame pensijų kaupimo fonde, 998,49 Eur kompensaciją už panaudotas bendras lėšas mokant gyvybės draudimo įmokas AVIVA; 238,53 Eur kompensaciją už panaudotas bendras lėšas mokant draudimo įmokas „Swedbank Lile Insurance SE“, 56,43 Eur kompensaciją už panaudotas bendras lėšas mokant draudimo įmokas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalies draudimą; prievolę pagal 2006 m. spalio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 06-078277-FA su „Swedbank“, AB, laikyti ieškovės asmenine prievole; prievolę AB Luminor Bank laikyti asmenine atsakovo prievole; įsipareigojimus O. Č. ir A. Č. laikyti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dar iki pažinties ir santuokos sudarymo su atsakovu ieškovė 2007 m. rugpjūčio 22 d. buvo nusipirkusi žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini),  jame statėsi namą; nesutarimai prasidėjo dėl to, kad atsakovas ėmė reikalauti parduoti ieškovei priklausančią buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir pinigus investuoti į namą. Kadangi šis butas ieškovės paveldėtas ir jo bendraturtė yra ieškovės dukra, ieškovė nenorėjo savo dalies parduoti, nes ketino ateityje jį perleisti dukrai. Taip pat su atsakovu pradėjo kilti nesutarimai dėl šalių vyresnėms dukroms skiriamų pinigų: atsakovas iš jų bendrų lėšų savo dukrai pirkdavo keliones, automobilį, apmokėjo vairuotojo pažymėjimo gavimo kursus ir kt., tuo tarpu ieškovė savo dukrai nepadėjo, ji pati save išlaikydavo. Atsakovas pradėjo nebesutarti su ieškovės dukra, pykdavo ir šaukdavo ant ieškovės anūkės, pasidarė irzlus, viskuo nepatenkintas. 2016 m. lapkričio mėnesį šalys persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas uždraudė ieškovės dukrai su vaiku atvažiuoti pas juos, jos galėdavo atvažiuoti tik tada, kai atsakovas būdavo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pyko ant sūnaus, kad šis nieko nesupranta, nes serga (duomenys neskelbtini), tampė jį, šaukė ant vaiko, po to pats prisipažino, kad su vaiku neturi kantrybės.  Nuolat  kildavo konfliktai dėl bendrų pinigų, atsakovas aiškindavo, kad ne ieškovės reikalas, kiek pas jį yra pinigų, sakydavo, jog jis tuos pinigus išleis, kur norės. Vežant į darželį vaiką, atsakovas pradėdavo vaiko akivaizdoje ieškovę įžeidinėti, šaukti; palikus vaiką darželyje, atsakovas ieškovės į mašiną nebeįleisdavo, todėl ieškovė nuo darželio iki darbo turėdavo važiuoti autobusu. Atsakovas neįspėjęs kažkur išvažiuodavo, palikęs ieškovę su sūnumi be automobilio, dėl to turėdavo su vaiku eiti pėsčiomis apie kilometrą iki autobuso stotelės. Vėliau atsakovas iš namų pradėjo vežti ieškovei dovanotus daiktus, paveldėjimo dokumentus, pirkimo–pardavimo sutartis, santuokos liudijimą ir kt. Atsakovas kelis kartus stūmė ieškovę į sieną ir paėmęs už sprando lenkė prie žemės, sukeldamas skausmą, įžeidinėjo ieškovę ir jos giminaičius, tapo agresyvus. Dėl patiriamo smurto namų aplinkoje vaiko akivaizdoje ieškovė 2017 m. birželio mėn. kreipėsi į policiją, dėl to atsakovas buvo teisiamas. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nesiekė išsaugoti šeimos, elgėsi nepagarbiai, buvo agresyvus ir šiurkštus, vėliau paliko šeimą ir išėjo iš namų, nebesirūpino šeima, nesiekė išsaugoti šeimos santykių,  tai yra akivaizdus santuokinių pareigų pažeidimas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po atsakovo išėjimo iš namų ieškovė rūpinasi vaiku, jį prižiūri, auklėja, vaikas turi raidos sutrikimų. Atsakovui nėra sudaroma kliūčių bendrauti su vaiku, tačiau nuo bendravimo, auklėjimo, išlaikymo visiškai nusišalino, atsakovas vaikui išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį pradėjo teikti tik pateikus ieškinį teismui. Atsakovas važinėja dirbti į užsienį, jo darbo grafikas nėra pastovus. Vaikas yra (duomenys neskelbtini), turintis didelių specifinių poreikių, todėl maksimali bendravimo tvarka negali būti nustatoma; bendraujant su tokiu vaiku yra būtini tam tikri įgūdžiai ir žinios, o atsakovas, nebendravęs su vaiku jau labai ilgą laiką, nuo vaiko yra nutolęs, praradęs ryšį, atsakovas nežino, kaip tinkamai su vaiku elgtis tam tikrose situacijoje, kaip reaguoti į vaiko emocijas; bendraujant su vaiku (duomenys neskelbtini) būtina vaikui užtikrinti saugią ir stabilią aplinką, apriboti nuo bet kokių stresų ir netikėtumų, mokėti reaguoti į vaiko emocijas; vaikas dabar gyvena su ieškove, yra prisirišęs tiek prie jos, tiek prie savo aplinkos, todėl bendravimas su atsakovu negali vaikui sutrikdyti jam įprasto režimo ar sukelti esminių pasikeitimų, todėl turi būti nustatyta ganėtinai minimali bendravimo tvarka be nakvynių. Atsakovas nurodo, jog neturi  nuolatinės gyvenamosios vietos ir yra priverstas gyventi pas įvairius asmenis: mamą, seserį, pažįstamus, neaiškios gyvenimo sąlygos; toks nestabilumas vaikui (duomenys neskelbtini) sukeltų labai didelių problemų ir netoleruotinas; vaikas negali būti vežiojamas iš vienos vietos į kitą, nežinant, kur kokios sąlygos jam bus sudarytos. Dėl to reikalavimas atsakovui su sūnumi bendrauti mėnesį laiko atsakovo atostogų metu, paimant vaiką nakvynei, negali būti tenkinamas. Atsakovas turi derinti bendravimą prie vaiko atostogų, o ne prie savo, kurios gali būti bet kada, net per mokslo metus. Taip pat dėl savo sveikatos ypatumų vaikas negali tokį ilgą laiką būti svetimoje neaiškioje aplinkoje atskirtas nuo mamos. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų per didžiąsias šventes, jei atsakovas būtų (duomenys neskelbtini), dėl bendravimo telefonu niekada nebuvo kilęs ginčas, nes atsakovas sūnui neskambina, atsakovui pageidaujant bendrauti su vaiku telefonu, jis turėtų tai daryti netrikdydamas vaiko poilsio ir ugdymosi režimo, įvertinus vaiko interesą ir norą bendrauti. Išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas įvertinus tai, kad jų sūnus serga (duomenys neskelbtini), turi specifinius raidos sutrikimus, vaikui nustatytas neįgalumas bei dideli specialieji ugdymo poreikiai, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo sumos per mėnesį jam nepakanka. Ieškovės vardu registruotas ir nutraukiant santuoką nedalytinas turtas: 2006 m. paveldėtos 5/6 dalys buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 2007 m. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)  Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką dalytinas; namas pradėtas statyti 2008 metais, iki šalių santuokos; statant namą, dar iki santuokos, ieškovė panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – 2007 metais ieškovė ir jos tuo metu (duomenys neskelbtini) S. A. (U.) pardavė joms atitinkamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 11/12 dalių ir 1/12 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą             57 924,00 Eur (200 000 Lt) sumą, kurią ieškovė  visiškai panaudojo namo statybai ir įrengimui; taip pat 2012 metais ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 10 136,70 Eur (35 000 Lt) sumą, kurią ieškovė  visiškai panaudojo namo statybai ir įrengimui; iš viso namo statybai ir įrengimui ieškovė panaudojo 68 060,70 Eur asmeninių lėšų. Aplinkybės apie O. Č., A. Č. atsakovui paskolintus pinigus ieškovei nežinomos. Įvertinus tai, kad reali namo vertė – 100 000 Eur, ieškovė nori atgauti savo investuotus 68 060,70 Eur ir dalytina namo vertė lieka 31 939,30 Eur; nutraukus santuoką, jos nuomone, namas, adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei, atsakovui sutinka sumokėti 15 969,65 Eur kompensaciją už jam priklausančią namo nuosavybės teisės dalį. Teigia, kad atsakovo vardu tebėra registruotas automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įgytas 2015 m. liepos 29 d.; dar gyvenant kartu, atsakovas 2017 m. balandžio 19 d. šį automobilį pardavė ieškovės dukrai S. U., tačiau iki šios dienos dėl nežinomų priežasčių šio automobilio neišregistruoja,  dėl to ieškovės dukra negali įregistruoti savo nuosavybės teisės; kadangi šis automobilis parduotas, nutraukiant santuoką jis nedalytinas. Šalims kartu nebegyvenant, ieškovei nežinant, atsakovas 2017 m. birželio 22 d. pardavė automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo seseriai A. N. už 500 Eur, nors 2016 m. gruodžio 23 d. šalys jį pirko už 6 500 Eur. Atsakovui laikantis pozicijos, kad automobilis pardavimo momentu buvo vertas 9 000 Eur, ieškovė su tokia verte sutinka ir prašo iš atsakovo gauti 4 500 Eur kompensacijos. Dėl UAGDPB „AVIVA Lietuva“ (toliau  – AVIVA) per santuokos laikotarpį iš bendrų lėšų buvo sumokėta 1 996,98 Eur (24,06 Eur x 83 mėn.), todėl atsakovui priklauso 998,49 Eur už panaudotas bendras lėšas, o ne 1 413,81 Eur. Dėl „Swedbank Life Insurance S E“  laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2017 m, birželio 15 d. iš bendrų lėšų pagal pateiktą pažymą buvo sumokėta 477,05 Eur, todėl atsakovui priklausytų 238,53 Eur. Dėl turto draudimo įmokų nurodytu laikotarpiu sumokėta 150,48 Eur, todėl atsakovas prašo 75,24 Eur, tačiau per santuokos metus iki atsakovo išėjimo buvo sumokėta 112,86 Eur, todėl jam priklauso 56,43 Eur. Kreditiniai įsipareigojimai „Swedbank“, AB, yra ieškovės prievolė. Kreditiniai įsipareigojimai AB Luminor Bank pripažintini asmenine atsakovo prievole. Kreditiniai įsipareigojimai O. Č., A. Č. yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. 2017 m. birželio 23 d. atsakovas išsigrynino 1 000 Eur, likusius 4 400 Eur jis išgrynino per 2 kartus 2017 m. birželio 26 d., kai jau ginčo namuose negyveno, todėl ieškovei nėra žinomas bendros 5 400 Eur sumos panaudojimas, todėl ieškovei priteistina kompensacija iš atsakovo už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas – 2 700 Eur.

2.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo sutinka iš dalies. Nurodo, jog sutinka nutraukti santuoką bei nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su ieškove; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę; 5/6 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės paveldėtas         (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, 13 750 Eur, yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalytinas; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra 16 900 Eur, įgytas ieškovės vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d., yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalytinas; automobilis „HONDA CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalytinas; automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prievolė pagal 2006 m. spalio 13 d. kredito sutartį Nr. 06-078277-FA, sudarytą su „Swedbank“, AB, yra asmeninė ieškovės prievolė; su likusiais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti bei tenkinti atsakovo 2019 m. sausio 31 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus. Atsakovo teigimu, visos ieškovės nurodytos aplinkybės apie jai atsakovo naudotą fizinį smurtą yra prasimanymai bei melaginga informacija. Su ieškovės reikalaujama nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, nes ieškovė siekia primesti tokias sąlygas, kurios yra patogios jai, bet ne vaikui ir atsakovui, atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, todėl į Lietuvą sugrįžta aplankyti savo mažamečio vaiko bei kitų šeimos narių. Ieškovės nurodomų patiriamų išlaidų suvestinė nepagrįsta. Ginčo namas statytas ir įrengtas iš bendrų lėšų, todėl jį bei visą kitą ginčo turtą prašo dalyti pagal atsakovo pateiktą priešieškinį.

3.       Trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, atsiliepime į ieškinį bei patikslintą ieškinį nurodo, kad tarp banko ir kredito gavėjo A. R. buvo sudaryta 2017 m. sausio 10 d. kreditavimo sutartis Nr. 9502-2017-120813, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas iki 2019 m. gruodžio 27 d.; kredito likutis 2019 m. vasario 5  d. sudarė 2 136,10 Eur. Kadangi ši kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp banko ir kredito gavėjo A. R., bankas neprieštarauja, kad kreditiniai įsipareigojimai bankui pagal nurodytą kreditavimo sutartį ir toliau išliktų asmenine kredito gavėjo A. R. prievole bankui; kartu bankas neprieštarauja, kad ši prievolė būtų nustatyta ir kaip solidari šalių prievolė bankui.

4.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo šalių (duomenys neskelbtini)  Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis, mokėjimo pradžią nustatant nuo priešieškinio padavimo dienos, iki kol vaikas sulauks pilnametystės; padalyti šalių bendrosios jungtinės nuosavybė teise turimą turtą ir priteisti iš ieškovės pinigines kompensacijas atsakovui: 1 413,81 Eur už ieškovės be atsakovo sutikimo paimtas pinigines lėšas iš UAGDPB „AVIVA Lietuva“, 2 776 Eur už ieškovės vardu sukauptas lėšas UAGDPB „AVIVA Lietuva“ pensijų fonde, 255,64 Eur už ieškovės vardu darytas įmokas „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialui, 75,24 Eur už ieškovės vardu darytas įmokas „Swedbank P/C Insurance AS“ Lietuvos filiale, 1 000 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 1998 m., 500 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkančius kalvio darbo turėklų strypus, 67 000 Eur kompensaciją už ieškovei nuosavybės teise atitekantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2 200 Eur iš bendros 4 400 Eur sumos, kuriuos ieškovė pasiliko sau po 2017 m. birželio 29 d.; nustatyti, kad prievolė AB Luminor Bank lieka bendra (solidari), ir skolą AB Luminor Bank, mokės asmeniškai atsakovas, o tuo atveju, jei atsakovas įsipareigojimų nevykdytų ir kreditoriai pareikalautų bet kokių įmokų iš ieškovės, tai ieškovė, įvykdžiusi prievolę už atsakovą, turės teisę išsireikalauti iš atsakovo visas kreditoriui sumokėtas sumas; priteisti iš ieškovės 1 137,50 Eur kompensaciją atsakovui už jam atitenkančią piniginę prievolę visa apimtimi pagal 2017 m. sausio 8 d. kredito sutartį Nr. 9502-2017-120813 AB Luminor Bank; kreditiniai įsipareigojimai O. Č., A. Č. laikyti asmenine atsakovo prievole; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas susitinka ir bendrauja su A. R. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, t. y. kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje bei aplinkoje, šiame susitikime nedalyvaujant ieškovei, atsakovo kasmetinių atostogų metu mėnesį laiko per metus netrukdomai bendrauti su sūnumi paimant nakvynei, atostogų laiką derinant su ieškove bei atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatyti, kad tėvui galima bet kada lankyti sūnų mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, nustatyti, kad atsakovas turi teisę kas antras Kalėdas, kas antras Velykas, išskyrus Tėvo dieną, susitikti su sūnumi, bendrauti su juo bei išsivežti į savo namus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus 2019 metų Kalėdas, paliekant teisę atsakovui antrą Kalėdų dieną susitikti (bendrauti) jo pasirinktoje vietoje); tokią pat teisę turi ir ieškovė pirmą Kalėdų, Velykų ir Motinos dienomis; termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.; abu tėvai privalo pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis vaiku, bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams, abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarka nustatytą bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę, nustatyti, kad atsakovas turi teisę neribotai bendrauti telefonu bei internetu su sūnumi iki 20.00 val.; kitas nedalytinas turtas bei piniginės prievolės: 5/6 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės paveldėtas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro  duomenis,13 750 Eur, laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalytinas; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, 16 900 Eur, įgytas ieškovės vardu 2007 m. rugpjūčio 22 d., laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalytinas; automobilis HONDA CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką nedalytinas; prievolę pagal 2006 m. spalio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr.06-078277-FA su „Swedbank“, AB, laikyti ieškovės asmenine prievole; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė, nes ji rodo akivaizdžią nepagarbą sutuoktiniui ir tai pasireiškia nepagarbių bei nepadorių žodžių išsakymu atsakovo atžvilgiu, įvairiai replikuojant atsakovo atžvilgiu prie kitų žmonių; ieškovė apimta pykčio siekia išprovokuoti barnį bei kitokį fizinį kontaktą su atsakovu, nevengia mesti šalia esantį daiktą ir kita; tokių provokacijų, kurios prasidėjo 2017 m. birželio mėn., anksčiau nėra buvę. Kaip dabar atsakovas supranta, ji užuominomis buvo išsakiusi norą skirtis ir anksčiau, siūlydama pagyventi atskirai, pagalvoti, ar vienas kito verti, laiku patikrinti tarpusavio santykius. Atsakovui būnant ir dirbant užsienyje apie 5–6 mėn. per metus, ieškovė leisdavo laiką nežinomų asmenų draugijose, vartodama alkoholį, ieškovei ieškant atsitiktinių santykių su pavieniais vyriškiais. Todėl, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, ieškovė įvairiais būdais stengėsi atsakovą įbauginti bei įkalbinėjo atsisakyti nuo didesnės dalies bendrai įgyto turto, motyvuodama tuo, kad teismas jai viską priteis. Visos ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos atžvilgiu galbūt  vartotą fizinį smurtą yra prasimanymai bei melaginga informacija, kuri yra paneigta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, atsakovas visiškai išteisintas pagal BK 140 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat ieškovės prasimanymai ir tikrovės neatitinkantys faktai yra paneigti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-234- 243/2018, kuris visiškai tenkino pareiškėjo A. R. skundą ir panaikino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2017-268-SPR-88 dėl A. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Tai parodo, kad ieškovė, siekdama savo tikslų, civilinėje byloje naudoja baudžiamosios, administracinės teisės elementus, siekdama įbauginti atsakovą ir kitokiu būdu psichologiškai paveikti. Su ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, nes ieškovė siekia primesti tokias sąlygas, kurios yra patogios tik ieškovei, bet ne vaikui bei atsakovui. Atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, todėl iš esmės į (duomenys neskelbtini) sugrįžta aplankyti savo mažamečio vaiko bei kitų šeimos narių. Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), planuoju nuolatos ten gyventi, todėl važinėti du kartus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) savaitgalio metu nėra fizinių, finansinių, techninių ir kitokių galimybių. Atsakovas sutiktų, kad ieškovė du kartus per mėnesį atvežtų vaiką į (duomenys neskelbtini), t. y. šeštadieniais nuo 11.00 val. ir pasiimtų 17.00 val., kelionės išlaidas dengiant lygiomis dalimis. Be to, savo poilsio atostogas atsakovas suplanuotų atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose, numatytų atostogų grafiką ir kita. Ieškovės patiriamų išlaidų suvestinė nepagrįsta, dirbtinai „pritraukta“ prie pageidaujamos 700 Eur sumos. Atsakovo nuomone, šiuo metu nėra papildomų išlaidų specializuotam mokymui, nes tai yra padengiama iš 224 Eur pašalpos, vaiko ugdymui skirtų papildomų pamokų šiuo metu užtenka; išlaidos maistui, mokyklai, aprangai, higienai yra padengiamos iš atsakovo mokamų 200 Eur per mėnesį. Šiuo metu bendros 400 Eur sumos bei papildomai valstybės skiriamos 224 Eur pašalpos pakanka, todėl 624 Eur per mėnesį 5 metų amžiaus vaikui užtenka ir jo poreikiai bei interesai yra visiškai patenkinti, juolab kad lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) vaikas gauna 50 procentų lengvatą maitinimui. Atsakovui nesuprantamos ieškovės nurodomos išlaidos vaiko laisvalaikiui, jo nuomone, ieškovė įrodymų nepateikė, kad per mėnesį laisvalaikiui išleidžia net 28 Eur. Visiškai iš išlaidų sąrašo turėtų būti šalinamos 16,67 Eur netikėtos išlaidos, 7,33 Eur išlaidos patalynei, rankšluosčiams, 105 Eur kurui; nurodytos išlaidos nepagrįstos dokumentais bei nesuvokiama, kokią patalynę ar rankšluosčius reikia pirkti kiekvieną mėnesį, kas sudaro netikėtas išlaidas, ir pan. Išlaidos drabužiams yra nepagrįstos, nes ieškovė neperka kiekvieną mėnesį drabužių ir avalynės, nes tokios priemonės perkamos pagal metų sezoną, o ne mėnesiais ar dienomis. Patalynė bei rankšluosčiai yra skalbiami kiekvieną savaitę, bet neperkami nauji. Atsakovas šiuo metu dirba laisvos samdos pagrindais (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo valandinis darbo užmokestis sudaro 193 kronas (19,60 Eur), neatskaičius mokesčių (35 procentai fizinio asmens pajamų mokesčio sumokami (duomenys neskelbtini) valstybei) ir papildomai gauna 173, 59 Eur išmoką už nustatytą nedarbingumą, todėl bendra gaunamų pajamų suma sudaro apie 1 700 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovė privertė atsakovą išeiti iš namų, todėl šiuo metu jis priverstas gyventi pas įvairius asmenis, t. y. seserį, mamą, kitus pažįstamus; gyvendamas pas šiuos asmenis atsakovas sumoka dalį komunalinių bei kitų mokesčių, dengia gautus kreditus iš fizinių ir juridinių asmenų, 150 Eur skiria kito vaiko, L. R., iš pirmosios santuokos išlaikymui, todėl pragyvenimui lieka apie 400–500 Eur per mėnesį, už kuriuos perka maisto, higienos priemones, moka už degalus, telefoninius pokalbius. Be to, atsakovui reikalingas nuolatinis gydymas dėl nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos, prarastas darbingumas sudaro (duomenys neskelbtini) procentų, todėl didesnė dalis lėšų yra skiriama vaistams, reabilitacijoms bei gydymosi programoms. Iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams bei atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, atsakovas sutiktų, kad išlaikymui skirta suma būtų padidinta. Atsakovas teigia, kad dalytiną turtą sudaro gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), jo vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 31 d. sudaro 134 000 Eur, atsižvelgiant VĮ Registrų centro 2012 m. birželio 29 d. nustatytą vidutinę rinkos vertę, kai gyvenamojo namo baigtumas sudarė tik 60 procentų (79 066 Eur). Šio namo vidaus įrengimui, buitinės technikos, baldų įsigijimui bei  aplinkos sutvarkymui buvo investuoti ne mažiau kaip 35 912 Eur, iš kurių 23 169 Eur ( 80 000 Lt) atsakovas gavo pagal 2010 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorį ir 12 743 Eur iš kreditorių O. Č., A. Č.. Ieškovė nurodytos sumos investuoti į namą neturėjo, nes ji pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 8 688 Eur (30 000 Lt) įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini); tačiau ši kaina neatitinka realios tikrovės, nes už šį sklypą buvo realiai sumokėti 36 202 Eur (125 000 Lt), nors sutartyje nurodyti tik 8 688 Eur. Be to, ieškovė 4 344, 30 Eur (15 000 Lt) sumokėjo už savo dantų remontą ir protezavimą. Taip pat iš 57 924 Eur sumosapie 8 500 Eur ieškovė sumokėjo buvusio sutuoktinio sūnui už atsisakymą nuo jam priklausančios palikimo dalies. Todėl ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu turėjo tik 8 688 Eur, kurių dalį išleido gyvenamojo namo statybos projektui, medžiagų įsigijimui bei statybai. Būtent 2016 m. birželio 25 d. už atsakovui asmeniškai priklausančias lėšas, kurias jis gavo pagal 2016 m. birželio 4 d. sandorį, buvo nupirkti ir sumontuoti plastikiniai langai bei garažo vartai. Be to, iš 2012 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name buvo tik vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai; vidaus apdailos, santechnikos, šildymo, vonios kambario, vėdinimo ir vėsinimo sistemų ir kt. nebuvo. Atsakovo nuomone, santuokoje įgyto turto vertė yra 145 041 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui priteistinos iš ieškovės piniginės kompensacijos: 1 413,81 Eur už ieškovės be atsakovo sutikimo paimtas pinigines lėšas iš UAGDPB „AVIVA Lietuva“; 2 776 Eur už ieškovės vardu sukauptas lėšas UAGDPB „AVIVA Lietuva“ pensijų fonde; 255,64 Eur už ieškovės vardu darytas įmokas „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialui; 75,24 Eur už ieškovės vardu darytas įmokas „Swedbank P/C Insurance AS“ Lietuvos filiale; 1 000 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 1998 m.; 500 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkančius kalvio darbo turėklų strypus; 67 000 Eur už ieškovei nuosavybes teise atitekantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovei atiteks turto už bendrą 72 520,50 Eur sumą, o atsakovui atiteks turto už bendrą 72 520,50 Eur sumą. Taip pat prašo priteisti 2 200 Eur kompensaciją iš bendros 4 400 Eur sumos, kurie buvo palikti sutuoktinių namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir jais po 2017 m. birželio 29 d. realiai disponavo ieškovė. Atsakovas mano, kad prievolė pagal 2006 m. spalio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 06-078277-FA su „Swedbank“, AB, yra ieškovės asmeninė prievolė.

5.       Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį su reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad atsakovo argumentai dėl santuokos iširimo įrodinėjant ieškovės kaltę yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė kreipėsi į policiją, toks netinkamas atsakovo elgesys lėmė šeimos iširimą, dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė stresą, matytus įvykius labai jautriai išgyveno ir nepilnametis sūnus; nuo to laiko atsakovas visiškai nebesirūpina šeima, neprisideda prie turto išlaikymo, neteikia reikiamo išlaikymo sūnui bei su juo nebendrauja; atsakovas agresyvus,  šiurkštus, nesiekė išsaugoti šeimos santykių,  tai yra akivaizdus santuokinių pareigų pažeidimas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po atsakovo išėjimo iš namų vaikas gyvena su ieškove ir ji juo rūpinasi; vaikas turi raidos sutrikimų, yra (duomenys neskelbtini), todėl vaikui labiau reikalinga motiniška globa. Vaikas turi didelių specifinių poreikių, todėl bendraujant su tokiu vaiku yra būtini tam tikri įgūdžiai ir žinios, o atsakovas, nebendravęs su vaiku jau labai ilgą laiką, nuo vaiko yra nutolęs, praradęs ryšį, atsakovas nežino, kaip tinkamai su vaiku elgtis tam tikrose situacijoje, kaip reaguoti į vaiko emocijas. Ieškovė prie vaiko išlaikymo prisideda ir ruošdama maistą, slaugydama, maudydama, vežiodama, rūpindamasi kasdiene namų ruoša. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką dalytinas, ieškovei priteisiant namą, o atsakovui priteisiant 15 969,65 Eur kompensaciją už atsakovui priklausančią namo nuosavybės teisės dalį. Nesutinka dėl reikalavimo priteisti atsakovui 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį 2 000 Eur vertės automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį atsakovui įtraukus į dalijamo turto balansą; šis automobilis tebėra registruotas atsakovo vardu, jis buvo įgytas santuokos metu (duomenys neskelbtini); atsakovas 2017 m. balandžio 19 d. šį automobilį pardavė ieškovės dukrai S. U. už 2 200 Eur, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovas šio automobilio neišregistruoja ir ieškovės dukra negali įregistruoti savo nuosavybės teisės. Ieškovės nuomone, įvertinus tai, kad automobilis parduotas, nutraukiant santuoką, jis nedalytinas. Tikina, kad reikalavimas priteisti atsakovui 500 Eur kompensaciją už kalvio darbo turėklų strypus atmestinas, nes atsakovas į dalytino turto balansą įtraukė 1 000 Eur vertės kalvio darbo turėklus; kadangi ieškovės žinioje šių turėklų nėra, atsakovas neįrodė jų įsigijimo aplinkybių, nurodomos vertės, dėl to reikalavimas dėl kompensacijos jam priteisimo atmestinas. Reikalavimas priteisti 2 200 Eur kompensaciją už atsakovo nurodomus pasisavintus grynuosius pinigus atmestinas, nes šį papildomą reikalavimą atsakovas pareiškė tik ieškovei patikslintu ieškiniu pareiškus reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 700 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas išgrynintas lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. daliniu sprendimu ieškinio ir priešieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nedalytino turto nutraukiant santuoką nustatymo, tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. R. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes – „R.“, „R.“. Nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su vaiko motina A. R.. Priteisė iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 210 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės A. R. sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant nurodytas išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę A. R.. Nustatė atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarką:

1. Iki nepilnamečiam A. R. sueis (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini):

1.1. Atsakovas su sūnumi bendrauja savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, metų lyginių savaičių šeštadienį bei sekmadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą;

1.2. Atsakovas su sūnumi bendrauja savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, kiekvienais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą;

1.3. Atsakovas su sūnumi bendrauja per atsakovo gimtadienį. Atsakovas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaikų darželio ar/ir kitos vaiko ugdymo įstaigos, ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 19.00 val.

1.4. Šalių sūnus ieškovės gimtadienį praleidžia su ieškove.

1.5. Atsakovas gali lankyti sūnų jo lavinimo / ugdymo įstaigoje šiose įstaigose nustatyta tvarka ir laiku, dalyvauti tėvų susirinkimuose, reikšti ugdymo įstaigai prašymus, pastabas, pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.

1.6. Atsakovas, išvykęs į komandiruotę už (duomenys neskelbtini) ribų, su vaiku nebendrauja. Atsakovas apie planuojamą išvykimą į komandiruotę iš (duomenys neskelbtini) bei sugrįžimą iš komandiruotės į (duomenys neskelbtini) informuoja ieškovę kaip galima anksčiau SMS žinute ar kitomis priemonėmis, tačiau ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki planuojamo išvykimo bei sugrįžimo.

1.7. Ieškovė kaip galima anksčiau informuoja atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą / planuojamus pasikeitimus; ieškovė taip pat informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę bei kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių numatytas vaiko susitikimas bei bendravimas su atsakovu neįvyks / negalės įvykti;

1.8. Ieškovė sudaro sąlygas sūnui bendrauti su atsakovu telefonu bei kompiuterine programa „Skype“ kiekvieną penktadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

1.9. Ieškovė gali esant svarbioms priežastims – susirgus vaikui, įvertinus vaiko sveikatos būklę ir reikalingą būtiną priežiūrą, neleisti vaikui susitikti su atsakovu. Apie svarbias priežastis, dėl kurių vaikas negali susitikti ir bendrauti su atsakovu, ieškovė nedelsiant informuoja atsakovą apie tai sužinojusi SMS žinute ar kitomis priemonėmis.

1.10. Atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su sūnumi;

1.11. Atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu iš anksto su ieškove suderintu konkrečiu laiku ir būdu.

2. Nepilnamečiam A. R. sulaukus (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini):

2.1. Atsakovas bendrauja su sūnumi savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą;

2.2. Atsakovas su sūnumi bendrauja savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, kiekvienais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą;

2.3. Atsakovas su sūnumi bendrauja per atsakovo gimtadienį. Atsakovas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, ar vaiko ugdymo / lavinimo įstaigos ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos 15.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 19.00 val.

2.4. Šalių sūnus ieškovės gimtadienį praleidžia su ieškove.

2.5. Atsakovas bendrauja su sūnumi savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu vaiko vasaros atostogų metu, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą savo sąskaita. Iki vaikui sueis 9 metai, atsakovas bendrauja su vaiku 15 dienų vaiko vasaros atostogų metu; vaikui sulaukus 9 metų, atsakovas bendrauja su vaiku 30 dienų vaiko vasaros atostogų metu. Apie šį konkretų bendravimo laikotarpį, t. y. jo pradžią ir pabaigą, šalys tariasi ir suderina kaip galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki šio termino pradžios. Atsakovas bendrauja su vaiku su vaiko nakvyne pas atsakovą. Atsakovas, bendraudamas su vaiku, užtikrina vaiko dienos–nakties režimo laikymąsi, t. y. vaiko dienos poilsį, savalaikį ir pilnavertišką maitinimąsi, pilnavertį nakties miegą nuo 21.00 val. specialiai vaikui įrengtoje tik jam skirtoje vaiko miegojimui pritaikytoje vietoje ir lovoje, tinkamas bei saugias vaiko gyvenimo sąlygas;

2.6. Atsakovas gali lankyti sūnų jo lavinimo / ugdymo įstaigoje šiose įstaigose nustatyta tvarka ir laiku, dalyvauti tėvų susirinkimuose, reikšti ugdymo įstaigai prašymus, pastabas, pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.

2.7. Atsakovas, išvykęs į komandiruotę už (duomenys neskelbtini) ribų, su vaiku nebendrauja. Atsakovas apie planuojamą išvykimą į komandiruotę iš (duomenys neskelbtini) bei sugrįžimą iš komandiruotės į (duomenys neskelbtini) informuoja ieškovę kaip galima anksčiau SMS žinute ar kitomis priemonėmis, tačiau ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki planuojamo išvykimo bei sugrįžimo.

2.8. Ieškovė kaip galima anksčiau informuoja atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą / planuojamus pasikeitimus; ieškovė taip pat informuoja atsakovą apie vaiko sveikatos būklę bei kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių numatytas vaiko susitikimas bei bendravimas su atsakovu neįvyks / negalės įvykti;

2.9. Ieškovė sudaro sąlygas sūnui bendrauti su atsakovu telefonu bei kompiuterine programa „Skype“ kiekvieną penktadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

2.10. Atsakovas nedelsdamas informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su sūnumi.

2.11. Atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu iš anksto su ieškove suderintu konkrečiu laiku ir būdu.

Teismas daliniu sprendimu nusprendė nustatyti, kad 5/6 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės A. R. paveldėtos (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13 750 Eur, yra ieškovės A. R. asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalijamas. Nustatė, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 16 900 Eur, ieškovės A. R. įgytas 2007 m. rugpjūčio 22 d., yra ieškovės A. R. asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalijamas. Nustatė, kad automobilis HONDA CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. R. asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalijamas. Kitų ieškinio ir priešieškinio dalių dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, netenkino. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

6.1.        Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė duomenų bei įrodymų apie jo nurodomas aplinkybes dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, nebuvo lojalus, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, nuo 2017 m. liepos 1 d. neteikė šeimai pakankamos turtinės paramos nors, bylos duomenimis, galėjo teikti, nevisapusiškai rūpinimosi sergančiu ir turinčiu specialiųjų poreikių vaiku ir visa šeima, nusišalino nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi, kt.

6.2.        Teismas, įvertinęs šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžių metu, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir turimas kitas išlaidas, taip pat šalių galimybes dirbti bei/ir gauti pastovias ir didesnes pajamas, atsakovo sveikatos būklę bei teiktus paaiškinimus dėl papildomų išlaidų šioje dalyje, tačiau neteikiant konkrečios šių išlaidų detalizacijos, taip pat ir šalių pateiktus duomenis bei įrodymus ir paaiškinimus dėl vaiko poreikių detalizacijos ir jos apimties, turinio bei konkrečių sumų, taip pat ir šalių poziciją šioje reikalavimo dalyje, taip pat ir šalių nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, vaiko amžių bei jo specialiuosius poreikius, kitus išlaikytinius, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui po 210 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės.

6.3.        Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, kompetentingų institucijų išvadas, nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sveikatos būklę, tai, jog byloje nepateikta duomenų bei įrodymų apie galimą neigiamą ar / ir pavojingą nepilnamečiam vaikui aplinką bei sąlygas pas atsakovą jo gyvenamojoje vietoje, taip pat ir esamą atsakovo bendravimo su vaiku pobūdį, trukmę, dažnumą, nusprendė, jog būtina nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpį, siekiant sudaryti sąlygas atsakovui ir nepilnamečiam vaikui palaipsniui vienam kitą daugiau pažinti, priprasti vienam prie kito, suvokti tarpusavio bendravimo ypatumus, tobulinti bei lavinti tarpusavio bendravimo įgūdžius, poreikius, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies ir nustatė pakoreguotą bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo siūlomą tvarką.

6.4.       Teismas nustatė ieškovės A. R. asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris nutraukiant santuoką nedalytinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinio sprendimo dalį dėl iš atsakovo A. R. priteisto kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pakeisti ir šią ieškovės reikalavimo  dalį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymą po 350,00 Eur per mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės – (duomenys neskelbtini) imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Apeliantės nuomone, bendro pobūdžio teiginiai nėra tinkamas motyvavimas, kodėl buvo nuspręsta priteisti būtent po 210,00 Eur per mėnesį. Teismas detaliau nevertino nei vaiko sveikatos būklės ir specialiųjų poreikių, kuriems reikalingos papildomos išlaidos, nei atsakovo galimybių teikti ieškovės prašomą išlaikymo sumą, nei kitų ieškinio argumentų. Apeliantei visiškai nesuprantama, kodėl pasirinktas būtent toks išlaikymo dydis ir kodėl teismas nusprendė, kad ieškovės prašoma 350,00 Eur per mėnesį suma neatitinka atsakovo galimybių ar vaiko poreikių. Teismo nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, ir pagal bylos duomenis atsakovas pajėgus teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gauna geras pajamas, todėl nesuprantama, kodėl teismas priteisė iš atsakovo tik po 210,00 Eur per mėnesį.

7.2.       Teismas visiškai nepasisakė ir apie vaiko poreikius, ir apie tai, koks išlaikymas per mėnesį reikalingas vaikui, nors pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

7.3.       Teismo sprendime nėra jokių motyvų ir argumentų, kodėl vaiko poreikius atitinka būtent 210,00 Eur per mėnesį atsakovo teikiamas išlaikymas.

8.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9.       Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą, kadangi netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos bei iš esmės pažeistos procesinės teisės normos, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinio sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, t. y. priešieškinio dalį tenkinti nurodant:

1.1.        A. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl A. R. kaltės.

1.2.        Priteisti iš A. R. sūnaus A. R. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis, mokėjimo pradžią nustatant nuo 2017 m. liepos 1 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės.

1.3.        Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:

1.4.        A. R. susitinka ir bendrauja su A. R. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, apie tai informavęs vaiko mamą telefonu iš anksto ir ne vėliau kaip prieš 3 paras iki numatyto susitikimo datos, bei nurodęs vaiko mamai konkrečią vietą (vietas), kurioje jie tuo metu bus ar lankysis;

1.5.        Taipogi A. R. kasmetinių atostogų metu mėnesį laiko per metus netrukdomai bendrauti su sūnumi paimant nakvynei, atostogų laiką derinant su A. R. bei atsižvelgiant į vaiko interesus.

1.6.        Nustatyti, kad tėvui galima bet kada lankyti sūnų mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.

1.7.        Nustatyti, kad A. R. turi teisę kas antras Kalėdas, kas antras Velykas, išskyrus Tėvo dieną, susitikti su sūnumi, bendrauti su juo bei išsivežti į savo namus. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus 2019 metų Kalėdas, paliekant teisę A. R. antrą Kalėdų dieną susitikti (bendrauti) jo pasirinktoje vietoje). Tokią pat teisę turi ir A. R. pirmą Kalėdų, Velykų ir Motinos dienomis. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d.

1.8.        Abu tėvai privalo pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis vaiku, bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams.

1.9.        Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarka nustatytą bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę.

1.10. Nustatyti, kad A. R. turi teisę neribotai bendrauti telefonu bei internetu su sūnumi iki 20.00 val.

1.11. Priteisti A. R. žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

9.1.  Teismo dalinis sprendimas šioje byloje negalėjo būti priimtas. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

9.2. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Honda CRV“ proceso šalys ginčo nekėlė ir buvo nuoseklūs viso proceso metu. Todėl yra akivaizdu, kad šis dalinis teismo sprendimas yra nepagrįstas, deklaratyvus bei nesavalaikis, kuris esminės įtakos šalių teisėms ir pareigoms nedaro.

9.3    Nėra ir negali būti santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei neveikė prieš šeimos narių gerovę ir konkrečiai prieš sutuoktinę. Atsakovas visą laiką rūpinosi ir teikė materialinį išlaikymą savo šeimai tiek santuokos metu, tiek ir pradėjus skyrybų procesą, t. y. sūnaus išlaikymui nuo 2017 m. liepos 1 d. savo noru kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda po 190 Eur sūnaus išlaikymui. Teismas negalėjo konstatuoti atsakovo kaltės visiškai kitais pagrindais, nei to reikalavo ieškovė, nes pastaroji nei pirminiame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje tokių aplinkybių kaip nelojalumas, turtinės paramos neteikimas, moralinės paramos nebuvimas ir pan. nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškovė sutuoktinio kaltę įrodinėjo visiškai kitais pagrindais, t. y. fiziniu bei psichologiniu smurtu.

9.4.   Su teismo pozicija dėl išlaikymo dydžio atsakovas sutinka iš dalies bei nurodo, kad vaiko išlaikymui šiuo metu gali skirti ne daugiau kaip 200 Eur per mėnesį, nes sveikatos būklė per visą skyrybų procesą dar labiau pablogėjo, dėl nuolatos patiriamo streso išsivystė naujos ligos, kurių kodai pateikiami apeliacinės instancijos teismui. 

9.5.   Nors bendra gaunamų pajamų suma sudaro apie 1 700 eurų per mėnesį, įskaičius jo įsipareigojimus, atsakovui lieka apie 400–500 eurų per mėnesį, už kuriuos perka maisto, higienos priemonių, moka už degalus, telefoninius pokalbius.

9.6.  Šiuo metu nėra jokių papildomų išlaidų vaiko specializuotam mokymui, nes tai yra padengiama iš 224 eurų neįgalumo pašalpos, kuria skiria valstybė, bei papildoma išmoka vaikui, turinčiam neįgalumą, 100 eurų kiekvieną mėnesį iš valstybės.

9.7.  Su teismo nustatyta bendravimo tvarka sutinka iš dalies, nes aptariamu atveju yra iš dalies nesuprantama bei komplikuota vykdymo tvarka, t. y. nepagrįstai įvesti dirbtiniai trukdžiai atsakovui normaliai bendrauti su vaiku. Šiuo metu teismo nustatyta tvarka yra paini ir neaiški, juolab sunkiai įvykdoma. Tokių sąlygų, kurias nurodė teismas, nė viena iš šalių neprašė bei nesiūlė įtraukti į teismo sprendimą, panašaus pobūdžio rekomendacijų neteikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste. 

9.8.   Kategoriškai nesutinka su bendravimo tvarkos 2.1 punkte išdėstyta tvarka, nes nesuprantama, ką reiškia bendrauti kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Teismas akivaizdžiai ignoravo atsakovo interesus ir išimtinai nustatė ieškovei naudingą su vaiku bendravimo tvarką.

9.9.  Atsakovas nesutinka ir su teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.2,1.3., 1.6, 1.8, 2.2, 2.3, 2.7, 2.9 punktais.

9.10. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nuo pat parengiamojo teismo pradžios ir vėlesniuose teismo posėdžiuose teisėjas bylos nagrinėjimo metu pakeltu tonu bendravo su atsakovu A. R. bei jo atstovu advokatu M. M., nepagrįstai juos pertraukdavo ir replikuodavo jų pasisakymo metu. Manytina, jog teismas parodė išankstinę bei neigiamą nuomonę dėl jų teikiamų paaiškinimų išsamumo ir teisingumo.

10.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo apelianto skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

10.1.                      Dalinio sprendimo priėmimas nėra reikalavimų išskyrimas į atskirą bylą. Dalinis sprendimas priimamas toje pačioje byloje, tačiau dėl tų reikalavimų dalies, kurių išsprendimui pakanka įrodymų, siekiant bent dalį ginčo išspręsti operatyviau. Šiuo konkrečiu atveju teismo dalinio sprendimo priėmimas buvo pagrįstas.

10.2.                      Atsakovo argumentai dėl kaltės nustatymo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad 2017 m. birželio 28 d. tarp šalių kilo incidentas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors atsakovas  vis dėlto buvo išteisintas dėl šio įvykio pradėtoje baudžiamojoje byloje, manytina, kad sutuoktinio elgesys,  kai žmona kreipiasi į policiją dėl smurto šeimoje, neatitinka deramo elgesio standarto.

10.3.                      Nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, susijusio su jo sveikatos būkle ir tariamai jam nustatytomis diagnozėmis. Atsakovo pajamos siekia ne mažiau kaip 1 800 Eur per mėnesį,  tai laikytina daugiau nei pakankamomis pajamomis.

10.4.                      Minimalesnė nei įprasta bendravimo tvarka buvo nustatyta dėl kelių priežasčių: nuo išėjimo iš namų atsakovas nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros visiškai nusišalino, todėl jo ir vaiko ryšys visiškai nutrūkęs; šalių vaikas yra autistas, turintis didelių specifinių poreikių, todėl teismų praktikoje įprastai maksimali bendravimo tvarka negali būti nustatoma.

10.5.                      Atsakovo argumentai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrįsti, daugiau laikytini asmeninėmis atsakovo ambicijomis nei realiais trukdžiais jam bendrauti su vaiku.

10.6.                      Būtent atsakovas savo elgesiu rodė nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, trukdė, todėl teismo pastabos buvo pagrįstos. Juolab, nė vieno posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nepareiškė bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimo, nors tokią teisę ir galimybę turėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas. Apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13.       Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) sav. administracijos CMS (įrašo reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. R., gimusį (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos.

14.       Apeliantė apeliaciniame skunde iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl dalinio sprendimo priėmimo, kaltės nustatymo nutraukiant santuoką, iš dalies nesutinka su sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. 

Dėl kaltės nustatymo

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas reikalauja šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, taip pat ieškovė rodo akivaizdžią nepagarbą jam. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Apelianto nuomone, nėra ir negali būti santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei neveikė prieš šeimos narių gerovę ir konkrečiai prieš sutuoktinę. Atsakovas visą laiką rūpinosi ir teikė materialinį išlaikymą savo šeimai tiek santuokos metu, tiek ir pradėjus skyrybų procesą. Apeliantas tikina, kad teismas negalėjo konstatuoti atsakovo kaltės visiškai kitais pagrindais, nei to reikalavo ieškovė, nes pastaroji nei pirminiame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje tokių aplinkybių kaip nelojalumas, turtinės paramos neteikimas, moralinės paramos nebuvimas ir pan. nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškovė sutuoktinio kaltę įrodinėjo visiškai kitais pagrindais, t. y. fiziniu bei psichologiniu smurtu.

16.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

17.       Kolegija pabrėžia, kad sprendžiant šį klausimą nagrinėtinos aplinkybės iki faktinio šeimos iširimo (2017 m. vasaros), vėlesni įvykiai šiam aspektui neturi reikšmės, dėl to apelianto nurodomos aplinkybės vėlesniu laikotarpiu, negu iširo santuoka, nenagrinėtinos.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmiausia pažymi, jog nors apeliantas ir teigia, kad teismas nutraukė santuoką dėl jo kaltės ne tais pagrindais, kuriais prašė ieškovė, tačiau pažymėtina, kad ieškovė nuo pat pradžių grindė savo reikalavimą tuo, kad atsakovas supriešino savo ir šeimos interesus, mažino bendrą jungtinę nuosavybę, neteikė visiško išlaikymo vaikui, todėl teismas ne tik tyrė įrodymus fizinio bei psichologinio smurto kontekste, o tyrė vertino ir aplinkybes, susijusias su šeimos interesų nepaisymu, pakankamos turtinės paramos neteikimu ir kitas, bei pateikė atitinkamas išvadas. Detalizuojant galima paminėti, kad ieškovė tikino, kad atsakovas neteikė pakankamos materialinės paramos; atsakovas 2017 m. birželio 22 d. pardavė šalims priklausiusį automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN be ieškovės žinios savo seseriai už 500 Eur, nors 2016 m. gruodžio 23 d. jis buvo pirktas už 6 500 Eur; atsakovas 2017 metų birželį išvežė iš namų bendrai šalių įgytus daiktus (tai įrodinėjo foto- ir videomedžiaga) bei išsigrynino iš banko 5 400 Eur, kuriuos be sutuoktinės žinios panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui. Faktas, kad teismas panaudojo žodį „nelojalus“, nereiškia, kad teismas atsakovo kaltę nustatė visai kitu pagrindu. Žodžio lojalus viena iš reikšmių – doras, sąžiningas (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Lojalus). Ieškovės procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas faktiškai nebuvo doras, sąžiningas ieškovės atžvilgiu, t. y. atsakovas tam tikrais aspektais nebuvo jai lojalus. Teismas tai konstatavo. Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad apelianto motyvas, jog teismas konstatavo atsakovo kaltę visiškai kitais pagrindais, yra nepagrįstas.

19.       Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl atsakovo kaltės, atkreipia dėmesį, jog byloje ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad 2017 m. birželio 28 d. tarp šalių kilo incidentas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors atsakovas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu buvo išteisintas dėl šio įvykio pradėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-557/2018, tačiau byloje buvo nustatyta, kad „A. R. versija, jog konflikto su nukentėjusiąja metu jis nesmurtavo prieš sutuoktinę, byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta“. Tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų A. R. tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją A. R., visos abejonės buvo  vertinamos kaltinamojo naudai ir A. R. buvo išteisintas, jog nepadarė veikos, turinčios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio  3 punktas). Spręstina, kad atsakovo elgesys, kai žmona kreipiasi į policiją dėl smurto šeimoje, neatitinka deramo elgesio standarto. Svarbu ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantas nepadarė neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme (nepakako neginčijamų įrodymų), dar nesudaro pagrindo eliminuoti atsakomybės civilinės teisės požiūriu.

20.       Kaip minėta, atsakovas paliko šeimą 2017 m. vasarą, toks atsakovo elgesys rodo, kad jis tarpusavio santykių pablogėjimo metu nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti. Taigi byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nebuvo lojalus ieškovei ir jos negerbė, nebuvo noro stengtis, kad šeima būtų išsaugota, nebuvo intereso dėl šeimos gerovės, tarp šalių vyko nuolatiniai konfliktai.

21.       Paminėtina, kad atsakovo teiginiai apie ieškovės kaltę yra neįrodyti. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad ieškovė kalta, nes jo negerbė ir nesuprato, to nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai. Neįrodyti ir atsakovo teiginiai, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu. Apeliaciniame skunde taip pat naujų argumentų, suteikiančių pagrindą spręsti šį klausimą kitaip, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

22.       Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo

23.       Pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 210 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliantė su šia sprendimo dalimi sutinka iš dalies, pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur per mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliantas su šia sprendimo dalimi sutinka iš dalies, pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį.

24.       Apeliantės įsitikinimu, vaikui būtina skirti išlaikymą po 350 Eur per mėnesį ir tokio dydžio išlaikymą atsakovas teikti gali. Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi nuostatos, kad jis šiuo metu gali skirti ne daugiau kaip 200 Eur per mėnesį, nes jo sveikatos būklė per visą skyrybų procesą dar labiau pablogėjo, t. y. dėl nuolatos patiriamo streso išsivystė naujos ligos, kurių kodai pateikiami apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas 2020 m. sausio 23 d. pateikė jo paties prašymu VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos 2020 m. sausio 6 d. išduotą Medicininę pažymą Nr. 1 (toliau ir Pažyma). Joje nurodomos ligos, kuriomis serga atsakovas. Apeliantas nurodo ir tai, kad šalių vaikas gauna pašalpą ir išmoką,

25.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

26.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą apsiribojo tik bendrais teiginiais ir nenurodė, kokiais skaičiavimais iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė išlaikymą būtent po 210 Eur per mėnesį.

27.       Kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, pritaria ieškovei, jog ieškovė detaliai paaiškino, kodėl prašo būtent 350 Eur per mėnesį išlaikymo: vaikas serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, vien tik socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai kainuoja apie 156,00 Eur per mėnesį, nors maksimaliam efektui pasiekti būtų reikalingi 5 užsiėmimai per savaitę, tam reikėtų skirti net 260,00 Eur per mėnesį, t. y. daugiau nei teismo priteista suma, tačiau apie specialiuosius vaiko poreikius teismas nepasisakė. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad vaikui reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, konsultacijos, specialios lavinimo ir žaidimo priemonės, vaistai ir vitaminai, kad vaikas kiek įmanoma tobulintųsi ir lavintųsi, tai reikalauja papildomų išlaidų, todėl konstatuotina, kad bendra 700,00 Eur suma per mėnesį yra reikalinga norint užtikrinti vaiko ne tik minimalius, bet ir papildomus vaiko poreikius. 

28.       Atsižvelgtina ir į tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5  d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).

29.       Nors atsakovas teigia, kad šiuo metu nėra jokių papildomų išlaidų vaiko specializuotam mokymui, nes tai yra padengiama iš 224 Eur neįgalumo pašalpos, kurią skiria valstybė, bei papildoma išmoka vaikui, turinčiam neįgalumą, 100 Eur kiekvieną mėnesį iš valstybės, sprendžiant vaiko išlaikymo dydį vertintina ir tai, kad vaiko išmoka, valstybės skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, iš esmės yra vaiko turtas. Klaipėdos apygardos teismas laikosi pozicijos, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1101-538/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1276-1092/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1520-460/2019). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju vaiko gaunamos išmokos ir pašalpos tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad gaunama pašalpa ir išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į išlaikymo dydį įskaityti gaunamą pašalpą ir išmoką.

30.       Svarstant klausimą dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad pats apeliantas nurodo, kad jis gauna apie 1 700 Eur / mėn. atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto gaunamos pajamos leidžia konstatuoti, kad jis turi galimybę teikti savo sūnui 350 Eur / mėn. išlaikymą.

31.       Apeliantas teigia, kad didesnė dalis jo gaunamų lėšų yra skiriama vaistams, reabilitacijoms bei gydymosi programoms, jis dengia gautus kreditus iš fizinių ir juridinių asmenų, 150 Eur skiria kito vaiko iš pirmosios santuokos išlaikymui, todėl pragyvenimui lieka apie 400– 500 Eur per mėnesį. Kolegijos įsitikinimu, šis apelianto argumentas dėl jo sunkios turtinės padėties vertintinas kaip nepagrįstas. Apeliantas įrodymų, kad iš gaunamų pajamų sumokėjus komunalinius mokesčius, padengus kreditus, suteikus išlaikymą pilnametei dukrai, jam lieka pragyvenimui 400–500 Eur, byloje nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kitas aspektas tas, kad teismų praktikoje įsipareigojimai kredito įstaigai ir / ar kitiems asmenims vertinami kaip sudarantys pagrindą manyti, kad asmens finansinė padėtis yra gera, nes kreditas suteikiamas tik finansiškai stabiliems asmenims. Be to, apelianto dukra iš kitos santuokos yra pilnametė, apeliantės žiniomis, ji gauna darbo užmokestį, todėl apeliantas negali sumažinti savo prievolės dydžio nepilnamečiam vaikui nurodydamas, kad jis finansiškai remia pilnametį vaiką.

32.       Dėl atsakovo sveikatos būklės papildomai pažymėtina, kad nors atsakovas teikė paaiškinimus, kad jam nustatyta onkologinė liga ir reikalingas nuolatinis gydymas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, atsakovas pateikė įrodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo nustatyta, kad jam taikomi kažkokie apribojimai, todėl spręstina, kaip atsakovo sveikatos būklė ir papildomai pateiktos ligos (Pažyma) netrukdo jam dirbti ir gauti geras pajamas, atitinkamai teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, tą akcentuoja ir apeliantė, kad pagal atsakovo pateiktą darbo sutartį, jis dirba net 6 dienas per savaitę po 10 valandų per parą, tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad sveikatos būklė atsakovui netrukdo atlikti darbo funkcijų. Verta paminėti, jog atsakovas byloje neteikė įrodymų apie faktiškai realiai gaunamą darbo užmokestį (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, sumokėjimo dokumentų ir pan.), o algos dydį grindė tik savo paaiškinimais. Nepaisant to, vertinant tai, kad atsakovas gauna ne mažiau kaip 1 500,00–1 700,00 Eur per mėnesį, tai žymiai viršija Lietuvos vidutinį darbo užmokestį, laikytina pakankamomis pajamomis teikti 350 Eur / mėn. išlaikymą nepilnamečiam sūnui, įvertinant, jog šiuo atveju pagal gaunamas ieškovės ir atsakovo pajamas (ieškovės pajamos mažesnės), atsakovui turi tekti didesnė dalis vaiko išlaikymo prievolės.

33.       Kolegijos vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina iš esmės ieškovė, nes nustatytas 210 Eur mėnesio išlaikymo dydis šiuo atveju negali būti pripažintas pakankamu pilnavertiškam asmenybės vystymuisi, atsižvelgiant ir į vaiko specialiuosius poreikius dėl jo sveikatos. Tai, kad ieškovė deda daugiau pastangų siekdama užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad jai turi būti perkelta ir didesnė vaiko išlaikymo pareiga, o apeliantas atleistas nuo pareigos proporcingai įdėti pastangų. Pagal Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalį pagrindinis tėvų rūpestis turi būti vaiko interesai.

34.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus įrodymus, jog šalių sūnus turi raidos sutrikimų, jam nustatytas neįgalumas ir specialieji poreikiai, į tai, kad atsakovo pajamos yra vidutiniškai 1 700,00 Eur per mėnesį, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių bei nėra įrodymų apie atsakovo jo įrodinėjamas patiriamas išlaidas, apeliantės reikalavimas pagrįstas ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. 

35.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo iš dalies nesutinkantis su teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Atsakovo nuomone, nustatyta tvarka nesuprantama, komplikuota, be to, tokių sąlygų, kurias nurodė teismas, nė viena iš šalių neprašė.

36.       CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad apeliantė neteikė apeliacinio skundo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovei teismo daliniu sprendimu nustatyta tvarka yra aiški ir suprantama, dėl to atsakovo argumentas, jog nustatyta tvarka visiškai nesuprantama, nėra pagrįstas.

39.       Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime, CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai  yra teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos  teismas nepadarė procesinio pažeidimo įnešdamas savo korekcijas ir nustatydamas bendravimo tvarką, kurios konkrečiai nė viena šalis neprašė. Kolegija mano, kadangi byloje buvo ginčas dėl tėvo ir sūnaus bendravimo, įvertinęs surinktus įrodymus, išklausęs liudytojus, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistę, teismas tinkamai nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus, o ne šalių norus.

40.       Teisėjų kolegija, analizuodama bendravimo tvarkos sąlygas, pažymi, kad atsakovas, išvykęs į komandiruotę už (duomenys neskelbtini) ribų, su vaiku nebendrauja (1.6, 2.7 punktai). Kita vertus nurodoma, kad ieškovė sudaro sąlygas sūnui bendrauti su atsakovu telefonu bei kompiuterine programa „Skype“ kiekvieną penktadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. (1.8, 2.9 punktai). Kolegijos vertinimu, formuluotė „išvykęs į komandiruotę <...> su vaiku nebendrauja“ yra prieštaringa, todėl nustatytos bendravimo tvarkos 1.6, 2.7 punkto pirmasis sakinys „atsakovas, išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų, su vaiku nebendrauja“ pakeistinas į kitą sakinį „atsakovas, išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų, su vaiku bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis“.

41.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nustatytas tvarkos 1.1 punktas pernelyg apsunkina jo tiesioginį bendravimą su vaiku. Minėtame punkte nustatyta, kad „atsakovas su sūnumi bendrauja savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, metų lyginių savaičių šeštadienį bei sekmadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą“. Pažymėtina, jog kaip teisingai nurodo ieškovė, teismo sprendime nėra nurodyta, kad atsakovas privalo vaiką vežioti į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku atsakovas su vaiku gali bendrauti (duomenys neskelbtini) pasirinktoje vietoje. Toks bendravimo laikas parinktas įvertinus vaiko raidos sutrikimus. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalių sūnui nuolat reikia netoliese jausti motiną, kuri turi galėti bet kada pasirodyti šalia sūnaus, o kelionės į (duomenys neskelbtini) gali vaiką išprovokuoti, todėl teismas visiškai pagrįstai nenustatė bendravimo savaitgaliais su nakvynėmis. Dėl to, kad atsakovui teks važinėti aplankyti vaiką iš kito miesto, negali būti nustatoma labiau palankesnė atsakovui bendravimo tvarka, kadangi vaiko interesai yra prioritetiniai, nors nustatyta bendravimo tvarka ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų derintis su nustatyta tvarka, šie apsunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes. 

42.       Atsakovas kategoriškai nesutinka su bendravimo tvarkos 2.1. punkte išdėstyta tvarka, nes jam nesuprantama, ką reiškia bendrauti kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad 2.1 punktas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini), tai yra, po pereinamojo bendravimo laikotarpio. Kolegija mano, kad pereinamuoju laikotarpiu tėvams ir sūnui bendraujant, išklausius vaiko interesų, patiems tėvams bus lengviau pasirinkti, kokią kiekvieno savaitgalio vieną dieną kiekvienas iš jų bendraus su vaiku.

43.       Atsakovas nesutinka su bendravimo tvarkos 1.2, 1.?, ir 2.2, 2.3 punktais, kurie numato jo ir vaiko bendravimą kiekvienais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., ir per atsakovo gimimo dieną nuo 15.00 val. iki 19.00 val. Atsakovo teigimu, jam neaišku, kuri švenčių diena jam tenka, ir kodėl jam nesudaryta galimybė pasilikti sūnų pas save su nakvyne. Kaip nurodo apeliantas, jis neprivalo savęs ir vaiko varginti kelionėmis (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) tą pačią dieną bei patirti nepagristai dideles finansines išlaidas. Pritartina ieškovei, jog dėl galimybės pasiimti vaiką nakčiai yra akivaizdu: atsakovas ne tik neturi tam sąlygų, bet ir vaiko turimas (duomenys neskelbtini) sutrikimas neleidžia rizikuoti vežioti vaiko tokiu atstumu į jam svetimą aplinką, kur vaikui net nėra sąlygų miegoti, be to, vaikas su atsakovu nebendravo keletą metų. Dėl to, kurią šventinę dieną jis galėtų bendrauti su vaiku, pasisakytina, kad konkreti diena galėtų būti derinama su ieškove, įvertinus abiejų šalių galimybes ir vaiko interesus, ir tai nelaikytina kažkokiu apribojimu.

44.       Apeliantas nesutinka ir su nustatytos tvarkos 1.6, 2.7 punktais, pagal kuriuos jam numatytas įpareigojimas apie savo išvykimą į komandiruotę už (duomenys neskelbtini) ribų informuoti ieškovę SMS ar kitomis priemonėmis. Kaip nurodo atsakovas, jis yra laisvas ir nepriklausomas asmuo, nutraukęs santuoką su ieškove, todėl jis neprivalo teikti ataskaitų apie savo buvimo vietą. Dėl minėto teismo įpareigojimo pažymėtina, tą nurodo ir ieškovė, kad pranešimas apie ieškovo išvykimą į užsienį sietinas ne su jo prievole teikti ataskaitas ieškovei ar jo laisvių suvaržymu, bet su bendravimo tvarkos vykdymu, nes atsakovui išvykus į komandiruotę užsienyje, bendravimas su sūnumi  tiesiogiai tampa neįmanomas.

45.       Nesutiktina ir su atsakovo argumentais, kad 1.8 ir 2.9 punktais jam užkertama teisė normaliai bendrauti su sūnumi telefonu bei internetu. Kaip teisingai nurodė ieškovė, bendravimas vyks tik kiekvieną penktadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Nors, atsakovo manymu, su vaiku, turinčiu tam tikrą raidos sutrikimą, neiškalbėsi 7 valandų per dieną, tačiau minėto punkto turinys bei tikslas yra kitas: nurodytu laiku nėra būtina bendrauti visas nurodytas valandas. Atsakovui sudaroma galimybė bendrauti virtualiai per visą nurodytą intervalą, priklausomai nuo to, kiek pats vaikas norės išlaikyti kontaktą, o ieškovei numatyta pareiga tokiam bendravimui netrukdyti.

46.       Akcentuotina, kad abu tėvai privalo pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis vaiku, bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams.

47.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apelianto argumentai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrįsti. Kaip jau minėta, bet koks bendravimas su vaiku pirmiausia turi atitikti vaiko, o ne ieškovės / atsakovo interesus, ir jei atsakovui, kaip tėvui, kyla pareiga įdėti pastangas, tai nėra jo teisių suvaržymas.

48.       Apeliantui nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia pastarojo teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į iš pradžių laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Kaip minėta, patikslintinas vienas aspektas.

Dėl dalinio sprendimo priėmimo galimybės

49.       Apelianto nuomone, šioje civilinėje byloje nebuvo galima priimti dalinio sprendimo. Atsakovas nesutikimą su dalinio sprendimo priėmimu iš esmės grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimo ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), o dalinio teismo ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Apeliantui akivaizdu, kad šis dalinis teismo sprendimas yra nepagrįstas, deklaratyvus bei nesavalaikis, kuris esminės įtakos šalių teisėms ir pareigoms nedaro.

50.       Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau (CPK 261 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

51.       Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/11). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šį aiškinimą išplėtė ir dėl dalinio sprendimo, nurodydama, kad dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

52.       Kolegija pirmiausia pastebi, kad atsakovas apeliaciniame skunde, iš vienos pusės, ginčija pačią dalinio sprendimo priėmimo galimybę byloje, iš kitos pusės, reiškia reikalavimą dalinį sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą. Tokia atsakovo pozicija dviprasmiška, apeliantas iš esmės pats patvirtina, kad dalinio sprendimo priėmimas galimas.

53.       Kitas itin svarbus aspektas tas, kad nors apeliantas pateikia daug argumentų ir teismų praktikos dėl bylų išskyrimo į atskirą bylą, šalių reikalavimai dėl turto padalijimo nebuvo išskirti į atskirą civilinę bylą, o buvo priimtas dalinis sprendimas toje pačioje civilinėje byloje dėl kai kurių klausimų bei išspręstas šalių ginčas tam tikra apimtimi taip eliminuojant dalį ginčo ir iš dalies užkertant kelią šalių tarpusavio konfliktams. Dėl to apelianto argumentai, kad priimtas dalinis sprendimas esminės įtakos šalių teisėms ir pareigoms nedaro, nepagrįsti.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai naudojosi dalinio sprendimo priėmimo institutu ir jo normomis, tinkamai jas taikė ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškinta, kad dalinio teismo sprendimo ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad ši civilinė byla nagrinėjama daugiau negu dvejus metus (ieškinys pateiktas 2017 m. rugsėjo 25 d.), atsakovas nuo 2017 m. vasaros nebegyvena su šeima, tarp šalių yra konfliktiški santykiai, byloje pareikšta daug reikalavimų, kuriuos šalys tikslino, teikė papildomus įrodymus, neabejotinai laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą priimti dalinį sprendimą. Spręstina, kad dėl dalinio sprendimo priėmimo atsakovo teisės į teisingą santuokos nutraukimą ir su tuo susijusiais klausimais nėra varžomos. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima manyti, kad, nagrinėjant santuokos nutraukimo klausimą, kol nėra išspręstas turto padalijimo klausimų nagrinėjimas, iškiltų neteisingo sprendimo grėsmė. Pastebėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo  sprendimu nėra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas. Teismas nesprendė klausimų dėl dalytino turto padalijimo, todėl neužkirto atsakovo teisės įrodinėti šių aplinkybių.

55.       Aktualu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu aptarė visus klausimus, susijusius su priimtu daliniu sprendimu, teismo posėdžio metu nei ieškovė, bei atsakovas, nei šalių atstovai, profesionalūs teisininkai neprašė tirti papildomų įrodymų ir / ar aplinkybių, susijusių su daliniame sprendime išspręstais klausimais. Naujų esminių įrodymų ir / ar naujų aplinkybių nėra pateikta ir apeliaciniuose skunduose.

56.       Pažymėtina, kad nė viena šalis santuokos iširimo kaltės klausimo, bendravimo su vaiku tvarkos nesiejo su turto padalijimu, taip pat nebuvo ir reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui turtu, dėl ko galėtų būti aktualu iškart spręsti ir turto padalijimo klausimą.

57.       Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad dalinio sprendimo priėmimas pažeidžia kreditorių teises. Pažymėtina, kad kreditorių interesai susiję išimtinai su turto padalijimu ir kompensacijų skaičiavimu, todėl kreditiniai reikalavimai bus sprendžiami kartu su turto padalijimo klausimais.

58.       Apelianto nurodomi argumentai apie S. U. įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi S. U. į bylą buvo įtraukta ne daliniu sprendimu, o atskira Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi ir dalinio teismo sprendimo panaikinimas ir / ar pakeitimas neturi įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai.

59.       Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad dalinis sprendimas negalėjo būti priimtas, nes nepilnamečio vaiko išlaikymo ir laikinos bendravimo tvarkos su juo klausimas buvo išspręstas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Kaip teisingai nurodo ieškovė, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra skirtos tik laikinam ginčo situacijos sureguliavimui, sutuoktinių ir vaikų interesų apsaugojimui, tačiau jos galioja tik iki teismo sprendimo priėmimo, todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, niekaip  nedaro įtakos teismo teisei priimti dalinį sprendimą ir galutinai išspręsti tą ginčo dalį.

60.       Dėl minėtų priežasčių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę dalį reikalavimų išspręsti daliniu sprendimu ir tokiu būdu užtikrino proceso operatyvumą ir šalių siekį apginti jų pažeistą teisę.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

61.       Apelianto nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nuo pat parengiamojo teismo pradžios ir vėlesniuose teismo posėdžiuose teisėjas bylos nagrinėjimo metu pakeltu tonu bendravo su atsakovu A. R. bei jo atstovu advokatu M. M., nepagrįstai juos pertraukdavo ir replikuodavo jų pasisakymo metu. Apeliantas mano, jog teismas parodė išankstinę bei neigiamą nuomonę dėl jų teikiamų paaiškinimų išsamumo ir teisingumo.

62.       Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

63.       Teisėjų kolegija mano, kad apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius jam) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje apeliantas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui, nors tokią teisę turėjo.

64.       Kolegijos vertinimu, šiuo atveju kai kuriais atvejais pakeltas teisėjo tonas posėdžio metu laikytinas proceso šalių emocijų suvaldymu, leidžiantis tęsti konstruktyvų ir produktyvų posėdžio procesą, bet nereiškia, kad tai gali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

65.       Paminėtina, kad ieškovo atstovas pasinaudojo teisėjo nušalinimo teise, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino atsakovo A. R. atstovo advokato M. M. pareiškimo dėl teisėjo R. D. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-26-676/2020 nagrinėjimo nesant įstatyme numatyto pagrindo nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.

66.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelemia bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) šališkumo. Vien tai, kad teismas kai kuriais atvejais teismo posėdžio eigos procesą vykdė ne tokia forma, kuria norėjo apeliantas ir / ar jo atstovas ar priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantui) nepalankų / iš dalies nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjo šališkumo apelianto atžvilgiu. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, nors jie ir nepalankūs apeliantui, savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas elgėsi šališkai apelianto atžvilgiu ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

Dėl procesinės bylos baigties

67.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau ne iki galo tinkamai sprendė klausimus dėl išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl minėtų klausimų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Apeliantai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

69.       Teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Šiuo atveju byla dar nėra išnagrinėta visa apimtimi, yra priimtas skundžiamas dalinis sprendimas. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. daliniame sprendime konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Taigi, nors šalys ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, o bus nagrinėjamas priimant galutinį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas irgi nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą pakeisti:

„nustatyti, kad iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės A. R. sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant nurodytas išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“;

bendravimo tvarkos 1.6, 2.7 punkto pirmąjį sakinį „atsakovas, išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų, su vaiku nebendrauja“ pakeisti į sakinį – „atsakovas, išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų, su vaiku bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis“.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                     Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                   Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                   Danutė Žvinklytė