Civilinė byla Nr. e2A-1337-826/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07397-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.3.1.11; 3.3.1.18.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Š., D. B. L. ir trečiojo asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-494-889/2020 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovėms R. Š. ir D. B. L. dėl leidimo rengti projektą, tretieji asmenys S. U., J. U., A. Š..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama leisti be atsakovių R. Š. ir D. B. L. (toliau kartu – ir atsakovės) sutikimo rengti statinio – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektą pagal parengtus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. priešprojektinius pasiūlymus ir priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/63 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Žemės sklypas). Atsakovei R. Š. priklauso 288/945 dalys Žemės sklypo, o atsakovei D. B. L. – 208/945 dalys Žemės sklypo. Iš pradžių, pirkdama butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ieškovė įsigijo ir dalį, t. y. 136/945 dalis, Žemes sklypo pagal 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemes tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Kitą dalį, t. y. 17/135 dalių, Žemės sklypo ji įsigijo 2017 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių ir ieškovei atiteko žemės sklypai, plane pažymėti indeksais „B“ (65 kv. m) ir „C“ (82 kv. m), ir bendro naudojimosi Žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksu „F“ (68,8 kv. m). Atsakovė R. Š. naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ (230 kv. m), ir bendro naudojimosi Žemės sklypo dalimi „F“ (34,4 kv. m). Atsakovė D. B. L. naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (125 kv. m), ir bendro naudojimosi Žemės sklypo dalimi „F“ (34,4 kv. m). Ieškovė kreipėsi į UAB „Mak Group“, kad jai parengtų vienbučio gyvenamojo namo statybos projektą ant jai priklausančios Žemės sklypo dalies. Tokie projektiniai pasiūlymai jai buvo parengti. Su jų sprendiniais sutiko tretieji asmenys S. U. ir J. U., bet nesutiko atsakovės. Savo nesutikimo motyvų jos nenurodė, motyvuoto atsiliepimo nepateikė, tik teisme parengiamojo posėdžio metu aiškino, kad nesupranta, kur bus įvažiavimas, kokie atstumai aplink pastatus. Tada ieškovė kreipėsi į UAB „Vakarų siluetas“, kad būtų parengti nauji Žemės sklypo sutvarkymo priešprojektiniai pasiūlymai. Buvo parengtas pagalbinio pastato – kūrybinių dirbtuvių priešprojektinis pasiūlymas ir projektinių pasiūlymų užduotis suderinta su Klaipėdos miesto savivaldybės vyr. architektu. Ieškovė nusprendė, kad Žemės sklype bus statomas vienbutis gyvenamasis namas. Pagalbinio pastato – dirbtuvių projekto rengimui atsakovių sutikimai nereikalingi, o tam, kad galėtų pradėti rengti vienbučio gyvenamojo namo projektą, ieškovei atsakovių pritarimas yra reikalingas. Atsakovių prašymu UAB „Vakarų siluetas“ buvo pakoreguoti sutartiniai žymėjimai priešprojektiniuose pasiūlymuose, tačiau, susipažinusios su jais, atsakovės vis tiek nesutinka, kad gyvenamojo namo projektas būtų rengiamas vadovaujantis šiais priešprojektiniais pasiūlymais.

3.       Atsakovės ir trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešprojektiniai pasiūlymai nėra reglamentuoti nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SĮ), nei statybos techniniuose reglamentuose, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovės pasiūlymai pažeidžia atsakovės ir trečiojo asmens interesus, kadangi projektuojamas vienbutis gyvenamasis namas, kuris bus 2 a. ir apie 80 kv. m, tačiau nenurodyta, kokio aukščio bus namas, kokio aukščio bus cokolis, kokio tipo bus stogas, kur bus namo langai ir ar neužstos namo siena R. ir A. Š. buto langų, kurie yra vakarinėje Žemės sklypo pusėje, t. y. priešais planuojamą statyti namą. Taip pat nurodo, jog yra pažeidžiami atsakovių ir trečiojo asmens interesai dėl sklypo užstatymo tankio, kadangi nurodytas projektuojamas užstatymo tankis – 23 proc. (reglamentas nurodytas – 35 proc., paaiškinant, kad reglamentas nustatytas greta esantiems sklypams). M. galioja Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtintas detalaus suplanavimo projektas, kuris nenumato šiam žemės sklypui užstatymo rodiklių. Atlikus skaičiavimus pagal ieškovės pasiūlytus rodiklius, darytina išvada, kad likusiems 3 bendraturčiams (atsakovėms ir trečiajam asmeniui Uktveriui) teisė pasinaudoti užstatymo tankiu lieka tik po 4 proc. (35-23=12:3=4), o ieškovė pasinaudotų — 7 proc. (23-16=7). Taip pat pažymi, jog ieškovės nurodytas 35 proc. reglamento tankis neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nustatytų maksimalių sklypo užstatymo tankio dydžių, kur esant 900 kv. m sklypo plotui maksimalus sklypo užstatymo tankis – 30 proc. Įvertinus nustatytus maksimalius Žemės sklypo užstatymo tankius, tikėtina, kad bet kokiu atveju bus pažeisti atsakovių ir trečiojo asmens teisėti interesai, pasikeitus vienam svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinam Žemės sklypo užstatymo tankiui tuo atveju, jei ieškovė atliks planuojamus statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir leido ieškovei V. L. be atsakovių R. Š. ir D. B. L. sutikimo rengti statinio – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektą pagal parengtus UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. priešprojektinius pasiūlymus, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovių po 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai: 

4.1.                      SĮ 14 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir specialiaisiais reikalavimais. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 7.4.6 punkte nustatyta, jog kai projektiniai pasiūlymai neparengti, o statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus privalomi žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (susitarimai) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinai sutikimai, statytojas projektuotojui privalo pateikti tokių asmenų rašytinius sutikimus (susitarimus). STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.5 punkte nustatyta, kad projektavimo darbai gali būti atliekami keliais etapais: projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma viena abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui) arba atskirai kiekvienam statinio projekto etapui (techniniam projektui, darbo projektui); vienam etapui – techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui, paprastojo remonto ar griovimo aprašui.

4.2.                      Teismas konstatavo, kad nors teisės reglamentavime nėra aiškiai numatyta priešprojektinių pasiūlymų gavimo tvarka, tačiau akivaizdu, jog ieškovei norint pradėti naujo gyvenamojo namo statybos bei jo projektavimo darbus yra reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Priešprojektiniai pasiūlymai savo esme yra tik informacinio pobūdžio duomenys apie ieškovės ateities planus dėl planuojamų statybos darbų. Remiantis nurodyto STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 ir 6.19 punktų nuostatomis, statinio techninis ir darbo projektai nėra atskiri dokumentai. Statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Ieškovė privalės parengti teisės aktus atitinkantį techninį darbo projektą ir darbo projektą – visi tolesni statybos darbai turės būti derinami ne tik su Žemės sklypo bendraturčiais, tačiau ir statybos darbų eigą prižiūrinčiomis institucijomis.

4.3.                      Teismas pažymėjo, kad kaip liudytojas apklaustas priešprojektinius pasiūlymus rengęs architektas M. D. posėdyje paaiškino, kad pagal namo konstrukciją namo aukštis galėtų būti nuo 6 iki 10 metrų aukščio, priklausomai nuo konstrukcinių ir kitų namo statinio projektavimo sprendimų – konkretūs aukščiai bei sprendimai dėl cokolio, stogo ir kitų namų elementų bus nurodyti rengiant projektą, kuris privalės būti derinamas su kitais Žemės sklypo bendraturčiais.

4.4.                      Remiantis UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. priešprojektiniu pasiūlymu, esamas Žemės sklypo užstatymo tankis yra 16 procentų, planuojamas užstatymo tankis – 23 procentai, esamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra 29 procentai, planuojamas užstatymo intensyvumas – 37 procentai. Taigi esamas užstatymo tankis neviršija statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“) 9 priede „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nustatyto maksimalaus užstatymo tankio – 0,4, todėl vienareikšmiškai teigti, jog teikiamas priešprojektinis pasiūlymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus, negalima. Be to, liudytojas (architektas) M. D. nurodė, jog minėti Žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai buvo nustatyti pagal greta esančių sklypų detaliuosius planus.

4.5.                      2020 m. birželio 2 d. priešprojektiniame pasiūlyme nurodytas Žemės sklypo užstatymo plotas yra nereglamentuotas, sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių reglamentuota norma nustatyta pagal greta esamiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytus rodiklius, apželdinto žemės sklypo ploto rodiklis nustatytas pagal priklausomųjų želdynų normą (plotą) procentu nuo žemės sklypo ploto. Priešprojektiniame pasiūlyme nurodytus reglamentuotus rodiklius viršija tik apželdintas sklypo plotas, tačiau atsakovės ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog tai pažeistų jų teises.

4.6.                      Atsakovių ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie nesutinka su planuojamomis statybos, gali būti svarbios sprendžiant statybos projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimų išdavimo klausimus. Atsakovių nurodytos aplinkybės, kad nėra realių galimybių įgyvendinti ieškovės pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, kad neatitinka Žemės sklypo užstatymo tankis, pastato aukštingumas ir kitus teisės aktuose nustatytus rodiklius turi vertinti atitinkamos institucijos, spręsdamos dėl būsimoms statyboms būtinų leidimų išdavimo ir pan., šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės planuojamos statybos pažeis atsakovių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovės R. Š., D. B. L. ir trečiasis asmuo A. Š. (toliau kartu – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Ieškovės priešprojektiniuose pasiūlymuose nėra konkrečios informacijos apie namo aukštį, stogą ir pan.

5.2.                      Vienas svarbiausių ieškovės priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytų duomenų – Žemės sklypo užstatymo tankis – akivaizdžiai pažeidžia apeliantų interesus. Ieškovės nurodytas 35 proc. reglamento tankis neatitinka STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nustatytų maksimalių sklypo užstatymo tankio dydžių, kur esant 900 kv. m sklypo plotui maksimalus sklypo užstatymo tankis sudaro 30 proc. Atlikus skaičiavimus pagal ieškovės pasiūlytus rodiklius, likusiems 3 bendraturčiams (L., Š., U.) teisė pasinaudoti užstatymo tankiu liktų tik po 4 proc. (35-23=12/3=4), o ieškovė pasinaudotų 7 proc. (23-16=7). Teismas, vertindamas šiuos pažeidimus, klydo, supainiojo užstatymo tankio rodiklius su užstatymo intensyvumo rodikliais, painiojo priešprojektinių pasiūlymų ir projektinių pasiūlymų sąvokas, todėl padarė neteisingas išvadas, dėl kurių priėmė neteisingą sprendimą.

5.3.                      Ieškovės nurodytą faktą, kad priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis – 35 proc. nustatytas pagal greta esančių sklypų detaliuosius planus, paneigia dokumentai, kuriuos apeliantai gavo jau po, to, kai buvo išnagrinėta byla, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Apeliantai gavo atsakymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuriame teigiama, kad kvartalo (duomenys neskelbtini) tarp A., M, ir K. gatvių detaliojo suplanavimo projekto, patvirtinto Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 634, sudėtinė dalis yra ne tik sprendimas, bet ir grafinė dalis – pagrindinis brėžinys ir projekto aiškinamasis raštas. Išanalizavus gautus dokumentus paaiškėjo, kad pagrindiniame brėžinyje tik vienam žemės sklypui Nr. 8 yra nustatytas užstatymo tankio rodiklis 35 proc., šis sklypas yra visai ne gretimai Žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

6.       Ieškovė V. L. pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.                      Apeliantai nurodo, kad, ieškovei panaudojus 23 proc. Žemės sklypo užstatymo tankio, kitiems bendraturčiams liktų mažesnė dalis, t. y. tik po 4 proc. Tačiau toks maksimalus užstatymo tankis yra leistinas pagal STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, o tretieji asmenys J. U. ir S. U. sutinka su ieškovės pateiktais priešprojektiniais pasiūlymais, todėl apeliantai neturi pagrindo skaičiuoti, koks užstatymo tankis tektų jiems. Jie galėtų pasinaudoti 6 procentų užstatymo tankiu, t. y. tik 1 procentu mažiau nei ieškovė.

6.2.                      Ieškovės vertinimu, pagal teismų praktiką analogiškose bylose, apeliantų argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad numatoma statyba galėtų pažeisti jų teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas leido ieškovei be atsakovių sutikimo rengti statinio statybos projektą pagal parengtus priešprojektinius pasiūlymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštą dėl Žemės sklypo užstatymo tankio su Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 634 pagrindiniu brėžiniu ir aiškinamuoju raštu. Apeliantų vertinimu, šie įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklis – 35 proc. nustatytas pagal greta esančių sklypų detaliuosius planus. Apeliantai taip pat nurodo, kad šių naujų įrodymų jie negalėjo pateikti anksčiau, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas buvo parengtas jau po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės.

12.       Ieškovė V. L. taip pat pateikė naują įrodymą – pamatų geodezinį planą, kuris, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad toje vietoje, kur ieškovė ruošiasi statyti pastatą, anksčiau stovėjo pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini).

13.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalims teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad nors teisės reglamentavime nėra aiškiai numatyta priešprojektinių pasiūlymų gavimo tvarka, tačiau akivaizdu, jog ieškovei norint pradėti naujo gyvenamojo namo statybos bei jo projektavimo darbus yra reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Priešprojektiniai pasiūlymai savo esme yra tik informacinio pobūdžio duomenys apie ieškovės ateities planus dėl planuojamų statybos darbų. Tuo tarpu atsakovių ir trečiojo asmens argumentus, kad nėra realių galimybių įgyvendinti ieškovės pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, kad neatitinka Žemės sklypo užstatymo tankis, pastato aukštingumas ir pan., turi vertinti atitinkamos institucijos, spręsdamos dėl busimoms statyboms būtinų leidimų išdavimo ir pan. Šioje proceso stadijoje šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės planuojamos statybos pažeis atsakovių interesus. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodami, kad ieškovė priešprojektiniuose pasiūlymuose nėra atskleidusi visų apeliantams svarbių būsimo namo duomenų, reikalingų apeliantams apskritai pareikšti savo poziciją dėl statinio, tuo tarpu priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankis akivaizdžiai pažeidžia apeliantų interesus, o nurodytas 35 proc. užstatymo tankio rodiklis neatitinka greta esančių sklypų detaliųjų planų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems apeliantų argumentams.

15.       Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

16.       Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo leisti be atsakovių sutikimo rengti statinio – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektą pagal parengtus UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. priešprojektinius pasiūlymus. Kaip matyti iš UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. parengto Žemės sklypo plano, ieškovė planuoja statyti vienbutį gyvenamąjį namą, kuris būtų 2 aukštų ir apie 80 kv. m ploto, tačiau, kaip teisingai pastebi apeliantai, iš pateikto plano negalima nustatyti, kokio aukščio planuojamas namas, kokio aukščio planuojamas cokolis, kokio tipo stogas, kur planuojami namo langai, ar planuojamo statyti namo siena neužstos atsakovės R. Š. ir trečiojo asmens A. Š. buto langų, kurie yra vakarinėje Žemės sklypo pusėje, t. y. priešais planuojamą statyti namą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės priešprojektiniai pasiūlymai yra itin abstraktūs, todėl atsakovės pagrįstai iš anksto nedavė sutikimo tokiems priešprojektiniams pasiūlymams, nes pagal juos nėra galimybės, nesant konkretaus planuojamo statyti namo projekto, įvertinti, ar nebus pažeidžiamos atsakovių, kaip Žemės sklypo bendraturčių, teisės. Šiuo atveju ieškovė negali būti laikoma tinkamai atskleidusi bendraturčiams planuojamo statyti namo siekius.

Dėl Žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių

18.       Apeliantai nurodo, kad ieškovės priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankis akivaizdžiai pažeidžia jų interesus, o nurodytas 35 proc. užstatymo tankio rodiklis neatitinka greta esančių sklypų detaliųjų planų, taip pat, apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime supainiojo sklypo užstatymo tankio ir sklypo užstatymo intensyvumo rodiklius.

19.       Pagal STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 punktą maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Pagal tame pačiame punkte pateiktą maksimalių sklypo užstatymo tankio dydžių lentelę, kai sklypo plotas yra 900 kv. m, maksimalus sklypo užstatymo tankis sudaro 30 proc.

20.       Apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 634 pagrindinis brėžinys ir aiškinamasis raštas patvirtina, kad Žemės sklypui gretimoje teritorijoje buvo suplanuota 15 naujų sklypų, kurių užstatymo procentas – 30–35 procentai. Iš pateikto plano matyti, kad tik vienam sklypui Nr. 8 buvo numatytas užstatymo tankis 35 procentai, likusiems keturiolikai sklypų jis buvo numatytas tik 30 proc. Be to, pagal pateiktus duomenis, sklypas Nr. 8, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai nuo bylos šalių Žemės sklypo.

21.       Remiantis UAB „Vakarų siluetas“ 2020 m. birželio 2 d. Žemės sklypo planu, esamas Žemės sklypo užstatymo tankis yra 16 procentų, planuojamas užstatymo tankis – 23 procentai, greta esantiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytas maksimalus rodiklis – 35 procentai. Tuo tarpu esamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas sudaro 29 procentus, planuojamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 37 procentai, greta esantiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytas maksimalus rodiklis – 75 procentai.

22.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose yra nurodyti klaidingi maksimalūs rodikliai tiek pagal greta esantiems sklypams 1995 m. detaliuoju planu nustatytus maksimalius rodiklius, tiek pagal STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Žemės sklypo maksimalus užstatymo tankis sudaro 30 procentų vietoje nurodytų 35 procentų, o jo maksimalus užstatymo intensyvumas – 40 procentų vietoje nurodytų 75 procentų.

23.       Nors ieškovė teisingai nurodo, kad jos planuojamas statyti gyvenamasis namas neviršija maksimalių Žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir tankio rodiklių, tačiau, pagal pateiktus skaičiavimus, juos patikslinus sprendimo 22 punkte nustatytais duomenimis, likusiems 3 bendraturčiams teisė pasinaudoti užstatymo tankiu liktų tik po 2,33 proc. (30-23=7/3=2,33), o ieškovė pasinaudotų net 7 proc. (23-16=7). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai vienas bendraturtis, kuriam priklauso 26,98 proc. viso Žemės sklypo, siekia pasinaudoti tris kartus didesne maksimalaus užstatymo tankio dalimi, negu lieka kitiems bendraturčiams, taip pat pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

24.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, pagal teismų praktiką analogiškose bylose, apeliantų argumentai dėl sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių nesudaro pagrindo spręsti, kad numatoma statyba galėtų pažeisti jų teises. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus, pažymėdama, kad šiuo atveju iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-653/2019, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 493-275/2020)  faktinės aplinkybės. Ieškovės nurodytose bylose buvo sprendžiami klausimai ne dėl vienbučio gyvenamojo pastato statybos, bet dėl pastatų rekonstrukcijos arba dėl garažo paskirties pastato statybos.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

26.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

28.       Byloje nustatyta, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur teisinio atstovavimo išlaidų. Apeliantai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur (2020 m. gegužės 18 d. ataskaita už teisines paslaugas, 2020 m. gegužės 13 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 841049, 750 Eur suma, mokėtoja R. Š., 2020 m. liepos 2 d. ataskaita už teisines paslaugas, 2020 m. liepos 1 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081251, 250 Eur suma, mokėtoja R. Š.).

29.       Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių.

30.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei R. Š. iš ieškovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

31.       Apeliacinės instancijos teisme apeliantai patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos teisinei pagalbai sudaro 700,00 Eur, sumokėtų advokatui už apeliacinio skundo paruošimą (2020 m. rugsėjo 25 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081259, mokėtojai R. Š. ir A. Š.).

32.       Tenkinus apeliacinį skundą apeliantams R. Š. ir A. Š. iš ieškovės lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 775 Eur išlaidų ( 75,00 Eur už žyminį mokestį ir 700,00 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų dydžių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. L. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. Š. iš ieškovės V. L. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei R. Š. ir trečiajam asmeniui A. Š. iš ieškovės V. L. po 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis  eurus 50 ct ) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir išlaidas teisinei pagalbai), patirtų apeliacinės instancijos teisme.