Pranešejas Stasys Lemežis               Baudžiamoji byla Nr. 1A-142/2008 m.

Teisejas Vytautas Antanelis               Procesinio sprendimo kategorija:

              1.2.14.5., 1.1.7.1., 1.1.8.1., (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Lauretos Ulbienes,

sekretoriaujant Vaidai Gailiutei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,

gynejams adv. Aleksandr Palamarciuk, Vidmantui Omileviciui,

nuteistiesiems S. A., D. S.,

nukentejusiesiems M. P., J. K.,

nukentejusiuju atstovems pagal istatyma L. K., S. P.,

vaiku teisiu apsaugos tarnybos atstovei Julijai Caplinskienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal S. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d. laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams, Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirta bausme subendrinta dalinio sudejimo budu su Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007-03-30  nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo trejiems metams bausme, ja atliekant pataisos namuose, i bausmes atlikimo laika iskaitant laika, kuris iskaitytas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2006-05-02 ir 2007-03-30 teismo nuosprendžius.

Iš S. A. ir D. S. priteista solidariai 203 (du šimtai trys) Lt L. K. naudai, padarytai žalai atlyginti.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas D. S., jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

n u s t a t e:

S. A. nuteistas už tai, kad jis, budamas kartu su D. S. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2005-12-22, apie 13.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo rusio duru, užstodamas kelia J. K. ir M. P. ir taip atimdamas galimybe jiems pasipriešinti, palaukes kol D. S. apieškojo J. K. ir M. P., apieškojo J. K. ir M. P. ir iš J. K. galines kelniu kišenes ištrauke pinigine, iš kurios pagrobe tris litus, veliau buvo šalia, kai D. S. užlaužes J. K. ranka pagrobe iš J. K. mobiliojo ryšio telefona „Siemens MC60“ – 200 Lt vertes, priklausanti L. K., tokiu budu pagrobe turto už 203 Lt, priklausancio L. K., t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo iš naujo išnagrineti byla, kadangi jis nepadare nusikaltimo už kuri yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, visa laika neige savo kalte, jam inkriminuojamas nusikaltimas buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nenuodugniai, nebuvo atlikta akistata su D. S., kuris buvo apkalbetas. Nukentejusysis teismo metu tiksliai negalejo pasakyti ar apeliantas buvo tuo metu, kai buvo daromas nusikaltimas, ar ne. Apelianto nuomone, D. S. parodymai labai neaiškus ir taip jis bando išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis S. A. ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, iš esmes teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo S. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

              Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 128-129, 142), tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l. 128, 130) ir apeliacines instancijos teisme S. A. neige dalyvaves nusikalstamoje veikoje už kurios padaryma yra nuteistas ir paaiškino, kad rusyje jis papraše berniuku cigareciu, jie jam dave, jis užlipo laiptais i viršu ir nemate kas ten vyko, vaikinu negasdino, ju kišeniu neapieškojo. Kolegija mano, kad S. A., taip pateikdamas ivykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. S. A. versija atmetama todel, kad ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Nukentejusysis M. P. jau 2005 m. gruodžio 23 d. 8.00 – 8.40 val. apklausos metu nuosekliai išdeste jo atžvilgiu ivykdyto plešimo aplinkybes, parodydamas, kad (t. 1., b.l. 23-24) i rusi atejo trys jaunuoliai, tada vienas jaunuoliu pakilo laiptais ir atgal nebegrižo, o kiti du ivykde plešima jaunuolius apklausos metu nukentejusysis M. P. apibudino, tarp ju, viena, kaip 18-19 metu amžiaus, trumpai kirpta, apie 170 cm ugio, devejusi odine striuke. 2005-12-23 asmens parodymo atpažinti metu M. P. atpažino S. A. kaip asmeni, apieškojusi jo drauga J. ir iš jo pagrobusi mobiliojo ryšio telefona (t.1, b.l. 133-134). Nurode, kad atpažista tvirtai ir klaidos buti negali, atpažino pagal veido bruožus. Teismo posedžio pirmosios instancijos metu jis patvirtino (t.2, b.l. 128), kad nusikaltime dalyvavo abu kaltinamieji, o trecias vaikinas, kurio teisme nera, nusikaltime nedalyvavo. Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nukentejusiojo parodymais – jie buvo duoti sekancia diena po ivykio, yra nuoseklus, nera duomenu, kad nukentejusysis su nuteistaisiais anksciau buvo pažistami, turejo koki nors pagrinda melagingai apkalbeti S. A. del ivykdyto plešimo. Apeliacines instancijos teismo posedyje M. P. kategoriškai patvirtino, kad posedžiu saleje esantys abu nuteistieji dalyvavo nusikaltime, niekur išeje nebuvo. Viršuje buvo kitas, trecias vaikinas.

Nukentejusysis J. K. apeliacines instancijos teismo posedžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2005 m. gruodžio 22 d. apklausos metu jis parode, kad viskas ivyko ant namo laiptu, vedanciu žemyn link namo rusio duru (t.1, b.l. 9-10). Kai iš jo atiminejo mobiluji telefona, jis stovejo apacioje, prie duru i rusi, du iš tu vaikinu buvo prie jo, o vienas laiptu viršuje ir jis mane, kad jam nebutu leides pabegti laiptais i viršu. 2005-12-23 asmens parodymo atpažinti metu nukentejusysis J. K. atpažino S. A. kaip asmeni, kuris su draugu apieškojes jo kišenes, pagrobe iš kišenes mobilaus ryšio telefona, o kai norejo atsiimti, sake, kad užmuš (t.1, b.l. 130-131).

Nuteistasis D. S. papildomos apklausos metu nuosekliai išdeste ivykdyto plešimo aplinkybes, paaiškindamas, kad (t. 1., b.l. 116-117) jis nusileido laiptais link rusio ir pamate du rukancius vaikus. Paprašius cigareciu, vaikai ju dave. Veliau, kiek parukius, S. apieškojo viena iš vaikinu, ar apieškojo kita nepamena. S. lyg tai rado pas vaikina pinigine, taciau tiksliai nepamena, ka veike su pinigine, tiksliai neprisimine. Jis tuo tarpu užstojo kitam vaikinui kelia, neleisdamas praeiti, rankomis atstume ji i krutine, tuo paciu patikrindamas ar jis ko nors neturi krutines srityje esancioje kišeneje. Veliau, grižes i automobili, iš S. A. paeme mobiliojo ryšio telefona „Siemens“, kad pasižiureti, kas tai per telefonas. Jis suprato, kad mobiliojo ryšio telefonas yra paimtas iš tu dvieju vaikinu. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu D. S. paaiškino, kad ar A. apieškojo kišenes jis nepamena, taciau patvirtino, kad tyrejai sake tiesa (t.2, b.l. 128), teismo posedyje buvo pagarsinti S. parodymai. D. S. patvirtino, kad tokius parodymus dave tyrejai. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu jis parode, kad daug laiko praejo, todel dabar nelabai atsimena, taciau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus. Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nuteistojo parodymais ta apimtyje, kad S. A. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, už kuria yra nuteistas, kadangi nera duomenu, kad D. S. turejo koki nors pagrinda melagingai apkalbeti S. A. del ivykdyto plešimo arba išvengti baudžiamosios atsakomybes, kadangi minetais parodymais D. S. (t.1, b.l. 116) prisipažino pagal jam pateikta pranešima apie itarima, o teismo posedžio metu savo kalte pripažino dalinai (t.2, b.l. 128). Apeliacines instancijos teismo posedyje D. S. patvirtino anksciau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus.

Nuteistojo S. A. kaltes nepaneigia ir tai, kad liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parode (t.1, b.l. 36-38), kad jam vienas vaikinu liepe eiti toliau, tada du vaikinai nusileido laiptais link jo draugu i rusi, o treciasis vaikinas užlipo i viršu ir apsidaire tarsi žiuredamas ar nera pašaliniu, vel grižo i apacia. Maždaug po puses minutes iš apacios išbego du vaikinai, o po 20 sekundžiu treciasis. Liudytojas M. S. S. A. atpažino kaip vaikina, nulipusi laiptais žemyn ir išlindusi apsidairyti.

Apylinkes teismas pagristai nuteistojo S. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose” 11 p. išaiškinta, kad gra­si­ni­mas tuoj pat pa­nau­do­ti fi­zi­ni smur­ta ga­li bu­ti iš­reiš­kia­mas su­ku­riant si­tu­a­ci­ja, ku­ri yra bau­gi­nan­ti, ke­lian­ti ne­ri­ma ir sau­gu­mo tru­ku­ma nu­ken­te­ju­sia­jam (pvz., rei­ka­la­vi­mas ati­duo­ti tur­ta nuo­ša­lio­je vie­to­je, tam­siu pa­ros me­tu, su­si­ti­kus ant til­to), o 13 p., kad ki­toks at­emi­mas ga­li­my­bes prie­šin­tis, nu­ma­ty­tas BK 180 straips­ny­je, yra ta­da, kai at­ima­ma ga­li­my­be nu­ken­te­ju­sia­jam pa­si­prie­šin­ti bei gin­ti nuo­sa­vy­be nuo pa­gro­bi­mo, pvz. pa­nau­do­jus prie­var­ta, pa­pras­tai ne­su­si­ju­sia su svei­ka­tos su­trik­dy­mu ar fi­zi­nio skaus­mo su­ke­li­mu. Irodymu visuma nustatyta, kad nusikalstama veika vyko nuošaliame rusyje, tai matyti iš fotolenteliu (b.l. 31-32), ir,

pa­nau­do­jus prie­var­ta ir atimant galimybe nukentejusiesiems priešintis buvo pagrobtas svetimas turtas. Apelianto ir D. S. veiksmai buvo nukreipti i viena tiksla – pagrobti nukentejusiosiuju turta. T.y., ju veiksmai buvo bendri. Todel laikytina, kad S. A. dalyvavo Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytoje veikoje.

              Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. A. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i S. A. asmenybe, atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

              Nuteistasis S. A. padare tycini apysunki nusikaltima (BK 11 str. 4 d., BK 180 str. 1 d.). S. A. asmenybe charakterizuotina neigiamai: jis teistas 2 kartus, taciau jau po nusikalstamos veikos, už kuria nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (t.2., b.l. 21-22, 29-34, 115-123), bet už veikas, padarytas iki ir po nusikalstamos veikos, už kuria nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bausmiu neatlikes, teistumai neišnyke, anksciau baustas už administracines teises pažeidimus (b.l. 22-23), nedirba.

Nuteistasis S. A., net jam 2005-12-23 iteikus itarima del nusikalstamos veikos, už kuria jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarymo (t.1, b.l. 55-56), išvadu nepadare, padare dar keturias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir analogiškas, už kuriu padaryma buvo nuteistas (t.2, b.l. 115-122). Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas paskyre laisves atemimo bausme, ženkliai mažesne nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 29 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r e:

nuteistojo S. A. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Stasys Lemežis

Teisejos                                                                                                                Teresele Kazlauskiene

                                                                                                                              Laureta Ulbiene