Nr. ATP-42 -238/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08015-2014-3;
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
R. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 25 d. apie 0.30 val., Kaune, Raudonojo Kryžiaus ir Vaišvydavos plento sankryžoje vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu R. Ž. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 10 (dešimties) parų administraciniu areštu už tai, kad 2014 m. spalio 25 d. apie 0.30 val., Kaune, Raudonojo Kryžiaus ir Vaišvydavos plento sankryžoje vairavo transporto priemonę „Volkswahen Sharan“, Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Skirdamas nuobaudą teismas nurodė, kad atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vertino tai, kad R. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas nutartyje nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. Ž. yra darbingas, nėra nustatyta, kad jam nebūtų galima skirti administracinio arešto. R. Ž. ne kartą baustas už itin grubius KET pažeidimus ir kitus administracinius teisės pažeidimus, nesumokėjo už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų. Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, jam skyrė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą – administracinį areštą. Teismas darė išvadą, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) R. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą panaikinti pripažinus, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, o netenkinus šio prašymo, prašo už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę baudą. Mano, kad nutarimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis buvo priimtas visiškai neišklausius administracinio teisės pažeidimą padariusio asmens paaiškinimus ir neatsižvelgus į pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, kurie nebuvo įvertinti tinkamai, todėl teismui paskyrus tokią griežtą sankciją, būtina detaliau išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teisme.
Skunde nurodo, kad 2014 m. spalio 25 d. apie vidurnaktį jam paskambino jo mama R. Ž. ir telefonu paaiškino, jog jos labai prasta savijauta. Jis telefonu pasiteiravo, ar ji turi kokių nors vaistų, ir ji paaiškino, jog namuose baigėsi vaistai širdies veiklai gerinti ir primygtinai prašė jo ar žmonos atvežti jai reikalingų vaistų. Mamos prašė, jog ji paskambintų į skubios medicinos pagalbos priimamąjį skyrių ir iškviestų gydytojus, kadangi taip greitai nesugebės iki jos atvykti. Atsižvelgęs į tai, jog jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, mamai paaiškino, kad jo žmona dirba naktinėje pamainoje ir galės grįžti iš darbo tik apie 8 val. ryto. Bandė susisiekti su artimiausiais pažįstamais asmenimis, kurių norėjo paprašyti pagalbos, kad jį nuvežtų iki mamos gyvenamosios vietos. Mama kategoriškai atsisakė kviesti skubiąją medicinos pagalbą, kadangi ji nepasitiki svetimais žmonėmis ir bijodama, jog svetimi asmenys paliks jos gyvenamąją vietą neužrakintą, išveš ją į priimamąjį skyrių. Su niekuo nesusisiekęs, rizikuodamas sėdo prie „VW Sharan“ vairo, nuvažiavo iki vaistinės nupirkti vaistų ir nuskubėjo mamos gyvenamosios vietos link. 2014 m. spalio 25 d., apie 0 val. 30 min., Kaune, Raudonojo Kryžiaus ir Vaišvydavos gatvių sankryžoje vyko policijos pareigūnų reidas, stabdė visas transporto priemones patikrinimui, dėl ko sustabdė ir jo vairuojamą transporto priemonę „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suvokdamas, jog 2014-10-25 padarė administracinį teisės pažeidimą, jo neginčija, pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau transporto priemonę vairavo dėl būtinojo reikalingumo – dėl artimo asmens sveikatos sutrikimo. Bijojo, kad jei mamai laiku nebus suteikta medicininė pagalba, gali susiklostyti daug baisesnės pasekmės.
Skunde taip pat nurodo, kad 2014-01-08 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Kitų administracinių nuobaudų dėl vairavimo neblaiviam ar neturinčiam teisės vairuoti neturi, administracinėn atsakomybėn dėl šių aplinkybių patrauktas nebuvo, todėl teismas nepagrįstai taikė griežčiausią sankciją, numatytą LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, skirdamas 10 parų administracinį areštą. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra surinktų įrodymų apie jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų apie jo socialinę padėtį. Šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus, kurių amžius yra 4 (ketveri) ir 7 (septyneri) metai. Jis išlaiko savo šeimą, kadangi žmonos pajamos nėra didelės. Paskyrus jam administracinį areštą, nukentėtų jo mažamečių vaikų turtinės teisės ir teisėti interesai, šeima negautų pajamų, sustotų jo verslas, klientai negautų užsakytų gaminių. Atsižvelgiant į tai, jog nėra sunkinančių aplinkybių, ir siekiant paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisingą bei protingą nuobaudą, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta, jo nuomone, teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir nusprendęs, jog veikė ne būtinojo reikalingumo atveju, turėjo paskirti baudą nuo 1500 Lt iki 2500 Lt. Taip pat įvertinęs visas aplinkybes ir vadovaudamasis LR ATPK 301 straipsniu, teismas turėjo spręsti klausimą apie jam skirtiną švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.
R. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis, taip pat nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 30211 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Ž. padarė LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį padariusį pažeidimą, teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė LR ATPK 17 straipsnio nuostatų ir nepripažino, kad veika buvo padaryta esant būtinajam reikalingumui arba nepripažino LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta. Pažymėtina, kad LR ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog R. Ž. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliantas nurodo, kad jo motina R. Ž. paskambinusi telefonu paaiškino, jog jos labai prasta savijauta, o ji neturi vaistų. Tačiau, teismo nuomone, tai nėra pakankamas pagrindas taikyti LR ATPK 17 straipsnio nuostatas, kadangi ši apelianto nurodoma aplinkybė nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos. Apeliantas nurodo, kad R. Ž. kategoriškai atsisakė kviesti skubiąją medicinos pagalbą, kadangi ji nepasitiki svetimais žmonėmis ir bijodama, jog svetimi asmenys paliks jos gyvenamąją vietą neužrakintą, išveš ją į priimamąjį skyrių, tačiau tai negali būti pateisinama priežastis R. Ž. vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Pažymėtina, kad šiuo atveju vairuoti automobilį apeliantui nebuvo būtina, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl jis negalėjo pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis, taip pat nėra duomenų apie realų R. Ž. sveikatai grėsusį pavojų, taigi nelaikytina, kad šiuo atveju padaryta žala yra mažiau reikšminga. Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusios būtinojo reikalingumo sąlygos, nėra pagrindo analizuoti ir jų ribų peržengimo, taigi LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė taip pat negalėjo būti taikoma.
Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra surinktų įrodymų apie jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies pažeidimu LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-23) matyti, kad R. Ž. iki šio pažeidimo padarymo (2014 m. spalio 25 d.) per vienus metus tris kartus padarė administracinius teisės pažeidimus ir tris kartus jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos: 1) 2014-01-27 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 124 straipsnio 3 dalį - už greičio viršijimą (pažeidimas padarytas 2013-12-09), paskirta nuobauda - bauda; 2) 2014-01-08 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį - už automobilio vairavimą neblaiviam (pažeidimas padarytas 2013 m. gruodžio 14 d.), paskirta nuobauda - bauda ir specialios teisės atėmimas; 3) nurodymu už transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą (pažeidimas padarytas 2014 m. spalio 8 d.), paskirta nuobauda - bauda, o šie pažeidimai yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, ir jie buvo padaryti prieš mažiau nei metus iki nagrinėjamo pažeidimo (2014-10-25) padarymo datos. Taigi ši apeliacinio skundo dalis (dėl pažeidėjo kaltės, dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės) nepagrįsta, todėl atmestina.
Apeliantas teigia, kad nutarimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neišklausius administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens paaiškinimus. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas, apie tai, kad susipažino, pasirašė - tą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole esantis įrašas (b. l. 20). Tačiau 2014-11-12 į teismą neatvyko, tad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Taigi LR ATPK 272 straipsnio nuostatų teismas nepažeidė.
Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda – administracinis areštas, yra per griežta ir neatitinka LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Minėtas straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
LR ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuobaudą individualizuoja, jos rūšį parenka ir dydį nustato bylą nagrinėjanti institucija, šiuo atveju teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, tačiau nagrinėjamu atveju, skirdamas R. Ž. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR ATPK 30 straipsnio nuostatas. Teismas, skirdamas griežčiausią LR ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą, nurodė, kad „R. Ž. ne kartą baustas už itin grubius KET pažeidimus bei kitus administracinius teisės pažeidimus, nesumokėjo už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų“. Tačiau konstatuojama, kad ši teismo išvada nėra tiksli ir neatitinka bylos medžiagos. Sutiktina su teismo nurodyta aplinkybe, kad R. Ž. ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad dalis nuobaudų yra negaliojančios. Be to, byloje yra duomenys apie paskirtų nuobaudų – baudų sumokėjimą. Iš išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-23) matyti, kad R. Ž., nors ir daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tačiau šiame išraše pateikti duomenys patvirtina, jog beveik visas paskirtas nuobaudas apeliantas sumokėjo. Išraše nurodytas įrašas apie tai, kad „informacijos apie baudos sumokėjimą nėra“, dar nereiškia, kad bauda nesumokėta, nes nustatyta, kad, pavyzdžiui, prie 2014-01-08 nutarimu paskirtos baudos nurodyta, jog „informacijos apie baudos sumokėjimą nėra“ (b. l. 22), o faktiškai ji išieškota ir šią aplinkybę patvirtina patvarkymas (b. l. 36). Taigi ir tuo atveju, kai išraše kitais atvejais (jie yra 3) yra nuoroda apie tai, kad „informacijos apie baudos sumokėjimą nėra“ dar nereiškia, kad bauda nesumokėta, o šios aplinkybės, ar bauda sumokėta, teismas nesiaiškino. Teismas privalėjo šią aplinkybę aiškintis, o ne kategoriškai tvirtinti, jog baudos už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus nesumokėtos. Taigi teismo nurodytas teiginys, kad „R. Ž. ne kartą baustas už itin grubius KET pažeidimus bei kitus administracinius teisės pažeidimus, nesumokėjo už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų“ reiškia, kad jis nesumokėjo visų jam paskirtų baudų už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus. Teismas ne tik nepatikrino baudų sumokėjimo (nesumokėjimo) aplinkybių, bet net ir nenurodė, kad nesumokėta tik dalis paskirtų baudų. Todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad R. Ž. yra neatsakingas ir ignoruoja nustatytas elgesio normas, o paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad paskirta nuobauda - administracinis areštas yra per griežta, o R. Ž. yra įstatyminis pagrindas skirti švelnesnę LR ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apeliantas taip pat nurodo, kad įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis LR ATPK 301 straipsniu, teismas turėjo spręsti klausimą apie jam skirtiną švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, pagrįstai nesprendė galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. Ž. paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl R. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas keičiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r ė :
R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą pakeisti.
R. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą 10 (dešimties) parų administracinį areštą pakeisti į – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė