Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-744/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15393-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8;
1.1.6.6; 1.2.25.4.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,
nuteistajam N. B., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 31 d. 15.17 val. iki 2017 m. balandžio 1 d. 10.10 val., tai yra viena para, kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilis „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
- N. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 15.17 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (esant 2,26 promilių girtumui kraujyje), vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
- Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašo, esant galimybei, atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o teismui nustačius, kad nėra pagrindų N. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones - terminą bei panaikinti nuteistajam priklausančio automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
- Nurodo, kad teismo posėdyje N. B. pripažino visas aplinkybes, kurios buvo aptartos teismo baudžiamajame įsakyme, todėl buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau jam buvo paskirta ilgesnės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, kai tuo tarpu teismo baudžiamajame įstatyme buvo paskirtas tik 1 metų 6 mėnesių terminas. Nurodo, kad teismo paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų trukmei yra didesnis nei įstatyme numatytos trukmės vidurkis, o teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių taikė ilgesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį.
- Dėl nuteistajam priklausančio automobilio konfiskavimo apeliantai nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė – automobilis, buvo ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialiąją teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Pažymi, kad įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui, o pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Pasak apeliantų, šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis, nes šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje numatytas nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone. Be to, nurodo, kad automobilis nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. Pažymi ir tai, kad pirmos instancijos teismas nemotyvavo, kodėl taikė automobilio konfiskavimą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. B. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė skundą tenkinti, taip pat prašė taikyti laidavimą ir skirti laiduotoju D. B.. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, o dėl galimybės taikyti laidavimą nurodė, kad šiuo atveju taikyti laidavimo N. B. atžvilgiu negalima, kadangi nėra pagrindo laikyti, jog N. B. nusikalto pirmą kartą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
- Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl laidavimo taikymo, baudžiamojo poveikio priemonės bei turto konfiskavimo. Nuteistojo kaltė ir jam skirta bausmė - bauda nėra skundžiami.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
- Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad N. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu ir kitais bylos rašytinėje medžiagoje esančiais teismo ištirtais įrodymais, kurių visiškai pakanka išvadai, kad nuteistasis N. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada, tačiau nagrinėjamu atveju yra būtina išsamiau pasisakyti dėl galimybės N. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, kadangi apeliacinės instancijos teisme D. B. pateikė prašymą, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, perduoti N. B. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
- Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).
- Vadinasi tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina, kad jis būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką Lietuvos Respublikos BK 36, 37, 39, 391, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 m. ir kt.).
- Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad N. B. buvo teistas 1999 ir 2000 metais, tačiau teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs (BK 97 straipsnis), be to, 2005 ir 2014 metais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis ir jo atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo nutrauktos BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (39 b. l.). Kadangi N. B. teistumas pagal 1999 ir 2000 metų nuosprendžius yra išnykęs, o po sprendimų, kuriais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, praėjo daugiau nei vieneri metai, byloje nėra duomenų, kad N. B. per vienerius metus po šių sprendimų būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos, todėl konstatuotina, kad N. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė pirmą kartą, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.
- N. B. pirmosios instancijos teisme visiškai prisipažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ką teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo įvykdytu nusikaltimu žala nebuvo padaryta, todėl jis visiškai atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktuose numatytas sąlygas. Apeliacinis instancijos teismas pažymi ir tai, kad nuteistojo artima draugė D. B., kuri pateikė prašymą perduoti nuteistąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra vertas pasitikėjimo asmuo (BK 40 straipsnio 1 dalis).
- BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Lietuvos A. T. nuomone, sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).
- Tai, kad N. B., praeityje buvo net du kartus teistas, be to, dar du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis, paskutinį kartą 2014 metais, kolegijos nuomone, jį visgi charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenei priimtinų moralės normų, kuriam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas teigiamos įtakos nedaro. Be to, ir jo įvykdytos veikos faktinės aplinkybės – dienos metu mieste vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas, kas ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė), leidžia daryti išvadą, kad N. B. įvairiose gyvenimiškose situacijose yra linkęs priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas jokios atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei. Aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis N. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo N. B. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)
- Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, tai yra N. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.26 promilės alkoholio. Taigi teise vairuoti transporto priemones N. B. uždrausta naudotis pagrįstai.
- Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas N. B. paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, o apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, parinkdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
- Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. Kitas klausimas dėl uždraudimo asmeniui naudotis specialiomis teisėmis termino. Kaip jau buvo minėta, įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
- Nors pirmosios nenurodė nuosprendyje jokių motyvų, kodėl baudžiamojo poveikio priemonę skyrė dviejų metų terminui, tačiau šiuo atveju, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, svarbu tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis anksčiau būtų baustas už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nors jis teisę kelių vairuoti transporto priemones turi nuo 2000 metų (38 b. l.), per šį laikotarpį už kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka baustas vienintelį kartą – 2010 m. gegužės 19 d. baustas už tai, kad vairavo dviratį be garso signalo, o galiojančių administracinių nuobaudų aplamai neturi (41 b. l.). Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam N. B. paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam laikui, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai yra 1 metams 3 mėnesiams, todėl nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas. Skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo, nes N. B. buvo nustatytas net 2.26 promilių girtumas, kas, kaip jau buvo minėta, ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Dėl automobilio konfiskavimo
- Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam priklausančio automobilio konfiskavimo, sutinka su apelianto skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimą, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko N. B. buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
- Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kaip teisingai nurodė apeliantas, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Šiuo nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.
- Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).
- Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. B. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui (42 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nurodė, kad N. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl remiantis BK 72 straipsniu yra konfiskuojama. Apeliantas nesutinka su tokiu sprendimu ir teigia, kad automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra. Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga Nr. 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste, N. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje rasta 2,26 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, tai yra N. B. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką.
- Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
- Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas, taikydamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas, teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė, todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį - sumažinti nuteistajam N. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą iki 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Ernesta Montvidienė
Laisvydas Zederštremas
Virginija Žindulienė