Civilinė byla Nr. 3K-3-501/2007

Procesinio sprendimo kategorija 21.6

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. lapkričio 12 d.

Vilnius 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bendros Lietuvos – JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Sanitex“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „Sanitex“ ieškinį atsakovui  uždarajai akcinei bendrovei „Šalvis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas 2007 m. gruodžio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis 2004 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 114 029,40 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už vėlavimą laiku atsiskaityti. Ieškovas nurodė, kad bylos šalys 2000 m. vasario 28 d. sudarė susitarimą Nr. S01, kuriuo UAB „Šalvis“ įsipareigojo atlyginti ieškovui 43 507,34 JAV dolerio (174 029,40 Lt) žalos. Žala atsirado dėl to, jog iš atsakovo 2000 m. vasario 2 d. buvo pagrobtas ieškovui priklausantis krovinys, kurį atsakovas įsipareigojo pervežti iš Lenkijos į Kauną šalių 2000 m. sausio 26 d. krovinių pervežimo sutartimi. Praradęs krovinį, atsakovas ieškovui padarė 174 029,40 Lt žalos. Šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo atsakovas įvykdė iš dalies, nes sumokėjo 60 tūkst. Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas privalo sumokėti likusius 114 029,40 Lt žalai atlyginti ir 6 proc. metinių palūkanų už pavėlavimą laiku atsiskaityti. Kauno apygardos teismas 2004 m. gruodžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko ne dėl vežėjo kaltės, o dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakovo manymu, vežėjas negalėjo išvengti krovinio praradimo, nes jį Lenkijoje pagrobė nenustatyti asmenys. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai, todėl šalių 2000 vasario 28 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo prieštarauja CMR konvencijai ir turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis materialiosioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Šalvis“ v. bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „Sanitex“, byla Nr. 3K-3-392/2006, pakeitė Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartį. Kasacinis teismas šalių 2000 m. vasario 28 d. susitarimą pripažino negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atmetė UAB „Šalvis“ reikalavimą grąžinti 62 500 Lt, kurie buvo sumokėti bendrai Lietuvos – JAV įmonei UAB „Sanitex“. Taigi nagrinėjamoje byloje šalių ginčo esmė yra prievolių įvykdymas šio susitarimo galiojimo laikotarpiu, t. y. ar iki 2006 m. sausio 16 d. atsakovas privalo atlyginti ieškovui  susitarime nurodytą žalos dydį, ar jis atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

           Ieškovas, remdamasis CK 6.38, 6.263 straipsniais, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo priteisti iš atsakovo 114 029,40 Lt žalos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino teismo 2004 m. gruodžio 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti 1640,30 Lt valstybei. Teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėtinas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą taikymo klausimas (CK 6.263 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybės už žalą klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu. Teismo nuomone, atsakovas prarado krovinį dėl apiplėšimo, kurio negalėjo išvengti, nes buvo įvykdytas ginkluotas užpuolimas (CPK 185 straipsnis). Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi Lenkijos Respublikos Volomino prokuratūros tyrimo medžiaga.  Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį  vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti. Teismas sprendė, kad jis yra atleistas pakartotinai tirti ir vertinti atsakovo civilinės atsakomybės ieškovui padarytą už žalą aplinkybes ir įrodymus (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią išvadą teismas grindė tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatyta ir įrodyta, jog UAB „Šalvis“ neatsako už prarastą krovinį. Be to, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad žemesniųjų instancijų teismai, vertindami faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. paliko nepakeistą, priteisė atsakovui iš ieškovo 1180 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kolegija nutartyje nurodė, kad įsiteisėję kasacinio teismo nutartis ir nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis civilinėje byloje dėl tų pačių šalių sudaryto susitarimo pripažinimo negaliojančiu turi prejudicinę galią ir jame nustatyti faktai bei teisiniai santykiai bylos šalims yra privalomi (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos kitoje byloje teismų aptartos krovinio praradimo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas nutartyje nurodė, jog UAB ,,Šalvis“ neturi teisės reikalauti iš bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB ,,Sanitex“ savo valia sumokėtos pinigų sumos, todėl taikė dalinę restituciją. Kasacinis teismas tiesiogiai nepasisakė dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo įvykdyti to, ko šis neįvykdė pagal neteisėtą ir dėl to negaliojančiu pripažintą susitarimą. Teismo nuomone, UAB ,,Šalvis“, po 2000 m. vasario 27 d. susitarimo išnagrinėjusi krovinio praradimo aplinkybes ir CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, turėjo pagrindą suabejoti dėl savo civilinės atsakomybės ir pasirašyto susitarimo pagrįstumo, kaip ir teisę sustabdyti susitarimu prisiimtos prievolės vykdymą (CK 6.46 straipsnio 1 dalis). Teismui pripažinus susitarimą dėl žalos atlyginimo negaliojančiu išnyko jame nustatyta UAB ,,Šalvis“ pareiga mokėti susitarime sulygtą pinigų sumą ir ieškovo teisė jos reikalauti. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju ieškinys negali būti tenkinamas. Teismas sutiko su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje nagrinėtas deliktinės atsakomybės klausimas. Ieškovas ieškinį pateikė dėl krovinio vežimo sutarties ir krovinio praradimo pasekmių pagrindu sudaryto susitarimo, t. y. ieškinys pareikštas šalių sutartinių teisinių santykių pagrindu. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo netinkamas nagrinėtų teisinių santykių kvalifikavimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nekeičia ginčo esmės ir nesuteikia pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant: priteisiant ieškovui iš atsakovo 114 029,40 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiu argumentu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Šalvis“ v. bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „Sanitex“, byla Nr. 3K-3-392/2006. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas ieškovo ir atsakovo 2000 m. vasario 28 d. sudarytą susitarimą pripažino negaliojančiu ne ab initio, bet ex nunc (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo). Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad iki teismo įsiteisėjimo susitarimo šalis siejo teisinis santykis su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal ginčijamą šalių susitarimą terminas pinigams mokėti suėjo 2004 m. lapkričio 19 d., o ieškovas ieškinį šioje byloje teismui pateikė 2004 m. lapkričio 20 d., t. y. dar neįsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo šalių susitarimas pripažintas negaliojančiu. Taigi, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo priteisti ieškovui iš atsakovo susitarime nustatytą pinigų sumą, nes ieškovo reikalavimas atsakovui ieškinio pateikimo teismui metu buvo galiojantis. Kasatorius pabrėžė, kad, padaręs priešingą išvadą, Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų ir tinkamai jais vadovavosi. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:

1.       Kasatorius visiškai neatsižvelgia į visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties turinį, t. y. teismas ne tik išaiškino, kad šalių ginčui spręsti taikoma CK 1.95 straipsnio 2 dalis, bet nurodė, kodėl ir kaip ši teisės norma turi būti taikoma. Atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas pasisakė dėl konkrečių negaliojančiu pripažinto šalių susitarimo pasekmių – restitucijos taikymo: šios bylos konkrečiu atveju turi būti taikoma ne visiška, bet dalinė restitucija (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Dėl to kasacinis teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis turi likti tokia pat, kokia buvo sandorio pripažinimo negaliojančiu momentu, t. y. UAB „Šalvis“ negrąžinami 62 500 Lt, o ieškovui nepriklauso gauti likusių 111 529,40 Lt.

2.       Pripažinus sandorį negaliojančiu, pagal CK 1.95 straipsnio 2 dalį nė viena šalis nieko negali įgyti ar sutaupyti kitos šalies sąskaita. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovas neturi pagrindo reikalauti likusios  sumos pagal negaliojančiu pripažintą sandorį.

3.       Kasatoriaus pateiktas aiškinimas, kad atsakovas privalo įvykdyti įsipareigojimą pagal nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negaliojančiu pripažintą sandorį, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes sandorio pripažinimas negaliojančiu praranda prasmę, t. y. nepasiekia tikslo – sustabdyti neteisėto sandorio vykdymą ir grąžinti šalis į prieš sandorio sudarymą buvusią ekonominę padėtį.

4.       Ieškovo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties aiškinimas ir reikalavimas įvykdyti negaliojančiu pripažintą šalių 2000 m. vasario 28 d. susitarimą prieštarauja bendrajam teisės principui, kad „iš ne teisės negali kilti teisė“.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad bylos šalys 2000 m. sausio 26 d. sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Šalvis“ (vežėjas) įsipareigojo pervežti ieškovo krovinį iš Lenkijos į Kauną. Policininkais persirengę asmenys 2000 m. vasario 2 d. Lenkijos teritorijoje pagrobė krovinį. Šalys 2000 m. vasario 28 d. pasirašė susitarimą, kuriuo UAB ,,Šalvis“ įsipareigojo atlyginti ieškovui 174 029,40 Lt žalos, lygios prarasto krovinio vertei. Atsakovas iki 2004 m. gruodžio 13 d. sumokėjo ieškovui 60 tūkst. Lt. Ieškovas 2004 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą sumą. UAB ,,Šalvis“ 2005 m. kovo 22 d. pareiškė atskirą ieškinį dėl 2000 m. vasario 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas nutartimi pripažino, kad šalių susitarimas negalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas negaliojančiu, įsigaliojimo dienos, todėl atmetė UAB ,,Šalvis“ ieškinio reikalavimą dėl 62 500 Lt priteisimo (grąžinimo) iš bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB ,,Sanitex“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Šalvis“ v. bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „Sanitex“, byla Nr. 3K-3-392/2006).

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniame skunde keliamas dėl nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo negaliojančiu pripažinto sandorio atsiradusių pasekmių aiškinimo klausimas, t. y. vienas iš negaliojančio sandorio pasekmių aspektas – ar toks sandoris po teismo sprendimo įsiteisėjimo momento toliau turi būti vykdomas, ar ne (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Tai yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus kvestionuoja iš esmės remdamasi vieninteliu argumentu, kad atsakovas privalo įvykdyti įsipareigojimus pagal šalių susitarimą, kuris teismo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes ieškovas reikalavimą atsakovui įvykdyti sutartinę prievolę pateikė dar galiojant šalių 2000 m. vasario 28 d. susitarimui. Teisėjų kolegija atmeta tokį kasacinio skundo argumentą, nes jis yra teisiškai nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Sprendžiant šią bylą, privalu vadovautis visa kitoje civilinėje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartimi, civilinė byla UAB „Šalvis“ v. bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „Sanitex“, byla Nr. 3K-3-392/2006. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad šalių 2000 m. vasario 28 d. susitarimas dėl 174 029,40 Lt žalos atlyginimo pagal CK 1.80 straipsnį yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 daliai, 41 straipsnio 1, 2 dalims). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytą šalių susitarimą pripažino negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, nes byloje susidarė tokia situacija, kad susitarimo negalima pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sandorio sudarymo momento), ją būtina palikti tokią, kokia yra teismo sprendimo priėmimo metu. Dėl to kasacinis teismas taikė ne visišką, bet dalinę restituciją ir atsisakė priteisti UAB „Šalvis“ iš bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „Sanitex“ 62 500 Lt, kuriuos UAB „Šalvis“ sumokėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis yra vientisas valstybės vardu priimamas procesinis dokumentas. Dėl to jis turi būti aiškinamas ir taikomas remiantis visais jame išdėstytais teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija nurodo, kad šią bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai atsižvelgė į visus nurodytus išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje UAB „Šalvis“ v. bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „Sanitex“, byla Nr. 3K-3-392/2006. Tačiau kasatorius, priešingai negu bylą nagrinėję teismai, neteisingai remiasi tik vienu nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu momento ir neatsižvelgia į kitus išaiškinimus dėl būtinybės palikti esančius santykius bei galimybės taikyti tik dalinę restituciją. Iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad esmine šalių sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priežastimi laikė tai, kad neįmanoma atkurti iki neteisėto sandorio sudarymo buvusios situacijos, todėl paliko bylos šalių padėtį tokią, kokia susidarė teismo sprendimo priėmimo metu. Toks išaiškinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalys privalo visiškai įvykdyti sandorį, kurį teismas pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Be to, iš neteisėto sandorio negali atsirasti teisėta kieno nors teisė, taip pat nė viena neteisėto sandorio šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos šalies sąskaita, nes nėra teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą bei išsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Init“ v. UAB „Parabolė“, byla Nr. 3K-3-905/2000). Negaliojantis sandoris nesukelia teisinių pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, sudarydami sandorį. Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nė viena iš šalių jo neįvykdė, tai jokių teisinių pasekmių neatsiranda, taip pat ir pareigos įvykdyti negaliojantį sandorį ateityje. Taigi ieškovo reikalavimo patenkinimas neatitiktų sandorių negaliojimo instituto tikslo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo įvykdyti to, ko šis neįvykdė pagal neteisėtą ir negaliojantį šalių susitarimą, taip pat kad, teismui pripažinus susitarimą negaliojančiu, išnyko jame nustatyta atsakovo pareiga mokėti pinigus ir ieškovo teisė jų reikalauti.

Dėl tokių priežasčių teisėjų kolegija atmeta ieškovo kasacinį skundą ir konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis jame nurodytu argumentu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį. Dėl to apskųstas Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1180 Lt advokato pagalbai apmokėti. Prie atsiliepimo atsakovas pridėjo AB banko „Hansabankas“ 2007 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad UAB „Šalvis“ sumokėjo 1180 Lt atsiliepimą surašiusiai advokatei A. V.. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija šį prašymą tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovo 1180 Lt advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

           

Lietuvos apeliacinio  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šalvis“ iš ieškovo bendros Lietuvos – JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Sanitex“ priteisti 1180 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Virgilijus Grabinskas
	Gintaras Kryževičius
	Egidijus Laužikas