Nr. 1S-1522-245/2013

Proceso Nr. 1-14-1-00138-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14; 2.5.19. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 94-324 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

M. V. nuteistas 2012-05-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia 2012-01-16. Bausmės pabaiga 2014-07-16.

Komisijos 2013 m. liepos 24 d. priimtu nutarimu Nr. 94-324 nuteistajam nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir jį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Neatlikta bausmės dalis yra 11 mėnesių 22 dienos (Komisijos nutarimo dienai).

Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-17 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, motyvuojant tuo, kad šiuo metu negalima daryti išvados, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir jau yra galimybė jį toliau taisyti, neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Nuteistasis skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, taikyti jam lygtinį paleidimą. Apeliantui nesuprantama, kodėl apylinkės teismas netenkino Komisijos nutarimo dėl jo lygtinio paleidimo, kadangi jis atitinka visas įstatymo keliamas sąlygas ir gali būti paleistas lygtinai. Aplinkybė, kad jis turi vieną negaliojančią nuobaudą, nereiškia, kad jis charakterizuojamas neigiamai, kadangi daugiau jis nuobaudų nebegavo. Negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo ir tai, kad anksčiau jau buvo kartą lygtinai paleistas. Įstatyme tokios sąlygos nėra. Nedidelę dalį civilinio ieškinio jis padengė tik todėl, kad dirba pataisos namuose ir jo pajamos priklauso nuo darbo kiekio. Didesnėmis sumomis dengti ieškinį jis neturi jokių galimybių. Teismas ignoravo ir tai, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą, jis nebus atleistas nuo bausmės.

Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.).

Spręsdamas klausimą dėl M. V. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl M. V. lygtinio paleidimo, kadangi jis praeityje teistas 8 kartus, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamo poveikio nepadarė, be to, jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir abu kartus jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis teismo parodyto jam pasitikėjimo nepateisino ir vėl daro nusikalstamas veikas. Taigi, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkusi taisytis asmenybė. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, emocinės problemos, jis nevengia kriminalinę praeitį turinčių asmenų draugijos, jo paties teigimu, jis priklauso kriminalinei subkultūrai. Įvertinus tai, kad prokuroro atsiliepime nepritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir dar didelę likusią neatliktos bausmės dalį, šiuo metu dar anksti daryti išvadas, jog paleidus M. V. lygtinai, pavyks užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir sumažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą. Būtina atsižvelgti ir į psichologinės tarnybos išvadą, kurioje nurodyti pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, - tai ankstesnis smurtinis elgesys, įsidarbinimo problema (jo darbinė patirtis maža, turi tik 9 klasių išsilavinimą, laisvėje jis pastovaus darbo neturėjo, gyveno iš pašalpų ir atsitiktinių darbų), ankstesnis netinkamas gyvenimo stilius ir draugų įtaka (su draugais jis leisdavo laiką beprasmiškai, draugų įtakotas pradėjo vartoti narkotikus bei daryti nusikaltimus). Be to, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nebuvo vieningos nuomonės dėl nuteistojo M. V. lygtinio paleidimo šiuo metu. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad trečdalis komisijos narių nesutiko su šia sąlygine alternatyva M. V. paskirtai laisvės atėmimo bausmei. Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog paminėtų aukščiau aplinkybių dar nepakanka spręsti, kad M. V., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, į tai, kad sistemingai nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Aplinkybės, kad nuteistasis nepakankamai dengia civilinį ieškinį, nėra esminės palankaus nuteistajam sprendimo priėmimui. Aukščiau paminėtų motyvų pagrindu šiuo metu dar negalima jam taikyti lygtinio paleidimo.

Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013-07-24 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais apylinkės teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo M. V. skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti galioti.

Kolegijos pirmininkas              Kęstutis Dargužis

Teisėjai              Algirdas Jaliniauskas

              Rimas Švirinas