Civilinė byla Nr. 2S-1679-553/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07967-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutarties, priimtos pagal ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ ieškinį atsakovui V. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. L. prašydamas nustatyti atsakovo V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. L., V. L., V. L. tvarką: V. L. bendravimą su K., V. ir V. L. apribojant iki vieno karto per mėnesį, kiekvieną mėnesio 15 dieną nuo 10 iki 12 val., atsakovo bendravimo su vaikais vietą nustatyti vaikų dienos centre „Labirintai“, adresu Žirmūnų g. 143. Ieškovas įsipareigotų vaikus atvežti į susitikimo vietą. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. L., V. L., V. L. tvarką: V. L. bendravimą su K., V. ir V. L. apribojant iki vieno karto per mėnesį, kiekvieną mėnesio 15 dieną nuo 10 iki 12 val., atsakovo bendravimo su vaikais vietą nustatyti vaikų dienos centre „Labirintai“, adresu Žirmūnų g. 143. Ieškovas įsipareigotų vaikus atvežti į susitikimo vietą. Ieškovas nurodė, kad ta bendravimo forma, kuri yra priimtina atsakovui, jo požiūris į vaikų auklėjimą yra visiškai neatsakingas, nepedagogiškas ir netgi kenksmingas vaikų psichinei ir fizinei būklei.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi nutarė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Teismas nustatė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo dabartiniu momentu, atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 3 dalis). Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko, o ne vaikų globos namų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra duomenys, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-137/2012 atsakovas V. L. suimtas iki 2012-07-22.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškinio argumentus ir pateiktus įrodymus, iš kurių darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu yra būtinos. Būtent teikiami įrodymai ir argumentai leidžia teismui sudaryti nuomonę bei spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Tai, kad atsakovas yra suimtas iki 2012-01-22, nereiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nėra aktualus, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su vaikais nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“, nuolatinis atsakovo trijų vaikų globėjas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir prašė teismo taikyti ieškinio reikalavimui analogišką laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. L., V. L., V. L. tvarką: V. L. bendravimą su K., V. ir V. L. apribojant iki vieno karto per mėnesį, kiekvieną mėnesio 15 dieną nuo 10 iki 12 val., atsakovo bendravimo su vaikais vietą nustatyti vaikų dienos centre „Labirintai“, adresu Žirmūnų g. 143, ieškovui įsipareigojant vaikus atvežti į susitikimo vietą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko, o ne vaikų globos namų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra duomenys, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-137/2012 atsakovas V. L. suimtas iki 2012-07-22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įgyvendindami savo teisę bendrauti su atskirtu vaiku, tėvai kartu turi vykdyti pareigą rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodė ieškovas, ta bendravimo forma, kuri yra priimtina atsakovui, jo požiūris į vaikų auklėjimą yra visiškai neatsakingas, nepedagogiškas ir netgi kenksmingas vaikų psichinei ir fizinei būklei. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-272/2012 Trakų rajono apylinkės teismas 2012-06-26 priėmė nuosprendį V. L. pripažinti kaltu 2011-07-07 BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ teritorijoje įvykusio incidento metu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, t. y. BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ globotiniui mažamečiui A. M.) ir 159 straipsnyje (vaiko, t. y. V. L. sūnaus K. L., įtraukimas į minėtą nusikalstamą veiką). 2012-06-26 nuosprendis įsiteisėjo 2012-10-24 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-920-318-2012 atmesti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžio. 2012-10-24 nutartyje teismas nustatė, kad V. L. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis mažamečiui sukėlė fizinį skausmą. Taip pat teismas nustatė, kad V. L. savo aktyviais veiksmais – paliepdamas savo aštuonerių metų sūnui suduoti kitam mažamečiui vaikui, įtraukė K. L. į nusikalstamos veikos padarymą. Minėtos aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju sudaro pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su savo trimis vaikais tvarką, kuri skirta apsaugoti prioritetinius atsakovo vaikų interesus iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo nuomone, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vienas susitikimas per mėnesį – yra per griežta, todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies apribojant V. L. bendravimą su K., V. ir V. L. iki vieno karto per savaitę, t. y. kiekvieną savaitės penktadienį nuo 10 iki 12 val. atsakovo bendravimo su vaikais vietą nustatant vaikų dienos centre „Labirintai“, adresu Žirmūnų g. 143, ieškovą įpareigojant vaikus atvežti į susitikimo vietą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms dėl atsakovo elgesio su savo vaikais, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų ar savo iniciatyva pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 148 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-137/2012 atsakovas V. L. suimtas iki 2012-07-22, nereiškia, kad ši kardomoji priemonė bus taikoma atsakovui iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo minėtoje baudžiamojoje byloje, kuris, be to, gali būti priimtas anksčiau nei įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: ieškovo BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. L. tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r ė :

Ieškovo BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. L. tenkinti iš dalies: apriboti V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimą su K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki vieno karto per savaitę, t. y. kiekvieną savaitės penktadienį nuo 10 iki 12 val. atsakovo bendravimo su vaikais vietą nustatant vaikų dienos centre „Labirintai“, adresu Žirmūnų g. 143. Ieškovas BĮ „Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai“ įpareigojamas vaikus atvežti į susitikimo vietą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė