Civilinė byla Nr. eB2-1294-864/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01402-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „Insanta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Essmedi“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „COC Center of commerce“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys P. G., K. R.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        Pareiškėjos kreditorės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Insanta“ ir UAB „Essmedi“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti likviduojamos UAB (toliau – LUAB) „COC Center of commerce“ (toliau – bendrovė) bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti P. G. ir K. R. atsakingais už tyčinio bankroto sukėlimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.        Pareiškėjos nurodo, kad UAB „Įmonių kūrimas“ 2020 m. sausio 21 d. pardavimo tikslais įsteigė UAB „COC Center of commerce“, kurios 100 proc. akcijų 2020 m. gegužės 12 d. įsigijo P. G. ir pradėjo eiti jos vadovo pareigas iki pat įmonės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės pagrindinė veikla buvo apsaugos priemonių (vienkartinių veido kaukių, pirštinių ir pan.), susijusių su COVID-19 pandemija, prekyba. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrovės komercijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti K. R., kuris iš P. G. 2020 m. rugsėjo 28 d. įsigijo 49 proc. bendrovės akcijų. UAB „Įmonių kūrimas“ 2020 m. liepos 31 d. pardavimo tikslais įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) Center of commerce, kurią 2020 m. spalio 13 d. įsigijo P. G. ir pradėjo eiti jos vadovo pareigas iki 2022 m. vasario 18 d.; UAB „COC Center of commerce“ veikla ir turtas 2020-2021 m. buvo perkelti į MB Center of commerce, kuriai Juridinių asmenų registro tvarkytojas pagal 2023 m. birželio 20 d. inicijavo likvidavimą, nes bendrija nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2021 ir 2022 m.; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi bendrovei bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Asigna“. Nurodo, kad UAB „Bankroto tyrimų centras“ teismo ekspertas A. M. atliko bendrovės 2020 m. sausio 21 d. – 2022 m. kovo 16 d. laikotarpio veiklos auditą ir parengė 2023 m. sausio 27 d. konsultacinę išvadą, kurioje konstatuota, kad bendrovės bankroto priežastimi buvo nuostolingai vykdoma veikla ir reikšmingo finansinio turto nuvertėjimas bei nustatyti bendrovės tyčinio bankroto požymiai ir bendrovės nemokumo momentas – 2020 m. gruodžio 31 d.; tokia išvada padaryta įvertinus bendrovės finansinio turto nuvertėjimą pagal 18 verslo apskaitos standarto 57 punktą ir įvertinus abejotinai gautinas sumas, t. y. nustačius realią bendrovės turto vertę. Pagal bendrovės 2020 m. detalią finansinės būklės ataskaitą, atsižvelgiant į finansinio turto nuvertėjimą, 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai (519 236 Eur) viršijo bendrovės turtą (453 307 Eur), tai reiškia, kad bendrovė ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

3.        Pareiškėjų teigimu, bendrovės bankrotas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo, grynųjų pinigų galimo pasisavinimo, buhalterinės apskaitos dokumentų galimo klastojimo, nuostolingų sandorių sudarymo, bankroto bylos savalaikio neinicijavimo, darbuotojų ir turto perkėlimo į MB Center of commerce. Nurodo, kad bendrovė, faktiškai pradėjusi vykdyti veiklą tik 2020 m. gegužės 12 d. ir gavusi pajamų tik iš vienintelės jos veiklos – apsaugos priemonių (vienkartinių veido kaukių, pirštinių ir pan.), susijusių su COVID-19 pandemija, pardavimo, jau 2020 m. gegužės 26 d. pradėjo švaistyti lėšas perkant brangius pirkinius (pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 26 d. automobilį BMW 640 už 20 710 Eur; 2020 m. rugsėjo 28 d. – automobilį BMW 740 už 47 900 Eur, „Apple iPhone“ mobiliuosius telefonus ir kita). Iki 2020 m. galo bendrovės lėšos jau buvo išvaistytos, o ji pati jau 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Bendrovė 2021 m. iš esmės nustojo vykdyti pardavimus ir buvo bandoma bet kokiais būdais (net galimai klastojant dokumentus) bendrovę iki bankroto bylos iškėlimo palikti be jokio turto, tik su įsipareigojimais kreditoriams. Tuo tikslu buvo galimai suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai (pavyzdžiui, įsakymas dėl ilgalaikio turto vertės nustatymo arba sprendimas išmokėti dividendus), darbuotojai perkelti į MB Center of commerce ir faktiškai bendrovės veikla pradėta vykdyti per MB Center of commerce naudojantis bendrovės turtu. Pažymi, kad pagal bendrovės Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad P. G. išduota bendrovės banko debetine mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d. iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta iš viso 73 669,87 Eur suma, o išgrynintos sumos pagrindžiančių dokumentų panaudojimo fakto bendrovės tikslams nemokumo administratoriui neperduota. Pažymi, kad pagal bendrovės banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą, pajamas gaudavo tik bankiniais mokėjimais į savo banko sąskaitas, o už prekes ir paslaugas, darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir kita atsiskaitydavo taip pat tik bankiniais mokėjimais, todėl nurodyta 73 669,87 Eur lėšų suma nebuvo panaudota bendrovės interesams, o galimai pasisavinta.

4.        Pareiškėjų manymu, bendrovės buhalterija buvo vedama galimai apgaulingai, klastojant esminius dokumentus pagal kuriuos buvo rengiami kiti bendrovės apskaitos dokumentai. Teigia, kad buvo suklastotas bendrovės direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. V-2020.01.21-2 dėl ilgalaikio turto vertės nustatymo, kuriuo nustatyta, kad ilgalaikiu turtu laikomas tik toks turtas, kurio vertė didesnė nei 1 500 Eur. Kreditorių įsitikinimu, šis įsakymas buvo parengtas tik tuo tikslu, jog bendrovės sąskaita įsigijus turtą iki 1 500 Eur, jį būtų galima apskaityti kaip trumpalaikį turtą ir iš karto nurašyti (neatlygintinai perimti). Tokia bendrovės turto nurašymo schema buvo atlikta iš esmės su visu bendrovės turtu (mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, baldais ir kita), t. y. bendrovei įsigijus turtą iki 1 500 Eur, jis formaliai iš karto buvo nurašytas (nors dėl dalies turto net nebuvo pateikta turto nurašymo aktų). Anot pareiškėjų, paminėtas įsakymas turėtų būti laikomas niekiniu, nes jis pasirašytas atgaline data ir asmens neturėjusio įgaliojimų jį pasirašyti: P. G. direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik 2020 m. gegužės 21 d., bet minėtas įsakymas pasirašytas 2020 m. sausio 21 d. data ir tariamai P. G., kaip direktoriaus. Be to, nepaisant minėto įsakymo, tarp bendrovės dokumentų nebuvo rasta dokumentų, patvirtinančių nurašyto bendrovės turto utilizavimą. Pareiškėjų teigimu, taip pat buvo suklastotas 2021 m. balandžio 3 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2020 m. patvirtinimo ir pelno paskirstymo bei dividendų išmokėjimo. Šį sprendimą 2021 m. balandžio 3 d. pasirašė P. G., kaip tariamai vienintelis bendrovės akcininkas, nors pagal Juridinių asmenų registro duomenis, sprendimo priėmimo dieną bendrovėje buvo du akcininkai: P. G. (51 proc. akcijų) ir K. R. (49 proc. akcijų). Papildomai nurodo, kad konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad UAB ITINA grąžino bendrovei prekių už 44 923,55 Eur sumą, tačiau bendrovės apskaitoje šių prekių grąžinimas niekaip nebuvo atvaizduotas.

5.        Pareiškėjų teigimu, nuo pat bendrovės veiklos pradžios buvo sąmoningai sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai:

5.1.                      Bendrovė 2020 m. liepos 1 d. sudarė su P. G. paskolos sutartį Nr. 2020/7, pagal kurią bendrovė suteikė P. G. 50 000 Eur dydžio paskolą, ją išmokant dalimis iki 2021 m. balandžio 1 d., o P. G. ją įsipareigojo grąžinti 2030 m. gruodžio 31 d. su 1 proc. metinėmis palūkanomis, kurios pradedamos skaičiuoti tik nuo tada, kai bendrovė išmokės P. G. visą paskolą. Ši paskolos sutartis nebuvo niekaip užtikrinta ir realiai sudaryta paties P. G. tarp savęs. P. G. sutarties sudarymo metu neturėjo ir dabar neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Anot pareiškėjų, bendrovei nebuvo jokios ekonominės naudos sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, nes paskolos grąžinimas nebuvo niekaip užtikrintas. Kreditorių vertinimu ši sutartis galimai buvo sudaryta net atgaline data su tikslu pridengti tyčinį bei sąmoningą dalies bendrovės lėšų išgryninimą.

5.2.                      Pagal 2020 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartį Nr. HW/2020-35, bendrovė nuomojosi iš nuomotojo UAB „Akvilas“ 171,80 m2 ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį bendrovė buvo sumokėjusi 3 950 Eur depozitą ir 2 277,34 Eur avansą, t. y. iš viso 6 227,34 Eur sumą savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį užtikrinimui. Bendrovė, 2021 m. kovo 1 d., UAB „Akvilas“ ir MB Center of commerce sudarė trišalį susitarimą prie nuomos sutarties, pagal kurį bendrovė visas jai kylančias teises ir pareigas pagal nuomos sutartį neatlygintinai perleido MB Center of commerce, įskaitant ir 6 227,34 Eur sumą, kurią buvo sumokėjusi UAB „Akvilas“ savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį užtikrinimui. Pareiškėjų nuomone, trišalio susitarimo sudarymas buvo visiškai ekonomiškai nenaudingas bendrovei, nes po šio sandorio sudarymo bendrovė ir toliau nuomojosi patalpas, tačiau jau ne iš UAB „Akvilas“, o iš MB Center of commerce. Be to, bendrovė vietoje mokaus debitoriaus UAB „Akvilas“, gavo nemokų debitorių MB Center of commerce, kuris neįvykdė savo įsipareigojimų bendrovei ir neturėjo jokio nekilnojamojo turto į kurį realiai būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Šiuo sandoriu buvo siekta tik sudaryti sąlygas MB Center of commerce neatlygintinai perimti bendrovės 6 227,34 Eur pinigų sumą, nes iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovai taip ir nepradėjo 6 227,34 Eur skolos išieškojimo.

5.3.                      Bendrovė, MB Center of commerce ir UAB „Palink“ sudarė 2021 m. liepos 9 d. papildomą susitarimą prie 2021 m gegužės 24 d. susitarimo dėl teisių ir pareigų pagal didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį perėmimo, pagal kurį šalys susitarė, kad pirkėjas UAB „Palink“ už įsigytas prekes iš bendrovės atsiskaitys su MB Center of commerce, t. y. sumokės 4 443,12 Eur už prekes MB Center of commerce, o ne bendrovei. Pareiškėjų nuomone, šis sandoris buvo visiškai ekonomiškai nenaudingas ir net nuostolingas bendrovei, nes bendrovė vietoje akivaizdžiai mokaus debitoriaus UAB „Palink“ („IKI“ maisto parduotuvių tinklo), gavo nemokų debitorių MB Center of commerce, kuris neįvykdė savo įsipareigojimų bendrovei.

5.4.                      Bendrovė ir UAB Beleza Medica sudarė 2021 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį pagal kurią bendrovė savo 165 239,80 Eur reikalavimo teisę į Didžiojoje Britanijoje veikiančią įmonę Lodge Builders Limited (vadovas lietuvis) perleido naujajam kreditoriui UAB Beleza Medica už 155 239,80 Eur be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ir net netesybų nustatymo. Šis sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas bendrovei, nes neatlikusi jokių efektyvių skolos išieškojimo veiksmų, ji pardavė 10 000 Eur mažesne kaina jai priklausančią reikalavimo teisę. Negana to, bendrovė vietoje galimai mokaus debitoriaus Lodge Builders Limited gavo nemokų debitorių UAB Beleza Medica, kuris neįvykdė savo įsipareigojimų, o bendrovė nesiėmė priemonių skolai išieškoti. Pažymi, kad UAB Beleza Medica jau sandorio su bendrove sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-373-516/2022 matyti, kad UAB Beleza Medica jau 2020 m. gruodžio 30 d. pradėjo formuotis pradelsti įsipareigojimai pirkėjui UAB „Unishop“, toliau UAB Beleza Medica finansinė padėtis tik dar prastėjo, nevykdant 2021 m. gegužės 25 d. taikos sutarties, sudarytos su UAB „Skirgesa“, buvo pradėtas daugiau nei 351 399 Eur skolos išieškojimas, taikyti turto areštai ir galiausiai 2022 m. gruodžio 7 d. iškelta bankroto byla. 

5.5.                      Dalis pirkimų labai tikėtina net nebuvo skirti bendrovės veiklai, pavyzdžiui: 1) informacinių technologijų vienkartinės paslaugos iš Didžiojoje Britanijoje veikiančios REPIA MANAGEMENT LTD, kurių kaina – 15 000 Eur. Pažymi, kad veiklos vykdymo metu bendrovė reguliariai pirko kas mėnesį informacinių technologijų paslaugas iš paslaugų teikėjų UAB „SEOHelis“ ir UAB „Edata“, tačiau nėra aišku dėl kokių priežasčių ir kokių dar konkrečių vienkartinių informacinių technologijų paslaugų prisireikė iš Didžiojoje Britanijoje veikiančios bendrovės REPIA MANAGEMENT LTD, kuriai vadovavo lietuvis J. R., kuri įsteigta 2020 m. liepos 27 d., bet išregistruota 2022 m. rugpjūčio 23 d.; 2) nenustatytos vienkartinės paslaugos iš Kinijoje veikiančios bendrovės REPIA TRADING ASIA LIMITED, kurių kaina 6 384 Eur; 3) nenustatytos vienkartinės paslaugos iš Prancūzijoje veikiančios bendrovės SASU BALTIC FROID, kurių kaina – 5 000 Eur.

5.6.                      Bendrovė iš dviejų BMW automobilių naudojimo 2020 m. gegužės 26 d. – 2021 m. gegužės 10 d. laikotarpiu patyrė iš viso 17 298,21 Eur vertės dengimo įmokų išlaidų. Taip pat konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad bendrovė dėl dviejų BMW automobilių eksploatavimo patyrė 5 567,11 Eur palūkanų sąnaudų, 7 270,64 Eur eksploatacijos sąnaudų bei 3 590,43 Eur draudimo sąnaudų. Akivaizdu, kad šių sandorių sudarymas bendrovės atžvilgiu buvo visiškai nenaudingas. Be to, bendrovė įtraukė 8 313,22 Eur BMW 740 automobilio pirkimo PVM į PVM atskaitą. Įvertinus grąžintą PVM automobilio perleidimo metu, atskaitytas iš valstybės biudžeto PVM sudaro 1 384,68 Eur, tačiau pagal teisinį reglamentavimą, PVM nuo tokio automobilio negalėjo būti atskaitytas.

5.7.                      Bendrovės sąskaita, apytiksliai per 8 mėnesius (2020 m. liepos 15 d. – 2021 m. kovo 12 d.), išleista 13 509,85 Eur suma prabangių viešbučių viešnagėms ir skrydžių bilietams. Šių išlaidų pagrįstumas ir atitikimas bendrovės veiklai ir interesams kelia abejonių, nes jos akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingos bendrovės atžvilgiu. Pareiškėjų manymu, bendrovės sąskaita buvo tiesiog dengiamos P. G. ir K. R. bei galimai kitų asmenų asmeninės viešnagės prabangiuose viešbučiuose.

5.8.                      Bendrovės sąskaita, apytiksliai per 6 mėnesius (2020 m. gegužės 29 d. – 2021 m. sausio 7 d.), išleista 9 106,52 Eur suma automobilių remontui. Akcentuoja, kad bendrovė faktiškai veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. gegužės 12 d. ir tik 2020 m. gegužės 26 d. įsigijo automobilį BMW 640, tačiau jau 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 5 d. pakeitė bent dviem automobiliams stabdžių kaladėles. Bendrovė niekada neturėjo Mercedes-Benz ir Kia Sportage automobilių, nors jų remontui išleido 1 978,69 Eur. Nurodo, kad nenustatyti automobiliai bendrovės sąskaita buvo remontuojami kiekvieną mėnesį ir kartais net po kelis kartus. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė vienu metu turėjo tik du automobilius (BMW 640 ir BMW 740) nėra logiško paaiškinimo, kieno automobiliai nuolatos buvo remontuojami bendrovės sąskaita. Teigia, kad bendrovės sąskaita buvo remontuojami trečiųjų asmenų automobiliai.

5.9.                      Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. kovo 12 d. išleista 14 888,99 Eur suma įvairių elektronikos prietaisų įsigijimui: 7 vienetai mobiliųjų telefonų, iš kurių 3 prabangūs Apple iPhone telefonai. Pažymi, kad bendrovėje daugiau nei vienerius metus išdirbo tik trys darbuotojai, visi kiti darbuotojai išdirbo vidutiniškai tik po 3 mėnesius; 4 vienetai prabangių Apple AirPods Pro ausinių (vieneto kaina apie 215-259 Eur); 7 vienetai kompiuterių, kurių bendra kaina 4 152,33 Eur ir kiti; 2020 m. lapkričio 18 d. bendrovės sąskaita už 285 Eur nupirkta „Tommy Hilifiger“ rankinė, kurios panaudojimo paskirtis bendrovės veikloje nenustatyta, nes nepateikti tai pagrindžiantys dokumentai; 2020 m. gruodžio 24 d. bendrovės sąskaita už 600 Eur nupirktos 6 dovanų kortelės apsipirkti prekybos centre Akropolis po 100 Eur, tik 2 iš 6 dovanų kortelės buvo panaudotos, jas padovanojant bendrovės darbuotojams. Kitų dovanų kortelių panaudojimo paskirtis bendrovės veikloje nenustatyta, nes nepateikti tai pagrindžiantys dokumentai. 2021 m. vasario 17 d. bendrovės sąskaita už 50 Eur nupirktas dovanų čekis apsipirkti kosmetikos ir kvepalų parduotuvėje „Douglas“, kurio panaudojimo paskirtis bendrovės veikloje nenustatyta, nes nepateikti tai pagrindžiantys dokumentai. 2020 m. birželio 2 d. – 2021 m. sausio 6 d. laikotarpiu išleista 9 089,38 Eur suma baldų įsigijimui.

6.        Pareiškėjos laikosi pozicijos, kad bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į MB Center of commerce, nes bendrovės darbuotojai buvo sistemingai įdarbinami MB Center of commerce. Pagal Sodros pateiktus duomenis nustatyta, kad nuo bendrovės veiklos pradžios iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo bendrovėje atitinkamais laikotarpiais dirbo iš viso 15 darbuotojų, iš kurių 6 esminiai darbuotojai, jiems dirbant bendrovėje, buvo sistemingai įdarbinti MB Center of commerce. Kaip jau nurodyta anksčiau, bendrovės nebaigtos vykdyti sutartys ir (ar) reikalavimo teisės buvo perleistos MB Center of commerce. Papildomai nurodo, kad tiek bendrovės, tiek MB Center of commerce vadovo pareigas ėjo P. G., kuris tuo pačiu metu buvo tiek bendrovės, tiek MB Center of commerce dalyvis. K. R. taip pat dirbo tiek bendrovėje, tiek MB Center of commerce. Bendrovės ir MB Center of commerce buveinės adresai registruoti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

7.        Pareiškėjos taip pat teigia, kad bendrovės vadovai laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir pažeidė atsiskaitymų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Nurodo, kad nei vienas iš bendrovės faktinių vadovų ir tuo pačiu akcininkų sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų bendrovei 2020 m. gruodžio 31 d. tapus nemokiai inicijuoti jos nemokumo procesą. Priešingai, P. G. ir K. R., veikdami kartu, toliau formaliai tęsė bendrovės veiklą ir perkėlinėjo veiklą ir turtą į MB Center of commerce bei kitais būdais naudojo bendrovės lėšas ne jos interesams taip, kad bendrovėje jų neliktų, o liktų tik pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Anot pareiškėjų, bendrovės vadovai turėjo suvokti, jog bendrovė tapo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d., nes jie abu disponavo apskaitos dokumentais, turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų, vedė derybas dėl esminių sandorių sudarymo. Veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį akivaizdžiai pagrindžia, kad vadovai suprato bendrovės finansinę padėtį ir siekė tęsti tą pačią veiklą. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. bendrovė įsigijo iš Lodge Builders Limited prekių už 466 217,60 Eur sumą, už kurias atsiskaitė iki 2020 m. spalio 1 d. Vis dėlto, 2020 m. spalio 28 d. bendrovė grąžino Lodge Builders Limited prekes už 215 219,80 Eur sumą ir todėl Lodge Builders Limited tapo skolinga bendrovei 215 219,80 Eur už grąžintas prekes. Nors Lodge Builders Limited 2020 m. spalio 30 d. sumokėjo bendrovei 49 980 Eur, tačiau likusią 165 239,80 Eur reikalavimo teisę bendrovė už 155 239,80 Eur sumą perleido UAB Beleza Medica, kuri skolos bendrovei nesumokėjo. Kadangi 165 239,80 Eur dydžio reikalavimo teisė buvo perleista už 155 239,80 Eur sumą, todėl 10 000 Eur Lodge Builders Limited skolos bendrovei likutis 2021 m. sausio 4 d. buvo nurašytas į sąnaudas. Tokiu būdu bendrovė patyrė 10 000 Eur reikalavimo teisės perleidimo nuostolį bei vietoje galimai mokaus debitoriaus Lodge Builders Limited gavo nemokų debitorių UAB Beleza Medica. 2021 m. sausio 4 d. UAB Beleza Medica, būdama skolinga bendrovei 155 239,80 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 29 d., t. y. po bendrovės nemokumo dienos išrašė bendrovei sąskaitų už 99 756,51 Eur sumą ir po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, UAB Beleza Medica skolos likutis bendrovei sumažėjo iki 55 483,29 Eur ir tokiu būdu buvo patenkintas UAB Beleza Medica kreditorinis įsipareigojimas. Nurodo, kad bendrovės 50 311,25 Eur avansinis mokėjimas įmonei MAXWELL FASHION Sp. z.o.o 2021 m. liepos 31 d. buvo įskaitytas kreditoriui Arsa spolka z ograniczona ir tokiu būdu patenkintas šios įmonės kreditorinis įsipareigojimas.

8.        Pareiškėjų įsitikinimu, tiek P. G., tiek K. R. turėtų būti pripažinti atsakingais už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą, nes P. G. 2021 m. birželio 29 d. raštu yra pareiškęs, kad jis, kaip bendrovės direktorius, buvo ignoruojamas ir esminius sandorius derino ir sudarinėjo K. R. Nurodyti asmenys abu faktiškai valdė bendrovę, jos vardu sudarinėjo sandorius. P. G. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, o K. R. – bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, jie abu turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų ir galėjo tvirtinti mokėjimus bei jiems buvo išduotos bendrovės atsiskaitomosios banko kortelės, teikė paraiškas valstybinėms institucijoms dėl projektų finansavimo, kartu bendrovės sąskaita tenkino asmeninius poreikius, viešėjo prabangiuose viešbučiuose, pirko įvairius pirkinius, kurie nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. 

9.        Suinteresuotas asmuo K. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Akcentuoja, kad bendrovės verslo modelis buvo perspektyvus ir paremtas modernių IT sprendimų pritaikymu COVID-19 prekių, kurios pandemijos įkarštyje buvo paklausios ir deficitinės, didmeninei prekybai. Bendrovė 2020 m. baigė pelningai, uždirbo 13 163 Eur pelno po mokesčių, gavo daugiau nei 1 mln. Eur pajamų. Teigia, kad pareiškėjų nurodytos bendrovės akcijų įsigijimo ir akcininkų keitimosi datos yra paremtos Juridinių asmenų registrui P. G. vienašališkai pateiktais duomenimis. Nurodo, kad 49 proc. bendrovės akcijų įsigijo 2020 m. rugsėjo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau sutartis neįsigaliojo, nes neatitiko notarinės formos reikalavimo, be to, suinteresuoto asmens žiniomis, jo vardu nebuvo atidaryta jokia vertybinių popierių sąskaita, kaip tai išaiškinta teismų praktikoje. Tai, kad K. R. niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į bendrovės akcijas, patvirtina faktas, kad P. G. 2021 m. balandžio 30 d. kaip vienintelis akcininkas priėmė sprendimą dėl dividendų paskirstymo ir finansinės atskaitomybės už 2020 m. tvirtinimo, kuriame nurodė, kad yra vienintelis bendrovės akcininkas. 2021 m. balandžio mėn. K. R. kreipėsi į P. G., kuris paaiškino, kad K. R. nėra įmonės akcininkas, nes akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, jam buvo pateiktas pasirašyti 2021 m. gegužės 5 d. susitarimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio. Paaiškėjus šiai aplinkybei, tą pačią dieną K. R. išėjo iš darbo bendrovėje. Suinteresuotas asmuo 2021 m. birželio 30 d. patikrinęs Juridinių asmenų registrą pastebėjo, kad duomenys apie tariamą jo buvimą akcininku vis dar nėra pašalinti, todėl pateikė pretenziją bendrovei ir P. G.

10.       Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų nurodytu bendrovės nemokumo momentu. Teigia, kad iš bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog bendrovė neatitiko nemokios bendrovės statuso, metus baigė pelningai ir neturėjo pradelstų ir nevykdomų įsipareigojimų kreditoriams. Nesutinka su konsultacinės išvados teiginiu, kad iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso eliminuotinos gautinos sumos (137 075 Eur). Teigia, kad gautinų sumų kvalifikavimas yra pagrįstas faktinių aplinkybių, kurios įvyko ne anksčiau, nei 2022 m., ir objektyviai negalėjo būti žinomos 2020 m. gruodžio 31 d., retrospektyviniu vertinimu: 1) P. G. negrąžinto avanso atgavimo perspektyvos vertinamos atsižvelgiant į aplinkybę, kad vadovas iki įmonės bankroto bylos iškėlimo momento nėra grąžinęs 36 668,46 Eur avanso, tačiau nenurodoma, kodėl 2020 m. gruodžio 31 d. vadovo negrąžintas avansas turėjo būti vertinamas kaip neatgautina suma; 2) išvada dėl UAB „Itina“ skolos (44 923,55 Eur) beviltiškumo yra pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties išvadomis, konstatavus, kad UAB „Itina“ skola išnyko 2020 m. spalio 12 d. grąžinus prekes, kurios negalėjo būti žinomos anksčiau. Iki tol, Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu bendrovės ieškinį UAB „Itina“ buvo tenkinęs visa apimtimi ir priteisęs 51 234,91 Eur skolos, 197,53 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 1 714 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši aplinkybė nedaro įtakos 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės apskaitos teisingumui ir bendrovės mokumui, nes gautina pinigų suma iš UAB „Itina“ turėjo būti keistina į atitinkamos vertės grąžintų prekių atsargas; 3) kritiškai vertina konsultacinės išvados teiginį, kad 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitytos gautinos sumos mažintinos UAB „Beleza Medica“ negrąžinta 55 483,29 Eur suma. Akcentuoja, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokios gautinos sumos iš UAB „Beleza Medica“, o buvo gautina skola iš Lodge Builders Limited. Nurodytas 2021 m. sausio 4 d. reikalavimo teisės į Lodge builders limited pardavimas UAB „Beleza Medica“ objektyviai negali būti pagrindu atgaline data „nurašinėti“ bendrovės gautinas sumas 55 483,29 Eur suma, kuri paaiškėjo tik 2022 m.; galimas UAB „Beleza Medica“ nemokumas paaiškėjo tik po 2021 m. pabaigos, iki to laiko UAB „Beleza Medica“ padengė didžiąją dalį įsipareigojimų.

11.       Suinteresuoto asmens teigimu, jam nėra žinoma apie P. G. pinigų išgryninimo operacijas, tačiau kartu nurodo, jog, kaip matyti iš pareiškimo ir konsultacinės išvados, nemokumo administratorei yra perduoti prisijungimai prie bendrovės apskaitos registro ir „Rivilė“ apskaitos programos pagrindu parengto sąskaitų registro, įskaitant ir apskaitos informacijos, susijusios su P. G., kaip atskaitingo asmens, lėšų apskaita. Ši informacija nebuvo pateikta nei išvadą rengusiam specialistui, šią informaciją nuo teismo slepia ir pareiškėjos. Teigia, kad aplinkybę, jog P. G., kaip atskaitingo asmens paimtų lėšų apskaita buvo vedama, patvirtina faktas, kad 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse yra įtrauktos bendrovės iš P. G. gautinos sumos (36 668,48 Eur), bet ne nurodyta 73 669,87 Eur suma. Teigia, kad pareiškėjų nurodomas 2020 m. sausio 21 d. vadovo įsakymas nėra apskaitos dokumentas, jo (ne)buvimas nedaro įtakos tam, kaip yra vedama įmonės apskaita, kadangi tai nėra joks apskaitos dokumentas. Kokia materialiojo turto vertė pasirenkama, nedaro įtakos nei įmonės veiklai, nei rezultatams, nes laikas, per kurį pripažįstamos turto įsigijimo sąnaudos nekeičia galutinio įmonės veiklos rezultato. Dėl šios priežasties tai, kokia data pasirašytas įmonės vadovo sprendimas dėl materialaus turto minimalios vertės nustatymo laikytina aplinkybe, kuri neturi ryšio su apskaitos dokumentų klastojimu ar apgaulinga apskaita. Nurodo, kad P. G. 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas dėl dividendų išmokėjimo taip pat nedaro įtakos bendrovės apskaitai, nes dividendai buvo įtraukti į apskaitą, todėl nurodytas sprendimas neįrodo dokumentų klastojimo.

12.       Suinteresuotas asmuo pažymi, kad prašyme nurodomas sandoris (asmeninės paskolos suteikimas P. G.) buvo sudarytas iki K. R. įsidarbinant bendrovėje. Nei paskolos suteikimo faktas, nei paskolos suteikimo ar grąžinimo aplinkybės nėra žinomos suinteresuotam asmeniui. Tačiau, anot suinteresuoto asmens, paskolos sandoris gali būti laikomas nuostolingu tik tiek, kiek 1 proc. palūkanos neatitiko rinkos sąlygų, tačiau nurodytu laikotarpiu buvo taikomas neigiamas EURIBOR. Vertinant finansiniu požiūriu, tai buvo atlygintinis sandoris, kuris nei sumažino bendrovės turto vertę, nei kaip nors kitaip prisidėjo prie nemokumo. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad nei MB „Centre of commerce“ įsteigimo aplinkybės, nei 2020 m. lapkričio 30 d. nuomos sutarties sudarymo faktas, nei 2021 m. kovo 1 d. trišalio susitarimo sudarymo faktas jam nėra žinomas. Teigia, kad aplinkybė, jog nuomos sutartis nuo 2021 m. kovo 1 d. buvo perkelta į MB „Centre of commerce“ visų pirma parodo, kad nurodytu sandoriu buvo sumažintos bendrovės veiklos išlaidos. Nesutinka, kad trišalis susitarimas buvo nuostolingas sandoris, nes bendrovės sumokėtas avansas UAB „Akvilas“ ir bendrovės sumokėtas depozitas pagal nuomos sutartį buvo apskaitytas kaip MB „Centre of commerce“ įsipareigojimai bendrovei. Trišalis susitarimas nebuvo neatlygintinis sandoris, jo pagrindu nepatyrė nuostolio. Teigia, kad pareiškėjos tyčia teismui nepateikė nuomos sutarties, iš kurios taptų aišku, kad bendrovė turėjo mokėti gerokai didesnį mėnesinį nuomos mokestį (trišaliame susitarime numatyti, kad 2021 m. kovo mėn. nuomos mokesčio avansas, kurį bendrovė sumokėjo UAB „Akvilas“, buvo 2 277,34 Eur, kai bendrovei MB „Centre of commerce“ už kovo mėn. išrašė 1 456,67 Eur dydžio nuomos mokesčio sąskaitą, įskaitant ir tenkančių komunalinių mokesčių dalį), nei nuomos mokestis, kuris buvo mokamas po trišalio susitarimo pasirašymo momento, kas parodo, kad bendrovė ir UAB „MB Centre of commerce“ sąžiningai pasidalino nuomos mokesčio išlaidas už faktinį patalpų naudojimą. Teigia, kad iš nuomos sutarties sąlygų taptų aišku, kad bendrovė neturėjo galimybės susigrąžinti depozito nutraukus sutartį anksčiau, nei sutartyje numatytas terminas. Siekiant susimažinti patalpų nuomos išlaidas, vienintelė racionali galimybė buvo perleisti nuomos sutartį kitam nuomininkui neprarandant depozito, tuo pačiu išlaikant galimybę naudotis patalpomis mokant mažesnį nuomos mokestį, nei nustatytas sutartyje. Teigia, kad pareiškėjos klaidina teismą, jog tariamai dėl trišalio susitarimo buvo neatgauta 6 227,34 Eur skola iš MB „Centre of commerce“. Iš pateiktų MB „Centre of commerce“ išrašytų nuomos sąskaitų, matyti, kad už kovo, balandžio ir gegužės mėn. MB „Centre of commerce“ bendrovei išrašė nuomos sąskaitų už 4 402,16 Eur, todėl (su sąlyga, kad nebuvo išrašyta daugiau nuomos sąskaitų), maksimali negrąžinta MB „Centre of commerce“ skola pagal trišalį susitarimą galėjo būti 1 825,18 Eur. Ar tikrai ši skola nėra grąžinta K. R. negali pakomentuoti. Dėl reikalavimo teisės į UAB „Palink“ perleidimo MB „Centre of commerce“ suinteresuotas asmuo negali pakomentuoti, nes sandorio sudarymo metu nebedirbo bendrovėje. Dėl reikalavimo teisės nuostolingo perleidimo UAB „Beleza Medica“ nurodo, kad pareiškėjų teiginys, jog Didžiosios Britanijos įmonė Lodge Builders Limited buvo galimai mokus kreditorius, prasilenkia su tikrove. Paaiškina, kad bendrovė pirko prekių iš Lodge Builders Limited už daugiau nei 430 000 Eur, tačiau Lodge Builders Limited atsiuntė tik vieną siuntos dalį, t. y. vieną prekių konteinerį iš dviejų, o kitas konteineris prekių paprasčiausiai net nebuvo išsiųstas. Dėl to padaryta žala siekė daugiau nei 215 000 Eur. Paaiškėjus šiai aplinkybei, tiek K. R., tiek kiti bendrovės darbuotojai, kiekvieną dieną spaudė Lodge Builders Limited ir jos vadovą E. S. grąžinti pinigus arba prekes. Nors iš pradžių buvo žadama grąžinti prekes, paskui žadama grąžinti pinigus, nei prekių, nei pinigų bendrovė nesulaukė. Per 3 mėnesių laikotarpį Lodge Builders Limited sumokėjo tik santykinai mažą dalį skolos, t. y. 49 980 Eur. Patikrinus Lodge Builders Limited duomenis apie finansinę būklę, kurie buvo paviešinti 2020 m. spalio 31 d., paaiškėjo, kad ši įmonė buvo visiškai nemoki, todėl nebuvo galimybių atgauti skolą. Nurodo, kad Lodge Builders Limited skolos pardavimo sandoris UAB Beleza Medica leido bent dalinai (daugiau nei 60 proc.) susimažinti bendrovės nuostolius, patirtus dėl Lodge Builders Limited nepristatytos prekių siuntos. Teigia, kad UAB Beleza Medica 2020 m. gruodžio 31 d. baigė pelningai, turėjo uždirbusi daugiau ne 48 000 Eur grynojo pelno, per metus sugeneravusi daugiau nei 6 mln. Eur apyvartą, todėl pareiškėjų teiginiai apie tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitytos gautinos sumos turėjo būti mažintinos 55 483,29 Eur suma dėl UAB Beleza Medica nemokumo, kuris paaiškėjo tik 2022 m., nepagrįsti. Pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė: UAB Beleza Medica nemokumas atsirado tik 2021 m. kovo 1 d., todėl reikalavimo teisės perleidimo momentu UAB Beleza Medica buvo moki, o jos nemokumas galėjo būti žinomas tik valdymo organams, o ne tretiesiems asmenims. Suinteresuotas asmuo nekomentuoja automobilių įsigijimo ir pardavimo aplinkybių, nes jų nežino, automobiliais nesinaudojo, jų įsigijimo sandoriuose nedalyvavo, tačiau bendrovė 2020 m. pabaigoje, 2021 m. pradžioje vienu metu turėjo net 10 darbuotojų, vykdė aktyvią komercinę veiklą, todėl akivaizdu, kad negalėjo išvengti išlaidų transportui. Pareiškėjos nenurodė, kad automobiliai buvo pirkti ir (ar) parduoti ne rinkos kaina. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad gali pakomentuoti tik komandiruotes ir išlaidas, kurios priskirtinos jam: komandiruotės Stambule metu buvo deramasi dėl Covid-19 apsauginių kostiumų, nitrilinių pirštinių įsigijimo, bendraujama su Turkijoje įsikūrusiais šių kostiumų siuvėjais. Nurodo, kad likusios išlaidos, kurių bendra suma 1 334,20 Eur buvo patirtos dalyvaujant konferencijose ir susitikimuose su bendrovės verslo partneriais Druskininkuose, Palangoje, taip pat Trakuose. Suinteresuotas asmuo bendrovei pateikė visus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, jos buvo priskirtos prie atitinkamų sąnaudų eilučių. Suinteresuotas asmuo nepasisako ir nekomentuoja dėl išlaidų automobilių remontui, kurios jam nėra žinomos, tačiau jo kortele padengta 785,12 Eur išlaidų naudoto asmeninio automobilio KIA remontui, kuris naudotas bendrovės veiklos tikslais (vykstant į susitikimus su klientais, partneriais, į darbą ir namo). Suinteresuotas asmuo atskirai pasisako dėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog K. R. išduota banko kortele buvo atsiskaityta už 4 vnt. Apple Airpods Pro ausinių, tačiau iš pridėtų įrodymų matyti, kad atsiskaityta už 2 vnt. ausinių, be to, nurodytu laikotarpiu K. R. nedirbo bendrovėje, todėl jam jokia kortelė dar negalėjo būti išduota ir jokių atsiskaitymų jis neatliko. Suinteresuoto asmens teigimu, jis su MB „Centre of commerce“ darbo sutarčių nesudarinėjo, atlyginimo iš nurodytos bendrovės negavo, o su P. G. nuo 2021 m. gegužės 5 d. bendravo tik per advokatus. Nurodo, kad K. R. nebuvo įmonės vadovu, todėl teiginiai, kad jis pažeidė pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylą, nepagrįsti. Pareiškėjos remiasi P. G. 2021 m. birželio 29 d. raštu, kuriuo P. G. teisinasi UAB „Insanta“ dėl neatsiskaitymo ir nurodo, kad jį ignoravo Lodge Builders Limited vadovas E. S., kuris su juo nebendravo, o bendravo tik su K. R. Teigia, kad toks raštas neturi įrodomosios galios, nes tai yra įmonės vadovo bandymas vengti atsakomybės, be to, rašte kalbama ne apie suinteresuoto asmens vadovavimą bendrovei, o apie tai, kaip buvo bandoma suvaldyti probleminę situaciją dėl Lodge Builders Limited nepristatytos prekių siuntos. Pareiškėjų teiginys, kad K. R. turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų ir galėjo tvirtinti mokėjimus neatitinka tikrovės, nes jokių mokėjimų jis nėra atlikęs. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad nėra pateikęs jokių paraiškų dėl projektų finansavimo, tačiau kaip akcininkas, pritarė bendrovės dalyvavimui ES finansuojamame projekte.

13.       Pareiškėja UAB „Insanta“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo nėra priimtas joks teismo sprendimas, todėl vien tai, kad K. R. nuomone ji neatitinka privalomos notarinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties formos, savaime nereiškia, kad ji nesukelia jos šalims jokių teisių ir pareigų. Nurodo, kad akivaizdu, jog pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. sutartį K. R. siekė tapti akcininku ir dėl to įgyvendino vieną iš pagrindinių jos sąlygų, t. y. sumokėjo 6 357,26 Eur P. G. už akcijas. Iš K. R. atsiliepimo matyti, jog po sutarties sudarymo jis save laikė bendrovės akcininku, nes pasibaigus 2021 m. pirmajam ketvirčiui išreiškė pretenzijas P. G., jog nebuvo pakviestas į visuotinį akcininkų susirinkimą dėl 2020 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. R. bent du kartus, t. y. 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. sausio 9 d. dalyvavo akcininkų susirinkime ir priėmė sprendimus. Papildomai nurodo, kad vertinant konsultacinę išvadą, matyti, kad ji yra parengta vadovaujantis ne išvestiniais dokumentais (bendrovės balansu), bet pirminiais bendrovės buhalteriniais apskaitos dokumentais. Bendrovės nemokumo momento nustatymui negalima vadovautis vien balansu, kuris parengtas asmenų, atsakingų už bendrovės privedimą prie bankroto tyčia. Teigia, kad jau 2021 m. balandžio mėn. bendrovės darbuotojai buvo perkelti į MB Center of commerce, o bendrovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai parengti tik 2021 m. balandžio 22 d., todėl manytina, kad bendrovės vadovai galėjo ruoštis bankrotui ir finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkančius finansinius rodiklius. Priešingai nei teigia K. R., konsultacinė išvada buvo parengta ne pagal pareiškėjų selektyviai atrinktus ir jų pateiktus duomenis, o teismui leidus pareiškėjoms savo lėšomis atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, kurį vėliau atliko teismo ekspertas A. M.. Teigia, kad K. R. bando pridengti P. G. dėl galimo 2021 m. balandžio 30 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimo suklastojimo, nurodydamas, kad tariamai P. G. visada buvo vienintelis akcininkas, nes tarp šalių sudaryta 2020 m. rugsėjo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis laikytina negaliojančia ir tai patvirtina šalių sudarytas 2021 m. gegužės 5 d. susitarimas, tačiau P. G., kaip vienintelis akcininkas, priėmė sprendimą 2021 m. balandžio 30 d., tačiau tarp P. G. ir K. R. susitarimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia sudarytas tik 2021 m. gegužės 5 d.; pareiškėja pažymi, kad ne palūkanų dydis šiuo atveju patvirtina, jog bendrovei 50 000 Eur paskolos suteikimo P. G. sandoris buvo nuostolingas, o pati palūkanų mokėjimo sąlyga, kuri leido P. G. apskritai nemokėti bendrovei jokių palūkanų. Nurodo, kad paskolos sutarties 2.3 punkte nustatyta sąlyga, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo dienos, kuomet paskolos gavėjui yra pervedama visa paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma iki dienos, kai grąžinama paskolos dalis yra užskaityta paskolos davėjo sąskaitoje, grąžinama grynais pinigais ar kitokia forma grąžinama paskola. Ši paskolos sutarties sąlyga leido P. G. apskritai nemokėti palūkanų bendrovei už naudojimąsi paskola, nes bendrovė nesuteikė P. G. lygiai 50 000 Eur paskolos. Akcentuoja, jog 2021 m. balandžio mėn. jau visi bendrovės darbuotojai buvo perkelti dirbti į MB Center of commerce. Tai reiškia, kad bendrovei nebebuvo jokios naudos dalintis su MB Center of commerce patalpų nuomos kaštus, nes ji tiesiog realiai jau nebevykdė veiklos. Tokiu būdu (pasidalinant patalpų nuomos kaštus) buvo siekta tik formaliai pridengti bendrovei sudarytą nuostolingą 2021 m. kovo 1 d. susitarimą.

14.       Nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčinius spręsti teismo nuožiūra.

15.       Suinteresuotas asmuo K. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog susipažinus su bendrovės dokumentais, konstatuotina, kad akcijų apskaitos dokumentų nėra, akcininkų registravimo žurnalo nėra, nėra jokios informacijos apie K. R. vardu atidarytą vertybinių popierių sąskaitą, joje atliktus įrašus apie nuosavybės teisę į kokią nors dalį bendrovės akcijų. Teigia, kad pareiškėjos nenurodo nei vieno sandorio ar aplinkybės, kuri galėtų patvirtinti, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo tyčia atliekami kokie nors veiksmai, kuriais buvo siekiama sukelti bendrovės nemokumą. Pareiškėjų nurodytos išlaidos bendrovės automobilių įsigijimui, techniniam aptarnavimui, darbuotojų komandiruotėms, telekomunikacijų įrangai, nėra nei neteisėti, nei į nemokumą nukreipti sandoriai. Teigia, kad vertinant, ar darbuotojų ir reikalavimo teisių perleidimas MB „Centre of Commerce“ sukėlė žalą kreditoriams, būtina atkreipti dėmesį į pačių 2021 m. birželio mėnesio P. G. raštą, skirtą UAB „Insanta“, kur nurodoma, kad MB „Centre of commerce“ savo turtu laidavo UAB „Insanta“ už bendrovės skolos gražinimą. Konstatuotina, kad pareiškėjos pripažįsta faktą, jog MB „Centre of Commerce“ laidavo už bendrovės prievoles UAB „Insanta“, todėl konceptualiu požiūriu joks veiklos perkėlimas į MB „Centre of Commerce“ negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis, kadangi į naują bendrovę buvo perkelti ne tik aktyvai, bet ir bendrovės įsipareigojimai, be to, pateiktos garantijos kreditoriams. Darbuotojų perkėlimas nesukėlė jokių neigiamų finansinių padarinių bendrovei, nes darbuotojai buvo atleisti be išeitinių kompensacijų, be jokių finansinių išmokų, o reikalavimo teisės į MB „Centre of Commerce“ pagal nuomos sutartį (į UAB „Akvilas“) ir į UAB „Palink“ buvo perkeltos atlygintinai, nesukuriant jokio finansinio nuostolio bendrovei. Pareiškėjų minimas CK 6.9301 straipsnio pažeidimas nėra nustatytas, be to, grindžiamas teiginiu, kad UAB „Essmedi“ ir UAB „Insanta“ turėjo pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius. Visi nurodyti tariamai mokėjimų eiliškumą pažeidžiantys mokėjimai yra atsiskaitymo operacijos su kitais kreditoriais. Nurodytos atsiskaitymo operacijos nedaro jokios žalos bendrovei, nemažina bendrovės mokumo, nedidina nuotolio. Pažymi, kad pareiškėjos UAB „Essmedi“ sąskaita yra be atsiskaitymo termino, sutarties su UAB „Esssmedi“ bankroto byloje nėra, ginčijamų atsiskaitymų atlikimo laikotarpiu UAB „Essmedi“ reikalavimo dėl skolos priteisimo ir (ar) išieškojimo pateikusi nebuvo, be to, bendrovės veikloje dominavo konsignacijos sutartys, kurių pagrindu apmokėjimai buvo vykdomi tik pardavus prekes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsiskaitymo terminas su UAB „Essmedi“ buvo aiškus, ar kad mokėjimas buvo pradelstas. Nurodo, kad UAB „Essmedi“ 2020 m. spalio 5-12 d. (išrašė sąskaitų bendrovei už 286 053,09 Eur, tačiau nenurodė mokėjimo termino. Bendrovė iš karto po sąskaitų išrašymo sumokėjo 256 053,09 Eur sumą, o 30 000 Eur likutį užlaikė. UAB „Essmedi“ dėl skolos išieškojimo į bendrovę raštu tiesiogiai nesikreipė iki pat 2021 m. balandžio-gegužės mėn., kas patvirtina, kad UAB „Essmedi“ greičiausiai nepateikia teismui dalies informacijos dėl buvusių susitarimų dėl mokėjimų atidėjimo, leistino kredito limito ir kita. Dar daugiau, UAB „Essmedi“ po to, kai atliko prekių pardavimą, už kurį bendrovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi, vykdė prekių įsigijimus (atpirkimą) iš bendrovės ir kuriais buvo mažinami bendrovės įsipareigojimai. Nurodo, kad pareiškėja UAB „Insanta“ prekes tiekė iki 2021 m. vasario mėn., iki gegužės mėn. gaudavo atsiskaitymus iš bendrovės. UAB „Insanta“ nereiškė reikalavimo dėl anksčiausiai susidariusios skolos likučio išieškojimo, priešingai, toliau vykdė tiekimus kredituodama bendrovę, kas patvirtina faktą, kad UAB „Insanta“ prisiėmė galimą kontrahento nemokumo riziką, toleravo faktinę veiklos vykdymo ir atsiskaitymo praktiką, kai atsiskaitoma už einamuoju laikotarpiu tiekiamas prekes. Tai, kad UAB „Insanta“ buvo gavusi asmeninį P. G. ir MB „Centre of commerce“ laidavimą, tikėtinai paaiškina aplinkybę, kodėl UAB „Insanta“ iki pat 2021 m. gegužės mėn. tiekė prekes bendrovei ir priimdavo atsiskaitymus už vėliau išrašytas sąskaitas, nors, kaip teigia pati, bendrovė buvo skolinga UAB „Insanta“ už 2020 m. rugsėjo mėn. negrąžintą avansą. Teigia, kad neegzistuoja nei vienas bendrovės sandoris, kuris buvo inicijuotas ir (ar) sudarytas K. R. vardu – patikrinus visus bendrovės sandorius ir kitus dokumentus, nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad K. R. būtų veikęs kaip įmonės vadovas ar kaip bendrovės vadovas atlikęs kokius nors veiksmus, kad būtų prisistatęs tretiesiems asmenims kaip įmonės vadovas ir kita. Nurodo, kad pareiškėjų pateikta 2021 m. sausio 20 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarties nepasirašyta kopija, kurioje nurodoma, kad K. R. veikia pagal įgaliojimą (bankroto byloje įgaliojimų nėra), vertintinas kaip nepatvirtintas dokumento projektas, kuris buvo nepasirašytas kitos sandorio šalies UAB „Litbona“. Patikrinus kitus bendrovės bankroto bylos dokumentus, matyti, kad kaip tik 2021 m. sausio 20 d. bendrovės vadovas P. G. buvo išvykęs iš Lietuvos į komandiruotę, kas gali logiškai paaiškinti, kodėl sutarties projektą pasirašė K. R., kuris aiškiai nurodė, kad veikia pagal įgaliojimą ir kad jo pareigos yra ne vadovas, o komercijos direktorius. Teigia, kad atlikus bendrovės dokumentų patikrą, nebuvo nustatytas nei vienas atvejis, kai K. R. bendrovės vardu atliko kokį nors mokėjimą. Vertinant pareiškėjų pateiktą 2020 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimą K. R., iš įgaliojimo teksto matyti, kad įgaliojimas apėmė teisę jungtis prie įmonės banko sąskaitos el. bankininkystės ir formuoti mokėjimus. Įgaliojimas nesuteikė teisės K. R. savarankiškai atlikti jokių mokėjimų, be to, įgaliojimas galiojo tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.; vertinant pareiškėjų teismui pateiktą 2023 m. rugsėjo 14 d. Paysera atsakymą matyti, kad pareiškėjoms informacija apie K. R. kortelės operacijas buvo pateikta, pateikiant kortelės išrašą, tačiau pareiškėjos šios informacijos nepateikė į bylą, nes, K. R. nuomone, nėra ką pateikti. Iš Paysera atsakymo matyti, kad disponuoti sąskaita K. R. galėjo tik nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 29 d.; tuo pat metu, be K. R., sąskaita galėjo disponuoti iš viso dar 5 darbuotojai, todėl įgaliojimai stebėti sąskaitos informaciją ir formuoti pavedimus buvo suteikiama praktiškai visiems darbuotojams ir tai neturi nieko bendro su kokių nors vadovui priskirtinų funkcijų atlikimu. Akcentuoja, kad analizuojant bankroto bylos dokumentus buvo pastebėta, kad bendrovė ir kitiems savo darbuotojams suteikdavo komandiruotes, tai buvo nusistovėjusi darbuotojų skatinimo praktika. Teigia, kad bendrovės veiklos periodas truko nuo 2020 iki 2021 m. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju nemokumo administratorius turėjo pareigą ir tikrino visus bendrovės sandorius. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu net teoriniu požiūriu būtų betikslis, kadangi visas bendrovės veiklos laikotarpis ir taip jau yra patikrintas, pareiškėjų konsultacinė išvada buvo parengta dar 2023 m. sausio mėn., nuo to laiko pareiškėjos nesikreipė į teismą dėl jokių sandorių ginčijimo.

16.       Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodo, kad palaiko K. R. argumentus dėl bendrovės veiklos, nemokumo momento nustatymo, dėl grynųjų pinigų pasisavinimo, buhalterinės apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo, sandorių sudarymo, išlaidų automobilių remontui, elektronikos prietaisams, rankinei, dovanų kortelėms, baldams, veiklos perkėlimo, atsiskaitymo eiliškumo, bankroto bylos neinicijavimo, būtinybės išreikalauti iš Bendrovės informaciją ir įrodymus, liudytojų apklausos ir žodinio posėdžio. Pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad minimi sandoriai buvo nuostolingi bei ekonomiškai nenaudingi bendrovei ir kad tokiais P. G. veiksmais buvo siekiama sužlugdyti bendrovę, taip pat nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog tai turėjo nepagrįstai didelę naštą bendrovei ir lėmė tyčinį bankrotą. Teigia, kad nepagrįsti ir argumentai apie tariamai pigiau parduotą turtą, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, kokios būklės tas parduodamas turtas buvo, kokia buvo jo rinkos kaina. Taip pat nepateikta jokių argumentų ar įrodymų, kaip turto pardavimas susijęs su tuo, kad bendrovė tapo nemoki. Taip pat nepateikta jokių teiginių ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. G. siekė apriboti ar apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Tai, kad bendrovė įsigijo vienokio ar kitokio turto ar turėjo išlaidų, kurios buvo būtinos vykdant veiklą, nereiškia kreditorių teisių ribojimo. Anot suinteresuoto asmens, dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, dėl kurios P. G. atžvilgiu nėra priimto jokio apkaltinamojo nuosprendžio. Lygiai taip pat kaip ir lėšų pasisavinimas yra nusikalstama veika, kuriai konstatuoti būtinas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad P. G. bendradarbiavo su nemokumo administratore, teikė jai visą reikalingą informaciją, o jeigu kažkokių dokumentų ir trūksta, tai nereiškia, kad jų trūkumas trukdo nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, turto sudėtį ir identifikuoti su tuo susijusias operacijas. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad MB Center of commerce perėmė bendrovės nebaigtas vykdymo sutartis (išskyrus nuomos sutartį, kuri iš esmės jokio pelno MB Center of commerce neatnešė, tačiau toks veiksmas leido bendrovei toliau nedidinti savo kreditorinių įsipareigojimų), perleido pelningus užsakymus, perkėlė savo veiklą. Byloje nėra duomenų, kad P. G. būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti bendrovėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei MB Center of commerce.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „COC Center of commerce“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Asigna“. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. kovo 14 d.; byloje nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. sausio 21 d.; įmonės vadovu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo P. G.. Bankroto byloje 2022 m. birželio 2 d. teismo nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašas bendrai 335 588,40 Eur sumai. Kreditorių reikalavimų sąrašas patikslintas teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui P. G. paskirta 200 Eur dydžio bauda už įstatymo įpareigojimų, per teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartyje nustatytą 15 dienų terminą, nevykdymą. Teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18.       Suinteresuoti asmenys K. R. ir P. G. savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. K. R. teigimu, būtina apklausti konsultacinę išvadą parengusį A. M., siekiant suprasti, kaip ir kodėl A. M. atliko bendrovės finansinio turto nuvertinimą 2020 m. gruodžio 31 d. data, remdamasis aplinkybėmis, kurios įvyko 2021 m. ir 2022 m.; taip pat, siekiant suprasti bendrovės ir UAB Beleza Medica 2021 m. sausio 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo aplinkybes, reikalinga apklausti UAB Beleza Medica vardu sutartį pasirašiusią J. S.. Prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo papildomai grindžiamas būtinybe įvertinti papildomai išreikalautinus įrodymus, išklausyti papildomų šalių paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių vertinimo. P. G. teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas tikslingas, nes jis galėtų išsamiau paaiškinti prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodytas aplinkybes, taip pat atsirastų galimybė apklausti ne tik K. R. nurodytus liudytojus, tačiau ir kitus, kurie, P. G. manymu, galėtų pateikti teismui reikšmingus parodymus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių.

19.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ 70 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

20.       Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens K. R. nurodytų liudytojų apklausa nagrinėjamo klausimo kontekste nėra tikslinga, kadangi, viena vertus, pareiškėjų pateikta konsultacinė išvada yra jų iniciatyva gautas ir į bylą pateiktas privatus rašytinis įrodymas ir tai nėra teismo paskirtos ekspertizės metu suformuluota išvada, todėl prašymas apklausti tokio pobūdžio išvadą parengusį asmenį nesaisto teismo privalomai tokią apklausą atlikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 217 straipsnis). Kita vertus, kaip nurodė pareiškėja UAB „Insanta“ savo rašytiniuose paaiškinimuose, K. R. turėjo galimybę pateikti A. M. konkrečius klausimus, į kuriuos jis būtų atsakęs raštu, tačiau suinteresuotas asmuo šia galimybe nepasinaudojo. Dėl J. S. apklausos teismas pastebi, kad suinteresuoto asmens prašyme nurodoma, jog ši liudytoja iš esmės gali patvirtinti, kiek pastangų reikėjo išspręsti susidariusią situaciją kuomet Lodge Builders Limited nepristatė bendrovei prekių. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nurodytas aspektas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėtos liudytojos apklausa taip pat laikytina netikslinga. Dėl suinteresuoto asmens P. G. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pastebi, kad suinteresuotas asmuo apskritai nedetalizavo, kokius liudytojus papildomai tikslinga apklausti. Teismas taip pat bendrai pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais jie pagrįstų byloje svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytą, suinteresuotų asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

22.       Nagrinėjamu atveju aplinkybės ir veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl LUAB „COC Center of commerce“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju teismas, atitinkamai, tyčinio bankroto požymių (ne)buvimą vertina atsižvelgdamas į JANĮ numatytą teisinį reguliavimą. 

23.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (kreditorės) pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiais pagrindais: 1) buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; 3) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; 4) juridinio asmens veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį; 5) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Dėl bendrovės nemokumo momento ir vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą (ne)vykdymo

25.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad bendrovė buvo nemoki jau 2020 m. gruodžio 31 d.; šį teiginį pareiškėjos grindžia jų iniciatyva parengta konsultacine išvada, kurioje, įvertinus bendrovės finansinio turto nuvertėjimą pagal 18 verslo apskaitos standarto 57 punktą ir įvertinus abejotinai gautinas sumas, nustatyta reali bendrovės turto vertė. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog pagal bendrovės 2020 m. detalią finansinės būklės ataskaitą, atsižvelgiant į finansinio turto nuvertėjimą, 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai (519 236 Eur) viršijo bendrovės turtą (453 307 Eur).

27.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

28.       Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

29.       Teismas, įvertinęs bendrovės finansinius duomenis už 2020 m., sprendžia, jog bendrovė, užbaigusi 2020 finansinius metus buvo moki, kadangi byloje nėra įrodymų, jog jos pradelsti įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Iš byloje esančių finansinių ataskaitų nustatyta, jog bendrovė turėjo 700 138 Eur vertės turtą, kurį sudarė 108 496 Eur ilgalaikis materialusis turtas ir 591 253 Eur trumpalaikis turtas (326 105 Eur atsargos, 224 420 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 40 728 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 684 475 Eur.

30.       Pareiškėjų pateiktoje konsultacinėje išvadoje nustatyti faktai, susiję su bendrovės nemokumo momento nustatymu vertintini kritiškai, kadangi konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso eliminuotinos gautinos sumos (137 075 Eur). Teismas sutinka su suinteresuoto asmens K. R. procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, jog tokia išvada pagrįsta aplinkybėmis, kurios objektyviai negalėjo būti žinomos 2020 m. gruodžio 31 d., retrospektyviniu vertinimu: išvadoje nepagrindžiama, kodėl P. G. negrąžintas avansas (36 668,46 Eur) vertinamas kaip neatgautina suma. Tuo tarpu išvada dėl UAB „Itina“ skolos (44 923,55 Eur) beviltiškumo pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties išvadomis, konstatavus, kad UAB „Itina“ skola išnyko 2020 m. spalio 12 d. grąžinus prekes, kurios negalėjo būti žinomos anksčiau. Konsultacinėje išvadoje taip pat teigiama, kad bendrovės gautinos sumos mažintinos UAB „Beleza Medica“ negrąžinta 55 483,29 Eur suma, tačiau, kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo K. R., 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokios gautinos sumos iš UAB „Beleza Medica“, o buvo gautina skola iš Lodge Builders Limited, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo įvykęs reikalavimo teisės perleidimas, todėl analizuoti UAB „Beleza Medica“ (ne)mokumą ir (ne)galėjimą grąžinti bendrovei skolą 2020 m. gruodžio 31 d. objektyviai nebuvo įmanoma. Teismas pastebi, jog ir pačioje konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad bendrovės veikla realiai buvo vykdoma 2020 m. gegužės mėn. – 2021 m. birželio mėn., o iki 2021 m. kovo mėn. buvo gauta 99,37 proc. visų pajamų. Tai reiškia, kad po konsultacinėje išvadoje nustatyto nemokumo momento, įmonė toliau vykdė veiklą ir generavo pajamas, o įvertinant anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad bendrovė ir toliau vykdė veiklą, generavo pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovė buvo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d.; vien tai, kad bendrovė minėtu laikotarpiu patyrė tam tikrų finansinių sunkumų, neįrodo, jog ji buvo nemoki.

31.       Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento, atsižvelgtina į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, iškeldamas bendrovei bankroto bylą, konstatavo, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą nemokumo apibrėžimą, kadangi ji yra nemoki ir negali vykdyti turtinių prievolių. Be to, minėta nutartimi teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Remdamasis viešais duomenimis teismas nustatė, jog 2022 m. sausio 12 d, bendrovėje buvo 1 darbuotojas, bendrovės atžvilgiu buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai: 127 008,40 Eur skola UAB „Insanta“ naudai bei 84 298 Eur skola GROUP SFIT SAS naudai. Pažymėtina, kad bankroto bylą bendrovei inicijavo kreditorė UAB „Essmedi“, kuri teigė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu bendrovė turi atlyginti kreditorei 32 179,13 Eur sumą. Teismo vertinimu, visuma aptartų byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė jau 2022 m. pradžioje buvo nemoki.

32.       Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2022 m. pradžia – bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Analizuojamu atveju, bendrovės vadovas P. G. nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl laikytina, kad pažeidė įstatyme jam numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių (ne)sudarymo

33.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. vasario 19 d. iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta iš viso 73 669,87 Eur suma, o išgrynintos sumos pagrindžiančių dokumentų panaudojimo fakto bendrovės tikslams nemokumo administratoriui neperduota, todėl, tikinėta, kad ši suma nebuvo panaudota bendrovės interesams, o galimai pasisavinta; 2) 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartis su P. G. (50 000 Eur sumai) nebuvo niekaip užtikrinta ir ja buvo siekiama nuslėpti bendrovės lėšų išgryninimą; 3) bendrovė, 2021 m. kovo 1 d., UAB „Akvilas“ ir MB Center of commerce sudarė trišalį susitarimą prie nuomos sutarties, pagal kurį bendrovė visas jai kylančias teises ir pareigas pagal nuomos sutartį neatlygintinai perleido MB Center of commerce, įskaitant ir 6 227,34 Eur sumą, kurią buvo sumokėjusi UAB „Akvilas“ savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį užtikrinimui. Tokiu būdu vietoje mokaus debitoriaus UAB „Akvilas“, bendrovė gavo nemokų debitorių MB Center of commerce; 4) bendrovė, MB Center of commerce ir UAB „Palink“ sudarė 2021 m. liepos 9 d. papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, jog UAB „Palink“ už įsigytas prekes iš bendrovės atsiskaitys su MB Center of commerce, t. y. sumokės 4 443,12 Eur, tokiu būdu bendrovė gavo nemokų debitorių MB Center of commerce; 5) bendrovė ir UAB Beleza Medica sudarė 2021 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį pagal kurią bendrovė perleido 165 239,80 Eur reikalavimo teisę į Lodge Builders Limited ir tokiu būdu vietoje mokaus debitoriaus Lodge Builders Limited gavo nemokų debitorių UAB Beleza Medica; 6) pareiškėjos kvestionuoja informacinių technologijų paslaugų pirkimą, nenustatytų vienkartinių paslaugų pirkimą iš įmonių Kinijoje ir Prancūzijoje, išlaidas automobiliams, jų remontui, viešnagėms viešbučiuose, skrydžiams, telefonų įsigijimui, įvairių prekybos centrų čekiams, baldams ir kita.

35.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

36.       Teismas, vertindamas 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartį su P. G. (50 000 Eur sumai), iš esmės sutinka su pareiškėjomis, kad minėtos paskolos suteikimas bendrovės vadovui nebuvo niekaip užtikrintas, be to, kaip pagrįstai pastebėjo pareiškėja UAB „Insanta“, paskolos sutartyje nustatyta 1 proc. dydžio palūkanų mokėjimo sąlyga, leido P. G. apskritai nemokėti bendrovei jokių palūkanų, nes sutarties 2.3 punkte nustatyta sąlyga, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo dienos, kuomet paskolos gavėjui yra pervedama visa paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma iki dienos, kai grąžinama paskolos dalis yra užskaityta paskolos davėjo sąskaitoje, grąžinama grynais pinigais ar kitokia forma grąžinama paskola. Ši paskolos sutarties sąlyga leido P. G. apskritai nemokėti palūkanų bendrovei už naudojimąsi paskola, nes bendrovė nesuteikė P. G. visos (lygiai 50 000 Eur) paskolos. Be to, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie šios paskolos grąžinimą, taip pat buvęs bendrovės vadovas nedetalizavo nei paskolos suteikimo, nei grąžinimo aplinkybių, spręstina, kad šis sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas.

37.       Vertinant šios nutarties 34 punkte detalizuotas reikalavimo perleidimo sutartis (ne)naudingumo bendrovei aspektu, teismas pažymi, kad analizuojamu atveju reikia skirti pačio sandorio sudarymą, kuris paties sandorio esme gali būti nuostolingas, ir tai gali lemti atitinkamai tyčinio bankroto konstatavimą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), bei tik tam tikros prievolės nevykdymą pagal sandorį (pvz., neatsiskaitymą), kurios nustatymas sudaro pagrindą inicijuoti ir reikšti atitinkamus reikalavimus dėl tam tikrų sumų priteisimo bankrutuojančiai bendrovei. Pažymėtina, kad patys reikalavimo perleidimo sandoriai savo esme buvo sudaryti tam, kad bendrovė gautų pajamas arba atgautų tam tikrą dalį pajamų. Vien teiginiai, kad galbūt nėra atsiskaityta arba iš dalies nėra atsiskaityta pagal reikalavimų perleidimo sandorius, kurių nėra pagrindo pripažinti nuostolingais, pažeidžiančiu kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nesudaro pagrindo vertinti kaip tyčinį bankrotą.

38.       Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat buvo nurodyti ir pridėti įrodymai apie įvairius sandorius (už maitinimo, apgyvendinimo, skrydžių, mobiliosios technikos įsigijimo, automobilių pirkimo bei remonto, prekybos centrų dovanų čekių, baldų įsigijimo ir kita), sudarytus bendrovės vardu už bendrą 54 803,57 Eur sumą. Ir nors suinteresuotas asmuo K. R. savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pagrindė, jog dalis šių išlaidų susiję su bendrovės veikla (pavyzdžiui, kelionės buvo skirtos susitikimams su tiekėjais, transporto išlaidos reikalingos bendrovės veikloje, dovanų čekiai buvo tam tikra darbuotojų skatinimo priemonė), tačiau buvęs bendrovės vadovas P. G. savo paaiškinimuose iš esmės nepagrindė tam tikrų išlaidų ir sandorių būtinumo, todėl iš esmės nepaneigė, jog dalis sandorių nėra susiję su bendrovės veikla, tokiu būdu laikytina nuostolingi įmonei.

Dėl netinkamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo

39.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

40.       Analizuojamu atveju pareiškėjos nurodo, bendrovės buhalterija buvo vedama galimai apgaulingai: galimai buvo suklastotas bendrovės direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymas dėl ilgalaikio turto vertės nustatymo, kuriuo nustatyta, kad ilgalaikiu turtu laikomas tik toks turtas, kurio vertė didesnė nei 1 500 Eur. Kreditorių įsitikinimu, šis įsakymas buvo parengtas tik tuo tikslu, jog bendrovės sąskaita įsigijus turtą iki 1 500 Eur, jį būtų galima apskaityti kaip trumpalaikį turtą ir iš karto nurašyti (neatlygintinai perimti). Įsakymas pasirašytas atgaline data ir asmens neturėjusio įgaliojimų jį pasirašyti: P. G. direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik 2020 m. gegužės 21 d., bet minėtas įsakymas pasirašytas 2020 m. sausio 21 d. data ir tariamai P. G., kaip direktoriaus. Pareiškėjų teigimu, taip pat buvo suklastotas 2021 m. balandžio 3 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2020 m. patvirtinimo ir pelno paskirstymo bei dividendų išmokėjimo. Šį sprendimą 2021 m. balandžio 3 d. pasirašė P. G., kaip tariamai vienintelis bendrovės akcininkas, nors sprendimo priėmimo dieną bendrovėje buvo du akcininkai: P. G. (51 proc. akcijų) ir K. R. (49 proc. akcijų). Papildomai nurodo, kad konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad UAB „Itina“ grąžino bendrovei prekių už 44 923,55 Eur sumą, tačiau bendrovės apskaitoje šių prekių grąžinimas niekaip nebuvo atvaizduotas.

41.       Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Tačiau, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1136-823/2018).

42.       Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

43.       Atsižvelgdamas į nurodytus teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog pareiškime nurodomos aplinkybės, jog bendrovės finansiniuose dokumentuose yra netikslumų (pavyzdžiui, direktoriaus įsakymas sudarytas atgaline data, akcininkų sprendimas priimtas vienasmeniškai vadovo), neįrodo, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl tokių trūkumų būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad UAB „Itina“ grąžino bendrovei prekių už 44 923,55 Eur sumą, tačiau bendrovės apskaitoje šių prekių grąžinimas niekaip nebuvo atvaizduotas, nesudaro pagrindą šios aplinkybės pripažinti, kaip lėmusios tyčinį bankrotą, tačiau gali būti įvertinta naudojant kitas teisines priemones (pvz. civilinę atsakomybę, turto išreikalavimą ir pan.). Taigi vien tai, kad kai kuriuose buhalteriniuose dokumentuose egzistuoja netikslumai, savaime nepagrindžia ir neįrodo, jog buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, kad būtų pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu šiuo pagrindu.

Dėl veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį

44.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

45.       Pareiškėjų teigimu, bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į MB Center of commerce, nes bendrovės darbuotojai buvo sistemingai įdarbinami MB Center of commerce. Pagal Sodros pateiktus duomenis nustatyta, kad nuo bendrovės veiklos pradžios iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo bendrovėje atitinkamais laikotarpiais dirbo iš viso 15 darbuotojų, iš kurių 6 esminiai darbuotojai, jiems dirbant bendrovėje, buvo sistemingai įdarbinti MB Center of commerce. Teigia, kad bendrovės nebaigtos vykdyti sutartys ir (ar) reikalavimo teisės buvo perleistos MB Center of commerce. Papildomai nurodo, kad tiek bendrovės, tiek MB Center of commerce vadovo pareigas ėjo P. G., kuris tuo pačiu metu buvo tiek bendrovės, tiek MB Center of commerce dalyvis. Bendrovės ir MB Center of commerce buveinės adresai registruoti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

46.       Nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

47.       Byloje iš esmės neginčijama, kad suinteresuotas asmuo P. G. buvo bendrovės ir MB Center of commerce vadovas ir dalyvis, jog minėtų įmonių veiklos iš esmės sutampa, kad į MB Center of commerce palaipsniui perėjo bendrovės darbuotojai. Abu juridiniai asmenys veikė tuo pačiu adresu. Teismo vertinimu, pareiškėjos taip pat pagrindė ir kitą aptariamos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo sąlygą – kita įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises, kadangi 2021 m. kovo 1 d., bendrovė, UAB „Akvilas“ ir MB Center of commerce sudarė trišalį susitarimą prie nuomos sutarties, pagal kurį bendrovė visas jai kylančias teises ir pareigas pagal nuomos sutartį perleido MB Center of commerce, taip pat bendrovė, MB Center of commerce ir UAB „Palink“ sudarė 2021 m. liepos 9 d. papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, jog UAB „Palink“ už įsigytas prekes iš bendrovės atsiskaitys su MB Center of commerce, t. y. sumokės 4 443,12 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas prieina prie išvados, jog aptartų elementų perkėlimas į kitą juridinį asmenį šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

Dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą apribojimo

48.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

49.       Pareiškėjos pateiktame prašyme taip pat teigia, kad bendrovės vadovai, neinicijavę laiku bankroto procedūrų, toliau vykdė atsiskaitymus pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. bendrovė įsigijo iš Lodge Builders Limited prekių už 466 217,60 Eur sumą, už kurias atsiskaitė iki 2020 m. spalio 1 d. Vis dėlto, 2020 m. spalio 28 d. bendrovė grąžino Lodge Builders Limited prekes už 215 219,80 Eur sumą ir todėl Lodge Builders Limited tapo skolinga bendrovei 215 219,80 Eur už grąžintas prekes. Nors Lodge Builders Limited 2020 m. spalio 30 d. sumokėjo bendrovei 49 980 Eur, tačiau likusią 165 239,80 Eur reikalavimo teisę bendrovė už 155 239,80 Eur sumą perleido UAB Beleza Medica, kuri skolos bendrovei nesumokėjo. Kadangi 165 239,80 Eur dydžio reikalavimo teisė buvo perleista už 155 239,80 Eur sumą, todėl 10 000 Eur Lodge Builders Limited skolos bendrovei likutis 2021 m. sausio 4 d. buvo nurašytas į sąnaudas. Tokiu būdu bendrovė patyrė 10 000 Eur reikalavimo teisės perleidimo nuostolį bei vietoje galimai mokaus debitoriaus Lodge Builders Limited gavo nemokų debitorių UAB Beleza Medica. 2021 m. sausio 4 d. UAB Beleza Medica, būdama skolinga bendrovei 155 239,80 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 29 d., t. y. po bendrovės nemokumo dienos išrašė bendrovei sąskaitų už 99 756,51 Eur sumą ir po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, UAB Beleza Medica skolos likutis bendrovei sumažėjo iki 55 483,29 Eur ir tokiu būdu buvo patenkintas UAB Beleza Medica kreditorinis įsipareigojimas. Nurodo, kad bendrovės 50 311,25 Eur avansinis mokėjimas įmonei MAXWELL FASHION Sp. z.o.o 2021 m. liepos 31 d. buvo įskaitytas kreditoriui Arsa spolka z ograniczona ir tokiu būdu patenkintas šios įmonės kreditorinis įsipareigojimas.

50.       Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi ši norma turi tam tikras sąlygas – turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-853-553/2021).

51.       Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomi duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad bendrovė siekė apriboti kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet reikalavimų perleidimo pagrindu siekė atgauti bendrovei priklausančias sumas arba sudengti turimus įsiskolinimus. Šiame kontekste taip pat reikšminga tai, jog teismas nesutiko su pareiškėjų nurodytu bendrovės nemokumo momentu (2020 m. gruodžio 31 d.) bei konstatavo, kad tuo metu bendrovė tebebuvo moki, todėl nurodytų sandorių sudarymas nelaikytinas kitų bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą apribojimu.

Dėl asmenų, sukėlusių tyčinį bankrotą

52.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

53.       Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodoma, kad P. G., tiek K. R. turėtų būti pripažinti atsakingais už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą, nes P. G. 2021 m. birželio 29 d. raštu yra pareiškęs, kad jis, kaip bendrovės direktorius, buvo ignoruojamas ir esminius sandorius derino ir sudarinėjo K. R.. Nurodyti asmenys, anot pareiškėjų, abu faktiškai valdė bendrovę, jos vardu sudarinėjo sandorius. P. G. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, o K. R. – bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, jie abu turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų ir galėjo tvirtinti mokėjimus, bei jiems buvo išduotos bendrovės atsiskaitomosios banko kortelės, teikė paraiškas valstybinėms institucijoms dėl projektų finansavimo, kartu bendrovės sąskaita tenkino asmeninius poreikius, viešėjo prabangiuose viešbučiuose, pirko įvairius pirkinius, kurie nebuvo perduoti nemokumo administratorei.

54.       Suinteresuotas asmuo K. R. savo paaiškinimuose teigė, kad nesutinka, jog savo turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų ir galėjo tvirtinti mokėjimus neatitinka tikrovės, nes jokių mokėjimų jis nėra atlikęs. Teigė, kad nėra pateikęs jokių paraiškų dėl projektų finansavimo, tačiau kaip akcininkas, pritarė bendrovės dalyvavimui ES finansuojamame projekte. Suinteresuoto asmens teigimu, neegzistuoja nei vienas bendrovės sandoris, kuris buvo inicijuotas ir (ar) sudarytas K. R. vardu – patikrinus visus bendrovės sandorius ir kitus dokumentus, nėra nustatyta nei vieno atvejo, kad K. R. būtų veikęs kaip įmonės vadovas ar kaip bendrovės vadovas atlikęs kokius nors veiksmus, kad būtų prisistatęs tretiesiems asmenims kaip įmonės vadovas ir kita. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vertinant pareiškėjų teismui pateiktą 2023 m. rugsėjo 14 d. Paysera atsakymą matyti, kad pareiškėjoms informacija apie K. R. kortelės operacijas buvo pateikta, pateikiant kortelės išrašą, tačiau pareiškėjos šios informacijos nepateikė į bylą, nes, K. R. nuomone, nėra ką pateikti. Iš Paysera atsakymo matyti, kad disponuoti sąskaita K. R. galėjo tik nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 29 d.; tuo pat metu, be K. R., sąskaita galėjo disponuoti iš viso dar 5 darbuotojai, todėl įgaliojimai stebėti sąskaitos informaciją ir formuoti pavedimus buvo suteikiama praktiškai visiems darbuotojams ir tai neturi nieko bendro su kokių nors vadovui priskirtinų funkcijų atlikimu.

55.       Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-450/2022).

56.       Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo P. G., būdamas įmonės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą, be to, bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, privedusius įmonę prie tyčinio bankroto (sudarė įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, ėmėsi veiksmų perkelti bendrovės veiklą į kitą juridinį asmenį). Aptarti suinteresuoto asmens P. G. veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pastarasis yra atsakingas dėl LUAB „COC Center of commerce“ tyčinio bankroto sukėlimo.

57.       Pareiškėjos taip pat prašo pripažinti kaltu dėl tyčinio bankroto asmeniu įmonės akcininką ir komercijos direktoriaus pareigas ėjusį K. R.. Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, asmuo, kuris pripažintas (kurį siekiama pripažinti) kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

58.       Suinteresuotas asmuo K. R. savo procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus, kurių pagrindu siekė pagrįsti, jog nėra atsakingas už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą.  Pareiškėjų teigimu, K. R., sudarė esminius sandoriu, pavyzdžiui, sandorį tarp bendrovės ir UAB Beleza Medica dėl 165 239,80 Eur reikalavimo į Lodge Builders Limited perleidimo, tarp bendrovės ir UAB „Insanta“ dėl prekių pardavimo, tarp bendrovės ir UAB „Essmedi“ dėl prekių pardavimo. Šias aplinkybes pareiškėjos siekia pagrįsti bendrovės vadovo P. G. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimais raštu. K. R. faktinį vadovavimą bendrovei taip pat buvo siekiama pagrįsti aplinkybe, jog K. R., veikdamas pagal įgaliojimą, bendrovės vardu sudarė 2021 m. sausio 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB Litbona. Pareiškėjos taip pat teigė, kad suinteresuotas asmuo turėjo teisę bendrovės vardu atlikti bankines operacijas, tačiau teismas pastebi, kad tokią teisę turėjo ir kiti asmenys (dar bent penki įmonės darbuotojai) ir tai savaime nepagrindžia, kad K. R. atliko bankines operacijas, privedusias bendrovę prie tyčinio bankroto. Be to, teismo nuomone, kad aptartas suinteresuoto asmens dalyvavimas bendrovės veikloje vertintas kaip epizodiškas dalyvavimas įmonės veikloje, nesant kryptingų veiksmų pabloginti nemokios bendrovės padėtį, todėl šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas akcininko bei komercijos direktoriaus kaltei dėl tyčinio bankroto sukėlimo konstatuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

60.       Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

61.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra iš esmės tenkintinas, pareiškėjos (kreditorės) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreditorė UAB „Essmedi“ prašo priteisti naudai 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro konsultacijos ir pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteistinos kreditorės naudai iš kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinto buvusio įmonės vadovo P. G.. Savo ruožtu kreditorė UAB „Insanta“ prašo priteisti 3 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro konsultacijos, prašymo išduoti leidimą tikrinti bendrovės dokumentus parengimas, susipažinimas su bendrovės dokumentais, užklausų (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; „Paysera LT“; SODRA; VĮ Inovacijų agentūra) parengimas ir pateikimas, prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimas, pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, šios kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nurodytų dydžių, yra susiję su nagrinėjama byla bei pagrįstos, todėl taip pat priteistinos kreditorės naudai iš kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinto buvusio įmonės vadovo P. G.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Insanta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Essmedi“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „COC Center of commerce“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „COC Center of commerce“ (juridinio asmens kodas 305436499) bankrotą tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmeniu pripažinti suinteresuotą asmenį P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Essmedi“ (juridinio asmens kodas 302615244), 1 361,25 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Insanta“ (juridinio asmens kodas 303123858), 3 250 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei, pareiškėjoms ir suinteresuotiems asmenims P. G., K. R.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                            Ramunė Mikonienė