Baudžiamoji byla Nr. 1A-68/2011

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.;

                                                                                          1.2.4.2.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.; 

                                                                                          2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.

                                                                                           (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

 

 

 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjams Dariui Pociui, Mariui Griciui,

nuteistajam E. Z.,

išteisintajam V. N.,

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, M. R.,

nukentėjusiajai L. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

E. Z. nuteistas pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., taikant BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., E. Z. įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau mokytis ar pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta.

V. N. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš nuteistojo E. Z. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Z. B.. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. civilinis ieškinys atmestas.

Iš nuteistojo E. Z. taip pat nuspręsta išieškoti 1000 Lt nukentėjusiajai L. S. jos advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiųjų atstovu, paslaugoms apmokėti.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

E. Z. nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą peržengiant būtinosios ginties ribas, o M. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismas nustatė, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.

E. Z. 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val. 30 min., atvykęs prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančios autobusų stotelės, kur stovėjo (duomenys neskelbtini). jaunuoliai, dėl (duomenys neskelbtini) kultūros namuose vykusių šokių metu tarp (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) jaunimo įvykusio konflikto, pasiėmęs iš automobilio beisbolo lazdą ir taip siekdamas apsiginti nuo Z. B. užpuolimo, kuris pasireiškė tuo, kad Z. B. ir jo draugai mėtė į atvažiavusių jaunuolių iš (duomenys neskelbtini)  k. automobilius alaus butelius, po to Z. B., pribėgęs prie E. Z., spyrė jam į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, E. Z., viršydamas būtinosios ginties ribas, sudavė Z. B. ne mažiau kaip tris smūgius beisbolo lazda per galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą ir odos nubrozdinimą virš dešiniojo antakio, muštinę žaizdą kairėje viršugalvinėje-pakaušinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimą kairėje, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju smegenų dangalu kairėje su subarachnoidiniu pakraujavimu, padarė smegenų sumušimą kairėje smilkininėje skiltyje, lydimą galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, stuburo II kaklo slankstelio danties lūžimą, odos nubrozdinimus ant kairio šono ir kairėje pilvo pusėje, ant dešinio klubo, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

M. R. 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val. 30 min., dėl minėto konflikto tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo taip pat atvykęs prie (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje esančios autobusų stotelės, kur stovėjo (duomenys neskelbtini) k. jaunuoliai, išlipęs iš automobilio, pasiėmęs iš automobilio beisbolo lazdą, sudavė vieną smūgį Ž. J. į galvą, padarydamas kairės rankos alkūnės sąnario sumušimą ir galvos sumušimą, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jis buvo kaltinamas, kad 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) k. esančioje autobusų stotelėje, viešoje vietoje, turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką, įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį Z. B., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl vykstančio nuolatinio konflikto tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių, atvykęs prie autobusų stotelės, kur stovėjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, išlipęs iš automobilio, jis koja ne mažiau kaip du kartus spyrė Z. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kairiame šone, kairės pusės pilvo srityje ir dešinėje klubinėje srityje, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pademonstravęs nepagarbą aplinkai ir sutrikdęs visuomenės rimtį. Tokiu būdu jis pažeidė viešąją tvarką padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. irgi buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad nežymų sveikatos sutrikdymą Ž. J. padarė pažeisdamas viešąją tvarką. Tuo tarpu E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. tuo, kad sunkų sveikatos sutrikdymą Z. B. padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Skundžiame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikose nėra. Nuosprendyje nurodyta, kad chuliganizmui ar viešosios tvarkos pažeidimui yra būdinga tai, kad smurtas yra vartojamas nesant dingsties arba esant menkaverčiai dingsčiai, be to, ši tvarka turi būti pažeidžiama tyčia. Šioje situacijoje kilusiomis muštynėmis buvo siekiama išspręsti konfliktą tarp priešiškai nusiteikusių jaunuolių iš skirtingų vietovių, be to, dauguma apklaustų asmenų parodė, kad autobusų stotelėje pirmieji neteisėtus veiksmus pradėjo nukentėjusysis Z. B. ir jo draugai, mėtydami butelius į (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius, o tik po to prasidėjo jų tarpusavio muštynės. Todėl vertinti kaltinamųjų veiksmus (smūgių sudavimą) kaip chuliganiškus ar pažeidžiančius viešąją tvarką, jeigu tokius veiksmus pradeda kita pusė, negalima. Tokias veikas reikia vertinti kaip nusikaltimus žmogaus sveikatai be chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių. Tokiu atveju E. Z. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. Tačiau teismas taip pat padarė išvadą, kad nukentėjusysis Z. B. elgėsi agresyviai, metė butelį, su draugų kompanija pajudėjo link jaunuolių iš (duomenys neskelbtini)  k. automobilių, o po to pirmas spyrė E. Z.. Teismo nuomone, tokie Z. B. veiksmai gali būti vertinami chuliganiškais, jais buvo provokuojamos muštynės ir nuo tokių Z. B. veiksmų E. Z. prireikė gintis. Teismas padarė išvadą, kad E. Z. veikė būtinosios ginties situacijoje, tačiau suduodamas Z. B. smūgius beisbolo lazda, peržengė būtinosios ginties ribas. Todėl E. Z. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. Nenustatęs būtinosios ginties situacijos M. R. ir Ž. J. muštynėse, teismas padarė išvadą, kad M. R. už nežymų Ž. J. sveikatos sutrikdymą gali atsakyti tik pagal BK 140 str. 1 d., o kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, M. R., vadovaujantis BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. buvo atleistas ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta. Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamojo V. N., kaip ir M. R. veika, irgi galėtų būti vertinama tik pagal BK 140 str. 1 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už nesunkų (turėtų būti nežymų) sveikatos sutrikdymą, tačiau, teismo nuomone, V. N. kaltė neįrodyta. Apie tai, kad V. N. spardė Z. B., parodė trys liudytojai: Z. B. sesuo G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž., gyvenantys (duomenys neskelbtini)  k. Šių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir laikytini abejotinais, jais tikėti galima tik ta apimtimi, jog E. Z. smogė Z. B. lazda. Tuo tarpu liudytojai iš (duomenys neskelbtini)  k. K. K., A. K., V. A. J., E. G. parodė, kad V. N. nieko nedarė ir į konfliktą nesikišo. Dar kiti liudytojai, buvę įvykio vietoje, apie V. N. veiksmus nieko negalėjo parodyti. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su poodine kraujosruva dešinės akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas ant dešiniojo klubo (šis sužalojimas inkriminuojamas V. N.) galėjo gautis Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis vietomis į kietą ir šiurkštų paviršių (pavyzdžiui, asfaltuotą kelio dangą). Teismas padarė išvadą, kad šį sužalojimą nukentėjusysis Z. B. patyrė griūdamas ant asfalto, o ne jį spardant. Nors V. N. buvo inkriminuoti ir kiti Z. B. padaryti sužalojimai, pasireiškę nubrozdinimais kairio šono ir pilvo kairėje pusėje, tačiau nėra įrodyta, kad juos padarė būtent V. N.. Dėl  šių motyvų teismas V. N. išteisino, kadangi jo kaltė padarant nusikalstamą veiką neįrodyta (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamųjų įstatymų pritaikymo kvalifikuojant E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo proceso įstatymo nutraukiant bylą M. R., taip pat dėl nepagrįsto V. N. išteisinimo, dėl neteisingai paskirtų bausmių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. E. Z. buvo kaltinamas tuo, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. V. N. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį Z. B., t. y. spiriant jam ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas bei padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiajame šone, kairės pusės pilvo srityje ir dešinėje klubinėje srityje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką. M. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tokiomis pačiomis aplinkybėmis pavartodamas fizinį smurtą prieš Ž. J., t. y. beisbolo lazda suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą ir padarydamas jam kairės rankos sumušimą alkūnės sąnario srityje ir galvos sumušimą, padarė šiam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad E. Z. Z. B. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, o M. R. ir V. N. nepagrįstai kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu. Tokias išvadas teismas  motyvavo tuo, kad muštynės tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  kaimų vaikinų įvyko dėl prieš tai šokiuose tarp Z. B. ir M. R. įvykusio konflikto, kai Z. B. pastūmė M. R. ir šis  apsipylė alumi. Dėl to jie po šokių visi susirinko „išsiaiškinti santykių“. Teismas nurodė, jog ir pačiame kaltinamajame akte nurodyta, kad muštynės įvyko dėl vykstančių nuolatinių konfliktų tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  kaimų jaunimo, tačiau tai yra traktuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas arba chuliganiškos paskatos. Chuliganizmo arba viešosios tvarkos pažeidimo atveju smurtas yra vartojamas nesant dingsties ar esant menkavertei dingsčiai, be to, viešoji tvarka turi būti pažeidžiama tyčia. Šioje situacijoje, teismo nuomone, muštynėmis buvo siekiama išspręsti konfliktą tarp priešiškai nusiteikusių jaunuolių iš skirtingų vietovių, o tai rodo, kad chuliganizmo ir viešosios tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikoje nėra. Be to, dauguma apklaustų asmenų nurodė, kad autobusų stotelėje pirmieji neteisėtus veiksmus pradėjo nukentėjusysis Z. B. ir jo draugai, o tik po to prasidėjo tarpusavio muštynės. Todėl kaltinamųjų smūgių sudavimo negalima vertinti kaip chuliganiškų ar viešąją tvarką pažeidžiančių veiksmų. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. birželio 25 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas po šokių susirinko prie autobusų stotelės dar pabendrauti tarpusavyje, nes toks jaunimo susibūrimas minėtoje vietoje po šokių buvo tapęs tradicija nuo senų laikų. Aikštelėje buvo daug merginų, nepilnamečių ir mažamečių vaikų. Visi jie linksmai ir geranoriškai bendravo, niekas nelaukė muštynių ir nesiruošė muštis, tam nebuvo pasiruošę jokių įrankių ir pan. Kai (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai keturiais automobiliais atvažiavo į aikštelę ir sustojo šalia jų kompanijos, jiems tapo aišku, kad plateliškiai atvyko su negerais kėslais. O kai iš automobilių plateliškiai ėmė lipti apsiginklavę beisbolo lazdomis, dalis merginų ir vaikų iš baimės net pabėgo iš įvykio vietos, o kiti, kaip galėjo, pradėjo gintis nuo netikėto ir žiauraus užpuolimo. Kaltinamieji viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais demonstravimu ir švaistymusi beisbolo lazdomis, fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusiuosius Ž. J. ir Z. B., visiškai nesiekė išspręsti konflikto, kuris šokių metu seniai jau buvo pasibaigęs, o aiškiai pažeidė viešąją tvarką. Konfliktas šokiuose tarp Z. B. ir M. R. buvo pasibaigęs prieš keletą valandų, (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelėje šie asmenys tarpusavyje nekonfliktavo. Išlipęs iš automobilio M. R. beisbolo lazda pradėjo daužyti Ž. J., o ne Z. B.. Jokio konflikto tęsinio nebuvo, o tas buvęs konfliktas tik buvo panaudotas kaip mažareikšmė dingstis pradėti vykdyti nusikalstamą veiką dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamųjų draugas liudytojas E. G. parodė, kad išlipęs iš automobilio jis pamatė, kaip nuo stotelės link jų bėga Z. B., kuris, likus 5 m. iki M. R., metė į jį butelį, bet nepataikė. Taip pat šis liudytojas matė, kad E. Z. ir M. R. rankose turėjo beisbolo lazdas. Vadinasi, Z. B. butelį metė savigynos tikslu, siekdamas atremti ginkluotą užpuolimą, apsiginti pačiam ir apginti aikštelėje buvusius vaikus bei merginas, ir niekam nespėjo suduoti jokių smūgių. Teismas, neįvertinęs įrodymų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir nepagrįstai perkvalifikavo M. Z. veiką iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d., o M. R. iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., taip pat, neįvertinęs visų BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, E. Z. paskyrė ir neteisingą bausmę. Kvalifikuodamas E. Z. nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad šis nuteistasis sunkų kūno sužalojimą padarė veikdamas būtinosios ginties situacijoje, tačiau jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio, nes Z. B. rankose neturėjo jokio įrankio, o E. Z. smūgiavo šiam nukentėjusiajam beisbolo lazda ir sudavė ne vieną kartą. Nuosprendyje nurodyta, kad  E. Z. turėjo galimybę neįsivelti į muštynes, galėjo pabėgti ar pasislėpti automobilyje, tad jis  peržengė būtinosios ginties ribas. Tai, kad E. Z. nakties metu atvažiavo į svetimą vietą pas svetimus žmones, norėdamas pagąsdinti (duomenys neskelbtini)  k. gyventojus, pademonstruoti jiems aiškią nepagarbą ir priešpastatyti save aplinkiniams, buvo vienas iš aktyviausių užpuolimo dalyvių, beisbolo lazda dėl chuliganiškų paskatų sunkai sužalojo Z. B., patvirtina nukentėjusiojo Ž. J., išteisintojo V. N. bei liudytojų G. S., R. Ž., T. L., R. V., V. J., M. S. bei paties nuteistojo E. Z. parodymai. Nukentėjusysis Ž. J. parodė, kad iš automobilio su lazdomis išlipo M. R. ir E. Z.. Matė, kaip Z. B. atšoko nuo E. Z.. E. Z. ir M. R. švaistėsi beisbolo lazdomis, jis suprato, kad jie norėjo pulti Z. B.. Tada jis, pribėgęs prie M. R., bandė iš jo tą lazdą atimti, bet pats nuo jo ta lazda gavo smūgį į galvą ir nukrito ant žemės. Gulėdamas matė, kaip M. R. mosikavo lazda prieš L. J., o E. Z. beisbolo lazda daužė ant žemės gulinčiam Z. B. į viršutinę kūno dalį kokius 2-3 kartus. Liudytoja G. S. parodė, kad matė M. R. ir E. Z. švaistantis beisbolo lazdomis, M. R. lazda sudavė  Ž. J. į galvą, o E. Z. tuo metu trenkė lazda Z. B. į pakaušį, o šiam nugriuvus, E. Z. sudavė dar apie 2 smūgius jau gulinčiam Z. B.. Kai ji pribėgo prie gulinčio brolio Z. B. ir užgulė jį savo kūnu, daugiau niekas smūgių jam nesudavė. Liudytoja R. Ž. parodė, kad taip pat matė, kaip M. R., E. Z. , V. N. ir Z. P. iš karto puolė prie Z. B., beisbolo lazdomis švaistėsi M. R. ir E. Z.. Matė, kaip E. Z. kelis kartus užsimodavo lazda suduoti Z. B., bet šis nuo smūgių išsisukdavo, tačiau iš kelinto karto pataikė Z. B. į galvą, tada nukentėjusysis nugriuvo. Nugriuvusiam ant žemės Z. B. E. Z. dar 3-4 kartus lazda sudavė į viršutinę kūno dalį. Kad M. R. ir E. Z. švaistėsi beisbolo lazdomis, patvirtino ir liudytojai T. L., R. V., E. G., M. S.. Kad rankose kažkokias lazdas turėjo E. Z. ir M. R., parodė ir išteisintasis V. N.. Be to, ir pats E. Z. tyrimo metu parodė, kad iš automobilio išlipo su beisbolo lazda rankose, norėdamas pagąsdinti (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą. Visi šie parodymai patvirtina, kad būtent Z. B. reikėjo gintis nuo pavojingo ginkluoto E. Z. užpuolimo, o ne atvirkščiai. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad E. Z. atsakomybę lengvina tai, jog jo veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo Z. B. elgesys, o papildomai E. Z. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 28 str. 3 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje padaręs bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kvalifikuojant M. R. veiką. Jo nusikalstama veika nepagrįstai perkvalifikuota į BK 140 str. Be to, teismas dar ir nepagrįstai nutraukė bylą prieš M. R. vadovaujantis BK 38 str., nes tokiu atveju byla prieš šį kaltinamąjį turėjo būti nutraukta vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą ir apie tai, kad kaltinamojo V. N. veiką irgi galėtų vertinti tik pagal BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje taip pat nurodyta, jog apie tai, kad V. N. spardė Z. B., parodė 3 liudytojai: nukentėjusiosios Z. B. sesuo G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž., gyvenantys (duomenys neskelbtini)  k. Tuo tarpu liudytojai iš (duomenys neskelbtini)  k. (K. K., A. K., V. A. J., E. G.) parodė, kad V. N. nieko nedarė ir į konfliktą nesikišo. Teismas padarė išvadą, kad V. N. kaltė neįrodyta, todėl jis turi būti išteisintas. Tačiau išteisinęs V. N., teismas rėmėsi šio kaltinamojo draugų K. K., A. K., V. A. J., E. G. nenuosekliais parodymais. Šie asmenys faktiškai dalyvavo chuliganiškame (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo užpuolime, jų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jie ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme juos keitė siekdami padėti savo draugams E. Z., M. R. ir V. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent sušvelninti jų padėtį. Tuo tarpu po kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymai apie tai, kad V. N. spardė Z. B., buvo visada vienodi, nuoseklūs ir aiškūs. Savo parodymus jie patvirtino ir akistatų metu. Šie liudytojai gerai pažįsta V. N., nes mokėsi vienoje mokykloje, nebuvo nesusipykę, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo apkalbėti būtent V. N.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais ir išteisinti V. N., kurio kaltę įrodo dar ir teismo medicinos specialisto išvada. Tokiu būdu, teismas neatsižvelgė į išnagrinėtų įrodymų visumą, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir V. N. išteisino nepagrįstai.

Nepagrįstai perkvalifikavęs nuteistojo E. Z. nusikalstamą veiką, be pagrindo nustatęs dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirdamas bausmę teismas neįvertino ir visų BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių. Todėl paskyrė šiam nuteistajam neteisingą, per švelnią bausmę. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad E. Z. gerai charakterizuojamas. Iš bylos medžiagos matosi, kad E. Z. 2008 m. kovo 16 d. kitoje baudžiamojoje byloje Kretingos r. PK pareikštas įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, be to jis yra baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, už nedidelį chuliganizmą, šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš (duomenys neskelbtini)  gimnazijos charakteristikos matosi, kad E. Z. 11 klasėje į gimnazijos renginį atėjo išgėręs, po kurio laiko sumušė mergaitę, stipriai spyrė penktokui. Jam už gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio taisyklių pažeidimus 2007 m. kovo 14 d. buvo pareikštas įspėjimas, o 2007 m. lapkričio 7 d. – papeikimas. Todėl teismo išvada, kad E. Z. gerai charakterizuojamas, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių. Skiriant bausmę E. Z. turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes ir padariusį ypatingą žalą nukentėjusiajam, taip pat į tai, kad nusikaltimui jis buvo iš anksto pasiruošęs įrankius, kas rodo jo didesnį pavojingumą, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė. Todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. V. N. neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, nusikalto būdamas nepilnametis. Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą, nurodydamas nuosprendyje, kad Z. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Teismas priteistiną civilinio ieškinio dydį sumažino motyvuodamas tuo, kad E. Z. nusikalstamą veiką padarė viršydamas būtinosios ginties ribas. Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. po patirtos galvos traumos buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, jis tapo neįgalus, kad E. Z. sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o ne peržengiant būtinosios ginties ribas, civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi ir iš nuteistojo E. Z. nukentėjusiajam Z. B. turėjo būti priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. N. irgi turi būti priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Prašo nuosprendžio dalį dėl E. Z. ir M. R. veikų kvalifikavimo pakeisti, o nuosprendžio dalį dėl V. N. išteisinimo panaikinti ir priimti nuosprendį. E. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. V. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 parų arešto. M. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d.,  M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti. Nukentėjusiajam Z. B. priteisti iš E. Z. 85000 Lt, o iš V. N. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo nusikalstamų veikų įvertinimo ir neteisingai paskirtų bausmių. Teismas kaltinamuosius nuteisė ne už tas nusikalstamas veikas, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl du iš jų baudžiamosios atsakomybės išvengė, o aktyviausiam nusikaltimo vykdytojui buvo paskirta tik laisvės apribojimo bausmė.

Teismas nepagrįstai perkvalifikavo E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas, o V. N. išteisino. Šie asmenys demonstravo brutalią jėgą, būdami girti ir apsiginklavę beisbolo lazdomis užpuolė (duomenys neskelbtini) kaimo jaunimą, sumušę Z. B., padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam Ž. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., o M. R. ir V. N. – pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau teismas šių asmenų veiksmus įvertino ne kaip chuliganiškus, o kaip santykių tarp atskirų teritorijų jaunimo grupių aiškinimąsi, kuris, anot teismo, nepažeidė viešosios tvarkos, netrikdė aplinkinių rimties, nors įvykis ir buvo viešoje vietoje. Jeigu sutiktume su tokiu teismo vertinimu, tai tokiu atveju teismas turėjo spręsti klausimą, ar E. Z. veikos negalima būtų vertinti kaip pasikėsinimo nužudyti kitą žmogų. E. Z. smogė Z. B. beisbolo lazda į gyvybei svarbius organus, matydamas nukentėjusįjį be gyvybės ženklų gulintį kraujo klane, toliau smūgiavo lazda į galvą, spardė kojomis ir taip norėjo elgtis. Jis galėjo ir privalėjo suvokti, kad Z. B. nuo sužalojimų gali mirti, taip elgėsi tyčia ir tokių pasekmių nevengė. Mirties buvo išvengta tik dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo E. Z. valios. Teismas padarė išvadą, kad E. Z. gynėsi nuo Z. B. užpuolimo ir tik viršijo gynybos ribas. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja liudytojų parodymams, paties E. Z. parodymams, užfiksuotiems parodymų patikrinimo vietoje protokole. Jis parodė vietą, kurioje sudavė smūgį beisbolo lazda Z. B. į galvą, parodė, kad šis nuo smūgio nuvirto, o po to nuteistasis dar keletą kartų gulinčiam Z. B. sudavė beisbolo lazda, savo atlikta veika labai didžiavosi, o po muštynių beisbolo lazdą neva išmetė. Beisbolo lazdomis apsiginklavę buvo E. Z. ir M. R., jie jas atsivežė kaip įrankius žaloti žmogui ir suvokė, kad suduodant jomis smūgius gali kilti mirtinos ar labai sunkios pasekmės. Palikę sumuštą Z. B. jie nesiekė išvengti sunkių pasekmių, nekvietė greitosios pagalbos, o sustoję degalinėje vienas kitam gyrėsi, kiek kuris sudavė smūgių. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas Z. P., ikiteisminio tyrimo metu parodęs, jog girdėjo, kaip E. Z. pasakė, kad ,,užmetė su bita“ Z. B.. Šis liudytojas taip pat parodė, kad Z. B. nesudavė E. Z., bet neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant nugaros, ir tuomet jam trenkė beisbolo lazda į galvą, po to dar 2-3 kartus ta pačia lazda smogė gulinčiam Z. B.. Tuomet ir jis pribėgęs prie Z. B. 2 kartus spyrė jam gulinčiam į dešinį šoną. Jis matė Z. B. galvą kraujo klane. Ž. J. taip pat matė, kaip E. Z. išlipo iš automobilio su beisbolo lazda rankoje, lazdą turėjo ir M. R., jie abu turėjo tikslą pulti Z. B.. M. R. beisbolo lazda smogė Ž. J. į galvą, jis suklupo, o atsimerkęs matė, kaip M. R. lazda mojuoja prieš L. J., o E. Z. beisbolo lazda daužo Z. B.. Taip pat jis matė, kaip G. S. pribėgo prie Z. B., užgulė jį savo kūnu ir prašė jo nebemušti. Liudytojos G. S. ir R. Ž. nuosekliai ir aiškiai parodė, kaip buvo užpultas ir sužalotas Z. B.. Šios liudytojos matė, kaip ne tik E. Z. mušė Z. B., bet ir kaip Z. B. spardė V. N. ir Z. P.. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  kaimų jaunimo konfliktas, vykęs autobusų stotelėje, buvo tęstinis. Šokiuose tarp Z. B. ir M. R. konfliktas buvo pasibaigęs, jis nesivystė ir jokios pretenzijos nebuvo reiškiamos. (duomenys neskelbtini)  kaimo jaunimas iš kultūros namų pasitraukė, nes suprato, kad atvykęs (duomenys neskelbtini)  kaimo jaunimas visuomet sukelia konfliktus, peraugančius į muštynes. Teismas nurodė, kad neaišku, dėl ko (duomenys neskelbtini)  jaunimas susirinko prie autobusų stotelės. Liudytojai parodė, kad buvo Joninių naktis ir nesinorėjo eiti namo, kas klausėsi muzikos, kas šnekučiavosi. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini)  kaimo jaunimas keturiais automobiliais važinėjo po kaimą, sustojo prie kultūros namų, po to susirinko prie bažnyčios, o dar vėliau atvažiavo į autobusų stotelę, kur buvo susirinkęs (duomenys neskelbtini)  jaunimas. Toks jų važinėjimas naktį po kaimą rodo, kad jie prie stotelės atvažiavo ne aiškintis santykių, o dar kartą pademonstruoti savo brutalią jėgą ir nepagarbą aplinkiniams, nes jie tam buvo iš anksto pasiruošę įrankius kūnui žaloti – beisbolo lazdas. Jie savo automobilius sustatė ant įvažiavimo į stotelę, o ne automobiliams statyti skirtoje vietoje ir taip užblokavo įvažiavimą į stotelę, užgesino automobilių variklius ir taip demonstravo savo pranašumą prieš kitus asmenis, kėlė baimę ir leido suvokti, kad bus muštynės. Jiems nebuvo jokio reikalo užsukti į autobusų stotelę, jų niekas nekvietė, nepersekiojo ir nepuolė, todėl jiems savigynos taisyklės pritaikytos visiškai nepagrįstai. Teismo vertinimas, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo viešosios tvarkos pažeidimo, yra ne tik neteisingas, bet ir žalingas jaunimui, kuris gali neteisingai suvokti teisingumą. Jau vien tai, kad brutali jėga buvo panaudota viešoje vietoje, yra nepagarba aplinkiniams ir viešosios tvarkos pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama nuostata, kad viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje bet kuriuo metu gali atsirasti bet kuris kitas asmuo ir toje vietoje niekas negali trikdyti ar varžyti esančių žmonių buvimo. Vertindamas smūgių sudavimą ir baimės kėlimą viešoje vietoje kaip smurtą, nukreiptą prieš asmenį, nesant viešosios tvarkos pažeidimo požymių, teismas tai motyvavo tuo, kad muštynes pradėjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas, o atvykėliai turėjo teisę nuo jų gintis. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio 26 d. nutarime nurodyta, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kad kokie nors asmenys būtų agresyviai puolę link plateliškių automobilių, naudoję prieš plateliškius smurtą ar įvykdę kokią nors kitą nusikalstamą veiką. Šiuo prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo pagal įtariamųjų V. N. ir M. R. gynėjo prašymą. Šis nutarimas neapskųstas ir yra galiojantis. Be to, 2008 m. spalio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Z. P. nurodyta, kad Z. P. 2007-06-25, apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelės aikštelėje, kur buvo apie 20 vaikinų ir merginų, du kartus įspyrė ant žemės gulinčiam Z. B., kurio jis nepažinojo, jokių sąskaitų su juo nesuvedinėjo. Z. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria buvo įtariamas. Šios aplinkybės rodo, jog teismo išvada, kad kaltinamųjų veikų negalima laikyti chuliganiškais veiksmais, yra neteisinga. Teismas įvertino abejotinos kilmės automobilio lango įskilimą, nesant jokių duomenų apie tai, kada ir nuo ko šis stiklas įskilęs, kokio pobūdžio įskilimas, kokia jėga tą įskilimą galima padaryti. Visa tai kelia abejonių dėl tokio fakto buvimo. Šias abejones sustiprina tai, kad tariamą automobilio stiklo įskilimą užfiksavo 2007 m. birželio 25 d., 3.05 val., Plungės r. PK vyr. patrulis D. Š., surašydamas transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės protokolą, automobiliui stovint  Plungės m., Vytauto g. Nr. 2. Protokole tik nurodyta, kad įskilęs priekinis stiklas, o kokio pobūdžio įskilimas, išsamiau nenurodyta, taip pat nenurodyta, kad tas stiklas buvo sudaužytas (duomenys neskelbtini)  k. metant į jį  butelį. Protokolą surašęs pareigūnas nebuvo apklaustas. Visa tai leidžia manyti, kad jei automobilio stiklas ir buvo įskeltas, tai galėjo būti padaryta būtent Plungės m. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, apie kurią ir nurodoma protokole. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismas nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Visi kaltinamieji (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo, buvusio įvykio naktį autobusų stotelėje, atžvilgiu elgėsi ypatingai žiauriai, jų aktyvumo lygis buvo vienodas, jie suorganizavo savo draugų grupę ir išreiškė susitarimą atlikti nusikalstamus veiksmus, pavojingus žmonių gyvybei ir sveikatai. Z. B. nebuvo agresyvus, nors kaltinamieji jį stengėsi apibūdinti kaip konfliktinę asmenybę. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad M. R. teigiamai charakterizuojamas. Byloje yra Kretingos r. PK M. R. pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Be to, Klaipėdos apygardos teismui yra perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje dėl analogiškos veikos kaltinimas pareikštas M. R., o prieš E. Z. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tie patys kaltinamieji 2008 m. kovo 16 d. Salantų miestelio centre beisbolo lazdomis sudaužė automobilį ir sumušė tris nepilnametes merginas, sėdėjusias automobilyje. Teismas dėl nesuprantamų motyvų vienų liudytojų parodymus vertino kritiškai, o vadovavosi kitų liudytojų parodymais ir nuosprendį pagrindė spėlionėmis bei abejonių keliančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai perkvalifikavo kaltinamųjų nusikalstamas veikas, nuosprendyje nenurodydamas, kokie neginčijami įrodymai patvirtina, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka.

Prašo nuosprendį pakeisti ir E. Z., M. R. bei V. N. pripažinti kaltais pagal jiems pareikštus kaltinimus, nuteisti juos įstatymų nustatyta tvarka bei pilnai patenkinti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Atsikirtimuose į prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, M. R. nurodo, kad prokuroro skundas yra nenuoseklus ir nepagrįstas. Dar ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pareiškęs prašymus padaryti akistatas, jo veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir bylą prieš jį nutraukti. Prokuratūra, neišsprendusi jo prašymų, bylą perdavė teismui, o teisiamajame posėdyje paaiškėjo visai kitos faktinės bylos aplinkybės, negu jos buvo nurodytos kaltinamajame akte. Jo ir kitų kaltinamųjų veikų perkvalifikavimą nulėmė netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas. Muštynės įvyko dėl tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo nuolatinių konfliktų, todėl kaltinamajame akte tai buvo neteisingai įvertinta viešosios tvarkos pažeidimu. Chuliganizmui ar viešosios tvarkos pažeidimui būdinga tai, kad smurtas vartojamas nesant dingsties ar esant mažareikšmei dingsčiai, be to, viešoji tvarka turi būti pažeidžiama tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad muštynėmis buvo siekiama išspręsti konfliktą tarp priešiškai nusitekusių jaunuolių iš skirtingų vietovių, todėl chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių jo veikoje nėra. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų G. S., K. K., D. K., A. K., L. S., L. J. parodymai. Be to, dauguma apklaustų asmenų parodė, kad neteisėtus veiksmus autobusų stotelėje pradėjo Z. B. ir jo draugai, mėtydami į automobilius butelius, o jau po to prasidėjo tarpusavio muštynės. Tai irgi patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai (smūgių sudavimas) nebuvo chuliganiški ar pažeidžiantys viešąją tvarką. Teismas teisingai nustatė, kad muštynės vyko ne autobusų stotelėje, o prie atvykusių kaltinamųjų automobilių. Tai patvirtina, kad puolė (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai, o (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai atliko gynybinio pobūdžio veiksmus. Prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai vertinami liudytojų parodymai. Daugelis liudytojų parodė, kad (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas mėtė į iš (duomenys neskelbtini)  k. atvažiavusių jaunuolių automobilius butelius, o Z. B. draugas liudytojas R. V. netgi parodė, kad ir pats Z. B. metė į automobilį stiklinį alaus butelį. Apžiūrėjus T. M. automobilį rastas įskilęs priekinis stiklas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Z. B. ir jo draugai buvo nusiteikę agresyviai. Z. B. metė butelį, kartu su savo draugais buvo muštynių iniciatoriumi, su draugais pirmi ėmė eiti prie automobilių, o po to Z. B. pirmasis spyrė E. Z.. Tokie jo veiksmai turi būti vertinami chuliganiškais ir nuo jų E. Z. teko gintis. Jo nuomone, teismas turėjo priimti nutartį šiems asmenims pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d. Prokuroro apeliaciniame skunde, be to, remiamasi tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie skiriasi nuo teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų. Skunde nurodoma apie netinkamų įrodymų įvertinimą, tačiau iš tikrųjų analizuojami ne teisme išnagrinėti įrodymai. Su nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliaciniu skundu jis irgi visiškai nesutinka dėl tų pačių jau išdėstytų aplinkybių. Papildomai pažymi, kad (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai automobiliais neužblokavo įvažiavimo į autobusų stotelę, o sustatė juos važiuojamoje kelio dalyje, apie 50 metrų atstumu iki stotelės. Niekas iš automobiliais atvykusių asmenų nesielgė grubiai ir chuliganiškai, todėl kitiems negalėjo kelti baimės. Jam neaišku, kodėl (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai, jeigu jie jautė baimę, neišsiskirstė, o patys juos puolė. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendį jis laiko pagrįstu, todėl prašo apeliacinius skundus atmesti.

Išteisintasis V. N. atsikirtimuose į prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus irgi nurodo, kad šie skundai nepagrįsti ir nenuoseklūs. Išteisintasis V. N. atsikirtimuose išdėstė tuos pačius nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus kaip M. R., prieš kurį byla nutraukta. V. N. papildomai nurodo tik apie tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai dėstomi liudytojų parodymai apie jo dalyvavimą muštynėse. Apie tai, kad jis (V. N.) spardė Z. B., teisme parodė trys liudytojai: Z. B. sesuo G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir R. Ž., visi gyvenantys (duomenys neskelbtini)  k. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini)  k. gyvenantys liudytojai K. K., A. K., V. A. J. ir E. G. parodė, kad jis nieko nedarė ir į konfliktą nesikišo. Kiti liudytojai, irgi buvę autobusų stotelėje (L. S., L. J., P. R., R. B., R. B., E. S., M. S., M. G., R. V., Š. M., T. M.), apie jo (V. N.) veiksmus negalėjo nieko nurodyti. Liudytoja R. Ž. parodė, kad ,,dar jam (Z. B.) pribėgę spyrė V. N., Z. P. ir  M. G., buvo gal 2-4 spyriai į nugarą, kojas, buvo ir M. R.“. O liudytoja G. S. parodė, kad po to, kai Z. B. gulėjo ant žemės, ,,pribėgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. broliui spyrė, V. N. 2-3 kartus“. Liudytojas T. L. parodė, kad ,,pribėgo ir M. R., V. N., Z. P. bei spardė Z. B.“. To, kad Z. B. spardė M. G., neparodė daugiau jokie liudytojai, o kad Z. B. nespardė M. R., patvirtino daugelis liudytojų, tai rodo, kad G. S. parodymai yra melagingi, ji neteisingai nurodė taip pat muštynių vietą ir įvykių eigą. Daugelis apklaustų liudytojų parodė, kad (duomenys neskelbtini) k. jaunimas mėtė į atvažiavusių (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius butelius. O  Z. B. draugas R. V. parodė netgi apie tai, kad pats Z. B. metė į automobilį stiklinį alaus butelį. Apžiūrėjus T. M. automobilį, rastas įskilęs priekinis stiklas. Tai, kad buvo mėtomi buteliai, rodo, kad Z. B. ir jo draugai buvo nusiteikę agresyviai. Atsikirtimuose V. N. irgi prašo apeliacinius skundus atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliacinius skundus patenkinti. E. Z. paskirti bausmę, kurią prašoma skirti prokuroro apeliaciniame skunde, o V. N. ir M. R. pagal BK 284 str. 1 d. paskirti abiems po 30 parų arešto. Nukentėjusioji L. S. prašo patenkinti jos ir nukentėjusiojo Z. B. apeliacinį skundą. Nuteistasis E. Z., M. R., prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, išteisintasis V. N. ir jų gynėjai prašo prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1-4 p.).

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, bylą teisėjų kolegija patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ir dėl kurių šie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikomos ir BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, tarp jų ir nuostatos dėl nagrinėjimo teisme ribų. BPK 255 str. 1, 2 d. nurodyta, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme taisykles ir tvarką nustato BPK 256 str. Tuo tarpu iš šioje byloje paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad kai kurie apeliantų dėstomi argumentai peržengia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad visi trys buvę kaltinamieji (E. Z., V. N. ir M. R.) padarė nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajam Z. B.. Taip pat nurodoma, kad ne tik E. Z. ir M. R., bet ir V. N. bei Z. P. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų užpuolė (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą būdami apsiginklavę beisbolo lazdomis. Skunde apeliantai dar nurodo, kad teismas turėjo svarstyti klausimą, ar E. Z. veikoje nėra sunkesnio nusikaltimo, t. y. pasikėsinimo nužudyti, sudėties požymių. Apeliantai prašo pilnai patenkinti jų pareikštą civilinį ieškinį, kuriame nukentėjusiesiems Z. B. ir L. S. prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus iš visų trijų kaltinamųjų, taip pat ir iš M. R.. Tuo tarpu iš bylos matosi, kad ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kaltinant tik E. Z.. V. N. ir M. R. buvo kaltinami tik pagal BK 284 str. 1 d., be to M. R. buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu ne prieš Z. B., o tik prieš kitą nukentėjusįjį Ž. J.. Dėl kitų asmenų, išskyrus nurodytus tris kaltinamuosius, byla nagrinėti teisiamajame posėdyje nebuvo perduota. Buvusiam įtariamajam Z. P.,  apie kurį nurodoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, 2008 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimu, sutinkant patiems Z. B. ir L. S., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 119-121, 135-136). Pažymėtina ir tai, kad nei buvęs įtariamasis Z. P., nei išteisintasis V. N. šioje byloje nebuvo nei įtariami, nei kaltinami kam nors sudavę smūgius beisbolo lazdomis, o M. R. buvo kaltinamas sudavęs beisbolo lazda vieną smūgį tik nukentėjusiajam Ž. J.. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma, kad visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš kaltinamojo akto matosi, kad jame tokia kaltinamojo E. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta, apie šią aplinkybę net neužsiminta ir kaltinamajame akte aprašant jo padarytą nusikalstamą veiką. Jokių prašymų kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba veiką kvalifikuoti pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, BPK 256 str. nustatyta tvarka nebuvo pateikta. Kolegija taip pat konstatuoja, kad iš dalies yra pagrįsti ir M. R. bei V. N. atsikirtimai į prokuroro bei nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, kuriuose nurodoma apie šių skundų argumentų nenuoseklumą ir apie netikslų liudytojų parodymų išdėstymą. Pagal BPK 301 str. 1 d. nuostatas teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo tarpu iš apeliacinių skundų matosi, kad juose dėstomi ne tik liudytojų, bet ir kitų apklaustų asmenų parodymai, duoti ne teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu. Atsikirtimuose į apeliacinius skundus apie tai irgi nurodoma pagrįstai.

Nors prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami ir skundžiamas nuosprendis keičiamas, vis dėlto, įvertinus jau aptartas aplinkybes, kolegija pirmiausia konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, neperžengiant BPK 255 str. nustatytų bylos nagrinėjimo teisme ribų, o nuosprendį pagrindė, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d., tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Iš bylos ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir didžiąją dalį įvykusių muštynių bei E. Z. ir M. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių. Teisingai nustatyta šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, nukentėjusiesiems Z. B. ir Ž. J. padaryti sužalojimai, jų padarymo būdas ir kai kurios kitos aplinkybės, taip pat nustatyti įvykiai iki muštynių ir aplinkybės, kuriomis (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas kaltinime nurodytu laiku susitiko nusikaltimo įvykio vietoje.

Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais šioje byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 24 d. vakare (duomenys neskelbtini) k. kultūros namuose vyko šokiai, į kuriuos atvyko paties (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas, o taip pat automobiliais atvažiavo ir jaunimas iš (duomenys neskelbtini)  k. Tarp vietinių, (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių buvo ir nukentėjusieji Z. B. bei Ž. J., o tarp iš (duomenys neskelbtini)  k. atvykusių asmenų buvo ir kaltinamieji E. Z., M. R. bei V. N.. Byloje taip pat nustatyta, kad šokių metu nedidelis konfliktas buvo kilęs tarp M. R. ir Z. B.. Pats M. R. teisme parodė, kad pro šalį ėjusį Z. B. jis pavadino ,,peraugėliu“. Jis iš butelio gurkšnojo alų, dėl jo pasakytų žodžių Z. B. jį puolė, sudavė smūgį delnu ir aptaškė jį alumi. Tačiau budėtojas ir jo mergina juos išskyrė ir tuo šis konfliktas baigėsi. Z. B. sesuo liudytoja G. S. irgi parodė, kad šokiuose Z. B. susistumdė su M. R. ir šis apsipylė alumi. Liudytoja D. K. parodė, kad šokių metu prie lauke alų gėrusio M. R. pribėgo Z. B., sudavė jam į krūtinę ir šis apsipylė alumi. Tarp jų kilo konfliktas, bet ji ir Z. B. sesuo juos išskyrė ir tuo viskas baigėsi. Apie tai, kad šokių metu M. R. kažką pasakė Z. B., dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas ir susistumdymas, taip pat parodė liudytojai T. L. ir R. Ž.. Nors M. R. ir liudytojų parodymuose apie šio konflikto aplinkybes yra kai kurių nežymių prieštaravimų, jų ir visų kitų apklaustų asmenų parodymais buvo nustatyta, kad Z. B. ir M. R. konfliktas šokiuose buvo trumpas ir epizodinis, kūno sužalojimai niekam nebuvo padaryti, kiti asmenys šiame konflikte nedalyvavo, o pats konfliktas pasibaigė dar iki šokių kultūros namuose pabaigos. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jokio šio konflikto tęsinio nebuvo, o nukentėjusiųjų skunde nurodoma ir apie tai, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad šis konfliktas buvo tęstinis, prasidėjęs šokių metu ir pasibaigęs muštynėmis automobilių stovėjimo aikštelėje. Su apeliacinių skundų argumentais, kad konfliktas tarp M. R. ir Z. B. ne tik prasidėjo, bet ir pasibaigė dar šokių metu, galima sutikti. Kita vertus, iš esmės tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nuosprendyje teismas konfliktą tarp M. R. ir Z. B. šokių metu ir vėliau įvykusias muštynes autobusų stotelėje kaip tik ir išskyrė kaip du atskirus įvykių epizodus. Be to, nors ir padaręs išvadą, kad vėliau autobusų stotelėje dviejų kaimų jaunimas susirinko ,,išsiaiškinti santykių“, muštynių ir prieš tai įvykusio Z. B. ir M. R. konflikto teismas tiesiogiai nesusiejo, taip pat nebuvo padaryta ir išvada, kad muštynės buvo jau nurodyto konflikto tęsinys. Daugelis po šokių vykusių įvykių aplinkybių taip pat nustatytos teisingai ir dėl jų taip pat nekyla abejonių. Byloje nustatyta, kad pasibaigus šokiams, jau 2007 m. birželio 25 d. naktį, keliolika (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų ir merginų susirinko prie (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje esančios autobusų stotelės, kai kurie jaunuoliai gėrė alų, tarp čia susirinkusių asmenų buvo ir nukentėjusieji Z. B. bei Ž. J.. Tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini)  k. atvykę asmenys pasibaigus šokiams neišvažiavo namo, o iš pradžių automobiliais atvažiavo į prie (duomenys neskelbtini)  k. bažnyčios esančią aikštelę, ten palaukė, kol M. R. ir R. B. automobiliu parvežė namo M. R. draugę (duomenys neskelbtini)  k. gyventoją D. K., o M. R. ir R. B. grįžus, visi (duomenys neskelbtini) k. jaunuoliai automobiliais nuvažiavo prie tos pačios (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės ir ten sustojo. Liudytojai nevienodai nurodo apie tai, ar (duomenys neskelbtini)  atvažiavo 3 ar 4 automobiliais, tačiau nustatyta, kad iš tikrųjų automobiliai buvo 4: ,,VW Golf“, ,,Ford Probe“, ,,Audi 100“ ir ,,Peugeot 306“. Tai patvirtina paties nuteistojo E. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai – planas-schema ir fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad nurodyti keturi (duomenys neskelbtini) automobiliai sustojo viena šalia kito viena eile ir užtverdami vieną išvažiavimą iš autobusų stotelės į kelią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124-128). Kad 4 (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo sustatyti taip, kaip parodyta jau paminėtame plane-schemoje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir asmuo, prieš kurį byla nutraukta, M. R.. Kaip atrodo įvykio vieta, autobusų stotelė, kur E. Z. ir M. R. nurodytoje vietoje buvo sustoję automobiliai ir kur įvyko muštynės, galima spręsti ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo, prie jo pridėto plano ir fotonuotraukų (t. 1, b. l. 15-19). Automobiliams sustojus nurodytoje vietoje, prie autobusų stotelės stovėję (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai į plateliškių automobilių pusę pradėjo mėtyti alaus butelius, vienas butelis pataikė į automobilį ir įskėlė jo priekinį stiklą. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio stiklo įskilimas būtent toje aikštelėje mestu buteliu jiems kelia abejonių, nes tas automobilis buvo apžiūrėtas ne šio įvykio, o kitoje vietoje, tačiau tokius apeliantų argumentus kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad T. M. automobilis ,,Peugeot 306“ buvo apžiūrėtas 2007 m. birželio 25 d. prie Plungės r. PK esančioje stovėjimo aikštelėje. Automobilio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 21-22) nurodyta, kad įskilęs šio automobilio priekinis stiklas. Apie tai, kad į plateliškų automobilius buvo mėtomi alaus buteliai, parodė ne tik kaltinamieji ir jų draugai, bet ir liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)  k. gyventojai, todėl abejoti, kad automobilio ,,Peugeot 306“ stiklas buvo įskeltas buteliu būtent nusikalstamos veikos įvykio vietoje, nėra pagrindo. Tačiau to paties įvykio metu buvo nustatyti ir aktyvūs (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių veiksmai. Atvykę prie autobusų stotelės ir sustatę 4 automobilius į vieną eilę, jie išlipo iš automobilių, tarp išlipusių asmenų buvo ir kaltinamieji E. Z., M. R. bei V. N.. Taip pat nustatyta (tai dar bus aptarta papildomai), kad iš automobilių išlipę E. Z. ir M. R. rankose laikė medines beisbolo lazdas. Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais byloje buvo nustatyta, kad po to (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, tarp kurių buvo Z. B. ir Ž. J., ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai, tarp kurių buvo E. Z. ir M. R., ėjo vieni į kitų pusę ir tarp jų kilo muštynės. Šių muštynių metu M. R. beisbolo lazda sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam Ž. J., Z. B. spyrė koja į smakrą nuteistajam E. Z., o pats E. Z. beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam Z. B.. Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam Ž. J. buvo nustatytas galvos sumušimas ir kairės rankos alkūnės sąnario sumušimas. Sužalojimai padaryti galimai kaltinime nurodytu laiku ir galimai suduodant smūgį lazda. Sužalojimai Ž. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 39). Nukentėjusiajam Z. B. buvo nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu virš dešinio antakio, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, muštine žaizda kairėje viršugalvinėje-pakaušinėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu kairėje, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju smegenų dangalu kairėje, subarachnoidiniu pakraujavimu, smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, lydimu galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, II kaklinio stuburo slankstelio danties lūžimas, taip pat odos nubrozdinimai kairio šono ir kairės pilvo pusės srityje ir dešinėje klubinėje srityje. Sužalojimai Z. B. padaryti galimai naktį iš 2007 m. birželio 24 d. į 25 d., jie galėjo būti padaryti nuo tų vietų sumušimų kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su poodine kraujosruva dešinės akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas dešinėje klubinėje srityje galėjo gautis ir Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis vietomis į kietą šiurkštų paviršių (pvz., į asfaltuotą kelio dangą). Dėl šioje išvadoje nurodyto galvos sužalojimo Z. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 25-26). Iš dar vienos teismo medicinos specialisto išvados matosi, kad kūno sužalojimai buvo padaryti ir pačiam nuteistajam E. Z.. Jam nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu pasmakrėje, trauminiu abipusiu smilkininių-apatinio žandikaulio sąnarių uždegimu, galvos smegenų sukrėtimu, lydimu neintensyvaus galvos smegenų pabrinkimo, taip pat kraujosruva kairės šlaunies priekiniame paviršiuje. Šiuos sužalojimus E. Z. galėjo patirti dėl traumos, sumušus tas vietas kietais bukais daiktais maždaug prieš 7-10 parų laiko iki apžiūros. Kadangi E. Z. buvo apžiūrėtas 2007 m. liepos 3 d., jam nustatyti sužalojimai irgi galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku. Išvadoje taip pat nurodyta, kad išvardintais sužalojimais E. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 106-107). Iš bylos taip pat matosi, kad į įvykio vietą nuvykusiam policijos patruliui M. T. aiškinantis įvykio aplinkybes, liudytojas L. J. pateikė medinę beisbolo lazdą paaiškinęs, kad šią lazdą jis muštynių metu atėmė iš M. R.. Iš daiktų pateikimo protokolo matosi, kad šią lazdą pareigūnas M. T. pateikė ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 12). Iš daiktų apžiūros protokolo bei prie jo pridėtos fotonuotraukos matosi, kad įvykio vietoje paimta medinė tekinta 640 mm ilgio lazda, savo forma panaši į beisbolo lazdą (t. 1, b. l. 13-14). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. R. pripažino, kad nurodyta beisbolo lazda kaip tik ir yra ta lazda, kurią muštynių metu L. J. iš jo atėmė, o po to atidavė policijai. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad M. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam Ž. J., o E. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam Z. B. suduodami jiems smūgius būtent beisbolo lazdomis. Tokias teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Kaltinamasis M. R. teisme parodė, kad aikštelėje išlipus iš automobilio, jį puolė L. J. ir Ž. J.. Gindamasis jis ėmė mojuoti mediniu pagaliu ir sudavė juo L. J. į petį. M. R. parodė, kad tai buvo ne beisbolo lazda, o apie 1 metro ilgio medinis pagalys, kurį jis laikė automobilio salone ir kurį naudodavo paremti automobilio variklio dangtį. Muštynių metu tą pagalį L. J. iš jo atėmė. Tuo tarpu liudytojas L. J. teisme parodė, kad iš automobilio išlipęs M. R. puolė jį su beisbolo lazda, bet jis tą lazdą iš jo atėmė ir po to atidavė policijai. Nukentėjusysis Ž. J. teisme parodė, kad muštynių metu kažkas šūktelėjo, kad kažkuris iš (duomenys neskelbtini)  rankoje turi beisbolo lazdą. Paėjus keletą žingsnių, M. R. sudavė jam smūgį lazda į galvą. Po to L. J. rodė jam tą lazdą ir jis paskambino policijai. Jau buvo nurodyta apie tai, kad lazdą, kuria buvo suduotas smūgis į galvą Ž. J., iš M. R. atėmė L. J. ir padavė ją į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui, o šis tą lazdą pateikė ikiteisminiam tyrimui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. R. parodė, kad būtent šia prie bylos pridėta lazda jis sudavė smūgį ne L. J., o Ž. J.. Iš prie bylos pridėtos lazdos fotonuotraukos matosi, kad L. J. iš M. R. buvo atimta tekinta 640 mm ilgio medinė lazda, kurios vienas galas plonesnis, o kitas storesnis, plonesniame gale yra sustorėjimas, abu lazdos galai apvalūs. Šios aplinkybės paneigia M. R. parodymus apie šios lazdos laikymą automobilio salone tik automobilio variklio dangčio parėmimui. Lazdos dydis, forma ir kiti duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad tai buvo beisbolo lazda, kurią M. R. specialiai panaudojo muštynių metu ir ja sužalojo nukentėjusįjį Ž. J.. Tuo tarpu lazda, kuria nuteistasis E. Z. sudavė smūgius nukentėjusiajam Z. B., nebuvo surasta. Teisme nuteistasis E. Z. parodė, kad sustojus aikštelėje prie autobusų stotelės, jis išlipo iš automobilio, paėjo kelis žingsnius ir pamatė prie jo atbėgantį Z. B., jį atpažino iš ūgio, nes Z. B. buvo aukščiausias (duomenys neskelbtini)  k. vaikinas. Pribėgęs prie jo Z. B. pirmasis spyrė jam koja į veidą, nuo šio smūgio jis atsitrenkė į  automobilį ir prarado sąmonę. Pajuto dar kelis jam suduodamus smūgius. E. Z. parodė, kad tada, būdamas labai išsigandęs, pamatė, kad pats rankoje laiko kažkokį pagalį. Bijodamas, kad bus dar sumuštas, jis pajudėjo į Z. B. pusę, matė, kaip šiam susipynė kojos ir jis pargriuvo ant asfalto. Z. B. bandė nuo žemės keltis ir tada jis tuo pagaliu sudavė Z. B. smūgį, kur pataikė, neprisimena. Po to sudavė pagaliu dar kartą, iš viso ne mažiau kaip du kartus. E. Z. parodė, jog „negalėtų įvardinti, kad ta lazda buvo beisbolo“, o kur po to ją padėjo, neprisimena, galvoja, kad ją kažkur išmetė. Kai po to įsėdo į automobilį, tos lazdos jau nematė. E. Z. dar parodė, kad po to, kai sudavė Z. B. smūgius pagaliu, matė, kad Z. B. atbėgęs jaunimas spardė, kas jį spardė konkrečiai, negali pasakyti. Ką muštynių metu darė M. R. ir V. N., jis nematė. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. Z. vėl parodė, kad pirmiausia jam į galvą smūgį sudavė Z. B., todėl jis neprisimena, kur rado ir iš kur paėmė jau nurodytą pagalį. Prisimena tik tai, kad atsikėlęs nuo žemės pastebėjo, kad pagalys yra jo rankose. Tada ir sudavė tuo pagaliu nuo žemės besikeliančiam Z. B., kiek iš viso jam sudavė smūgių pagaliu, negali pasakyti. Po to jis pats Z. B. nespardė, matė tik jį spardžiusių asmenų siluetus. Kad Z. B. būtų spardę M. R. ir V. N., jis nematė. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas E. Z. versiją, jog jis smūgius Z. B. sudavė ne beisbolo lazda, o kažkokiu nuo žemės atsitiktinai paimtu pagaliu, atmetė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota ir, kolegijos nuomone, pagrįsta. Apie tai, kad Z. B. spyrė E. Z. į galvą, o po to E. Z. sudavė lazda Z. B., teisme parodė ir E. Z. draugas išteisintasis V. N., o dar konkrečiau apie šias aplinkybes parodė liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)  kaimo gyventojai.  Z. B. sesuo liudytoja G. S. teisme parodė, kad matė, kaip E. Z. mojavo būtent beisbolo lazda, su šia lazda jis ir išlipo iš automobilio. Po to su šia lazda E. Z. sudavė jos broliui Z. B. į galvą, o šiam nukritus smogė lazda dar kartą. Liudytoja dar parodė, kad ji žino, kaip atrodo beisbolo lazda, todėl ir suprato, kad E. Z. rankose turėjo būtent beisbolo lazdą. Liudytojas T. L. teisme parodė, kad matė, kaip E. Z. iš automobilio išlipo rankoje laikydamas beisbolo lazdą ir ja smogė Z. B., po to jį dar ir spardė. Patikslindamas šias aplinkybes dar parodė, kad Z. B. jau pargriuvus E. Z. jam dar kokius du kartus sudavė lazda į galvą ir spyrė jam į pilvą. Ta beisbolo lazda buvo medinė. Liudytoja R. Ž. teisme irgi parodė, kad matė, kaip E. Z. susikibo su Z. B., smogė Z. B. lazda į kaklą, šis nugriuvo, o tada daužė gulintį Z. B. iš viršaus į apačią, sudavė lazda 3-4 smūgius, daugiausia į galvą. R. Ž. parodė, kad tai buvo beisbolo lazda. Nuosprendyje teismas E. Z. versiją, kad jis šalia autobusų stotelės ant asfalto netikėtai rado ir sugriebė pagalį, atmetė kaip nerealią ir neįtikinančią. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra pagrįsta, be to, tai patvirtina ir jau aptarti liudytojų parodymai apie tai, kad jie E. Z. rankose matė būtent beisbolo lazdą, be to, matė E. Z. su šia lazda ir išlipantį iš automobilio. Pažymėtina dar ir tai, kad apie smūgių sudavimą Z. B. būtent beisbolo lazda ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs ir pats E. Z.. Teisme perskaitytuose E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b. l. 118-120) apklaustas įtariamuoju E. Z. buvo parodęs, kad išlipdamas iš automobilio jis pasiėmė savo beisbolo lazdą, nes norėjo pagąsdinti (duomenys neskelbtini) k. jaunimą. Tą beisbolo lazdą laikė nuleidęs prie šono. Pribėgęs Z. B. spyrė jam į smakrą, jis nugriuvo, o atsikėlęs ir pakėlęs beisbolo lazdą ėmė artėti prie Z. B., eidamas lazda mojavo. Susipynus kojoms Z. B. pargriuvo, bandė keltis ir tada jis jam sudavė beisbolo lazda per galvą. Dar po to gulinčiam Z. B. jis beisbolo lazda sudavė du smūgius į pilvą. Matė, kad prie jų atbėga Z. B. sesuo G. S. ir tada jis dar kartą sudavė Z. B. lazda į nugarą-petį. Po to, prieš įlipdamas į automobilį, tą beisbolo lazdą, norėdamas ja atsikratyti, kažkur išmetė. Šios apklausos metu E. Z. dar buvo parodęs, kad beisbolo lazdą maždaug prieš du mėnesius pats pasigamino tekinimo staklėmis savo namuose. Ją pasigamino savigynai. Įvykio dieną lipdamas į automobilį „VW Golf“ apie tai, kad beisbolo lazdą pasiima gynybai, buvo pasakęs ir savo pažįstamam A. K.. Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, E. Z. paaiškino, kad nurodytos apklausos metu apie beisbolo lazdą jis nieko neparodė, jo parodymai užrašyti neteisingai, apklausos metu nedalyvavo gynėjas. Teisme liudytoju apklaustas E. Z. tėvas V. Z. irgi parodė, kad apie sūnaus beisbolo lazdą jis nieko nežinojo, be to, namuose pasigaminti tokią lazdą jis neturėjo galimybės. Nuteistojo nurodytą parodymų pakeitimo priežastį teismas pagrįstai atmetė. Teisme liudytoja apklausta tyrėja L. T. parodė, kad 2007 m. birželio 27 d. ji apklausė E. Z. įtariamuoju, E. Z. gynėjo dalyvavimo apklausoje nepageidavo, pats savo noru davė parodymus ir joks spaudimas jam nebuvo daromas. Protokole ji užrašė tai, ką parodė pats įtariamasis. Iš bylos matosi, kad byloje tikrai yra teisės turėti gynėją išaiškinimo ir E. Z. atsisakymo nuo gynėjo dalyvavimo protokolai, jie patvirtinti įtariamojo parašais (t. 1, b. l. 115,116). Įtariamojo apklausos protokolo pabaigoje E. Z. pats raštu patvirtino, kad protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai (t. 1, b. l. 118-120). Tuo metu E. Z. buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., įtariamasis buvo pilnametis. Tai, kad apklausos metu nedalyvavo gynėjas, šiuo atveju nepažeidė E. Z. teisės į gynybą, o abejoti, kad apklausos protokole jo parodymai buvo užrašyti neteisingai, taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina dar ir tai, kad jau būdamas paleistas iš sulaikymo (t. 1, b. l. 121), iš esmės tokius pačius parodymus įtariamasis E. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. E. Z. vėl parodė, kad sudavė Z. B. smūgius būtent beisbolo lazda, įvykio vietoje parodė, kur ir kaip vyko muštynės, kurioje vietoje beisbolo lazda sudavė smūgius Z. B. ir kur po to tą lazdą numetė (t. 1, b.  l. 124-128). Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad tas pačias aplinkybes E. Z. faktiškai patvirtino ir teisme. Teisiamajame posėdyje perskaičius jau nurodytą parodymų patikrinimo vietoje protokolą, atsakydamas į teismo klausimą, E. Z. atsakė, kad įvykio vietoje jis viską parodė savo iniciatyva (t. 3, b. l. 159). Šie paties E. Z. ir teisme apklaustų liudytojų parodymai bei BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka įrodymų patikrinimui perskaityti E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nuteistojo versiją, kad muštynių metu jis panaudojo atsitiktinai ant žemės surastą kažkokį pagalį, visiškai paneigia. Galima abejoti tuo, kad nusikaltimo įrankį E. Z. pasigamino pats, tačiau byloje įrodyta, kad atvykęs į nusikaltimo įvykio vietą šis nuteistasis tikrai turėjo beisbolo lazdą ir šia lazda sudavė smūgius nukentėjusiajam Z. B..

Nuteistasis E. Z. teisme parodė, kad nežino, kodėl sustojo prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės. Tačiau ten sustojus plateliškių automobiliams, (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai pradėjo į jų automobilius mėtyti butelius. Jam išlipus iš automobilio, prie jo pribėgo Z. B. ir spyrė į smakrą. Pargriuvęs, o po to atsikėlęs, rankoje turėta lazda jis sudavė kelis smūgius Z. B.. Taip padarė bijodamas, kad jį patį užpuls ir sužalos. Nuteistasis parodė, kad tokiu būdu jis save gynė. M. R., prieš kurį byla nutraukta, teisme irgi parodė, kad nežino, kodėl visi keturi plateliškių automobiliai sustojo prie autobusų stotelės. Sustojus stotelėje buvę (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai į jų automobilius pradėjo mėtyti butelius. Matė, kad juos mėtė ir Ž. J., ir Z. B.. Išlipus iš automobilio, jį puolė L. J. ir Ž. J.. Gindamasis jis pradėjo mojuoti pagaliu ir sudavė L. J. į petį (vėliau parodė, kad sudavė lazda Ž. J.). M. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  mėtant butelius į automobilius, jis, mojuodamas lazda, tokiu būdu gynė save ir savo turtą. Išteisintasis V. N. teisme irgi parodė, kad automobiliams sustojus stotelėje, pasigirdo dūžtančių butelių garsas, jis pats muštynėse nedalyvavo, o su A. K. tik stovėjo prie automobilio, saugodamas, kad neišdaužytų jo langų. Matė, kaip Z. B. sudavė smūgį E. Z.. Tuo tarpu prokuroras ir nukentėjusieji Z. B. bei L. S., nesutikdami su teismo išvadomis dėl kaltinamųjų veikų įvertinimo, apeliaciniuose skunduose nurodo visai priešingas aplinkybes. Apeliantai nurodo, kad įvykio metu gynėsi ne plateliškiai, o (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad tą naktį po šokių (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas prie autobusų stotelės susirinko norėdami pabendrauti, buvo ir daug merginų bei vaikų. Visi geranoriškai bendravo tarpusavyje, niekas nesitikėjo jokių muštynių ir nesiruošė jose dalyvauti. Kai prie stotelės sustojo keturi plateliškių automobiliai, visiems tapo akivaizdu, kad jie atvyko su negerais kėslais. O kai iš tų automobilių plateliškiai pradėjo lipti apsiginklavę beisbolo lazdomis, dalis merginų ir vaikų iš tos vietos pabėgo, o likusieji kaip kas galėjo pradėjo gintis nuo netikėto ir žiauraus užpuolimo. Skunde prokuroras nurodo ir apie tai, kad Z. B. metė butelį savigynos tikslais ir norėdamas apginti aikštelėje buvusias merginas ir vaikus. Pats Z. B. nespėjo niekam suduoti smūgių. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą stotelėje užpuolė iš (duomenys neskelbtini)  k. atvažiavę vaikinai. Toje stotelėje (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas šventė Jonines, klausėsi muzikos, kai kas gurkšnojo alų. Tuo tarpu 4 automobiliais prie stotelės atvykę plateliškiai automobilius sustatė ant įvažiavimo į aikštelę, užgesino variklius, taip demonstravo savo jėgos pranašumą ir dėl to muštynės tapo neišvengiamos. Vyresni (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai, neturėdami pasirinkimo ir siekdami apsaugoti jaunesnius asmenis ir merginas, nuėjo prie (duomenys neskelbtini)  aiškintis jų atvykimo tikslų. Tuo metu iš automobilių išlipę plateliškiai juos puolė. E. Z. beisbolo lazda iš karto sudavė keletą smūgių į galvą Z. B., pargriuvusį Z. B. toliau mušė Z. P., V. N. ir M. G.. Tuo pačiu metu M. R. beisbolo lazda sudavė smūgį į galvą Ž. J.. Tokiu būdu plateliškiai, tarp jų Z. P., V. N., E. Z. ir M. R., apsiginklavę beisbolo lazdomis, užpuolė (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą viešoje vietoje ir dėl chuliganiškų paskatų. Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma ir apie šių skundų argumentus patvirtinančius liudytojų parodymus. Tuo tarpu atsikirtimuose į apeliacinius skundus M. R. ir V. N. nurodo liudytojus, patvirtinančius kitokias, jų pačių nurodytas įvykių aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamieji, nukentėjusieji, taip pat kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų draugai įvykio aplinkybes nurodo skirtingai. Iš tikrųjų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) k. gyventojai, buvę įvykio vietoje, ne tik skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, bet ir kaltina vieni kitus muštynių išprovokavimu, užpuolimu ir fizinio smurto panaudojimu. Abi pusės kategoriškai nurodo, kad vieno kaimo gyventojai tik gynėsi nuo užpuolimo, o kito kaimo jaunimo veiksmai buvo tik chuliganiški ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų Z. B. bei L. S. ir prokuroro apeliacinių skundų argumentai užpuolimu ir chuliganiškais veiksmais kaltinant iš (duomenys neskelbtini)  k. atvykusius asmenis, tarp jų ir E. Z., M. R. bei V. N., iš esmės sutampa.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų muštynėse dalyvavusių asmenų grupių kategoriški tarpusavio kaltinimai pagrįsti tik iš dalies, o prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai taip pat pernelyg kategoriški ir tik iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes. Nors buvusių kaltinamųjų bei jų draugų ir nukentėjusiųjų ir jų draugų parodymai tikrai skiriasi, teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymų visuma leidžia padaryti išvadas apie tikrąsias muštynių kilimo priežastis ir tų muštynių aplinkybes. Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje iš įvykyje dalyvavusių ar šį įvykį mačiusių (duomenys neskelbtini) k. gyventojų buvo apklausti ne tik kaltinamieji E. Z., M. R. ir V. N., bet ir liudytojai A. K., R. B., E. S., V. J., E. G., M. G., M. S. ir K. K.. Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų Š. M. ir T. M. parodymai, o kaltinamojo M. R. sesuo liudytoja G. R., pasinaudojusi BPK 80 str. 2 d. numatyta teise, teisme duoti parodymus atsisakė. Iš (duomenys neskelbtini)  k. gyventojų teisme buvo apklausti ne tik nukentėjusieji Z. B., Ž. J., L. S., bet ir liudytojai G. S., R. Ž., T. L., L. J., P. R., L. S., R. B., L. M. ir R. V.. Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir visų išvardintų liudytojų parodymai jau išdėstyti skundžiame nuosprendyje, dalis šių parodymų jau aptarta ir šiame nuosprendyje. Iš to, ką parodė liudytojai iš (duomenys neskelbtini) k., matosi, kad jie iš esmės patvirtino kaltinamųjų E. Z., M. R. ir V. N. parodymus. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad automobiliais privažiavus ir sustojus prie autobusų stotelės, kažkas iš tolo į automobilių pusę pradėjo mėtyti butelius. Išlipęs iš automobilio matė, kaip Z. B. koja spyrė E. Z.. Ką darė M. R., jis nematė, o V. N. visą laiką stovėjo prie automobilio. Liudytojas R. B. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini)  automobiliams sustojus prie stotelės, į jų pusę buvo pradėti mėtyti buteliai. Juos mėtė (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai. Vienas butelis pataikė į automobilį „Peugeot“ . Išlipęs iš automobilio pamatė į jų pusę atbėgantį ir šaukiantį L. J. su lazda. Jis pats muštynių nematė, A. K. ir V. N. stovėjo šalia. Jau grįžus į (duomenys neskelbtini)  matė, kad E. Z. praskeltas smakras. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad automobiliams sustojus aikštelėje pasigirdo dūžtančių butelių garsas. Matė, kad atbėgęs Z. B. spyrė E. Z. ir šis pargriuvo. Kaip E. Z. mušė Z. B., nematė. Subėgo visi jaunuoliai ir įvyko muštynės. Matė, kaip M. R. mušėsi su L. J.. A. K. ir V. N. stovėjo jam iš kairės, V. N. į muštynes nepuolė. Liudytoja E. S. teisme parodė, kad ji važiavo pirmuoju automobiliu „Peugeot“, vairuojamu T. M.. Jie sustojo prie autobusų stotelės, o už jų sustojo ir kiti (duomenys neskelbtini)  automobiliai. Tuo metu iš stotelės pusės į automobilius buvo pradėti mėtyti buteliai, vienas pataikė į jų automobilį. Matė, kaip iš automobilio išlipo E. Z., prie jo nuo stotelės atbėgo aukštas vyras, t. y. Z. B.. Išsigandusi ji užsimerkė, o vėliau pamatė E. Z. jau gulintį ant žemės. Visi lipo iš automobilių ir bėgo arčiau stotelės, ji liko prie automobilio ir kas vyko toliau, negali pasakyti. Kaip E. Z. mušė Z. B., ji nematė. Liudytojas V. J. teisme parodė, kad stotelėje į sustojusius (duomenys neskelbtini)  automobilius pradėjo „skraidyti“ buteliai. Kol jis išlipo iš automobilio, Z. B. jau gulėjo ant žemės, šalia stovėjo E. Z., ar turėjo lazdą, jis nematė. M. R. jis nematė visai, o V. N. prie Z. B. pribėgęs nebuvo, jis V. N. ir A. K. matė stovinčius prie automobilio „VW Golf“. Liudytojas E. G. teisme parodė, kad automobiliams sustojus netoli autobusų stotelės, išgirdo dūžtančių butelių garsą. Matė, kaip vieną butelį metė Z. B., kuris po to pribėgęs spyrė E. Z., šis pargriuvo ir kilo sąmyšis. Matė M. R., kuris rankose turėjo kažkokią lazdą ir konfliktavo su dviem jaunuoliais, vienas iš jų buvo L. J., kuris irgi turėjo lazdą. Kas kam sudavė smūgius, jis tiksliai nematė. Taip pat nematė ir lazdos pas E. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus supainiojo M. R. ir E. Z.. Teisme šis liudytojas dar parodė, kad M. R. prie Z. B. nebuvo priėjęs, o V. N. muštynėse nedalyvavo, stovėjo kartu su A. K. ir G. R. prie automobilio ir nieko nedarė. Liudytojas M. G. teisme parodė, kad netoli autobusų stotelės jam nepažįstami (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai į jų pusę mėtė butelius. Po to vaikinas iš (duomenys neskelbtini)  priėjo prie jų ir įspyrė E. Z. į veidą. Pamatęs vaikiną, mojuojantį lazda, jis pats įsėdo atgal į automobilį. Ar išlipęs iš automobilio M. R. kažką turėjo rankose, ką veikė M. R. ir V. N., jis nematė. (duomenys neskelbtini)  automobiliai nuo autobusų stotelės buvo sustoję maždaug už 25 m, jie (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų neįžeidinėjo, o šie prie jų priėjo patys. M. R. po to pasakojo, kad iš jo atėmė lazdą, kuria gavo jis pats. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad prie autobusų stotelės išlipęs iš automobilio išgirdo dūžtančius butelius, kas juos metė, jis nematė. Ką veikė V. N., A. K. ir M. R., negali pasakyti. Muštynių faktiškai nematė, nes nenorėjo veltis į konfliktą ir stovėjo toliau. Apie tai, kad E. Z. turėjo beisbolo lazdą, ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, jo parodymai buvo užrašyti neteisingai, o jis protokolą pasirašė jo neskaitęs. Apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojai Š. M. ir T. M. (t. 1, b. l. 70-72, 95-96) apie įvykius prie (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelės buvo nurodę konkrečiau. Š. M. parodė, kad plateliškiai vaikinai po šokių automobiliais nuvažiavo prie stotelės, ten sustojo ir stovėjo. Jam bandant iš automobilio išlipti prie jo kojų sudužo kažkieno numestas butelis. (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas ant jų šaukė, reikalavo iš ten išvažiuoti, o po to prie jų automobilių priėjo 4-5 jaunuoliai. (duomenys neskelbtini)  k. vaikinai irgi išlipo iš automobilių ir prasidėjo konfliktas. Jis matė vykstančias muštynes, bet kas jas pradėjo, nematė. M. R. sukinėjosi su beisbolo lazda ir kažkas iš (duomenys neskelbtini), atrodo, L. J., tą lazdą iš jo atėmė. Kai  pats išlipo iš automobilio, L. J. ta lazda pagrasino ir jam. Matė kažką gulintį ant žemės. Tik vėliau iš kalbų girdėjo, kad muštynių metu nukentėjo Z. B.. Iš (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo iš matymo jis pažinojo tik Z. B. ir L. J., o iš viso to įvykio metu (duomenys neskelbtini), kartu su merginomis buvo 20-25 asmenys. Pradžioje, kai buvo mėtomi buteliai, vienas butelis pataikė į jų automobilio priekinį stiklą ir šis įskilo. Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad iš šokių prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės iš viso automobiliais nuvažiavo 13-14 (duomenys neskelbtini). Autobusų stotelėje jau stovėjo (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas. Jų automobiliams sustojus, (duomenys neskelbtini)  pradėjo į juos mėtyti butelius. Vienas butelis pataikė į jo automobilio priekinį stiklą ir jį įskėlė. (duomenys neskelbtini), taip pat ir jis pats, išlipo iš automobilių. Jis pamatė, kad jau vyksta muštynės, bet kas kam sudavė pirmas, nematė. Jis stovėjo prie savo automobilio, o muštynės vyko maždaug už 10 metrų. Matė, kad kažkas mojavo beisbolo lazdomis. Beisbolo lazdą turėjo M. R., bet tą lazdą iš jo atėmė L. J. ir sudavė ta lazda M. R. per nugarą. Į automobilį grįžus Z. P., jis iš tos vietos išvažiavo. Liudytojas dar parodė, kad muštynių metu buvo naudojamos dvi beisbolo lazdos. Matė, kad (duomenys neskelbtini) mušė vieną (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolį, bet ką mušė konkrečiai, jis nežino. Iš bylos matosi, kad prokuroro 2008 m. spalio 23 d. nutarimu įtariamajam Z. P. ir nukentėjusiajam Z. B. susitaikius, ikiteisminis tyrimas prieš Z. P. buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 135-136). Z. P. buvo įtariamas tuo, kad tų pačių muštynių metu du kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas Z. B., padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiame šone, kairės pusės pilvo srityje ir dešinėje klubinėje srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu Z. P. prisipažino kaltu ir parodė, kad muštynių metu pribėgęs prie Z. B., du kartus koja spyrė jam į dešinį šoną.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis Z. B. parodė, kad dėl muštynėse jam padarytų galvos sužalojimų nusikaltimo įvykio aplinkybių iš viso neprisimena. Atsimena tik kad gulėjo ant asfalto. Apie tai, kas įvyko, sužinojo tik iš draugų ir sesers pasakojimų apie tai, kad E. Z. kelis kartus sudavė jam lazda į galvą. Sesuo dar sakė, kad „kažką atliko“ ir V. N. bei M. R.. Teisme apklausta nukentėjusioji M. S. parodė, kad Z. B. yra jos sūnus, ji pati įvykių (duomenys neskelbtini) k. nematė, o apie sūnaus sužalojimą sužinojo tik  iš G. S. ir T. L. pasakojimų. Apie muštynes prie autobusų stotelės parodė kitas nukentėjusysis Ž. J. ir liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini)  k. gyventojai. Nukentėjusysis Ž. J. teisme parodė, kad tą naktį po šokių į autobusų stotelę atvažiavo Z. B. automobiliu. Prie stotelės stovėjo keletas (duomenys neskelbtini), kurie buvo susiskirstę į tris grupeles. Prie automobilio stovėjo Z. B., G. S., T. L. ir R. V., pas juos jis jokių butelių nematė. Tuo metu nuo Salantų pusės prie autobusų stotelės privažiavo 4 automobiliai. Jis girdėjo dūžtančių butelių garsus, bet kas juos metė, nematė. Z. B. su L. J. nuėjo link tų atvažiavusių automobilių, o jis pats irgi nuėjo į tą pusę. Pasigirdo šūktelėjimas, kad M. R. turi beisbolo lazdą, ir netrukus M. R. sudavė jam lazda į galvą. Ar lazdą turėjo dar kas nors, nematė, L. J. tuo metu buvo jam už nugaros. Nuo smūgio beisbolo lazda jam svaigo galva, ką M. R. darė toliau, nematė. Jis matė tik tai, kad G. S. aikštelėje savo kūnu buvo užgulusi Z. B.. V. N. jis pažinojo nuo mokyklos laikų, bet šio įvykio metu jo nematė. Jis pats šio įvykio metu nukentėjo tik nuo M. R. veiksmų, tačiau su juo jau susitaikė. Iki šio įvykio su M. R. jis konfliktų neturėjo. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad ji yra nukentėjusiojo Z. B. sesuo. Kaltinamuosius pažįsta nuo mokyklos laikų, o su E. Z. mokėsi vienoje klasėje. Tą naktį po šokių ji su broliu ir draugais nuvyko į (duomenys neskelbtini)  autobusų stotelę, ten klausėsi muzikos. Po to atėję kiti (duomenys neskelbtini)  sakė, kad M. R. ieško Z. B.. Po kiek laiko prie autobusų stotelės atvažiavo 4 (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir sustojo apie 10 m atstumu nuo aikštelės. Iš automobilių plateliškiai išlipo ne iš karto. Tuo metu ji stovėjo prie savo brolio ir išgirdo ant žemės dūžtančių butelių garsą. Butelius metė kažkas iš (duomenys neskelbtini), bet kas konkrečiai, ji nematė. Jos nuomone, buvo mesti apie trys buteliai, bet nė vienas į (duomenys neskelbtini) automobilius nepataikė. Iš atvykusių plateliškių automobilių išlipo maždaug 9 asmenys. Jų ((duomenys neskelbtini)) buvo apie 10-12, bet (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti į jų pusę. Ji matė, kad E. Z. ir M. R. iš automobilio išlipo jau su beisbolo lazdomis rankose, šiomis lazdomis mojavo ir ėjo į jų pusę. Keliese (duomenys neskelbtini)  ėjo į jų pusę, ji neprisimena, tačiau E. Z., mojuodamas lazda, ėjo pirmasis.Tuo metu, kai E. Z. išlipo iš automobilio, šalia jos stovėjęs jos brolis Z. B. ją pastūmė ir paėjo kelis žingsnius link E. Z.. Taip padarė, kad „jai nekliūtų“. Eidamas brolis nieko nesakė ir agresyviai nusiteikęs nebuvo. Ji matė, kaip, mojuodamas beisbolo lazda, E. Z. šia lazda trenkė jos broliui per galvą. Broliui pargriuvus, E. Z. lazda trenkė dar kartą. Tada pribėgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. gulinčiam broliui spyrė (V. N. spyrė apie 2-3 kartus), o E. Z. dar sudavė lazda į galvą ir krūtinę. Gindama brolį ji užgulė jį savo kūnu ir daugiau jo jau nemušė. Ji suprato, kad (duomenys neskelbtini)  jaunuoliai norėjo sumušti jos brolį Z. B., į jį buvo nukreiptas jų visų pyktis, nors jos brolis butelių nei į žmones, nei į automobilius nemėtė, niekam nespėjo suduoti smūgių, nes jam pirmam buvo suduotas smūgis lazda į galvą ir jis pargriuvo. M. R. buvo pribėgęs prie Ž. J., bet kas ten vyko ir ką darė kiti, ji nematė. Iš (duomenys neskelbtini)  į aikštelėje buvusių jaunuolių būrį buvo įsimaišę L. J., Ž. J. ir R. V., bet ką darė jie, ji irgi nematė. Liudytojas T. L. teisme parodė, kad po šokių jis ir kiti (duomenys neskelbtini)  susirinko autobusų stotelėje. Vėliau atėjęs L. J. sakė, kad M. R. ieško Z. B.. Tuo metu į aikštelę atvažiavo 4 (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir sustojo užblokuodami įvažiavimą į aikštelę. Kažkas iš (duomenys neskelbtini)  į tą pusę metė butelius, jis suprato, kad bus muštynės, ir įsėdo į Z. B. automobilį, stovėjusį maždaug už 10 m. nuo aikštelės. Iš ten viską matė, nes buvo šviesu. (duomenys neskelbtini)  mėtė butelius ir į plateliškius ir į jų automobilius, bet tie buteliai dužo ant asfalto, vienas butelis pataikė į kažkurį automobilį. Kiek aikštelėje buvo (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, bet (duomenys neskelbtini)  buvo apie 5, tarp jų E. Z., V. N. ir Z. P.. Jie visi puolė (duomenys neskelbtini). Matė, kad jau bėgdamas iš automobilio E. Z. rankoje laikė beisbolo lazdą. Z. B. stovėjo aikštelėje, nieko nedarė ir net nesigynė, o prie jo priėjęs E. Z. trenkė lazda Z. B. į galvą. Z. B. nugriuvus, E. Z. lazda jam trenkė dar du kartus į galvą, po to spyrė jam į pilvą. Po to prie gulinčio Z. B. pribėgo M. R., V. N., Z. P. ir jie Z. B. spardė. Jis taip pat matė, kaip M. R. beisbolo lazda trenkė per galvą Ž. J., tą lazdą iš M. R. atėmė L. J. ir ją numetė. Liudytoja R. Ž. teisme parodė, kad tą naktį po šokių (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas susirinko prie autobusų stotelės, iš viso buvo apie 20 asmenų. Visi buvo vienoje vietoje, klausėsi muzikos, kai kas gėrė alų. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) po šokių į (duomenys neskelbtini)  dar neišvažiavo, todėl, nors ir nesitikėjo, bet numatė, kad „kažkas bus“. Po to prie aikštelės atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai, kurie sustojo vienas šalia kito nuo jų ((duomenys neskelbtini)  k. jaunimo) maždaug už 10 m.  Tuo metu butelių dar niekas nemėtė, o pirmiausia prasidėjo muštynės. Jos įvyko netoli atvažiavusių automobilių, į tą vietą nuėjo ir plateliškiai, ir (duomenys neskelbtini). Ji matė, kad susikibo E. Z. ir Z. B.. E. Z. lazda sudavė smūgį į kaklą ir Z. B. nugriuvo. Pats E. Z. pargriuvęs nebuvo. Z. B. puolė jį plikomis rankomis, bet tikriausiai sudavė E. Z. kumščiu. Z. B. jau nugriuvus, E. Z. daužė jį lazda gulintį, sudavė 3-4 smūgius, daugiausia į galvą. Po to pribėgo V. N., Z. P. ir M. G., kurie Z. B. spardė, sudavė jam 2-4 smūgius į nugarą ir kojas. Pribėgusi prie Z. B. G. S. užgulė jį savo kūnu ir tada (duomenys neskelbtini)  nustojo jį mušti. Jau muštynių metu (duomenys neskelbtini)  mėtė butelius. Tai darė R. V., kas dar mėtė, negali pasakyti. Ji taip pat matė, kaip M. R. mušėsi su Ž. J.. Liudytoja dar parodė, kad matė, kaip M. G. sudavė 2-3 smūgius, o V. N. spyrė Z. B. į nugarą ir kojas stovėdamas jam už nugaros. Ar Z. B. mėtė butelius, ji neatsimena, taip pat negali tiksliai pasakyti, ar Z. B. sudavė smūgius E. Z., rankose Z. B. nieko neturėjo, bet „gal tik mojavo kumščiais“ ir nuo jo „galbūt E. Z. kliuvo“. Liudytojas L. J. teisme parodė, kad po šokių (duomenys neskelbtini) k. jaunimas susirinko autobusų stotelėje, jų buvo apie 10 asmenų. Po to prie šios stotelės į aikštelę atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir čia sustojo. Juose buvę asmenys iš automobilių iš pradžių nelipo, o prasivėrę langus tik kažką kalbėjo. Kažkas iš (duomenys neskelbtini)  ėmė mėtyti butelius, bet kas tai darė, jis nematė. Po to (duomenys neskelbtini), tarp jų ir jis pats, ėjo prie atvažiavusių automobilių pažiūrėti, kas ten vyksta. Po butelių mėtymo (duomenys neskelbtini)  išlipo iš automobilių ir pradėjo juos pulti. Jį užpuolė M. R. su beisbolo lazda, bet jis tą lazdą iš M. R. atėmė, padėjo už stotelės ir vėliau atidavė policijai. M. R. jam sudavė smūgį tik į koją, bet dėl to jis pretenzijų neturi. Matė, kad netoliese buvo ir Ž. J.. Kaip buvo sumuštas Z. B., jis nematė, jį gulintį ant žemės pamatė tik po to, kai (duomenys neskelbtini)  iš įvykio vietos išvažiavo.  Liudytojas P. R. teisme parodė, kad po šokių su L. S., L. M. ir dar kažkuo nuėjo į autobusų stotelę. Ten jau rado Z. B., L. J. ir R. V., kurie stotelėje gėrė alų. Kai jis pats atėjo prie stotelės, prie jos jau stovėjo keli automobiliai. Dūžtančių butelių jis negirdėjo, bet matė, kad grupelė (duomenys neskelbtini)  k. vaikinų, kurioje buvo ir Z. B., nuėjo prie  tų automobilių. Jis pats stovėjo toliau ir artyn priėjo išgirdęs G. S. šauksmą. Tada pamatė, kad Z. B. guli ant žemės. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad, kad po šokių jis ir dar keletas (duomenys neskelbtini)  susirinko prie autobusų stotelės. Netrukus ten atvažiavo 3 ar 4 (duomenys neskelbtini) automobiliai ir sustojo toliau nuo stotelės. Kažkas iš (duomenys neskelbtini)  metė butelį, jis sudužo ir prasidėjo šurmulys. Dar po to kažkas iš (duomenys neskelbtini)  nuėjo pasižiūrėti ir paklausti (duomenys neskelbtini), ko jie nori. Kaip vyko muštynės, jis nematė, nes buvo tamsu ir viskas įvyko labai greitai. Eiti prie (duomenys neskelbtini)  automobilių pasiūlė L. J., pirmi ėjo vyresni vaikinai, o paskui juos jaunesni. Dar po to išgirdo šaukiant G. S., (duomenys neskelbtini)  automobiliai nuvažiavo, nuėjęs toliau jis pamatė ant žemės gulintį Z. B., jo galva buvo kruvina. Kai atvyko policija, L. J. pareigūnui perdavė beisbolo lazdą. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad po šokių kartu su kitais (duomenys neskelbtini)  nuėjo prie autobusų stotelės. Prisimena, kad ten buvo L. J., L. M., R. V., R. Ž., G. S., Z. B. ir T. L.. Visi klausėsi muzikos, R. V. gėrė alų, o merginos sidrą. Kaip į tą vietą atvažiavo (duomenys neskelbtini)  automobiliai, ji nematė. R. V. metė butelį ir šis sudužo ant asfalto netoli automobilio. Iš atvažiavusių automobilių išlipo vaikinai, tačiau kas vyko toliau ir kas ką mušė, ji nematė. Be to, buvo gerokai išgėrusi, nes prieš tai gėrė degtinę. Tik vėliau pamatė ant asfalto gulintį Z. B.. Liudytojas R. V. teisme parodė, kad po šokių jis, Z. B., L. J., R. B., L. M. ir dar kiti (duomenys neskelbtini)  stovėjo prie autobusų stotelės. Jis gėrė alų ir kalbėjosi su Z. B.. Tuo metu atvažiavo 3 automobiliai ir sustojo prie stotelės esančioje aikštelėje. Jis pats ir Z. B. metė į tų automobilių pusę alaus butelius, bet į automobilius nepataikė. Po to jis su L. J. ir Z. B. nuėjo prie tų automobilių pažiūrėti, kas atvažiavo, iš paskos po to dar atėjo Ž. J.. Jis pats kalbėjosi su vienu iš atvažiavusių vaikinų, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje, o kas vyko kitur ir kas ką mušė, nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Jis tik girdėjo, kad G. S. šaukia, o kai automobiliai nuvažiavo, pamatė, kad Z. B. guli ant asfalto. Vėliau kiti jam pasakojo, kad Z. B. mušė lazdomis, Ž. J. sakė, kad jis „gavo į kuprą“. E. Z. jis pažinojo nuo mokyklos laikų, bet tą naktį atvažiavusių prie stotelės vaikinų veidų nematė.

Jau buvo nurodyta apie tai, kad visų paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai buvo išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje. Iš bylos matosi, kad teismas ėmėsi priemonių kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojams apklausti kuo išsamiau, buvo perskaitomi apklausinėjamų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, aiškintasi priežastys, dėl kurių kai kurių asmenų parodymuose, duotuose teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaravimų. Visų prieštaravimų parodymuose teismui iki galo pašalinti nepavyko ir tai paaiškinama tuo, kad įvykyje dalyvavę arba jį tik stebėję stotelėje asmenys tamsiu paros metu iš tikrųjų galėjo nematyti arba gerai neįsidėmėti konkrečių ir tikslių įvykio aplinkybių. Kita vertus, iš to, ką parodė (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. gyvenantys asmenys, matosi, kad apklausų metu jie nebuvo visiškai objektyvūs ir įvykių aplinkybes bandė nurodyti kuo palankiau atitinkamai arba plateliškiams kaltinamiesiems, arba nukentėjusiesiems (duomenys neskelbtini). Savo pažįstamiems ar draugams nepalankias aplinkybes dauguma liudytojų nurodyti vengė aiškindami, kad to arba nematė, arba duodami parodymus, neatitinkančius kitų nustatytų bylos aplinkybių. Todėl vertinant kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų apie įvykius prie autobusų stotelės ir ten įvykusias muštynes patikimumą, kolegijos nuomone, šioje byloje nė vieni iš tų parodymų negali būti vertinami ženkliai patikimesniais už kitus. Todėl teismo išvados nuosprendyje turėjo būti grindžiamos tik tais parodymais arba jų dalimi, kuriuos patvirtina kiti abejonių nekeliantys įrodymai, t. y. įrodymai turėjo būti vertinami laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vertinant byloje išnagrinėtų įrodymų visumą, kolegijos nuomone, galima padaryti keletą abejonių nekeliančių išvadų. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad teismas teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo laiką, vietą, nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus ir jų padarymo būdą. Nustatyta, kad nežymų sveikatos sutrikdymą Ž. J. padarė M. R., o sunkų sveikatos sutrikdymą Z. B. padarė E. Z.. Šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad E. Z. ir M. R. nukentėjusiesiems sužalojimus padarė suduodami jiems smūgius automobiliais į įvykio vietą atsivežtomis beisbolo lazdomis. Taip pat nustatyta, kad į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės buvo susirinkę ir atvažiavę automobiliais po keletą ar net po keliolika asmenų iš (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  k. Iš liudytojų parodymų matosi, kad muštynėse galėjo dalyvauti ir daugiau asmenų, tačiau patys apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai visų tų asmenų nesugebėjo konkrečiai nurodyti. Tačiau neabejotinai nustatyta, kad muštynėse dalyvavo (duomenys neskelbtini)  E. Z., M. R. ir Z. P., kuris prisipažino du kartus spyręs Z. B. ir prieš kurį byla ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš (duomenys neskelbtini)  k. muštynėse tikrai dalyvavo nukentėjusieji Z. B., Ž. J., taip pat iš M. R. beisbolo lazdą atėmęs L. J.. Nors liudytojas R. V. dalyvavimą muštynėse neigia, jis parodė, kad kartu su Z. B. mėtė į atvykusių (duomenys neskelbtini)  automobilių pusę butelius. Nukentėjusiojo sesuo G. S. jau gulintį ant žemės sumuštą Z. B. apsaugojo nuo tolesnių smūgių sudavimo užguldama jį savo kūnu.

Prokuroro bei nukentėjusiųjų Z. B. ir L. S. apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus kvalifikuojant E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas, padarė nepagrįstą išvadą, kad E. Z. sunkiai sužaloji Z. B. viršydamas būtinosios ginties ribas, taip pat nurodoma, kad kaltinamieji užpuolė (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeisdami viešąją tvarką. Apeliantai skunduose nurodo, kad patys (duomenys neskelbtini), tarp jų ir nukentėjusieji Z. B. bei Ž. J., neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tik gynė nuo užpuolimo save ir kitus autobusų stotelėje buvusius asmenis. Kolegijos nuomone, prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai pagrįsti tik iš dalies, nes dalį šių skundų argumentų paneigia ne tik kaltinamųjų ir (duomenys neskelbtini)  k. gyvenančių liudytojų, bet ir pačių (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų parodymai. Nuteistasis E. Z., išteisintasis V. N. ir M. R., prieš kurį byla nutraukta, o taip pat kartu su jais į įvykio vietą automobiliais atvykę (duomenys neskelbtini)  k. liudytojai vienodai parodė, kad automobiliams sustojus netoli autobusų stotelės, ten stovėję (duomenys neskelbtini)  į jų automobilių pusę pradėjo mėtyti stiklinius butelius, vienas butelis pataikė ir įskėlė automobilio stiklą. Nors apeliaciniuose skunduose šiuos (duomenys neskelbtini)  parodymus prašoma vertinti tik bandymu padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, tačiau iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir dauguma liudytojų (duomenys neskelbtini), kurių parodymai jau buvo išdėstyti ir šiame nuosprendyje. Vienintelė liudytoja R. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  butelius pradėjo mėtyti jau vykstant muštynėms, tačiau šios liudytojos parodymai prieštaringi ir neatitinka kitų liudytojų parodymų ne tik dėl šių, bet ir dėl kitų įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis Ž. J., liudytojai T. L., L. S., L. J., R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) butelius pradėjo mėtyti dar iki muštynių pradžios ir netgi (duomenys neskelbtini)  dar neišlipus iš automobilių. Pažymėtina, kad tą patį parodė netgi nukentėjusiojo Z. B. sesuo liudytoja G. S.. Apie tai jos parodymai šiek tiek prieštaringi. G. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  iš automobilių išlipo ne iš karto, o buteliai irgi buvo mėtomi ne iš karto. Tačiau apklausos teisme pradžioje ši liudytoja buvo parodžiusi, kad „kai kaltinamieji sustojo, kažkas iš mūsų paleido butelius“. Šie liudytojų parodymai apie butelių mėtymą į (duomenys neskelbtini)  automobilius paneigia prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  k. jaunimas autobusų stotelėje tik labai draugiškai bendravo tarpusavyje ir buvo netikėtai užpulti automobiliais atvykusių (duomenys neskelbtini). Tų pačių (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų parodymai leidžia padaryti išvadą ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  atvykimas automobiliais prie tos pačios autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  negalėjo būti visiškai netikėtas. Dalis (duomenys neskelbtini)  k. liudytojų, tarp jų ir Z. B. sesuo G. S., matė arba žinojo apie šokių metu tarp M. R. ir Z. B. įvykusį konfliktą. Ta pati liudytoja G. S. teisme parodė, kad susirinkus prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  kalbėjo, kad M. R. ieško Z. B.. Liudytoja R. Ž. parodė, kad jie, nors ir nesitikėjo, bet „numatė, kad kažkas bus“. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini)  prie autobusų stotelės sustojo išsiaiškinti, dėl ko šokiuose susistumdė M. R. su Z. B.. Liudytojas T. L. parodė, kad jau tada, kai (duomenys neskelbtini)  sustojo ir automobiliais užblokavo įvažiavimą į aikštelę, jis suprato, kad bus muštynės. Nors daugelis (duomenys neskelbtini)  parodė, kad buteliai į (duomenys neskelbtini)  automobilių pusę buvo mėtomi, dauguma liudytojų nurodė, kad jie nematė, kas konkrečiai tuos butelius mėtė. Tik liudytoja R. B. parodė, kad matė, kaip butelį metė R. V.. Tuo tarpu liudytojas R. V. parodė, kad alaus butelius metė ne tik jis, bet ir nukentėjusysis Z. B.. R. V. parodė, kad jis ir Z. B. butelius metė tuo metu, kai (duomenys neskelbtini)  automobiliai dar tik buvo sustoję, todėl tai paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad Z. B. butelį metė savigynos sumetimais ar tikslu atremti ginkluotą užpuolimą. Šis prokuroro skundo argumentas neatitinka bylos aplinkybių, nes tuo metu joks ginkluotas užpuolimas nevyko, o muštynės nebuvo prasidėjusios. Apeliacinių skundų argumentus apie vien tik kaltinamųjų neteisėtus veiksmus ir apie (duomenys neskelbtini)  užpuolimą paneigia ir kitos nustatytos bylos aplinkybės. Visi apklausti asmenys šioje byloje parodė, kad (duomenys neskelbtini)  nebuvo užpulti toje vietoje, kur jie buvo susirinkę po šokių, t. y. autobusų stotelėje, o muštynės vyko nuo šios aikštelės toliau ir netgi arčiau prie atvažiavusių (duomenys neskelbtini)  automobilių. Jau nurodytame nuteistojo E. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtame plane-schemoje bei fotonuotraukose matosi E. Z. nurodytos vietos, kur buvo sustatyti (duomenys neskelbtini)  automobiliai ir vieta, kurioje E. Z. beisbolo lazda sužalojo Z. B.. O iš daugelio apklaustų liudytojų parodymų matosi, kad jie apytikslią muštynių vietą nurodo panašiai kaip nuteistasis E. Z.. (duomenys neskelbtini)  parodymais nustatyta ir tai, kad (duomenys neskelbtini)  automobiliais užblokavus vieną įvažiavimą į aikštelę, (duomenys neskelbtini)  ne tik pradėjo į automobilių pusę mėtyti butelius, bet ir patys nuėjo į tų automobilių pusę norėdami išsiaiškinti, kas ir ko atvyko. Apie tai parodė tie patys nukentėjusysis Ž. J., liudytojai G. S., R. Ž., P. R., L. S., L. J. ir R. V.. Nukentėjusiojo Z. B. sesuo liudytoja G. S. parodė, kad kai tik E. Z. išlipo iš automobilio, brolis (Z. B.) ją pastūmė ir paėjo kelis žingsnius link E. Z.. Eidamas jis nieko nesakė ir agresyviai nusiteikęs nebuvo. Kad Z. B. paėjo tik kelis žingsnius, paneigta daugelio kitų liudytojų, taip pat ir (duomenys neskelbtini)  parodymais.Tuo tarpu G. S. parodymai, kad brolis ją pačią pastūmė ir nuėjo į E. Z. pusę, bet nebuvo agresyviai nusiteikęs, patys savaime yra prieštaringi. Kad Z. B. ėjo link (duomenys neskelbtini)  automobilių turėdamas tikslą dalyvauti muštynėse, patvirtina ir R. V. parodymai apie tai, kad prieš tai Z. B. kartu su juo į automobilių pusę mėtė alaus butelius. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, pripažinęs įrodytu, kad E. Z. sudavė Z. B. smūgius beisbolo lazda, pripažino įrodytu ir tai, kad nukentėjusysis Z. B. pirmasis spyrė E. Z. į galvą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia teismo išvada, kolegijos nuomone,irgi pagrįsta. (duomenys neskelbtini)  k. liudytojai parodė apie tai, kad arba muštynių tarp E. Z. ir Z. B. nematė, o tik vėliau pamatė Z. B. jau gulintį ant žemės, arba parodė, kad matė tik kaip E. Z. sudavė smūgius Z. B. beisbolo lazda. Vienintelė liudytoja R. Ž. parodė, kad Z. B. puolė E. Z. plikomis rankomis, ji neparodė, kad Z. B. E. Z. spyrė koja, bet nurodė, kad „gal tikriausiai“ sudavė jam kumščiu. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas pagrįstai rėmėsi jau ne (duomenys neskelbtini), o kaltinamųjų ir juos patvirtinančiais (duomenys neskelbtini)  liudytojų parodymais. Nuteistasis E. Z., nors dalis jo parodymų ir neatitinka bylos aplinkybių, šioje dalyje nuosekliai parodė, kad išlipus iš automobilio prie jo pribėgęs Z. B. spyrė koja jam į smakrą. Teismas šiuo atveju pagrįstai atmetė (duomenys neskelbtini), o rėmėsi (duomenys neskelbtini) parodymais dar ir todėl, kad juos šioje dalyje patvirtino specialisto išvada, iš kurios matosi, kad E. Z. buvo nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu pasmakrėje ir trauminiu abipusiu smilkinių-apatinio žandikaulio sąnarių uždegimu bei galvos smegenų sukrėtimu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti sumušus tas vietas kietais bukais daiktais, todėl tai galėjo būti padaryta ir spiriant E. Z. į smakrą batu apauta koja. Nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, jog daugelis liudytojų byloje parodė, kad jau po pirmojo E. Z. beisbolo lazda į galvą suduoto smūgio Z. B. pargriuvo ant žemės ir po to nebuvo atsistojęs. Be to, niekas iš apklaustų asmenų neparodė ir apie tai, kad E. Z. ir Z. B. būtų mušęsi dar su kuriais nors asmenimis. Po suduoto stipraus smūgio beisbolo lazda į galvą nukentėjusysis griuvo ir jau negalėjo spirti E. Z., juo labiau negalėjo įspirti jam koja į smakrą. Todėl teismo išvada, kad Z. B. pirmasis spyrė E. Z., o šis jau po to sudavė smūgius Z. B. beisbolo lazda, yra visiškai pagrįsta. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. apeliaciniame skunde remiasi šioje byloje prokuroro priimtu nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą. Apeliantai nurodo, kad teismo išvados prieštarauja šiam įsigaliojusiam prokuroro nutarimui, kuriuo įvykio aplinkybės jau buvo nustatytos. Tokius nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad prokuroras 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu atmetė įtariamojo E. Z. gynėjo prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, tarp jų ir prašymą įvertinti Z. B. veiksmus ir jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 178-179). Be to, prokuroro 2009 m. sausio 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo pagal įtariamųjų V. N. ir M. R. gynėjo prašymą. Šiame prašyme gynėjas prašė dėl (duomenys neskelbtini)  k. gyventojų, dalyvavusių įvykyje, veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d. (t. 2, b. l. 199-200). Tai, kad byloje yra nepanaikintas ir galiojantis prokuroro nutarimas nutraukti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkrečių asmenų (tarp jų ir Z. B.), galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra tik BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Tai reiškia, kad procesas prieš asmenis, dėl kurių priimtas toks prokuroro nutarimas, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas galėtų būti pradėtas tik nurodytą prokuroro nutarimą panaikinus. Tačiau tai nereiškia, kad prokuroro nutarime dėstomos aplinkybės galėjo varžyti teismo teisę vertinti byloje išnagrinėtus įrodymus, taip pat kitaip įvertinti ir prokuroro nutarime paminėtų asmenų veiksmus priimant nuosprendį ir sprendžiant kitų asmenų, t. y. kaltinamųjų kaltės klausimą. Ir šiame nuosprendyje dar kartą aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)  k. gyventojai, kaltinime nurodytu laiku autobusų stotelėje mėtę į atvažiavusius automobilius alaus butelius, o po to dalyvavę muštynėse, iš tikrųjų pažeidė viešąją tvarką, tokia pati išvada daroma ir dėl nukentėjusiojo Z. B. veiksmų metant į (duomenys neskelbtini)  automobilių pusę butelį, o po to spiriant koja į smakrą E. Z.. Šiuo atveju kolegija nesprendžia nei Z. B., nei kitų asmenų, dėl kurių byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltės ir atsakomybės klausimo. Tačiau kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo Z. B. ir dalies kitų (duomenys neskelbtini)  veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino agresyviais, o Z. B. net chuliganiškais.

Tai, kas šiame nuosprendyje jau buvo aptarta ir išdėstyta, atsako į prokuroro bei nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus ir dalį šių argumentų paneigia. Jau aptartos bylos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus, kad (duomenys neskelbtini) k. jaunimas ir nukentėjusieji kaltinime nurodyto įvykio metu tik gynėsi ir patys neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tačiau kiti prokuroro bei nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dėl kaltinamųjų E. Z. ir M. R. nusikalstamų veikų įvertinimo ir kvalifikavimo yra pagrįsti. Šioje dalyje teismo išvados iš tikrųjų neatitinka bylos aplinkybių, o kvalifikuojant E. Z. bei M. R. nusikalstamas veikas teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.

Pripažinęs įrodytu, kad E. Z. beisbolo lazda padarė Z. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, o M. R. irgi beisbolo lazda padarė Ž. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad E. Z. nusikalstamą veiką padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, o M. R. veika negali būti vertinama viešosios tvarkos pažeidimu. Nors, kaip jau buvo nurodyta, teismas muštynių prie autobusų stotelės tiesiogiai neįvardijo šokių metu tarp M. R. ir Z. B. kilusio konflikto tęsiniu, tačiau padarė išvadą, kad prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai siekė „išsiaiškinti santykius“. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodė, kad E. Z. ir M. R. beisbolo lazdomis smūgius nukentėjusiesiems sudavė dėl (duomenys neskelbtini)  k. kultūros namuose tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo kilusio konflikto. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju muštynėmis buvo siekiama išspręsti konfliktą tarp priešiškai nusiteikusių jaunuolių iš skirtingų vietovių. Todėl chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių kaltinamųjų veikose nėra. Be to, dauguma apklaustųjų nurodė, kad pirmieji neteisėtus veiksmus pradėjo nukentėjusysis Z. B. ir jo draugai mėtydami alaus butelius į (duomenys neskelbtini)  k. jaunuolių automobilius, o tik po to prasidėjo tarpusavio muštynės. Dėl to teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veikos turi vertinamos tik kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai be chuliganizmo ar viešosios tvarkos pažeidimo požymių. Be to, teismas padarė išvadą, kad žymiai vyresnio ir stambesnio Z. B. veiksmai – butelių mėtymas į automobilį ir spyris E. Z. buvo pavojingi jo sveikatai, todėl E. Z. turėjo teisę save apginti. Nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad E. Z. turėjo galimybę į muštynes nesivelti, galėjo pabėgti ar pasislėpti automobilyje, tačiau jokio įrankio neturėjusiam Z. B. smūgiavo beisbolo lazda, kuri buvo skirta tam, kad ją galima būtų pavartoti muštynių atveju. Tai, kad E. Z. lazda smūgiavo Z. B. į galvą, teismo nuomone, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl to teismas padarė išvadą, kad E. Z. gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo ir E. Z. peržengė būtinosios ginties ribas. Dėl išvardintų priežasčių teismas E. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. (nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl techninės klaidos nurodyta BK 24 str. 3 d.), o M. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal BK 284 str. 1 d., o pagal BK 140 str. 1 d.

Prokuroro bei nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai, kuriuose nesutinkama su šia nuosprendžio dalimi, yra pagrįsti, nes teismas tinkamai neįvertino visų išnagrinėtų bylos aplinkybių, todėl nuosprendyje išdėstė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.

Pagal BK 135 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos tada, kai atitinkamai sunkus arba nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, jeigu nėra nurodytų BK straipsnių 2 dalyse kitų numatytų kvalifikuojančių požymių. Tuo tarpu pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagrindinis BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomi objektai yra ir žmogaus sveikata, laisvė, orumas bei nuosavybė. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), padaryti pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neinkriminuojami, nes juos apima viešosios tvarkos pažeidimo norma (BK 284 str. 1 d.). Šioje byloje pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinami tik M. R. ir V. N., tuo tarpu E. Z. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., t. y. sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų. Sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų) kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarka siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Jeigu viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas atitinkamai pagal BK 135 str. 1 d. ir pagal BK 140 str. 1 d., iš esmės padarė išvadą, kad šie kaltinamieji nukentėjusiuosius Z. B. ir Ž. J. sužalojo dėl asmeninių paskatų, t. y. iš paskatų, kilusių dėl kaltininkų ir nukentėjusiųjų asmeninių santykių. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, jos nepatvirtina išnagrinėti įrodymai, be to, pačiame nuosprendyje teismas neišdėstė jokių tokias kaltinamųjų paskatas galinčių patvirtinti bylos duomenų. Tuo tarpu išnagrinėti įrodymai tokią teismo išvadą kaip tik paneigia. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje pats teismas nenurodė, kad E. Z. Z. B., o M. R. Ž. J. sužalojo dėl paskatų, kilusių dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų asmeninių santykių. Šioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad kaltinamieji tai padarė dėl šokių metu įvykusio konflikto tarp (duomenys neskelbtini)  k. ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo. Jau pati ši teismo išvada patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų konfliktų dėl jų tarpusavio asmeninių santykių nebuvo. Šokių metu tarp M. R. ir Z. B. kilusio konflikto aplinkybės jau buvo aptartos, šis konfliktas buvo pasibaigęs ir muštynės prie autobusų aikštelės nebuvo to konflikto tęsinys. Bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad šokių metu kilęs konfliktas galėjo būti tik mažareikšme dingstimi arba tik pretekstu fizinio smurto panaudojimui kitu laiku ir kitoje vietoje. Teismo išvada, kad ir kaltinamajame akte nurodyti nuolatiniai konfliktai tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  k. jaunimo irgi paneigia tų konfliktų dalyvių chuliganiškas paskatas, taip pat visiškai nepagrįsta. Atvejai, kai po šokių ar kitokių masinių renginių atskiros grupės asmenų (šiuo atveju nurodytų dviejų skirtingų gyvenamųjų vietų jaunimas) dalyvauja tarpusavio muštynėse, o fizinis smurtas prieš asmenis panaudojamas tik todėl, kad jie yra kito kaimo gyventojai, reiškia tik tai, kad tokiu būdu siekiama ne išspręsti kokį nors konflikto klausimą, o siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti vienos asmenų grupės pranašumą ir niekinantį požiūrį kitai grupei asmenų. Tokiais atvejais muštynių dalyviai veikia be aiškios asmeninės motyvacijos, jų veika skirta pirmiausiai viešajai tvarka pažeisti, o tai reiškia, kad tos veikos padaromos dėl chuliganiškų paskatų. Skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, kad kaltinamieji E. Z. ir M. R. muštynėmis siekė išspręsti kažkokį konfliktą, teismas visiškai neįvertino pirmiausia pačių kaltinamųjų parodymų. Kaltinamieji E. Z., M. R. ir V. N. apie tai, kad muštynių metu siekė išspręsti kokį nors konkretų klausimą ar konfliktą, iš viso nieko neparodė, nei jie, nei kiti iš (duomenys neskelbtini)  k. atvykę asmenys, byloje apklausti liudytojais, netgi negalėjo paaiškinti, kodėl po šokių atvažiavo būtent prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės, visi nurodė, kad patys to nežino ir kad sustojo ten todėl, kad ten pat sustojo kiti (duomenys neskelbtini)  automobiliai. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiuosius ir kitus (duomenys neskelbtini) k. gyventojus, įvykio metu buvusius prie autobusų stotelės, pažinojo tik iš matymo arba iš viso nebuvo pažįstami. Nors šokių metu buvo kilęs nedidelis konfliktas tarp M. R. ir Z. B., muštynių metu M. R. smūgį beisbolo lazda sudavė ne Z. B., o Ž. J., tuo tarpu Z. B. muštynių metu sužalojo E. Z.. Kaltinamieji ir nukentėjusieji patys nurodo, kad jokių asmeninio pobūdžio nesutarimų ar konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo, todėl fizinio smurto panaudojimo dėl asmeninių paskatų galimybę paneigia jau vien tik ši aplinkybė. Šioje byloje jau buvo nustatyta, kad į atvykusių prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini)  automobilius (duomenys neskelbtini)  k. jaunuoliai pirmieji pradėjo mėtyti butelius, taip pat nustatyta, kad Z. B. pirmasis panaudojo fizinį smurtą spirdamas E. Z.. Tačiau ši aplinkybė kaltinamųjų E. Z. ir M. R. chuliganiškų paskatų taip pat nepaneigia. Byloje nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini)  k. kultūros namuose vykusių šokių kaltinamieji ir kiti plateliškiai 4 automobiliais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės. Vien tik ta aplinkybė, kad visi šie automobiliai sustojo toje vietoje, kaltinamųjų išankstinės tyčios dalyvauti muštynėse dar nepatvirtintų, tačiau teismas neįvertino kitų bylos aplinkybių. Akivaizdu, kad plateliškiai nurodytoje vietoje sustojo todėl, kad matė prie autobusų stotelės susirinkusį (duomenys neskelbtini)  k. jaunimą. Be to, jau buvo nurodyta apie tai, kad visi 4 atvažiavę automobiliai buvo sustatyti viena eile šalia vienas kito, taip buvo užtvertas vienas iš įvažiavimų į autobusų stotelę. Toks demonstratyvus plateliškių elgesys jau reiškė iššūkį stotelėje stovėjusiems (duomenys neskelbtini), kurie jau tuomet suprato apie jiems kylančią grėsmę. Liudytojas T. L. aiškiai parodė, kad jau tuo metu suprato, kad bus muštynės, todėl iš autobusų stotelės nuėjo į šalį ir įsėdo į ten stovėjusį automobilį. Taigi nors konkrečius neteisėtus veiksmus, mėtydami butelius, pradėjo (duomenys neskelbtini), faktiškai dar anksčiau už juos situaciją, sudariusią sąlygas muštynėms, tyčiniais veiksmais sukūrė plateliškiai. Teismas neįvertino ir to, kad nors (duomenys neskelbtini)  mėtė į (duomenys neskelbtini)  automobilius butelius ir pirmieji iš stotelės nuėjo link tų automobilių, (duomenys neskelbtini)  nebuvo užpulti sėdintys savo automobiliuose, o buvo iš jų jau išlipę ir taip pat paėję į (duomenys neskelbtini)  pusę. Nustatyta, kad muštynės įvyko nors ir arčiau (duomenys neskelbtini)  automobilių, tačiau ne prie jų, o tarp automobilių ir autobusų stotelės esančioje aikštelėje. Byloje nustatyta, ir tai jau buvo aptarta, kad E. Z. ir M. R. muštynių metu smūgius nukentėjusiesiems sudavė beisbolo lazdomis. M. R. pats parodė, kad tą lazdą iš automobilio salono pasiėmė jau išlipdamas iš automobilio. Jau išdėstyti (duomenys neskelbtini)  liudytojų parodymai patvirtina, kad beisbolo lazdą išlipdamas iš automobilio rankoje jau turėjo ir E. Z.. Nėra abejonių dėl to, kad beisbolo lazdos šiuo atveju buvo skirtos tik smūgių sudavimui muštynių metu ir kaltinamieji šias lazdas pasiėmė ir atsivežė į (duomenys neskelbtini)  k. vykdami į ten vykstančius šokius. Tuo metu tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų, taip pat ir tarp M. R. ir Z. B., dar nebuvo kilę jokių konfliktų, todėl beisbolo lazdų atsivežimas į kitą kaimą patvirtina, kad kaltinamieji jau iš anksto numatė muštynių galimybę ir toms muštynėms iš anksto ruošėsi pasiimdami smūgių sudavimui ir kūno sužalojimų padarymui pritaikytus įrankius. Aptartų bylos aplinkybių visuma patvirtina tai, kad šiuo atveju muštynės prie autobusų stotelės nebuvo netikėtos nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Abi skirtingų kaimų asmenų grupės tokių muštynių galimybę numatė, (duomenys neskelbtini)  šioms muštynėms netgi iš anksto ruošėsi pasiimdami beisbolo lazdas, o susitikus įvykio vietoje abi asmenų grupės, taip pat kaltinamieji E. Z. ir M. R. bei nukentėjusieji Z. B. ir Ž. J., savo veiksmais ir muštynes provokavo, ir po to tose muštynėse aktyviai dalyvavo. Muštynės šalia autobusų stotelės vyko viešoje vietoje, jos vyko ir tose muštynėse nedalyvavusių asmenų akivaizdoje, todėl akivaizdu, kad visuomenės tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Nuteistojo E. Z. nusikalstamą veiką teismas papildomai kvalifikavo dar ir pagal BK 28 str. 3 d. padaręs išvadą, kad E. Z. dėl Z. B. jam suduoto smūgio veikė būtinosios ginties situacijoje, tačiau peržengė šios ginties ribas. Šioje dalyje teismas irgi padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 28 str. 1 d.  nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad suduodamas smūgius Z. B. lazda į galvą E. Z. veikė tiesiogine tyčia, o teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė nenustatė, kad įvykio metu E. Z. buvo sumišęs ar labai išsigandęs. Tačiau jo gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes Z. B. jokio įrankio neturėjo, o E. Z. sudavė smūgius beisbolo lazda. Be to, E. Z. turėjo galimybę nesivelti į muštynes, galėjo pabėgti ar pasislėpti automobilyje. Tokie teismo motyvai, o ypač antrasis, yra nepagrįstas ir neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pagal BK 28 str. 1 d. nuostatas teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi. Todėl, jeigu E. Z. tikrai būtų susidūręs su pavojingu kėsinimusi, jis neprivalėjo iš įvykio vietos pabėgti ar slėptis, o būtų turėjęs teisę gintis aktyviais veiksmais. Tačiau šiuo atveju teismas, kolegijos nuomone, iš viso nepagrįstai konstatavo pačią būtinosios ginties situaciją. Lietuvos aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškinta, kad teisė į būtinąją gintį yra realizuojama atremiant pavojingą kėsinimąsi, kuris turi būti realus ir akivaizdus. O to paties nutarimo 11 p. išaiškinta apie tai, kad būtinosios ginties nuostatos netaikomos ginties provokacijai. Ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą. Be to, teismų praktikoje būtinąja gintimi nepripažįstami atvejai, kai smurtas panaudojamas dėl abipusio konflikto kilusių muštynių metu. Jau buvo nurodyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi. Tuo tarpu muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais puolančiais interesais ir abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau. Kitais atvejais laikoma, kad abipusių muštynių metu nėra vienos iš būtinų būtinosios ginties sąlygų – pavojingo kėsinimosi (kasacinė byla Nr. 2K-684/1999). Šioje byloje kolegija jau buvo konstatavusi, kad prie (duomenys neskelbtini)  k. autobusų stotelės įvykusias muštynes provokavo abi jose dalyvavusios pusės. Taigi abi pusės ir provokavo pavojingo kėsinimosi veiksmus, siekdamos tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą. Be to, nukentėjusiesiems Z. B. ir Ž. J., o taip pat nuteistajam E. Z. sužalojimai buvo padaryti tų pačių muštynių metu. Nors Z. B. pirmasis spyrė E. Z., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pats E. Z., tuo metu jau išlipęs iš automobilio, ėjo į Z. B. pusę su beisbolo lazda rankoje ir po Z. B. suduoto smūgio koja iš karto sudavė Z. B. į galvą smūgius beisbolo lazda. Todėl, nors pirmasis smūgį sudavė Z. B., kolegijos nuomone, jau tuo metu muštynės buvo abipusės ir tiek nukentėjusysis Z. B., tiek E. Z. šių muštynių metu smūgius sudavė ne gynybos, o puolimo tikslu. Vadovaujantis jau aptarta teismine praktika, kolegija daro išvadą, kad suduodamas smūgius beisbolo lazda Z. B. E. Z. ne peržengė būtinosios ginties ribas, o iš viso veikė ne būtinosios ginties būklėje ir situacijoje, todėl BK 28 str. nuostatas E. Z. teismas taikė nepagrįstai. Šiame nuosprendyje kolegija jau konstatavo, kad abi muštynėse dalyvavusios pusės veikė puolimo tikslais ir dėl chuliganiškų paskatų. Muštynių padariniai galėjo būti labai įvairūs, o bet kokio sunkumo sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik nukentėjusiesiems Z. B. ir Ž. J., bet ir kitiems muštynių dalyviams. BK 135 ir 284 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialiosios, t. y. į tų nusikalstamų veikų sudėtį įtraukti pavojingi padariniai. Kadangi muštynių metu sužalojimus nukentėjusiesiems padarė E. Z. ir M. R., jiems šioje byloje ir buvo pareikšti kaltinimai. Įvertinusi išnagrinėtų įrodymų ir jau aptartų bylos aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad E. Z. ir M. R. nusikalstamas veikas padarė viešoje vietoje ir dėl chuliganiškų paskatų. E. Z., muštynių metu suduodamas Z. B. ne mažiau kaip 3 smūgius beisbolo lazda į galvą ir kitas kūno vietas, padarė šiam nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Tuo tarpu M. R., tų pačių muštynių metu suduodamas beisbolo lazda vieną smūgį Ž. J. ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų. Nuteistojo E. Z. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. Nuosprendžio dalis, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 140 str. 1 d. ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta, naikinama. Kolegija daro išvadą, kad M. R. padarė veiką, atitinkančią BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

V. N., kuris šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., teismas išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Prokuroras ir nukentėjusieji Z. B. bei L. S. apeliaciniuose skunduose prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, V. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliantų dėstomus argumentus kolegija atmeta, nes teismas V. N. išteisino pagrįstai.

V. N. pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinamas dėl to, kad tų pačių muštynių metu, išlipęs iš automobilio, ne mažiau kaip du kartus koja spyrė Z. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Išteisindamas V. N. pagal šį kaltinimą, teismas nuosprendyje nurodė, kad dalis liudytojų, buvusių autobusų stotelėje, apie V. N. veiksmus negalėjo nieko nurodyti. (duomenys neskelbtini)  liudytojai K. K., A. K., V. J. ir E. G. parodė, kad V. N. nieko nedarė ir į konfliktą nesikišo. Kad V. N. spardė Z. B., teisme parodė tik trys liudytojai: Z. B. sesuo G. S., jų šeimos globotinis T. L. ir (duomenys neskelbtini) k. gyvenanti R. Ž.. Šių liudytojų parodymus apie V. N. dalyvavimą nusikaltimo padaryme teismas įvertino prieštaringais ir abejotinais, taip pat rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada apie tai, kad dalis sužalojimų (odos nubrozdinimų) Z. B. galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietą ir šiurkštų paviršių. Teismas padarė išvadą, kad dalis sužalojimų Z. B. buvo padaryti būtent tokiu būdu, o ne spardant jį kojomis. O kad kitus nubrozdinimus Z. B. padarė būtent V. N., teismo nuomone, nebuvo įrodyta. Iš prokuroro ir nukentėjusiųjų skundų matosi, kad apeliantai jokių kitų įrodymų, kurie, jų nuomone, įrodytų V. N. kaltę, nenurodė. Apeliaciniuose skunduose nurodoma apie tų pačių liudytojų parodymus, kuriuos jau aptarė teismas, o nesutinkama tik su jų įvertinimu. Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neturėjo remtis būtent plateliškių liudytojų parodymais, nes šie liudytojai bandė padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės ir bausmės, be to, šie liudytojai parodymus keitė ir tie parodymai nenuoseklūs. Apeliantų nuomone, teismas turėjo remtis būtent liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir įrodo V. N. kaltę. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad V. N. kaltę įrodo dar ir teismo medicinos specialisto išvada.

Išdėstyti apeliantų argumentai nepagrįsti, nes spręsdamas V. N. kaltės klausimą teismas įrodymus įvertino tinkamai. Pats išteisintasis V. N. teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad muštynėse iš viso nedalyvavo, prie Z. B. net nebuvo priėjęs ir jokių smūgių jam nesudavė. Muštynių metu jis visą laiką kartu su A. K. tik stovėjo prie automobilio. Iš bylos matosi, kad tokias pačias aplinkybes V. N. nurodė ir ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu. Nuteistasis E. Z. teisme parodė, kad ką muštynių metu veikė V. N., jis nežino, prie Z. B. jo nematė, kelių prie Z. B. buvusių asmenų jis neatpažino. Kaltinamasis M. R. teisme irgi parodė, kad muštynių metu V. N. nematė, kur jis buvo, nežino. Iš bylos matosi, kad ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu E. Z. ir M. R. apie tai, ką muštynių metu veikė V. N., taip pat nieko neparodė. Tuo tarpu nuosprendyje išdėstyti plateliškių liudytojų parodymai iš tikrųjų patvirtino paties V. N. nurodomas aplinkybes. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad V. N. muštynių metu visą laiką stovėjo prie jo automobilio. Liudytojas V. J. teisme parodė, kad V. N. prie Z. B. pribėgęs nebuvo, jis su A. K. stovėjo prie automobilio „VW Golf“. Liudytojas E. G. teisme parodė, kad muštynių metu V. N. „į tą šurmulį“ nėjo, su A. K. stovėjo prie automobilio „VW Golf“ ir nieko nedarė. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad V. N. su A. K. buvo jam iš kairės ir jis matė, kad V. N. muštynėse nedalyvavo. Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir liudytojų A. K., V. J., E. G. ir K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matosi, kad ir visose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose šie liudytojai apie V. N. veiksmus ir jo buvimo vietą muštynių metu davė lygiai tokius pačius parodymus kaip teisiamajame posėdyje. Tai visiškai paneigia prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus apie tariamą šių liudytojų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą ir parodymų keitimą. Šie apeliantų argumentai tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Galima sutikti, kad kaltinamieji ir nurodyti liudytojai yra draugai ar bent pažįstami, tačiau tik dėl to daryti išvadą, kad jie davė melagingus parodymus siekdami padėti išvengti atsakomybės V. N., nėra jokio pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti šiais parodymais, todėl pagrįstai jais rėmėsi priimant nuosprendį. Teismas, kolegijos nuomone, teisingai įvertino ir trijų liudytojų G. S., T. L. bei R. Ž. duotus V. N. apkaltinančius parodymus. G. S. teisme parodė, kad po E. Z. smūgio lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribėgo M. R., V. N. ir Z. P.. V. N. ir M. R. Z. B. spyrė, o E. Z. jam gulinčiam lazda dar sudavė į galvą ir krūtinę. Dar parodė, kad V. N. broliui (Z. B.) spyrė 2-3 kartus. Tuo tarpu iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 52-53) matosi, jog G. S. buvo parodžiusi, kad ar jos brolį spardė M. R., ji nežino, bet matė, kaip brolį spardė V. N. ir Z. P., jie abu spyrė ne mažiau kaip po 2 kartus. Liudytojas T. L. teisme irgi parodė, kad po E. Z. smūgio lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribėgo M. R., V. N. bei Z. P., kurie Z. B. spardė. Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 56-57) matosi, jog tuo metu T. L. parodė, kad M. R. vieną kartą spyrė Z. B., tikriausiai į kojas, matė, kad Z. B. spardė ir V. N. bei Z. P., bet kur jis pataikė, jis nežino. Liudytoja R. Ž. teisme parodė, kad po E. Z. smūgių lazda Z. B. pargriuvus, prie jo pribėgę Z. B. spardė V. N., Z. P. ir M. G.. Buvo suduota apie 2-4 smūgiai į nugarą ir kojas. M. R. prie Z. B. nebuvo priėjęs. Tos pačios apklausos metu liudytoja po to jau parodė, kad prie pargriuvusio Z. B. ji matė ir M. R.. Po to ji matė, kaip 2-3 smūgius sudavė M. G.. Dar po to parodė, kad M. G. ji neprisimena, bet V. N. stovėjo Z. B. už nugaros ir spyrė jam į nugarą ir kojas. Iš teisme perskaitytų R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54-55) matosi, jog tuomet ši liudytoja parodė, kad pargriuvusį Z. B. spardė V. N. ir Z. P., suduodami jam 3-4 smūgius, daugiausia į pilvą ir kojas. Liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymų analizė vėl paneigia ir apeliacinių skundų argumentus apie šių liudytojų parodymų nuoseklumą. Nuosprendyje teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent šių liudytojų parodymuose yra daug prieštaravimų. Jų yra ir pačių šių liudytojų parodymuose, ir lyginant šių liudytojų parodymus tarpusavyje. Nurodyti liudytojai parodė, jog matė, kad Z. B. tariamai spardė netgi tie asmenys, kurie šioje byloje tuo net nebuvo įtariami ar kaltinami, pvz., M. R. ir M. G.. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja G. S. yra nukentėjusiojo Z. B. sesuo, T. L. – jų šeimos globotinis, o R. Ž. – (duomenys neskelbtini)  k. gyventoja.Taigi šie liudytojai buvo suinteresuoti duoti palankesnius parodymus Z. B. ne mažiau negu (duomenys neskelbtini) liudytojai V. N.. Be to, kaip jau minėta, prieštaravimai nustatyti ne plateliškių, o būtent G. S., T. L. ir R. Ž. parodymuose. Abejonės kaip tik dėl šių liudytojų parodymų dėl V. N. kyla dar ir todėl, kad tie patys liudytojai savo parodymuose nurodė ir tokias aplinkybes, kurios buvo neabejotinai paneigtos kitais įrodymais. Nors byloje nustatyta, kad Z. B. pirmasis sudavė smūgį E. Z., o prieš tai metė į (duomenys neskelbtini)  automobilių pusę butelį, R. S., T. L. ir R. Ž. savo parodymuose neigė bet kokius neteisėtus Z. B. veiksmus. Liudytojos R. Ž. parodymuose yra ir daugiau prieštaravimų, nes ji nurodė kai kurias tokias įvykių aplinkybes, kurias paneigė daugelio kitų (duomenys neskelbtini)  liudytojų parodymai. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad sprendžiant V. N. kaltės klausimą teismas pagrįstai rėmėsi paties V. N. ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų parodymais, tuo tarpu  liudytojų G. S., T. L. ir R. Ž. parodymus teismas pagrįstai pripažino prieštaringais, abejotinais ir jais rėmėsi tik tiek, kiek tuos parodymus patvirtino kiti išnagrinėti įrodymai. Prokuroro skundo argumentas, kad V. N. kaltę tariamai įrodo dar ir teismo medicinos specialisto išvada, taip pat nepagrįstas, nes ši išvada V. N. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ne patvirtina, o netgi labiau tai paneigia. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 25-26) nurodyta, kad išskyrus galvos sužalojimus, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir kuriuos, kaip buvo įrodyta, smūgiais beisbolo lazda padarė E. Z., Z. B. dar buvo nustatyti odos nubrozdinimai virš dešinio antakio, kairio šono ir kairės pilvo pusės srityje bei dešinėje klubinėje srityje. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimas virš dešinio antakio su poodine kraujosruva dešinės akies aplinkoje bei odos nubrozdinimas dešinėje klubinėje srityje galėjo gautis ir Z. B. virstant ir atsitrenkiant tomis vietomis į kietą šiurkštų paviršių (pvz., asfaltuotą kelio dangą). Byloje nustatyta, kad po E. Z. suduotų smūgių beisbolo lazda Z. B. tikrai griuvo ant asfalto dangos, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dalis specialisto išvadoje išskirtų sužalojimų Z. B. galėjo būti padaryti jam pačiam griūnant ant asfalto. Taip pat pažymėtina, kad ne galvos, o kitose kūno vietose, kuriose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti spardant kojomis, Z. B. tų sužalojimų iš viso buvo nustatyta nedaug, o dalis jų, kaip jau buvo paminėta, galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griūnant. E. Z. buvo nuteistas už tai, kad beisbolo lazda sudavė smūgius Z. B. ne tik į galvą, bet ir į kitas kūno vietas, taigi jis irgi galėjo padaryti dalį tų sužalojimų kitose kūno vietose. Be to, ikiteisminio tyrimo metu  įtariamasis Z. P. prisipažino, kad du kartus spyrė gulinčiam Z. B. į šoną. Įvertinant šias aplinkybes, kyla didelių abejonių, ar Z. B. iš viso galėjo spardyti  dar kokie nors asmenys, nes tokiu atveju nukentėjusiojo kūne turėjo būti nustatyta daugiau kūno sužalojimų. Šios aplinkybės, be to, dar prieštarauja ar net paneigia tų pačių liudytojų G. S., T. L. bei R. Ž. parodymus apie tai, kad Z. B. tariamai spardė dar keletas asmenų, tarp jų ir V. N.. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes, tačiau abejonių dėl V. N. dalyvavimo padarant kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką pašalinti nepavyko. Išnagrinėtų įrodymų visuma kaip tik patvirtina, kad V. N. muštynėse nedalyvavo, todėl teismas dėl šio kaltinamojo pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad V. N. išteisinamas neįrodžius jo kaltės nusikaltimo padaryme, teismas, tiesa, netiksliai išdėstė įstatyme numatytą išteisinimo pagrindą, tačiau šis trūkumas, kolegijos nuomone, nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl to nuosprendį šioje dalyje naikinti arba keisti pagrindo nėra. Vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies motyvų matosi, kad V. N. teismas išteisino būtent šiuo pagrindu, šioje nuosprendžio dalyje netgi nurodyta, kad teismas vadovaujasi būtent BPK 303 str. 5 d. 2 p., todėl dėl V. N. išteisinimo pagrindo jokių abejonių nekyla.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dėl bausmių skyrimo ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo taip pat pagrįsti tik iš dalies. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. skunde prašo visus kaltinamuosius, taip pat ir M. R., pripažinti kaltais ir nuteisti pagal jiems pareikštus kaltinimus. Tuo tarpu prokuroras skunde prašo M. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., tačiau atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą jam nutraukti. M. R. šioje byloje kaltinamas tuo, kad padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą, šios veikos metu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ne Z. B., o tik Ž. J., su kuriuo proceso metu M. R. susitaikė. Įvertinant tai, kad savo veiksmais nei fizinės, nei turtinės žalos nukentėjusiesiems Z. B. ir L. S. M. R. nepadarė, vadovaujantis BPK 320 str. 4 d. nuostatomis, M. R. padėtis, kolegijos nuomone, negali būti pabloginta labiau negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Kolegija taip pat daro išvadą, kad prokuroro prašymas atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. vadovaujantis BK 38 str. yra pagrįstas ir tam yra šiame baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos. M. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors ir aiškindamas, kad muštynių metu gynė save ir savo turtą, M. R. esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažino, o su nukentėjusiuoju Ž. J. susitaikė. M. R. jauno amžiaus ir anksčiau neteistas, gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta. Todėl, kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad M. R. naujų nusikaltimų nedarys. Tiesa, byloje yra duomenų apie tai, kad šiuo metu M. R. kaltinamas kito nusikaltimo padarymu, tačiau ši byla teisme dar neišnagrinėta ir nuosprendis nepriimtas. Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes pagal BK 38 str. 3, 4 d. nuostatas, jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per 1 metus padaro naujas nusikalstamas veikas, priklausomai nuo tų nusikalstamų veikų rūšių sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas arba toks sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau šiuo metu atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., kolegijos nuomone, nėra jokių kliūčių ir tam yra pagrindas bei įstatymo numatytos sąlygos. Nuosprendyje, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Todėl M. R. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. nepripažįstamas ir jo nusikalstama veika neperkvalifikuojama. Šiuo atveju nuosprendžio dalis, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. ir byla prieš jį nutraukta, yra naikinama, ir priimamas sprendimas, vadovaujantis tuo pačiu BK 38 str., M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir bylą prieš jį nutraukti.

Skiriant nuteistajam E. Z. bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, taip pat BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Sprendžiant klausimą dėl E. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kolegija prokuroro apeliacinį skundą irgi tenkina iš dalies. Jau buvo nurodyta, kad nusikaltimą E. Z. padarė ne būtinosios ginties situacijoje, dėl to jo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą. Todėl nuosprendžio dalis, kuria teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. Z. nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.), yra naikinama. Tačiau nuosprendžio dalis, kuria nustatyta kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), paliekama galioti. Tai nepaneigia ankstesnių teisėjų kolegijos išvadų apie būtinosios ginties situacijos nebuvimą ir paties E. Z. veikimą dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau byloje iš tikrųjų nustatyta, kad nukentėjusysis Z. B. muštynių metu pirmas sudavė smūgį E. Z. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tai, nors tik iš dalies, sąlygojo tolesnius paties E. Z. nusikalstamus veiksmus. Todėl nuosprendžio dalis, kuria teismas nustatė nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paliekama galioti. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad skirdamas E. Z. bausmę taikant BK 62 str., teismas konstatavo, kad nuteistasis atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir nemažą dalį neturtinės žalos. Skirti E. Z. bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. taikant BK 62 str. jau nėra visų tam būtinų šiame baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, tačiau tai, kad nuteistasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos, kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal galiojančią teismų praktiką pripažįstama tik tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą. Šioje byloje nuteistasis savo noru atlygino visą padarytą turtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai (7239 Lt), ir nukentėjusiajai L. S. (5729,93 Lt), taip pat atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam Z. B. (15000 Lt). Tai patvirtina prie bylos pridėti nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ir kasos pajamų orderis (t. 3, b. l. 152, 177-179). E. Z. visiškai atlygintos turtinės žalos suma didelė, be to, jis atlygino ir pakankamai didelę neturtinės žalos dalį, o šioje dalyje pažymėtina, kad iki nuosprendžio priėmimo teismo nustatytas šios žalos dydis nuteistajam negalėjo būti žinomas. Kolegijos nuomone, toks, nors ir nevisiškas, tačiau savanoriškas žalos atlyginimas skiriant bausmę turi būti įvertintas, todėl tai, kad E. Z. savo noru atlygino dalį padarytos žalos, kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis. Kolegija taip pat daro išvadą, kad E. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamajame akte tokia aplinkybe buvo nurodyta tai, kad E. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagrįstai nepripažino, nes duomenų apie E. Z. apsvaigimą nuo alkoholio, o taip pat apie tai, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje tikrai nėra. Jau buvo paminėta, jog prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Tačiau ši E. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė arba ją sudarantys faktai nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, o teisminio nagrinėjimo metu prašymai pakeisti šioje dalyje kaltinimą nebuvo pareikšti. Todėl pripažinti E. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p., taip pat nėra pagrindo. Tokiu būdu yra nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančiųų aplinkybių nėra. Skiriant bausmę E. Z. kolegija atsižvelgia taip pat ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir kt., taip pat į kaltininko asmenybę. E. Z. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Suduodamas smūgius Z. B. jis panaudojo specialiai kūno sužalojimų padarymui pritaikytą įrankį – beisbolo lazdą. Nusikaltimas buvo buvo baigtas ir sukėlė sunkias pasekmes, nukentėjusiajam dėl galvos sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis keliolika dienų išbuvo komoje ir jo gyvybė buvo išgelbėta tik dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos. Buvo kilusi reali grėsmė, kad nukentėjusysis neišgyvens. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo reikalinga ilgalaikė reabilitacija, jis buvo netekęs 50 procesntų darbingumo. Nors šiuo metu jo darbingumo lygis jau yra 90 procentų, akivaizdu, kad nukentėjusysis sužalojimų pasekmes dar jaus ilgą laiką. Nuteistasis E. Z. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius. Nuosprendyje teismas nustatė, kad E. Z. veikė tiesiogine tyčia, patikslinant šią nuosprendžio dalį, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo tyčia buvo tiesioginė neapibrėžta. Visos šios aplinkybės parodo padidintą ir padarytos nusikalstamos veikos, ir paties kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Skundžiamame nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad E. Z. anksčiau neteistas, mokosi ir yra gerai charakterizuojamas, tuo tarpu apeliantai skunduose su tokiu nuteistojo asmenybės įvertinimu nesutinka. Nukentėjusieji Z. B. ir L. S. skunde nurodo apie E. Z. dalyvavimą ir kitų nusikalstamų veikų padaryme, tuo tarpu prokuroro skunde nurodoma apie šiam nuteistajam anksčiau taikytas administracines nuobaudas, taip pat gimnazijos pateiktą neigiamą E. Z. charakteristiką. Su šiais apelianto argumentais galima sutikti iš dalies. Iš bylos matosi, kad E. Z. tikrai neteistas, o nukentėjusiųjų argumentų apie nuteistojo tariamą dalyvavimą kitų nusikaltimų padaryme bylos duomenys nepatvirtina. Jo gyvenamosios vietos Platelių seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad dėl E. Z. elgesio seniūnija nusiskundimų nėra gavusi (t. 2, b. l. 36). Tačiau byloje iš tikrųjų yra duomenys apie tai, kad E. Z. keletą kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą bei už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (t. 1, b . l. 166-167). Platelių gimnazijos charakteristikoje tikrai nurodoma apie tai, kad nuo 11 klasės dėl E. Z. elgesio atsirado problemų. Nurodoma apie jo atėjimą į gimnazijos renginį išgėrus, apie tai, kad jis buvo sumušęs mergaitę, spyręs jaunesniam moksleiviui, už moksleivio elgesio taisyklių pažeidimus jam buvo pareiškiami įspėjimas ir papeikimas (t. 1, b. l. 170). Kita vertus, byloje yra ir Vadybos ir ekonomikos universiteto charakteristika, kurioje E. Z. vertinamas kaip ramus, mandagus, pažangus ir drausmingas studentas (t. 3, b. l. 92). Skiriant bausmę E. Z. kolegija atsižvelgia į visas jau išdėstytas aplinkybes. BK 135 str. 2 d. sankcija numato griežtą tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Bausmės už labai sunkų nusikaltimą atidėjimo galimybės BK 75 str. nenumato, o skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat nėra pagrindo ir galimybės. Skirti tokią bausmę vadovaujantis BK 62 str., kaip tai buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje, nėra galimybės, nes tam nėra visų BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų. Tuo tarpu skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remiantis BK 54 str. 3 d., taip pat nėra pagrindo. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir konkrečias jo padarymo aplinkybes, taip pat nuteistojo asmenybę, kolegija nemato jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o taip pat ir BK 41 str. 2 d. 5 p. numatytai bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų neskiriama prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelnios, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų ir humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai bei pažeistas jų orumas. Šioje byloje skirti E. Z. švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, kolegijos nuomone, be kitų aplinkybių, neleidžia ir nukentėjusiųjų, pirmiausia sunkiai sužaloto Z. B. interesai. Dėl aptartų aplinkybių E. Z. turi būti skiriama bausmė, kuri numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje. Skirti jam bausmę, kurios skunde prašo prokuroras, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Nors E. Z. padarytas nusikaltimas labai sunkus ir, kas jau buvo aptarta, padidinto pavojingumo laipsnio, skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Kolegija nenustatė jokių E. Z. atsakomybę sunkinančių, o nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. Z. nusikalto būdamas jauno amžiaus. Tuo metu jam buvo tik 18 metų. Nors, įvertinant nusikaltimo pobūdį, E. Z. taikyti BK XI skyriaus ir, konkrečiai, BK 81 str. 2 d. nuostatas nėra pagrindo, tačiau skiriant bausmę sankcijos ribose į nuteistojo amžių atsižvelgti būtina. Be to, nors kolegija ir pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą apie nusikalstamos veikos padarymą peržengiant būtinosios ginties ribas, byloje nustatyta, kad muštynės buvo abipusės, o nukentėjusysis Z. B. sudavė smūgį pirmasis ir taip pat padarė E. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.. Skiriant bausmę į tai taip pat atsižvelgiama. Įvertinus visas šias aplinkybes, kolegija skiria nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį ir artimesnę šios sankcijos žemutinei ribai.

Apeliaciniuose skunduose nukentėjusysis Z. B. ir L. S. prašo pilnai patenkinti jų civilinį ieškinį, o prokuroras skunde prašo iš nuteistojo E. Z. priteisti 85000 Lt ir iš V. N. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Z. B.. Šie apeliantų prašymai irgi pagrįsti tik iš dalies. V. N. šioje byloje išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), tuo tarpu M. R. sužalojimų padarymu ar fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį Z. B. iš viso nebuvo kaltinamas, todėl pagal BPK 109 str. atsakyti už Z. B. sužalojimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą turi tik nuteistasis E. Z.. Jau buvo nurodyta, kad E. Z. iki nuosprendžio priėmimo savo noru atlygino visą turtinę žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai L. S.. Nukentėjusieji prašė priteisti Z. B. 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nuteistasis savo noru jau atlygino 15000 Lt ir šios žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš E. Z. priteisė Z. B. dar 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendį keičiant ir E. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į BK 135 str. 2 d. 8 p., yra pagrindas keisti ir nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Jį nustatant kolegija vadovaujasi CK 6.250 str. ir atsižvelgia į visas šio CK straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiama į E. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, to nusikaltimo padarinius, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Jos iš esmės jau buvo aptartos išdėstant bausmės skyrimo motyvus. Taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra asmenų fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad E. Z. sumuštas ir sunkiai sužalotas nukentėjusysis patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinį sukrėtimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, taigi jam tikrai buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydį tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, liekamieji reiškiniai ir kt. Be to, sveikatos sutrikdymo atveju nustatant neturtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Vis dėlto nukentėjusiųjų prašoma Z. B. priteisti 100000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma, kolegijos nuomone, yra per didelė, neatitinkanti CK 6.250 str. 2 d. nustatytų kriterijų ir jau galiojančios nagrinėjant tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas teisminės praktikos. Nors tai ir neesminė aplinkybė, kolegijos nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu nukentėjusiajam Z. B. nustatytas jau 90 procentų darbingumas. Be to, kaip ir skiriant bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad Z. B. muštynių metu pats atliko neteisėtus veiksmus, pirmas sudavė smūgį nuteistajam. Įvertinant šias aplinkybes ir atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kolegija nukentėjusiajam Z. B. padarytą neturtinę žalą įvertina 40000 Lt. Kadangi 15000 Lt E. Z. jau sumokėjo savo noru, iš jo nukentėjusiajam Z. B. papildomai priteisiama 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

Vadovaujantis BK 59 str. 2 d., nuteistojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

Nuteistojo E. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti E. Z. bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo vykdant šį nuosprendį momento. Į bausmę įskaityti E. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2007 m. birželio 27 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta.

M. R., vadovaujantis BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam Z. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo E. Z. priteisti 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Z. B..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

 

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Linas Šiukšta

 

Teisėjai                                                                                                Regina Gaudutienė

 

                                                                                                            Violeta Ražinskaitė