Baudžiamoji byla Nr. 1-657-1028/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25434-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2.;

1.2.4.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant Loretai Armalienei, Editai Petrevičienei,

dalyvaujant prokurorams Gintautui Vileikiui, Jolantai Steponavičiūtei,

kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

nukentėjusiajai B. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r., teistas: 2013-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme - 30 MGL bauda, kuri nėra sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai B. B., būtent: 2016 m. gegužės 30 d., apie 20 val. 30 min., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, kieme esančiame šiltnamyje, tyčia delno apatine dalimi trenkė vieną kartą nukentėjusiajai B. B. į kaktos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra teisingos. Viskas buvo taip, kaip parašyta. Tuo metu sirgo depresija, negėrė vaistų, todėl taip ir nutiko. Alkoholį įvykio metu buvo vartojęs, bet ar tai turėjo įtakos tokiam elgesiui, nežino. Mano, kad viskas dėl ligos. Serga depresija, kasdien geria vaistus. Viską pripažįsta ir su viskuo sutinka. Mamos atsiprašė, susitaikė, dėl įvykusio įvykio gailisi. Šiuo metu pajamų turi, nes remontuoja telefonus. Švedijoje buvo įvykis dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą. Dirbo po 10 valandų per dieną, išgėrė alaus ir įvyko nesusipratimas, sulaikė policija, bet paleido.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo išvardinti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji B. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. beveik nevartoja alkoholio, tačiau pastaruoju metu yra agresyvokas, nesivaldo su žodžiais, įžeidinėja. 2016 metų gegužės 30 dieną, apie 19 val. 30 min., ji grįžo į namus. Namuose tuo metu buvo M. ir jo draugas, kurio ji nepažįsta. Ji matė, kad M. su draugu namo kieme kepė šašlykus, gėrė alų iš skardinės. Iš pradžių jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jie trumpai šnektelėjo. Ji nuėjo tvarkytis į daržą ir išgirdo, kad abu vaikinai pradėjo labai garsiai keiktis. Ji net kelis kartus sudrausmino abu vaikinus. M. draugas tuoj pat nurimdavo ir vis atsiprašinėdavo dėl keiksmažodžių. Matėsi, kad M. draugas yra girtas, o M. girtas tikrai nebuvo. Kai tik ji sudrausmindavo vaikinus, M. savo draugui vis sakydavo: „keikis, keikis, nieko čia tokio, nekreipk dėmesio“. Jai labai nepatiko, kad M. taip elgiasi ir į jos pastabas nekreipia dėmesio. Apie 20 val. 30 min. ji išgirdo, kad M. telefonu kalbasi su kažkuo ir kviečiasi atvažiuoti pas jį į namus bei klausia apie merginas. Ji suprato, kad M. organizuoja pasikviesti dar daugiau svečių. Ji, išgirdusi tokį pokalbį, pasakė M., kad, jeigu jis dar pasikvies žmonių, ji iškvies policiją. M. pradėjo ją kolioti, įžeidinėti. Ji bandė dar kartą drausminti M., nes jai nepatiko, kad sūnus taip su ja elgiasi. Tada ji pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir įėjo į šiltnamį. M. atėjo jai iš paskos, toliau ją koliodamas. Ji pradėjo rinkti bendrojo pagalbos centro numerį. Tuo metu M. priėjo arčiau jos ir delno apatine dalimi trenkė jai vieną kartą į kaktą. Dėl trenkimo į kaktą atsirado paraudimas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiltnamio patalpoje jie buvo dviese. M. draugas buvo kieme ir įvykio nematė. Po sudavimo M. išėjo iš šiltnamio. M. vis tiek koliojosi, įžeidinėjo ją. Kai atvyko pareigūnai, M. sulaikė. Prie pareigūnų  M. toliau elgėsi arogantiškai, buvo agresyvus. Į medikus dėl suduoto smūgio ji nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio ji nereiškia (26-27 b. l.).

Liudytoja I. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų gegužės 30 dieną, apie 20 val. 40 min., iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Šiaulių rajone, V. kaime, (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prie motiną. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kuri prisistatė B. B.. B. B. paaiškino, jog apie 20 val. 30 min. gyvenamojo namo kieme įvyko konfliktas tarp jos ir sūnaus M. B., o konflikto metu sūnus delno apatine dalimi trenkė vieną kartą jai į kaktą. Be to, B. B. nurodė, jog pastaruoju metu sūnus jos neklauso, nori atsivesti draugų, todėl ji papriekaištavo sūnui, o įvykus žodiniam konfliktui sūnus prieš ją smurtavo. Pokalbio metu su B. B. ji pastebėjo, kad moteris yra išsigandusi, sutrikusi, kvėpavimas dažnas, bet sužalojimo žymės ant kaktos nesimatė. Ji suprato, kad B. B. pati negali susitvarkyti su sūnumi, kuris jos nesiklauso, įžeidinėja, kolioja. B. B. minėjo, kad konfliktuoja su sūnumi ne pirmą kartą, yra kvietusi pareigūnus dėl sūnaus elgesio, tačiau tiksliai negalėjo prisiminti, ar rašė ankščiau pareiškimą. Kai ji su T. B. priėjo prie M. B., jis tuo metu rankoje laikė skardinę su alumi. T. B. pasakė padėti skardinę ir paaiškino, kad jis yra sulaikomas ir bus nuvežtas į komisariatą. M. B. pasakė, kad jie jam neaiškintų, nes niekur jis nevažiuos, o skardinę padės, kai pabaigs gerti. Jie gražiuoju įkalbinėjo M. B., kad jis savo noru eitų iki tarnybinio automobilio. M. B. elgėsi arogantiškai, koliojosi, nenorėjo niekur eiti. T. B. uždėjo M. B. antrankius. Atsisėdus į tarnybinį automobilį, M. B. nenurimo, toliau koliojosi, ramiai nesėdėjo, elgėsi agresyviai. Atvykus į komisariatą M. B. nenurimo, koliojosi, elgėsi agresyviai, arogantiškai, atsisakė pasirašinėti dokumentus (30-31 b. l.).

Liudytojas T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų gegužės mėnesio 30 dieną jis kartu su I. Š. patruliavo Šiaulių  miesto ir rajono teritorijoje. Apie 20 val. 30 min. operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas per radijo ryšį pranešė, kad  adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, sūnus smurtauja prieš motiną. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kvietusi policijos pareigūnus, kuri prisistatė B. B.. Moteris nurodė, jog namuose įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus M. B., nes ji neleido sūnui kviestis draugų į namus. Konflikto metu sūnus delno apatine dalimi trenkė jai vieną kartą į kaktą. B. B. buvo blaivi, tačiau matėsi, kad ji yra išsigandusi, susijaudinusi, sutrikusi, sužalojimo žymės ant kaktos nesimatė. B. B. nurodė, jog sūnus paskutiniu metu labai pasikeitė, pasidarė agresyvus, neklauso jos, kviečiasi nepažįstamus žmones į namus. Pokalbio metu B. B. minėjo, kad konfliktuoja su sūnumi ne pirmą kartą. Jis priėjo prie M. B., kuris tuo metu rankoje laikė skardinę su alumi ir iš jos gėrė alų. Jis M. B. paprašė padėti skardinę ir paaiškino, kad jis yra sulaikomas ir bus nuvežtas į policijos komisariatą. M. B. labai arogantiškai jam atsakė, kad jam neaiškintų, nes niekur jis nevažiuos, o kai pabaigs gerti, tada ir padės skardinę. Tiek jis, tiek I. Š. gražiuoju įkalbinėjo M. B., kad jis savo noru eitų iki tarnybinio automobilio. M. B. pradėjo koliotis, įžeidinėti juos ir savo motiną, elgėsi arogantiškai, nenorėjo niekur eiti. Tada jis perspėjo  M. B., kad už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą gali būti ir bus panaudota prievarta. Kadangi M. B. veiksmai ir elgesys buvo nenuspėjami, pristatant  jį į komisariatą dėl savo ir kitų saugumo jis uždėjo M. B. antrankius, rankas surakindamas už nugaros. Atsisėdus į tarnybinį automobilį M. B. nenurimo, koliojosi, elgėsi agresyviai, muistėsi, ramiai nesėdėjo. Kadangi jis sėdėjo šalia M. B., tai jis visą kelią saugojo I. Š. nuo jo, kad ji galėtų ramiai vairuoti tarnybinį automobilį. Atvykus į komisariatą M. B. toliau nenurimo, o būdamas komisariato patalpose koliojosi, įžeidinėjo juos, elgėsi arogantiškai, agresyviai (33-34 b. l.).

2016-05-30 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėja B. B. parodė, kad 2016-05-30 adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., apie 20 val. 30 min. neblaivus jos sūnus M. B. sudavė jai vieną kartą delnu į veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pareiškėja nurodė, kad 19 val. 30 min. ji grįžo namo, kur rado savo sūnų su draugu, kepantį šašlykus ir vartojantį alkoholinius gėrimus. Jie, būdami kieme, pradėjo labai keiktis, o ji nuėjo juos sudrausminti. Jos sūnus draugui liepė į ją nekreipti dėmesio, o kurstė draugą dar labiau keiktis. Ji, supratusi, kad sūnus jos neklausys, nuėjo į daržą. Apie 20 val. 30 min. ji išgirdo, jog sūnus telefonu kviečiasi dar daugiau draugų į namus. Ji M. pasakė, kad šis nebekviestų daugiau draugų, nes pas ją kieme baliaus negali daryti. Sūnus ją ėmė kolioti įvairiais žodžiais. Ji pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Tada sūnus pribėgo prie jos ir vieną kartą delnu trenkė į veidą bei bandė atimti telefoną. Ji jam telefono neatidavė ir iškvietė policijos pareigūnus. Savo veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Jai sužalojimai nepadaryti. Jai padaryta moralinė žala, bet civilinio ieškinio ji atsisako. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra šiltnamyje. Įvykio vieta nufotografuota (3-6 b. l.).

2016-05-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2016-05-30, apie 20 val. 37 min., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė B. B.. Buvo nustatyta, kad apie 20 val. 30 min. sūnus M. B., įvykus konfliktui su mama B. B., trenkė rankos delno apatine dalimi mamai į kaktą ir grasino, kad sumuš. B. B. buvo susijaudinusi, bet smurto žymių nesimatė. Ji teigė, jog kai sūnus jai trenkė, ji pajuto fizinį skausmą. Moteris buvo blaivi. Konfliktas įvyko dėl to, kad B. B. pasakė porą žodžių sūnui, dėl to, kad šis atsivedė į namus draugų. Pareiškėja nurodė, jog ir ankščiau yra buvę smurto atvejų, dėl kurių ji rašė pareiškimą. Smurtu įtariamas asmuo nurodė, jog jokio konflikto nebuvo ir motinos jis nemušė. M. B. elgėsi agresyviai, atsikalbinėjo (7-9 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-06-08 informaciniame pranešime nurodyta, jog bendrajame pagalbos centre Klaipėdos skyriuje 2016-05-30,  20 val. 33 min., buvo gautas iš telefono, kurio Nr. 861527809, B. B. pranešimas dėl pareigūnų kvietimo. Garso įrašo kopija pateikiama prijungimui prie baudžiamosios bylos (19 b. l.).

2016-06-09 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo apie 2016-05-30,  20 val. 33 min., pagalbos kvietimą apžiūra, kurios metu girdimas moters balsas, kuri kviečia greičiau atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., nes puola muštis, gąsdina, atsivedė nepažįstamus draugus, akys padėrusios, nesupranta, ar apsirūkęs, ar apsiuostęs. Jai buvo suduota į kaktą, puldinėja, ji bijo būti viena. Yra vienas draugas, bet sūnus kvietėsi telefonu daugiau draugų. Pranešėja prisistatė B. B. (20-21 b. l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, jog 2016-05-30, 20 val. 54 min., B. B. nustatytas 0,00 prom. (22 b. l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, jog 2016-05-30, 21 val. 15 min., M. B. nustatytas 0,13 prom. (36 b. l.).

2016-05-31 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, jog apžiūrėjus M. B. ir paėmus tyrimui jo šlapimą nustatyta, kad jis psichoaktyviųjų medžiagų nėra vartojęs (87 b. l.).

2016-10-05 susitaikymo protokole užfiksuota, jog kaltinamasis M. B. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios B. B., jie tarpusavyje susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų neturi.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad M. B. kaltė visiškai įrodyta ne tik jo paties parodymais, šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems iš esmės neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad M. B. sukėlė fizinį skausmą savo motinai

B. B..

M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes M. B. tyčia delno apatine dalimi trenkė vieną kartą nukentėjusiajai B. B. į kaktos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. M. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, pagal LR BK 38 str. 2 d. šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. B. atitinka BK 38 str. 1 d. 1, 2, 3 punktų sąlygas, t. y. asmuo prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą, dėl jo gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.), kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja B. B., vienas kitam pretenzijų minėti asmenys neturi. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, praeityje M. B. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (50-52 b. l.). Be to, teismo vertinimu, M. B. atitinka ir BK 38 str. 1 d. 4 p. numatytą sąlygą – pagrindas manyti, kad M. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. B., praeityje yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, paskirtos bausmės nėra atlikęs (paskirta bauda sumokėta tik iš dalies (74-75 b. l.)), tačiau baudos išieškojimą vykdo antstolis, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. Nors M. B. ir recidyvistas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši nusikalstama veika, kuri inkriminuota kaltinamajam yra smurtinio pobūdžio, o ne analogiška seniau padarytai. Be to, kaltinamojo veiksmai veikos padarymo metu buvo vienkartinio pobūdžio, t. y. suduotas vienas smūgis, ne kumščiu, o delnu, sužalojimas nepadarytas, nukentėjusioji labiau išsigando. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad M. B. veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas (praeityje baustas vos 2 kartus) (84-85 b. l.), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (50-52 b. l.). Ypatingai atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis šiuo metu elgiasi gerai, toliau gyvena kartu su tėvais, jiems padeda, o kaltinamasis parodė, jog įvykio neprisimena, jo veiksmus galimai lėmė psichologinė būklė (liga), kuria būtų pagalima paaiškinti jo elgesį, kai faktiškai blaivus ir neapsvaigęs kaltinamasis vieną kartą sudavė savo motinai. Byloje yra duomenų, patvirtinančių atitinkamą kaltinamojo psichinę būklę (88-91 b. l.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei pačiai padarytos veikos specifikai (faktiškai įvykęs buitinis konfliktas tarp šeimos narių), teismo vertinimu, šiuo metu yra pagrindas manyti, kad M. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir M. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Siekiant kaltinamąjį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, M. B. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).

M. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str. 1 d.) (48-49 b. l.).

Daiktas, turintis reikšmės šiai baudžiamajai byla tirti ir nagrinėti, CD su pagalbos kvietimo garso įrašu (laikoma prie baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,

n u s p r e n d ž i a :

M. B., jam ir B. B. susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą M. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu,  722 straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įspėti M. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti - CD su pagalbos kvietimo garso įrašu (laikomą prie baudžiamosios bylos viršelio) - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                       Silvijus Balčytis