Civilinė byla Nr. e2-8010-1184/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02535-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.39.1.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.   

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,

sekretoriaujant Monikai Statkutei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei B. P.,

dalyvaujant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui A. M.,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 377,82 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad 2020 m. spalio 10 d. Lenkijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu su atsakovei priklausančiu automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta degalinės įranga ir iš eismo įvykio vietos pasišalinta. Lenkijos policijos pažymoje nurodoma, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės, kuris po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

1.2. Šalys buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. 02-6229297), kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė išmokėjo 5 377,82 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti.

1.3. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas sumokėjęs išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, atsakovei, kaip 2020 m. spalio 10 d. eismo įvykio kaltininkei, kurios darbuotojas vairavo jai priklausančią transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 5 377,82 Eur – regreso tvarka (el. medž. l. 1-2).

2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pirminiu atsiliepimu atsakovė ginčijo eismo įvykio padarymo dieną ir teigė, jog ieškovė nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. spalio 10 d., tuo tarpu pagal pateiktus rašytinius duomenis, galimai įvykis įvyko 2020 m. spalio 21 d., tad pastarąją dieną minėta transporto priemonė buvo Baltarusijoje ir niekaip negalėjo dalyvauti eismo įvykyje (el. medž. l. 48-49).

2.1. Ieškovei pateikus papildomus rašytinius įrodymus, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo gauti iš Lenkijos policijos pareigūnų, atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog duomenys rodo, jog ne atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo. Lenkijos pareigūnams atlikus tyrimą nusižengimo kaltininko nepavyko nustatyti.

2.3. Teigė, jog iš aptariamos Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, matyti, jog tam, kad ieškovė minimos Įstatymo normos pagrindu įgytu teisę reikšti reikalavimą bet kokiam už žalos padarymą atsakingam asmeniui, turi būti oficialiai nustatomas žalą padaręs asmuo ir tai, jog jis pasišalino iš įvykio vietos. Tuo tarpu šioje byloje, kaip matyti iš oficialių paties ieškovės pateikiamų įrodymų, nėra nustatytas nei žalą padaręs asmuo, nei tai, jog vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė B. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2020 m. spalio 10 d. Lenkijoje atsakovei priklausančia transporto priemone buvo apgadinta degalinės įranga. Kadangi atsakovės transporto priemonė buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovė gavusi pretenzijas už sugadintus įrenginius padengė visą susidariusią žalą. Kadangi iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta, todėl ieškovė vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu įgavo teisę reikšti regresinį reikalavimą į žalą padariusį asmenį. Papildomai pateiktais įrodymais atsakovė siekia įrodyti, jog nėra nustatytas kaltas asmuo už padarytą eismo įvykį, todėl negalima reikalauti atlyginti žalą. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, atsakovė yra laikoma transporto priemonės valdytoja, todėl ji yra atsakinga dėl padarytos žalos. Tai, kad Lenkijos pareigūnams nepavyko nustatyti kalto asmens, kuris padarė žalą, nesudaro pagrindą atmesti ieškinį, priešingai parodo, kad šio eismo įvykio rimtumą. Į bylą pateikta medžiaga įrodo, jog būtent ši transporto priemonė padarė žalą, būtent ši transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, ir būtent šios transporto priemonės valdytoja yra atsakovė, kuriai ir kyla pareiga atlyginti žalą, taip pat atlyginti žalą kyla ir pagal LR darbo kodekso nuostatas, jog už darbuotojo padarytą žalą atlygina darbdavys, t. y. atsakovė. Pažymėjo, kad Lenkijos pareigūnai neturi duomenų bazės ir galimybių vykdyti platesnį tyrimą. Šiuo atveju, buvo nustatytas transporto priemonės draudikas, todėl kreipiamasi tiesiai į transporto priemonės draudikus. Draudimo bendrovė gavo iš partnerio pretenziją dėl žalos atlyginimo, tada sutikrina duomenis ir siunčia partneriui informaciją apie (ne)sutikimą dėl pretenzijos ir tuo pačiu, siunčia užklausas kaltiems asmenims. Nagrinėtinu atveju, dar atliekant žalos atlyginimo veiksmus, atsakovei buvo siųsti pranešimai dėl padarytų įvykių. Kad įvyko minėtas eismo įvykis ieškovė informuodama atsakovę, jai siuntė užklausas sudarytoje draudimo sutartyje nurodytu atsakovės elektroniniu paštu: 2020 m. gruodžio 18 d., 2021 m. rugsėjo 15 d., 27 d..  Peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus, atstovė papildomai pažymėjo, kad iš vaizdo medžiagos ženkliai aiškiau matyti, kaip įvyko eismo įvykis, kaip buvo apgadinta kolonėlė. Liudytojas teigė, jog nebuvo išlipęs iš transporto priemonės, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, jog vairuotojas vis dėl to buvo išlipęs ir grįžo atgal į transporto priemonę 4:10 ir pradėjus kelioms sekundėms 4.10.34 matyti (kamera DYS 8), kaip griūva degalų paskirstymo įrenginys. Vairuotojui nesaugiai manevruojant, važiuojant kiek toliau, ir buvo nuversta kolonėlė. Tai dar kartą patvirtina, kad eismo įvykis įvyko, kolonėlė nuversta būtent atsakovei priklausančia transporto priemone. Liudytojas minėjo, kad visi susidūrimai yra jaučiami transporto priemonėje, juolab nebuvo didelio greičio, nėra ir nebuvo kažkokio triukšmo, kuris būtų neleidęs girdėti kas vyksta aplinkui. Todėl ieškovės manymu, galimai netyčia, bet pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo. Vairuotojas nebuvo itin atidus ir atsakingas, neįsitikino, kad manevrą atlikti yra saugu ir neįsitikino, kad nebus padaryta žala, manevruodamas su puspriekabe nuvertė degalinės kolonėlę ir atsirado žala. Tačiau nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nebuvo kviesta policija, ko pasėkoje, atsirado Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte esančios sąlygos, reikšti tokio pobūdžio ieškinį ir reikalavimus.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. M. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad teigė, kas niekas nenustatė, kad nagrinėtinu atveju buvo pasišalinimas iš eismo įvykio. Darbuotojas nežino apie jokį įvykusį eismo įvykį. Vairuotojas nejuto, nebuvo jokio eismo įvykio, transporto priemonė nebuvo apgadinta, nebuvo jokių dažų liekanų ant transporto priemonės, o pati transporto priemonė taip pat nebuvo apgadinta. Kiekvienai transporto priemonei grįžus iš reiso, ji yra apžiūrima. Mano, jog nebuvo atliktas tyčinis veiksmas, nenustatyta, jog tyčia vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, kad nebuvo vairuotojui jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio, nes nagrinėtinu atveju, transporto priemonė buvo drausta. Visi įmonės darbuotojai žino, kad įvykus eismo įvykiui, vadovą reikia informuoti, tačiau šiuo atveju, asmeniškai jo niekas neinformavo. Teigė, jog galimai vairuotojas su puspriekabės galu ir galėjo būti lietęs degalinės įrangą ir galėjo ją būti nuvertęs, tačiau vairuotojas galėjo ir nieko nepajusti, nes sąstato ilgis yra ilgesnis nei 16 metrų. Kėlė abejonės, kodėl po įvykio, degalinės darbuotojai nebuvo aktyvūs, neskambino policijai, neieškojo transporto priemonės savininko ar vairuotojo. Papildomai pažymėjo, jog eismo įvykio aplinkybių neginčija, ginčija tik aplinkybes, jog vairuotojas pasišalino (tyčia) iš eismo įvykio. Eismo įvykio metu automobilis buvo su pakrautu kroviniu. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, atstovas papildomai nurodė, kad 4:10:32 sustabdytame vaizde, teigė, jog šiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas kontaktas su degalines kolonėle ir galėjo būti ne ta kolonėlė. Dar kartą peržiūrėjus įrašą DYS 9 4:10:37-39, atstovas sutiko su aplinkybėmis, jog tai puspriekabės galas ir nuversta kolonėlė, jog buvo kontaktas, tačiau teigė, jog per veidrodėlius vairuotojas negalėjo pamatyti, nuo kabinoje esančio vairuotojo ausies iki nugriautos kolonėlės yra apie 20 - 22 m., tad galėjo vairuotojas ir negirdėti šio susidūrimo ir jo nepamatyti. Taip pat pastebėjo, kad pradedant pakrautai transporto priemonei judėti yra sukeliamos didesnės variklio apsukos ir tuo metu būna didelis variklio garsas nei transporto priemonei važiuojant įprastai keliu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog transporto priemonė po šio susidūrimo nebuvo sugadinta. Laikas sekimo sistemoje „GPS Logistika“ fiksuojamas iš palydovo, o iš kur buvo gautas laikas ir užfiksuotas kamerose, nėra aišku, todėl gali būti, jog šiek tiek laikas ir prasilenkia, tačiau laiko neatitikimo neginčija ir ginčo dėl to nekyla. 4 ir 5 taškai  minėtos sekimo sistemos duomenyse užfiksuoti - stovėjimas degalinėje, 5 taškas – išjungtas transporto priemonės degimas.      

5. Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) vairuotojas. 2020 m. spalio 10 d. buvo Lenkijoje su darbine transporto priemone ir puspriekabe (šaldytuvas) su pakrautu kroviniu iš Lietuvos. Teigė, jog buvo problemos su kelių mokesčiu, todėl naktį teko važiuoti į keletą degalinių ir ieškoti kur galėtų įsigyti kelių mokestį. Šioje degalinėje iš automobilio nebuvo išlipęs, matė, kad negali susimokėti ir nuvažiavo iš jos. Degalinė nedidelė, iš jos išvažinėjo palengva, nes negalima paskubėti, kadangi šalimai degalinės yra žiedas. Išvažiavimas buvo netoli - praktiškai reikėjo 5 metrus pavažiuoti ir suktis į dešinę, o daugiau manevruoti nereikėjo. Kiek pamena, kitų automobilių tuo metu degalinėje nebuvo, tačiau pati degalinė dirbo. Teigė, jog degalinėje kelio plotis buvo toks, kad dvi transporto priemonės galėjo prasilenkti. Nuo kabinos atidarytų durų iki degalinės dėžutės buvo apie 1 metro atstumas. Sąstato ilgis viso siekia apie 18 m. Teigia, kad į dešinę staigaus manevro neatliko ir greitis maksimalus galėjo siekti iki 10 km/h. Mano, kad tokią dėžę užkabinęs turėjo jausti kabinoje smūgį. Jeigu puspriekabė kliudo kažką, smūgis vis tiek jaučiasi ir kabinoje, girgždėjimas ar pan.. Teigė, jog nuvertus dėžę operatorius turėjo visas sąlygas prieiti iki žiedo ir jam pamojuoti, kad atkreiptų dėmesį, o šiuo atveju nieko panašaus nebuvo. Nurodė, jog tikslo bėgti iš eismo įvykio nebuvo, nes transporto priemonės yra draustos. Nurodė, jog Vokietijos pasienyje visuomet važiuoja į plovyklą, nusiplauti transporto priemonę ir tuo metu visuomet automobilį apžiūri. Šiuo atveju tiek prieš plovimą, tiek po jo, jokių eismo įvykio žymių ant automobilio nematė, sugadinimo ar kitokių žymių nebuvo. 

Ieškinys atmestinas. 

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vaizdo medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. spalio 10 d. Lenkijoje, degalinės teritorijoje, liudytojas J. G. vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę – DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš degalinės teritorijos, kliudė degalų paskirstymo įrenginį, kuris buvo nuverstas ir sugadintas ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Apie minėtą eismo įvykį buvo pranešta Lenkijos policijos pareigūnams, kurie surinkę papildomą medžiagą ir atlikę tyrimą nustatė aplinkybes, jog dėl neatsargumo ne viešajame kelyje, nenustatytos tapatybės transporto priemonės DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas 2020 m. spalio 10 d. apie 4.00 val. sukėlė eismo įvykį ir sugadino 9 kolonėlės degalų paskirstymo įrenginį ir taip padarė žalą. Tačiau, kadangi nusižengimo kaltininko nustatyti nepavyko, visa medžiaga teismui dėl bausmės skyrimo nebuvo siųsta (el. medž. l. 59-90). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė trečiajam asmeniui (per partnerį Lenkijoje) atlygino dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, kuri bendrai sudarė 5 377,82 Eur (el. medž. l. 10-40).    

7. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčų dėl to, kad šalys buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. 02-6229297) (el. medž. l. 6-9), kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, taip pat nekilo ginčo dėl tinkamo draudimo įmokos sumokėjimo. Be to, atsakovė byloje neįrodinėjo ir neginčijo, kad 5 377,82 Eur draudimo išmoka trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti yra neproporcinga ir nepagrįsta, netinkamai apskaičiuota, ir/ar ieškovės yra išmokėta (ne)teisėtai (CPK 185 straipsnis).  

8. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis, šiuo atveju 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, atsakovei kyla pareiga grąžinti dėl padarytos žalos ieškovei Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui išmokėtą 5 377,82 Eur draudimo išmoką.

9. Nagrinėtinu atveju atsakovės atstovas viso proceso metu akcentavo tai, jog Lenkijos policijos pareigūnų nėra nustatytas nei žalą padaręs asmuo, nei nėra nustatyta, jog krovininio automobilio vairuotojas tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir dėl tokių vairuotojo veiksmų, jis būtų atitinkamai nubaustas, todėl atsakovei negali kilti pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą žalą, kuri kilo tretiesiems asmenims atlyginus žalą.

10. Teismas pažymi, kad vien aplinkybės, jog atlyginta padaryta žala, pakanka konstatuoti faktą, jog egzistuoja regresinio reikalavimo sąlyga. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovės vairuotojas nėra baustas už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jam nekyla pareiga atlyginti žalą remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, nėra visiškai teisingai aiškinamos.

11. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Taigi šiuo atveju yra būtina nustatyta, ar atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes šios išimtys turi būti taikomos.

12. Dar vienas svarbus kasacinio teismo praktikoje nurodomas aspektas – sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-650-686/2015). 

13. Asmens neatsargumas turėtų būti įrodinėjamas remiantis CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). 

14. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje, pažymima, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

15. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie eismo įvykio metu atsiradusius, buvusius transporto priemonės ir (ar) puspriekabės apgadinimus. Teismo posėdžio metu, liudytojas J. G., paaiškino, kad pačiam tikslo bėgti iš eismo įvykio nebuvo, nes žino, jog visos transporto priemonės yra draustos, todėl žino, kad žalą atlyginti gali draudimas; teigė, jog visuomet įvažiuojant į Vokietiją, Vokietijos pasienyje, plovykloje transporto priemonės yra plaunamos ir visuomet plaunant automobilį jis yra apžiūrimas; šiuo atveju tiek prieš plovimą, tiek po jo, jokių eismo įvykio žymių ant transporto priemonės nematė, jokių sugadinimo žymių nebuvo. Atsakovės atstovas A. M. teismo posėdžio metu tai pat paaiškino, jog grįžusius iš reiso automobilius visuomet apžiūri ir šiuo atveju transporto priemonė nebuvo apgadinta, nebuvo jokių dažų liekanų ir pan.. Šioje byloje svarbu yra ir tai, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad automobilis ar jo puspriekabė būtų buvę remontuojami siekiant paslėpti susidūrimo su degalų paskirstymo įrenginiu, galimai buvusias žymias ar pan. Nagrinėjamoje byloje reikšminga ir tai, kad krovininis automobilis buvo su puspriekabe-šaldytuvu, kuri buvo pakrauta (buvo vežamas krovinys) ir viso sąstato ilgis siekia daugiau nei 16 metrų, kas leidžia spręsti, kad kontaktą tokio sunkaus sąstato vairuotojui pajausti yra ženkliai sunkiau nei vairuojant įprasto dydžio transporto priemonę ir/ar krovininę transporto priemonę be kartu vežamo krovinio ir pan.

16. Ieškovės atstovė B. P. teismo posėdžio metu pastebėjo, jog liudytojas J. G. teisme minėjo, kad visi susidūrimai yra jaučiami transporto priemonėje, tad šiuo atveju nebuvo didelis greitis, nebuvo kažkokio triukšmo, kuris neleistų girdėti kas vyksta aplinkui, todėl ieškovės manymu, galimai netyčia, bet pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nagrinėtinu atveju buvo. Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. paaiškino, kad jo manymu, kad tokią dėžę užkabinęs turėjo jausti kabinoje smūgį; jeigu puspriekabė kliudo kažką, smūgis vis tiek jaučiasi ir kabinoje, girgždėjimas ar pan.; teigė, jog nuvertus dėžę operatorius turėjo visas sąlygas prieiti iki žiedo ir jam pamojuoti, kad atkreiptų dėmesį, o šiuo atveju nieko panašaus nebuvo. Nors liudytojas ir teigė, jog jeigu puspriekabė kliudo kažką, smūgis vis tiek jaučiasi ir kabinoje, girgždėjimas ar pan., tačiau bendrai įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog toks liudytojo paaiškinimas nerodo, kad, nagrinėtinu atveju, J. G. suvokė ar turėjo suvokti buvus (įvykus) eismo įvykį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. M. pastebėjo, kad pakrautai transporto priemonei pradedant judėti padidėja variklio apsukos ir tuo metu būna didelis variklio garsas nei transporto priemonei važiuojant įprastai keliu. Pažymėtina ir tai, kad pats degalų paskirstymo įrenginys, kaip matyti iš foto nuotraukų, bei byloje esančios filmuotos medžiagos, yra gana netvirtos konstrukcijos – pagrindas skarda, pats įrenginys nėra įbetonuotas į grindinį ir pan.. Iš minėtų įrodymų teismas negali daryti išvados, kad pats degalų paskirstymo įrenginys yra itin stabilios ir tvirtos konstrukcijos lyginant su sunkiasvore transporto priemone, kad susidūrimas važiuojant nedideliu greičiu sukeltų vairuotojo ar kitų aplinkui galimai buvusių asmenų dėmesį atkreipiantį garsą, sukeltų transporto priemonės didesnes deformacijas ir pan.. Juolab transporto priemonei pradėjus judėti yra padidėjusios variklio apsukos, kurios kelia papildomą triukšmą pačioje transporto priemonės kabinoje, o, nagrinėtinu atveju, degalų paskirstymo įrenginys kliudytas sąstato galine dalimi, t. y. nuo vairuotojo iki susidūrimo būnant apie 18 metrų atstumu (CPK 185 straipsnis).

17. Taip pat šioje byloje svarbu įvertinti ir kitas bylos aplinkybes, t. y. iš vaizdo įrašo matyti, jog eismo įvykis įvyko apie 4 val., t. y. naktį, aplinkui kitų transporto priemonių nėra matyti, taip pat matyti, kad degalinės teritorijoje puspriekabės užpakaline dalimi kliudomas degalų paskirstymo įrenginys. Byloje nėra jokių duomenų, jog iš karto po įvykio, atsakovei priklausanti transporto priemonė būtų sustojusi, jog jos vairuotojas būtų išlipęs pakartotinai iš kabinos ir ėjęs apžiūrėti savo transporto priemonę ar sugadintą įrenginį. Taip pat nėra duomenų, jog kas nors iš degalinės darbuotojų ar kitų asmenų būtų vijęsi ir stabdę minėtą transporto priemonę. Be to, iš atsakovės į bylą pateiktos „GPS Logistika“ sistemos duomenų, matyti, jog transporto priemonė nejudėjo itin dideliu greičiu, nebuvo staigaus greičio padidėjimo, kas leistų teigti, jog transporto priemonės vairuotojas tyčia ir sąmoningai siekė kuo greičiau pasišalinti iš eismo įvykio, jog niekas jo nepasivytų ar pan. (CPK 185 straipsnis).

18. Vertindamas, ar atsakovės darbuotojas, transporto priemonės vairuotojas, suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas remiasi ne tik aukščiau aptartais argumentais, bet ir tuo, kad byloje nėra nustatytas transporto priemonės vairuotojo tikslas pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Priešingai, liudytojas J. G. teismo posėdžio metu teigė, jog tikslo bėgti iš eismo įvykio nebuvo, nes transporto priemonės yra draustos. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad vairuotojas transporto priemonę būtų vairavęs neblaivus, ar būtų vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų nesumokėjusi draudimo įmokos, neinformavusi draudikės apie eismo įvykius ir pan.. Priešingai, tiek atsakovės atstovo, tiek liudytojo (teismui be kita ko atsižvelgiant ir liudytojo suinteresuotumą byloje) iš esmės nurodytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja, įvertinus ir tai, jog nuo eismo įvykio iki teisme nagrinėtinos bylos yra praėjęs trijų metų laikotarpis, todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo ir neturėjo suvokti įvykus eismo įvykiui šiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, esant tokiam jų visetui (tamsus paros metas, automobilio (sąstato) dydis, jo svoris (transporto priemonė buvo su pakrautu kroviniu), kontaktas su degalų paskirstymo įrenginiu, kuris sudarytas iš plono metalo). Kartu tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, esant kitam paros metui, kitai transporto priemonei, reikšmingesniems eismo įvykio padariniams, faktinė situacija būtų įvertinta tapačiai.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką, pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Byloje nėra jokio pagrindo taikyti tiek atsakovės elgesiui, tiek ir atsakovės darbuotojui, vairavusiam atsakovei priklausančią transporto priemonę, elgesiui dar aukštesnį elgesio standartą, o teismo šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atmesti.

20. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pagrindinis piniginis reikalavimas atmestas, todėl atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėtinu atveju, ieškovės ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

22. Šioje byloje teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės, kadangi šių išlaidų suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 6,64 Eur (šešis eurus 64 centus) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                Laura Miniotienė