Civilinė byla Nr. e2A-134-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01783-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2131-852/2019 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“ dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė), 2018 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –ir UAB) „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir Vaistinė) 64 325,95 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Savivaldybė nurodė, kad 2008 m. balandžio 3 d. su Vaistine buvo sudaryta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (toliau – Sutartis), kuria Savivaldybė iki 2013 m. sausio 3 d. už 696,83 Eur per mėnesį išnuomojo Gintarinei vaistinei 60,15 kv. m ploto patalpas poliklinikos pastate, esančiame Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 18 (toliau – Patalpos). 2013 m. sausio 21 d. susitarimu Patalpų nuomos terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 4 d. Savivaldybė 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu priminė Vaistinei, kad Patalpų nuomos terminas baigiasi 2018 m. sausio 4 d. ir, kad terminui pasibaigus Patalpos turi būti atlaisvintos per 7 dienas. 2018 m. kovo 22 d. įvyko Patalpų nuomos konkursas, kurį laimėjo UAB „Nemuno vaistinė“ (toliau – Konkurso laimėtojas), pasiūliusi didžiausią Patalpų nuomos kainą (13 562,02 Eur per mėnesį). Patalpų Vaistinė iki šiol neatlaisvina, todėl Savivaldybė patiria turtinę žalą.

3.       Savivaldybė paaiškino, kad negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų Vaistinės veiksmų (vėliausiai nuo 2018 m. balandžio 11 d. Savivaldybė negauna papildomų 12 865,19 Eur per mėnesį). Be to, Vaistinė iš savo neteisėtų veiksmų gauna naudą (nuo 2018 m. sausio 12 d. Vaistinė Patalpomis naudojasi neteisėtai ir iš tokio neteisėto naudojimosi gauna pajamas), pripažintiną Savivaldybės nuostoliais.

4.       Pasak Savivaldybės, Vaistinė, per nustatytą terminą neišsikėlusi iš Patalpų, pažeidė Sutarties 9.4 punkto reikalavimus (sutartinė atsakomybė), be to, neteisėtai užvaldė Savivaldybės turtą ir jo neatlaisvina (deliktinė atsakomybė). Vaistinės veiksmai yra atliekami puikiai suprantant jų turinį ir pasekmes, t. y. tyčia.

5.       Atsakovė UAB „Gintarinė vaistinė“ atsiliepime prašė Savivaldybės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

6.       Vaistinė nurodė, kad Sutarties 16 punkte numatyta, jog pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Vaistinė visas Sutartyje numatytas pareigas vykdė tinkamai. Atitinkamai, Vaistinė prašė konkurso sąlygose užtikrinti jos pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) Sutartį, tačiau Savivaldybė tokio prašymo netenkino, todėl Vaistinė kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-3436-232/2018). Byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Savivaldybei buvo uždrausta apriboti ir (ar) apsunkinti Vaistinės teisę naudotis Patalpomis, jei Vaistinė mokės Savivaldybei Sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Vaistinė geranoriškai sutiko pervesti skirtumą tarp šiuo metu mokamo nuomos mokesčio ir Konkurso laimėtojo pasiūlytos nuomos kainos.

7.       Vaistinė taip pat nurodė, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Savivaldybės ieškinyje nurodytos sumos yra nerealios, nes Savivaldybė nėra sudariusi Patalpų nuomos sutarties su Konkurso laimėtoju ir net nėra aišku, ar ši sutartis bus sudaryta ateityje. Faktas, kad Konkurso laimėtojo pasiūlyta nuomos kaina yra itin didelė, abejones dėl sutarties su Konkurso laimėtoju sudarymo realumo tik dar labiau sustiprina. Nuomos sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento, o ne nuo patalpų perdavimo momento, todėl Gintarinė vaistinė negalėjo sutrukdyti Savivaldybei pasirašyti nuomos sutartį su konkurso laimėtoju. Be to, Vaistinė ne kartą informavo Savivaldybę, kad geranoriškai sutinka sumokėti skirtumą tarp Sutartyje numatyto ir Konkurso laimėtojo pasiūlyto nuomos mokesčio, tačiau Savivaldybė su tuo nesutiko. Atitinkamai, pati Savivaldybė yra atsakinga už tariamai jai daromą žalą.

8.       Vaistinės nuomone, jos gaunamos pajamos iš vaistinės veiklos nėra ir negali būti pripažintos Savivaldybės nuostoliais. Iš neteisėtų veiksmų gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais galima tik tais atvejais, kai nukentėjusiajam nuo atsakingo asmens neteisėtų veiksmų yra sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkino, priteisė Savivaldybei iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ 64 325,95 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė valstybei iš Gintarinės vaistinės 1 190 Eur žyminį mokestį. 

10.       Teismas nustatė, kad Sutartis pasibaigė 2018 m. sausio 4 d. Teismas pastebėjo, kad Vaistinė neginčija fakto, kad iki šiol Patalpos nėra perduotos Savivaldybei. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nustatyti Vaistinės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) – pasibaigus Patalpų nuomos Sutarties terminui, Vaistinė neišsikėlė ir neišsikelia iš ginčo Patalpų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismas vertino, kad faktas, jog konkursas dėl ginčo Patalpų nuomos įvyko, t. y. buvo išrinktas jo laimėtojas, ir faktas, jog konkurso rezultatai nėra anuliuoti, teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad Savivaldybė įrodė, jog jos negautos pajamos yra realios, t. y. ji tikėjosi ir tikisi jas gauti. Dėl pajamų dydžio teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog jos turėtų būti laikomos aiškiai per didelėmis ar nepagrįstomis, nes panašią kainą konkurso metu siūlė ir Vaistinė (atsakovė), kuri konkurse užėmė antrą vietą.

12.       Teismas konstatavo, kad Savivaldybė įrodė patirtą žalą, kylančią sutartinės atsakomybės pagrindu, bei nuostolius, negautų pajamų forma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB „Gintarinė vaistinė“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Savivaldybės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Vaistinė Sutartyje numatytas pareigas vykdė tinkamai (prižiūrėjo, tvarkė ir remontavo Patalpas, į jas investuodama 41 000 Eur, suteikė ne mažesnę nei 27 000 Eur paramą viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Naujininkų poliklinika“, su kuria taip pat bendradarbiauja, įgyvendindama elektroninio recepto projektą).

13.2.                      Savivaldybė neįrodė tariamai patirtų nuostolių. Teismas ignoravo tai, kad Savivaldybė nebuvo ir nėra sudariusi Patalpų nuomos sutarties su Konkurso laimėtoju ir tokia sutartis tikrai nebus sudaryta ateityje. Vien konkurso procedūrų įvykdymas negali būti savarankiškas pagrindas negautoms pajamoms priteisti. Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo standartas yra itin aukštas ir tokiais atvejais (sudarius preliminarią sutartį) būtina įrodyti, kad egzistavo reali galimybė sudaryti pagrindinę sutartį. Šiuo atveju nebuvo sudaryta net preliminari sutartis. Savivaldybė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių tai, jog Konkurso laimėtojas iki šiol laukia, kada Vaistinė atlaisvins patalpas. Vaistinės veiksmai netrukdė Savivaldybei ir Konkurso laimėtojui pasirašyti nuomos sutartį ir, akivaizdu, kad tokia sutartis jau nebus sudaryta. Nuostoliai nėra preziumuojami, todėl jų egzistavimą ir dydį turėjo įrodyti Savivaldybė.

13.3.                      Teismas visiškai nevertino fakto, kad Savivaldybė, įvykus konkursui nesudariusi naujos Patalpų nuomos sutarties, nesilaikė Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų imperatyvių aprašo nuostatų, todėl konkurso rezultatai turėtų būti anuliuojami, o konkursas laikomas neįvykusiu.

13.4.                      Net jei Savivaldybės tariami nuostoliai būtų įrodyti, Savivaldybė neturėtų teisės juos gauti, nes Savivaldybės tariami nuostoliai atsirado dėl pačios Savivaldybės kaltės, Savivaldybei atsisakius priimti iš Vaistinės geranoriškai pasiūlytą sumokėti nuomos mokesčio skirtumą.

13.5.                      Civilinė atsakomybė Vaistinės atžvilgiu negali būti taikoma ir dėl to, kad ji teisėtai naudojasi savigynos institutu. Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone. Vaistinė neišsikelia iš Patalpų tik dėl to, kad Savivaldybė neužtikrina Vaistinės turimos, Sutarties ir CK nuostatų garantuojamos, pirmenybės teisės į Patalpų nuomą.

14.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo atsakovės Gintarinės vaistinės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Savivaldybės turtas yra išnuomojamas pagal nustatytą tvarką, o ne pagal tai, ar turtas buvo prižiūrimas, ar ne.

14.2.                      Vaistinė tuo pačiu metu ir žada išsikelti iš Patalpų, ir bando įrodyti, kad ji turi tose Patalpose likti. Vaistinė, nelaimėjusi viešo konkurso, neturi teisės nuomotis ginčo Patalpas nepaisant to, ar ji mokėtų didesnį nuomos mokestį, ar ne. Be to, Vaistinė, nors ir sutinka mokėti Konkurso laimėtojo pasiūlytą nuomos mokestį, tačiau šioje byloje Savivaldybės reikalavimų atlyginti analogiško dydžio žalą nepripažįsta. 

14.3.                      Nuostata dėl konkurso rezultatų anuliavimo taikoma tik tada, kai konkurso laimėtojas dėl kažkokių priežasčių nebeturi noro sudaryti sutartį. Šiuo atveju, Konkurso laimėtojas iki šiol siekia nuomotis Patalpas. Tai patvirtina civilinėje byloje Konkurso laimėtojo pateikto atsiliepimo į Vaistinės apeliacinį skundą turinys.

14.4.                      Joks teisės aktas nenumato, jog nuomininko pirmenybės teisė gali būti įgyvendinama tokiu priverstiniu būdu – neišsikeliant iš patalpų. Asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16.       Ginčas byloje kilo nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ neteisėtai neišsikelia iš ginčo Patalpų, tenkino Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį ir priteisė iš Vaistinės 64 325,95 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti. Vaistinė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad Savivaldybė neįrodė patirtų nuostolių. Be to, pasak Vaistinės, jos atsakomybė apskritai nekyla, nes Vaistinė teisėtai naudojasi savigynos institutu.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

17.       2019 m. rugpjūčio 21 d. Vaistinė pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-698-XX/2019, kurioje Vaistinė reiškia reikalavimą, jog Savivaldybė perduotų Vaistinei Konkurso laimėtojo teises ir pareigas (2 t., b. l. 76–79). Savivaldybė prašė netenkinti Vaistinės prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo (2 t., b. l. 80–83).

18.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį, todėl Vaistinės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta minėta civilinė byla, nebegali būti tenkinamas.

Dėl teismui pateiktų naujų įrodymų

19.       Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus – kitoje civilinėje byloje trečiojo asmens UAB „Nemuno vaistinė“ 2019 m. vasario 6 d. pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3436-232/2018 panaikinimo) (2 t., b. l. 30–43).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Savivaldybės prašomi pridėti prie bylos nauji rašytiniai įrodymai  yra teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl atsisako priimti  Savivaldybės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus.

Dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Savivaldybė įrodė patirtą žalą, kylančią sutartinės atsakomybės pagrindu, ir nuostolius, negautų pajamų forma. Vaistinė apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuostoliai negali būti preziumuojami, o Savivaldybė jų neįrodė (sutartis su Konkurso laimėtoju nesudaryta ir nebebus sudaryta).

22.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas.

23.       Sutarties 9.4 punktu Vaistinė įsipareigojo, pasibaigus Sutarties terminui, per 7 dienas perduoti Savivaldybei tvarkingą turtą (Patalpas) su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Sutarties 6 punkte Patalpų nuomos termino pabaiga numatyta 2013 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 27). 2013 m. sausio 21 d. susitarimu Patalpų nuomos terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 38). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pasibaigus Sutarties terminui, Vaistinė Savivaldybei Patalpų neperdavė, t. y. savo sutartinės prievolės, numatytos Sutarties 9.4 punkte, neįvykdė. Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

24.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

25.       Nagrinėjamu atveju Savivaldybė prašė ir pirmosios instancijos teismas priteisė iš Vaistinės Savivaldybės negautas pajamas, kurias Savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuo tada, kada vėliausiai turėjo būti sudaryta Patalpų nuomos sutartis su Konkurso laimėtoju (nuo 2018 m. balandžio 11 d.). Vaistinė neginčija faktinės aplinkybės, kad vėliausiai 2018 m. balandžio 11 d. turėjo būti sudaryta Patalpų nuomos sutartis su konkursą laimėjusiu asmeniu, tačiau mano, kad Savivaldybė neįrodė, jog Vaistinės veiksmai (neišsikėlimas iš Patalpų) sąlygojo Savivaldybės negautas pajamas. Pasak Vaistinės, ji netrukdė Savivaldybei ir Konkurso laimėtojui pasirašyti Patalpų nuomos sutartį.

26.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.). Taigi, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad faktas, jog konkursas įvyko ir buvo išrinktas Konkurso laimėtojas, teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad Savivaldybė įrodė, jog pagrįstai tikėjosi gauti Konkurso laimėtojo pasiūlyto dydžio pajamas už Patalpų nuomą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog skelbdama ginčo Patalpų nuomos konkursą, Savivaldybė numatė pajamas gauti iš anksto, o dėl neteisėto Vaistinės atsisakymo išsikelti iš ginčo Patalpų, aptariamu ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.) pajamų iš Konkurso laimėtojo negavo. Taigi, vertinant pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, Savivaldybės patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, t. y. gali būti vertinami, kaip Savivaldybės dėl Vaistinės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirta žala, kurią Vaistinė turi atlyginti pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį ir CK 6.256 straipsnio 2 dalį.

27.       Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Vaistinė, neišsikeldama iš Patalpų, netrukdė pasirašyti Savivaldybei Patalpų nuomos sutartį su Konkurso laimėtoju. Be to, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktas, jog sutartis su Konkurso laimėtoju nėra sudaryta, nepaneigia to, jog Savivaldybė pagrįstai tikėjosi, nesant Vaistinės neteisėtų veiksmų (neveikimo), ją sudaryti ir už ginčo Patalpų nuomą gauti būtent tokias pajamas, kurias konkurso metu pasiūlė Konkurso laimėtojas.

28.       Vaistinė apeliaciniame skunde taip pat tvirtino, kad dėl Savivaldybės negautų pajamų (jei tokios būtų įrodytos) atsakinga yra pati Savivaldybė, nesutikusi iš Vaistinės priimti geranoriškai pasiūlytą skirtumą tarp Vaistinės mokamos nuomos kainos ir Konkurso laimėtojo pasiūlytos Patalpų nuomos kainos. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad Vaistinė, konkurse dėl Patalpų nuomos sutarties sudarymo, užėmusi antrą vietą (t. y. nelaimėjusi konkurso), neturi teisės reikalauti iš Savivaldybės priimti Patalpų nuomos mokesčio skirtumą, nes Savivaldybė neturi teisės perkelti Vaistinei nuomininko teisių. Ši išvada darytina iš kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad savivaldybės turto nuomos viešo konkurso organizavimas turint tikslą tik nustatyti sąlygas ir kainą, kurią pasiūlys viešo konkurso būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant konkurso būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti sutartį, bet sudarant (atnaujinant) savivaldybės turto, dėl kurio nuomos buvo skelbtas viešas konkursas, nuomos sutartį su ankstesniu turto nuomininku, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui, bet ir viešo nuomos konkurso neteisėtą paneigimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019). 

Dėl savigynos instituto taikymo 

29.       Vaistinė apeliaciniame skunde nurodė, kad civilinė atsakomybė jai negali būti taikoma dėl savigynos instituto panaudojimo. Pasak Vaistinės, daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone.

30.       CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 8 dalis).

31.       Apeliaciniame skunde Vaistinė paaiškino, kad neišsikelia iš Patalpų tik dėl to, kad Savivaldybė neužtikrina Vaistinės turimos pirmenybės teisės į Patalpų nuomą.

32.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019 Vaistinės argumentus dėl jos pirmenybės teisės sudaryti (atnaujinti) Patalpų nuomos sutartį atmetė kaip nepagrįstus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties 58 punktas). Atsižvelgiant į tai, Vaistinės apeliacinio skundo argumentai, susiję su savigynos instituto panaudojimu, negali būti pripažinti pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai pažymi, kad Vaistinės argumentai dėl jos neva turimos teisės pratęsti (atnaujinti) su Savivaldybe sudarytas kitais adresais esančių patalpų nuomos sutartis, buvo įvertinti taip pat ir kasacinio teismo, kuris išaiškino, jog savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, privalo vadovautis efektyvumo principu, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019). Kasacinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad iš nuomos sutartimi, kuri yra atlygintinė, nuomojamo turto nuomotojo gaunama nauda pirmiausiai pasireiškia nuomos mokesčio forma, o maksimali nauda – kiek įmanoma didesnio nuomos mokesčio gavimu, o, atsižvelgiant į tai, kad turto nuomos viešo konkurso organizavimo tikslas yra sudaryti sutartį su asmeniu, kuris sutinka mokėti didžiausią nuomos mokestį, savivaldybės turto nuoma viešo konkurso būdu vertintina kaip atitinkanti efektyvumo principą.

Dėl Sutarties vykdymo, paramos poliklinikai ir konkurso rezultatų

33.       Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tinkamu Sutartyje numatytų Vaistinės pareigų vykdymu (Patalpų prižiūrėjimu, remontavimu ir kt.), taip pat susiję su tuo, kad Vaistinė teikė paramą VšĮ „Naujininkų poliklinika“, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, t. y. nėra reikšmingi sprendžiant, ar Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai reikalauja Vaistinės civilinės atsakomybės (žalos atlyginimo) dėl neišsikėlimo iš Patalpų, pasibaigus Patalpų nuomos terminui. Vaistinės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad Patalpų nuomos konkurso rezultatai turėtų būti anuliuoti ir konkursas turėtų būti laikomas neįvykusiu, taip pat išeina iš šio ginčo nagrinėjimo ribų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-695/2018).

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                   Kazys Kailiūnas

          Agnė Tikniūtė

          Jūratė Varanauskaitė