Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-84-875/2021

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00200-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.20; 21.1.7;

 (S)

21.3.3; 21.11.10

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiosios A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarties.   

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       2020 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo gautas A. B. protokolas–pareiškimas, kuriuo nurodoma, jog 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 15.30 val., pareiškėjai atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), į paveldėtą namą ketinant sutvarkyti aplinką, statinius, ūkinius pastatus, tvoras, atėjus į sklypo dalį, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai, jai kelią pastojo nepažįstamas vyriškis, kuris neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų. Tada išėję namo bendraturčiai Z. D. ir A. D. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, jai (A. B.) rankomis užtvėrė kelią ir ją išvarė iš sklypo dalies, kur stovi pastatai, taip neleisdami jai apžiūrėti ir sutvarkyti statinių. A. B. prašo nubausti namo bendrasavininkius Z. ir A. D. už tai, kad ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų (administracinės bylos medžiaga, b. l. 2).

2.       2020 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo A. M. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes Z. D. veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (administracinės bylos medžiaga, b. l. 28-30).

3.       2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi tenkintas A. B. skundas ir panaikintas 2020 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo A. M. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Bylos medžiaga grąžinta institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (administracinės bylos medžiaga, b. l. 32-33; b. l. 10-11).

4.       2021 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo D. M. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes atlikus papildomus tyrimo veiksmus, Z. D. veikoje nenustatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnyje nustatytų administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (administracinės bylos medžiaga, b. l. 47-49; b. l. 8-9).

5.       Nesutikdama su 2021 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo D. M. nutarimu nukentėjusioji A. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (b. l. 2-7).

6.       Skundžiama 2021 m. balandžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nukentėjusiosios skundas dėl Institucijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimo buvo atmestas. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju konfliktas nevyko viešoje vietoje, kaip teigė A. B., o vyko žemės sklype, kuris naudojamas D. šeimos, todėl tai negali būti laikoma vieša vieta. Be to, byloje apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog atvykę į įvykio vietą jie konflikto nematė ir negirdėjo. Taip pat įvykio vietoje nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę kad D. sutrikdė viešąją tvarką, plūdo ar stumdė atėjusias moteris. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose (konfliktas kilo dėl patekimo prie paveldėto turto, Z. ir D. D. nuosavybes teise priklausančiame sklype, aptvertame tvora), kas leidžia daryti išvadą, kad pašaliniai asmenys į ją patekti negalėjo), nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, konflikte nedalyvaujančių pašalinių žmonių rimties (tokių duomenų byloje nepateikta, jų nenurodo ir pati Pareiškėja). Todėl minėti veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, žemesnės instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima Z. D. veiksmus įvertinti kaip savavaldžiavimą (ANK 518 straipsnis), nėra, o kilęs ginčas dėl patekimo prie paveldėto turto akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį (b. l. 20-24, 37-39).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. B. prašo panaikinti 2021 m. balandžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2021 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo D. M. nutarimą ir Z. bei D. D. taikyti teisės aktais nustatytą atsakomybę už padarytus veiksmus.

7.1.       Skunde nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nemotyvuotą procesinį sprendimą. 

7.2.       Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esantį pateiktą 2020 m. rugsėjo 29 d. darytą garso įrašą. Z. D. apie kitą žmogų, t. y. A. B. ir V. Ž. išreiškė įžeidžiančio pobūdžio teiginius jas išvadindama „(duomenys neskelbtini)“ (garso įrašo 2:33 –2:36 min.) ūkinius pastatus – „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“ (garso įrašo 3:03 – 3.20 min.) norėdama tyčia paniekinti ir pažeminti jas, kaip asmenis. Be to, Z. D. garso įraše pasakė žodį „(duomenys neskelbtini)“ (garso įrašo 3:34 min.) bei jos mirusią (duomenys neskelbtini) A. B. pavadino „(duomenys neskelbtini)“ (garso įrašo 4:02 min.). Anot apeliantės, tokie Z. D. veiksmai ir vertinimai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, įžeidžia ją ir jos mirusią (duomenys neskelbtini). 

7.3.       Pažymi, kad Institucija ir apylinkės teismas netinkamai įvertino jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. parodymus bei nepagrįstai jais nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas pasiremdamas Z., D. ir A. D. parodymais, tuo, anot nukentėjusiosios, pažeidė lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą principus. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl V. Ž. atžvilgiu nepriimto sprendimo, kurį buvo nurodęs priimti 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje.

7.4.       Nurodo, kad ji policijos pareigūnams pateikė pareiškimą dėl Z., A. ir D. D. veiksmų reikalaujant jos bei jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. asmens tapatybės dokumentų, įgaliojimų, nuosavybės dokumentų ir kartojant, jog nepateikus dokumentų išmes, išvarys iš kiemo, fiziškai užstojo taką, jas stumdė, koliojo bei žemino.

7.5.       Akcentuoja, jog 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 15:30 val., taikiai pro atvirus vartelius, su (duomenys neskelbtini) V. Ž. ėjo apžiūrėti statinio išorinės pusės, kurią savavališkai nudraskė D. D. Kieme buvo A. ir D. D. Kiek vėliau iš bendro naudojimo (A. B. ir A. bei Z. D. priklausančio ūkinio statinio ((duomenys neskelbtini)) išėjo ir Z. D. Įėjus pro atvirus vartelius kieme esantis D. D. puolė prie jų (nukentėjusiosios ir jos (duomenys neskelbtini)), prie kurio prisijungė ir A. D. Paprašė, jog jos parodytų asmens tapatybės, paveldėjimo dokumentus, stumdėsi, iškoneveikė įžeidžiančiais žodžiais ir neleido prieiti prie D. D. nudraskyto statinio, kad būtų galima apžiūrėti kaip sutvarkyti. Šiais veiksmais sukėlė sumaištį, sutrikdė visuomenės rimtį, jas išgąsdino, tuo joms sukeldami nesaugumo jausmą. Tokiu būdu įtakojo Z. D. atlikti neteisėtus veiksmus bei pažeisti daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus tarp bendrasavininkų nusistovėjusią tvarką. Nurodo, kad apylinkės teismui į bylos negarinėjimą neįtraukus D. D., buvo pažeistos ANK 2 straipsnio 6 dalies nuostatos.

7.6.       Apibendrindama savo apeliacinį skundą nukentėjusioji nurodo, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi plačiai aptardamas įvykio aplinkybes neva A. B. kėlė turtinius klausimus, išėjo už skundo nagrinėjimo ribų ir neįvertinto D. D. elgesio, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (b. l. 30-36).

8.       Atsiliepimu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Institucija) prašo netenkinti A. B. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį. Institucija teigia, kad A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas deklaratyvaus pobūdžio ir emociniais argumentais, todėl turi būti atmestas (b. l. 50).

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

10.       Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

11.       ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

12.       Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą, įskaitant Z., D. ir A. D. parodymus, V. Ž. apylinkės teisme duotus parodymus bei nukentėjusiosios garso įrašą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

14.       Iš Z. D. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apklausos protokolų matyti, kad ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Ji nurodė, jog į jų (D.) sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo dvi moterys, t. y. A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. Jos (duomenys neskelbtini) D. D. ir (duomenys neskelbtini) A. D. moterų paprašė išeiti iš jiems priklausančio privataus sklypo. Joms nesutikus išeiti iš sklypo įvyko žodinis konfliktas. Niekas iš jos šeimos narių ir ji pati, minėtų moterų necenzūriniais žodžiais neplūdo. Neginčija, kad moterims nurodė ar „norite apžiūrėti savo (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) –  jų teritorijoje esantys apleisti pastatai, kurie daug metų yra apleisti ir neremontuoti). Nepamena ar moteris buvo išvadinusi „(duomenys neskelbtini)“. Ji neleido moterims savavališkai vaikščioti po jos sklypą. Pažymėjo, kad jokios žodinės sutarties su moterų (duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) m. dėl žemės sklypo naudojimo jie nebuvo sudarę (administracinės bylos medžiaga, b. l. 15, 40). Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti D. ir A. D. A. D. apklausiamas kaip ir Z. D. nurodė analogiškas aplinkybes, jog į jų žemės sklypą atėjo A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) V. Ž., kurios norėjo vaikščioti po privatų sklypą, todėl jų paprašė išeiti. Necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nei jis, nei jo šeimos nariai – nevartojo. Patvirtino, kad jis su moterų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. nebuvo sudaręs jokios žodinės sutarties dėl laisvo priėjimo prie jiems priklausančių pastatų per jų sklypą (administracinės bylos medžiaga, b. l. 41). (duomenys neskelbtini) apklausoje A. D. papildomai pažymėjo, jog moterys nepateikė jokių dokumentų, kad yra bendrasavininkės šalia esančių pastatų (administracinės bylos medžiaga, b. l. 14). D. D. apklausiamas taip pat pažymėjo, jog jis nesutiko, kad moterys vaikščiotų po jų (duomenys neskelbtini) privatų sklypą. Žodžiu moterų kartu su (duomenys neskelbtini) Z. ir (duomenys neskelbtini) A. prašė, kad moterys išeitų iš jų sklypo. Nei jis, nei jo (duomenys neskelbtini), moterų atžvilgiu, nenaudojo necenzūrinių žodžių (administracinės bylos medžiaga, b. l. 16, 42). Apklausus policijos pareigūnus D. A. ir I. K. jie nurodė, kad kai atvyko į iškvietimą konflikto jau nebebuvo, todėl nematė ir negirdėjo, kad D. A. B. bei jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. būtų plūdę necenzūriniais žodžiais. D. nurodė, jog moterys neturėjo jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (administracinės bylos medžiaga, b. l. 43-44).

15.       Taigi, nei vienas iš apklaustų D. šeimos narių nenurodė, jog jie A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. koliojo necenzūriniais žodžiais ar jas stumdė. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jie taip pat nematė ir negirdėjo, kad D. A. B. ir V. Ž. būtų vadinę necenzūriniais žodžiais, jas būtų stumdę.

16.       Apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje nurodyta, kad apklausus V. Ž. ji parodė, jog su (duomenys neskelbtini) A. B. atvyko apžiūrėti pastatų adresu: (duomenys neskelbtini). Joms to padaryti neleido D., kurie jas iškoneveikė necenzūriniais ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, išstūmė jas iš kiemo. Apeliacinės instancijos teismui perklausius byloje esantį A. B. pateiktą garso įrašą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei pridėtas 5 sklypo nuotraukas matyti, kad garso įraše neužfiksuota, jog A., D. ar Z. D. A. B. ar jos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vartotų necenzūrinius žodžius. Garso įraše girdėti, jog A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) prašoma išeiti iš D. priklausančio kiemo. Iš garso įrašo girdėti, kad Z. D. sako moterims: „Ką čia norit, (duomenys neskelbtini) pažiūrėt, atsiprašant? Ką čia norit pažiūrėt?“ (įrašo 01:12 – 01:15 min.). Vėliau Z. D. įraše išsako frazę: „(duomenys neskelbtini) esat, garbės žodis“ (įrašo 02:38 – 02:39 min.). Tęsiant asmenų pokalbį, Z. D. kalbėdama su moterimis sako: „O ką ten nori pasižiūrėt? (duomenys neskelbtini) tuos, kur laša ir mūsų supuvo?“ (įrašo 02:44 – 02:49 min.). Dar vėliau pati Z. D. ant savęs pasako: „jokių (duomenys neskelbtini), jokių. Mes (duomenys neskelbtini) esam!“ (įrašo 03:31 – 03:34 min.). Z. D. kalbėdama su moterimis nurodo, jog „[...] B. (neįvardina kokia) pardavinėja (duomenys neskelbtini)...“ (toliau negirdima, kadangi daug kalbančiųjų) (įrašo 04:03 – 04:05 min.). Iš pateiktų nuotraukų matomas sklype esantis takelis, kuris praeina pro tvorą bei eina į sklypo gilumą. Nagrinėjamu atveju, pateiktos nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia, kad Z. D. padarė administracinius nusižengimus.

17.       Iš visumos byloje surinktų įrodymų matyti, kad Z. D. privačiame sklype adresu:  (duomenys neskelbtini) – prašė A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) išeiti iš jiems priklausančio sklypo. Objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad ji (Z. D. ar kiti jos šeimos nariai) būtų vartoję necenzūrinius žodžius A. B. ar V. Ž. atžvilgiu, nėra. Vien tai, kad Z. D. nukentėjusiąją A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. pavadino „(duomenys neskelbtini)“, joms priklausančius pastatus – „(duomenys neskelbtini)“, o jos (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo konstatuoti, kad Z. D. atliko tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką. Akivaizdu, kad Z. D. bei kartu su ja buvę šeimos nariai neleido A. B. ir jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. apžiūrėti ūkinių pastatų, norėjo, kad jos neitų į jiems priklausantį sklypą, o ne todėl, kad siekė jas pažeminti ar įžeisti. Esant paminėtoms aplinkybėms pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Z. D. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir jos nepažeidė. Jos išsakyti žodžiai, kurie nebuvo necenzūriniai, neprieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms ar bendražmogiškoms vertybėms. Tai, kad tarp D. bei A. B. ir V. Ž. privačiame sklype įvyko konfliktas, nėra pagrindas konstatuoti, kad Z. D. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, duomenų, patvirtinančių, kad A. B. kartu su V. Ž. ir A., D. ir Z. D. aiškinantis santykius D. priklausančiame žemės sklype, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra, todėl nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

18.       Priešingai nei nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino byloje esančius asmenų parodymus tarp jų ir V. Ž. juos motyvuotai atmesdamas, kadangi V. Ž. parodymų nepatvirtina nei garso įrašas, nei kita byloje surinkta medžiaga (moterų atžvilgiu nėra išsakoma necenzūrinių žodžių, garso įraše negirdima, kad moterys būtų stumdomos ar jėga išprašomos iš teritorijos). Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje buvo įvertinta surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniai asmenų parodymai, todėl atmestini nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, kad jos (duomenys neskelbtini) parodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo bei lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą principus.

19.       Iš tiesų, sutiktina su apeliantės skundo argumentu, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei Institucija nepasisakė dėl apylinkės teismo nutartyje minimo V. Ž. atžvilgiu nepriimto sprendimo, tačiau įvertinus tai, kad atlikus papildomą bylos tyrimą nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos teisena yra nutraukiama, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti dėl V. Ž. pripažinimo nukentėjusiąja.

20.       Atsakant į nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentą, kad į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nebuvo papildomai įtrauktas D. D. pažymima, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, panaikintos 2021 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, grąžinant administracinio nusižengimo bylą Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (b. l. 40-43) matyti, jog A. B. skundu prašė patraukti administracinėn atsakomybėn ir D. D. Kadangi apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti, nėra pagrindo šioje byloje papildomai D. D., dėl tų pačių įvykio aplinkybių, dar kartą traukti administracinėn atsakomybėn.

Dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.

21.       Pasisakant dėl ANK 518 straipsnyje inkriminuoto administracinio nusižengimo akcentuotina ir tai, jog ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012 ir kt.).

22.       Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo padalinimo projekto planų bei VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) registro (duomenys neskelbtini) banko išrašų matyti, jog praeityje A. B. ir V. Ž. (duomenys neskelbtini) A. B. priklausė du ūkiniai pastatai – 1) ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2) ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos medžiaga, b. l. 8-12, 17, 39). (duomenys neskelbtini) testamentų registro išraše matyti, jog (duomenys neskelbtini) A. B., jos (duomenys neskelbtini) S. B. ir (duomenys neskelbtini) L. E. B. priėmė palikimą (pažymima, kad abi (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises padovanojo savo (duomenys neskelbtini) L. E. B.) (administracinės bylos medžiaga, b. l. 25-26). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš (duomenys neskelbtini) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikto (duomenys neskelbtini) registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nei A. B., nei jos (duomenys neskelbtini) V. Ž. nėra turto, registruoto adresu: (duomenys neskelbtini) esančių pastatų bendrasavininkėmis (administracinės bylos medžiaga, b. l. 18-24).

23.       Iš jau anksčiau nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp D. šeimos bei A. B. ir V. Ž. konfliktas kilo dėl to, jog joms nebuvo leista apžiūrėti žemės sklype esančių ūkinių pastatų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad tarp asmenų yra išimtinai susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai, susiję su asmenų pateikimų prie jiems nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų, todėl šie klausimai turi būti sprendžiami civilinio, o ne administracinio proceso metu, kadangi, kaip jau minėta, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Nagrinėjamu atveju, civilinės teisės priemonėmis, kreipiantis į apylinkės teismą, turi būti patvirtinama bendro turto naudojimosi tvarka, t. y. kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tiksliai atribojant, nustatant jos dydį ir lokalizaciją, nurodant, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma aiški naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys.

24.       Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog D. pažeidė tarp bendrasavininkų galiojusį žodinį susitarimą nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš D. apklausiamas nenurodė, kad būtų buvęs toks susitarimas. Patikrinus (duomenys neskelbtini) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) registro duomenų bazės išrašą, (duomenys neskelbtini) punkte matyti, jog dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas (duomenys neskelbtini) p. nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini) sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos medžiaga, b. l. 23). Kadangi byloje nėra pateikto rašytinio bendrasavininkų susitarimo, apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl bendrasavininkų galiojusio susitarimo pažeidimo yra paliekami nenagrinėti.

25.       Esant tokioms aplinkybėms, Z. D. veiksmuose įžvelgti savavaldžiavimo požymių nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp D. ir A. B. bei V. Ž. yra susiklostę išimtinai civiliniai teisniai santykiai, kuriems esant administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Kartu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais). Tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti Z. D. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

26.       Be to, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. B., o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jai nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

27.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

atmesti nukentėjusiosios A. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                        Nerijus Masiulis