Civilinė byla Nr. 2-338-241/2017

Proceso Nr. 2-55-3-02107-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.2.3.6.1.1.9

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės A. D. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad ieškovė turi teisę į draudimo išmoką, mokėtiną pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ) ir kompensuoti investuotus 10 998,71 Lt (3 185,45 Eur).
2. Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-8-701/2016, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimesi yra formuluojami klausimai, kurie yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino.
4. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 2016 m. vasario 12 d. nutartimi buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl tam tikrų 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų bei dėl 1997 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatų aiškinimo ir taikymo.
5. Teismas vertino, kad byloje ginčas iš esmės keliamas dėl to, ar ieškovės įmokėti pinigai, skirti obligacijų įsigijimui, turėtų būti laikomi draudimo objektu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.
6. Teismas padarė išvadą, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turės pasisakyti dėl Investuotojų direktyvos taikymo panašiems teisiniams santykiams, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad platesnis Investuotojų direktyvos normų aptarimas gali turėti įtakos ir teisiniam santykiui nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas sprendė, kad sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-8-701/2016 faktinės aplinkybės (obligacijos neįsigaliojo iki banko bankroto) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (obligacijos įsigaliojo iki banko bankroto), todėl precedentas negalės būti taikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreipėsi dėl išaiškinimo dėl lėšų, skirtų apmokėti obligacijoms, kurios neįsigaliojo dėl banko bankroto. Tuo tarpu ieškovės lėšos obligacijoms įsigyti buvo panaudotos iki banko draudžiamojo įvykio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 turės esminės reikšmės priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje.
2. Bylose su analogiškomis kaip nagrinėjamoje byloje faktinėmis aplinkybėmis (dėl obligacijų, kurios įsigaliojo iki banko bankroto) kasacinio teismo praktika yra suformuota ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-608/2015).
8. Ieškovė A. D. ir atsakovė BAB bankas „Snoras“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
10. Civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163 – 164 straipsniai, 166 straipsnio 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai ir teisingai jos išnagrinėti.
11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
12. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011; kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.
13. Esminis atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirojo skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl bylos sustabdymo, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-8-701/2016 ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtumo, lemiančio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu.
14. Ginčas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 iš esmės susijęs su tuo, ar lėšos, kurios buvo ieškovo įmokėtos į asmeninę banko sąskaitą, siekiant įsigyti banko obligacijų, ir ieškovo sutikimu buvo nurašytos bei pervestos į banko vardu atidarytą sąskaitą, skirtą būsimai obligacijų emisijai apmokėti, šiai emisijai taip ir neįsigaliojus, turėtų būti laikomos draudimo objektu pagal IĮIDĮ nuostatas. Taigi obligacijų sutartimi ieškovas įsipareigojo nusipirkti obligacijas iš būsimos obligacijų emisijos. Obligacijų emisija neįvyko, obligacijos nebuvo išleistos ir iki draudžiamojo įvykio taip ir neįsigaliojo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje obligacijų sutartimi už ieškovės lėšas buvo įsigytos obligacijos iš jau išleistos obligacijų emisijos, įsigaliojusios iki draudžiamojo įvykio.
15. Nors abiejose bylose keliamas klausimas dėl obligacijų draustumo ar nedraustumo pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 14 punkte nurodytų faktinių aplinkybių skirtumas yra esminis, lemiantis nagrinėjamos bylos sustabdymo nepagrįstumą. Tokia išvada darytina todėl, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreiptasi su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimais, kurie yra susiję būtent su tos konkrečios bylos ginčo dalyku ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios, kaip jau minėta, skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
16. Kadangi teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant, be to, sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016 gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, motyvuojama tuo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turės pasisakyti dėl Investuotojų direktyvos taikymo panašiems teisiniams santykiams, taip pat kad platesnis Investuotojų direktyvos normų aptarimas gali turėti įtakos ir teisiniam santykiui nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl to, ar kitos civilinės bylos nagrinėjimas sudaro pagrindą bylai stabdyti, turi būti atsižvelgiama į objektyvių bylos sustabdymo pagrindų egzistavimą, o ne vadovaujamasi prielaida, kad kompetentinga Europos Sąjungos teisminė institucija turės pasisakyti dėl panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo.
17. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą bylos sustabdymo teisinį pagrindą. Teismas bylą sustabdė privalomuoju CPK 163 straipsnio 9 punkte įtvirtintu civilinės bylos sustabdymo pagrindu, kurio formuluotėje nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Tačiau rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje teismas nurodė, kad byla sustabdoma ne iki bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, bet iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kas suponuoja kito bylos sustabdymo pagrindo – CPK 163 straipsnio 3 punkto – taikymą (CPK 166 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Šiuo aspektu pastebėtina, kad nors proceso teisės normose nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su analogišku prašymu kreipiamasi kitoje byloje, tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kitoje byloje kreiptasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, ir pripažinti, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos sustabdymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės A. D. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė